Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. T. (Ž.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal I. T. (Ž.) ieškinį atsakovams R. Ž., A. B. Ž. ir akcinei bendrovei DNB bankui dėl nuosavybės teisių panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisių pažeidimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė I. T. (Ž.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, pripažinti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovės turtu, panaikinti minėto turto perleidimo sandorius.Klaipėdos apygardos teismas 2016-03-22 nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui ieškinį raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis, nurodyti ieškinio sumą ir sumokėti atitinkamą žyminį mokestį, nurodyti atsakovo AB DNB banko ir trečiųjų asmenų buveinių adresus ir kitus rekvizitus, pateikti teismui šešis ieškinio ir priedų egzempliorius, patikslinti aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus, aiškiai pareikšti ieškinio reikalavimus, nurodant kiekvieną atsakovą liečiančių reikalavimų dalį, nurodyti teismui informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, pateikti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo ir taikos sutarties sudarymo.Nesutikdama su Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-22 nutartimi ieškovė pateikė atskirąjį skundą. Išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2016-06-02 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-22 nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovei naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti.Ieškovė 2016-07-04 padavė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais dėl apgaulės sudarytus A. B. Ž. nuosavybės sandorius į žemės sklypą bei namą, esančius Jaunimo g. 5, Klaipėda; pripažinti negaliojančiais sandorius, kurie buvo sudaryti panaudojant suklastotus dokumentus: kreditavimo sutartį 2007-09-21 Nr. K-2300-2007-609, sudarytą tarp AB DnB NORD banko (dabartinis pavadinimas AB DNB bankas) ir R. Ž., A. B. Ž., E. Ž.; pripažinti negaliojančia 2007-10-11 žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), ir pastatui gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), įregistruotą hipoteką; pripažinti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), I. T. asmenine nuosavybe; priteisti iš R. Ž. 50 000 Eur neturtinės žalos ir 100 000 Eur turtinės žalos; priteisti iš A. B. Ž. 50 000 Eur neturtinės žalos ir 100 000 Eur turtinės žalos; priteisti iš DNB banko 50 000 Eur neturtinės žalos ir 136 970,00 Eur turtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016-07-07 nutartimi ieškovės I. T. (Ž.) ieškinį atsakovams R. Ž., A. B. Ž. ir AB DNB bankui dėl nuosavybės teisių panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisių pažeidimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, jog ieškovė, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-22 nutartį ir pateikdama patikslintą ieškinį, pašalino dalį ieškinio trūkumų ir suformulavo ieškinio reikalavimus, tačiau aiškiai nesuformulavo ieškinio pagrindo. Ieškovės pateiktame patikslintame ieškinyje nurodytos iš esmės tapačios aplinkybės, kaip ir pradiniame ieškinyje – aplinkybės nurodytos nenuosekliai ir neaiškiai. Priėmus tokį patikslintą ieškinį, būtų ribojama galimybė atsakovams pateikti tinkamus atsiliepimus. Teismas pažymėjo, kad dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiais dėl apgaulės sudarytus A. B. Ž. nuosavybės sandorius į žemės sklypą bei namą, esančius (duomenys neskelbtini), yra priimti ir įsiteisėję Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimas ir Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-30 nutartis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl ši ieškinio dalis bet kokiu atveju negali būti priimta.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė I. T. (Ž.) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-07 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo nustatyti ieškinio faktinių aplinkybių neaiškumai gali būti pašalinti nagrinėjant bylą teisme žodinio proceso tvarka, teikiant paaiškinimus bei papildomus įrodymus. Nors ir ne visiškai aiškiai, tačiau ieškinyje yra nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo ieškinį. Taip pat teismui pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Todėl atsisakydamas priimti ieškinį teismas pažeidė ieškovės teisę į teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl papildomų įrodymų priėmimo į bylą

Nagrinėjamu atveju ieškovė I. T. (Ž.) 2016-11-24 pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą prijungti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus – Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-10-04 pranešimą ir 2015-05-08 nutartį, Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-27 nutartį ir antstolio Aleksandro Selezniovo 2016-08-09 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/01486. Argumentų, kuo šie įrodymai reikšmingi nagrinėjamai bylai, ieškovė nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai nėra reikšmingi nagrinėjant ieškovės atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei. Dėl šios priežasties, minėtus papildomus įrodymus atsisakytina priimti ir jie grąžinami ieškovei.

Dėl nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, nepašalinus nustatytų trūkumų

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-22 nutartimi ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-02 nutartimi minėta nutartis palikta nepakeista. Taigi, ieškovės ieškinio trūkumai yra konstatuoti įsiteisėjusia teismo nutartimi. Todėl nagrinėjant atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-07 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, teismo 2016-03-22 nutartimi nustatytų trūkumų (ne)egzistavimas nebenustatinėtinas, o vertintina, ar galima pripažinti, kad trūkumai yra pašalinti. Po minėtos Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-02 nutarties priėmimo ieškovė I. T. (Ž.) pateikė teismui patikslintą ieškinį. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pateikusi patikslintą ieškinį ieškovė pašalino dalį ieškinio trūkumų, tačiau ieškinio faktinis pagrindas vis tiek nebuvo aiškiai suformuluotas. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Dėl paminėtų priežasčių ieškiniui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 str., 111 str.), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo. Jeigu ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, tačiau trūkumai yra tokio pobūdžio, kad gali būti ištaisyti, taikomas procesinis ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115, 138 str.). CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, be to, ieškinyje turi būti nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui sužinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti, su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs, ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai bei, siekiant tinkamo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo, jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Dėl to ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1882/2014).Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pateikdama patikslintą ieškinį apeliantė tinkamai nesuformulavo ieškinio pagrindo. Ieškinyje pateiktos faktinės aplinkybės vertintinos kaip nenuoseklios, klaidinančios ir neraiškiai suformuluotos. Iš jų neįmanoma net abstrakčiai sumodeliuoti ieškinio reikalavimų patenkinimui svarbios faktinės situacijos. Pažymėtina, jog šių aplinkybių iš esmės neneigia ir pati apeliantė, tačiau nurodo, jog visi neaiškumai galėtų būti pašalinti bylos nagrinėjimo eigoje. Su šiuo ieškovės argumentu negalima sutikti, kadangi leidus jai iš esmės tiksinti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes nagrinėjant bylą iš esmės, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat vilkinama bylos eiga, o atsakovai prarastų savo procesinę teisę tinkamai atsikirsti į pateiktą ieškinį. Kaip jau minėta, reikalavimas suformuluoti ieškinio pagrindą keliamas paduodant ieškinį, o ne bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, jog teismui ieškinį pripažinus nepaduotu ir grąžinus jį pateikusiam asmeniui, ieškovei neužkertamas kelias, pašalinus nustatytus trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.