Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė verslui“ ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

6. CPK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. gruodžio d. ieškovė ir UAB „Rimluva“ pasirašė Sutartį dėl naudojimosi portalu, kurioje nurodyta, kad ieškovė yra portalo www.finbeeverslui.lt operatorius ir veikia kaip tarpininkas tarp asmenų, kurie nori pasiskolinti, ir asmenų, kurie nori paskolinti. Ši sutartis reglamentuoja naudojimosi portalu www.finbeeverslui.lt sąlygas, teisinius santykius tarp nurodyto portalo vartotojų ir operatorės. UAB „Rimluva“ 2021 m. gruodžio 2 d. pasirašė neatšaukiamą rašytinį patvirtinimą (akceptą), kuriuo patvirtino, kad išsamiai ir detaliai susipažino su naudojimosi sutarties sąlygomis ir įsipareigojo jų laikytis bei patvirtino, kad pateikė paraišką paskolai gauti. Ieškovė ir UAB „Rimluva“ 2021 m. gruodžio 2 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. 96515458, kuria UAB „Rimluva“ buvo suteikta 25 000,00 Eur paskola 24 mėnesių terminui (el. b. apyrašas, b. l. 17–24, 28–76, 85–86, 93–94). UAB „Rimluva“ įsipareigojimų ieškovei įvykdymas buvo užtikrintas 2021 m. gruodžio 2 d. atsakovo R. V. garantija, kurios suma 33 224,16 Eur (el. b. apyrašas, b. l. 83–84). UAB „Rimluva“ sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant ir nereaguojant į ieškovės pateiktas pretenzijas, ieškovė nutraukė paskolos sutartį nuo 2022 m. lapkričio 5 d., o 2023 m. lapkričio 10 d. raštu informavo atsakovą R. V. (garantijos davėją), kad UAB „Rimluva“ neįvykdė įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, bei pareikalavo atsakovą iki 2022 m. lapkričio 17 d. įvykdyti garantiją ir sumokėti pradelstą skolą, susidariusią dėl paskolos sutarties nevykdymo (el. b. apyrašas, b. l. 77–78, 87–88, 90–91).

8. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3032-852/2022, UAB „Rimluva“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Alvydas Mogenis; 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas UAB „Rimluva“ bankroto byloje 18 289,92 Eur sumai (el. b. apyrašas, b. l. 13–16, 79–82).

Dėl negrąžintos paskolos priteisimo

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

11. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija – tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016). Garanto atsakomybė yra subsidiari (CK 6.90 straipsnio 1 dalis).

Dėl mokėjimo palūkanų priteisimo

14. Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).

15. Teismas pažymi, kad nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje, kita vertus aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

16. Nagrinėjamu atveju UAB „Rimluva“, sudarydama 2021 m. gruodžio 2 d. paskolos sutartį Nr. 96515458, įsipareigojo sumokėti iš viso 3 244,16 Eur pelno palūkanų. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis, paskolą ir palūkanas įmonė turėjo mokėti iki 2023 m. gruodžio 10 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinamus, ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, susidariusių iki paskolos sutarties nutraukimo (2022 m. lapkričio 4 d.), priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 463,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų.

Dėl padidintų (kompensuojamųjų) palūkanų ir skolos administravimo mokesčio priteisimo

18. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

19. Nagrinėjamu atveju paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 papunktyje nurodoma, kad už paskolos pažeidimus paskolos gavėjas papildomai privalo mokėti paskolos sutarties specialiosiose sąlygose numatytas netesybas. Paskolos gavėjas, pradelsęs mokėti bent vieną dieną privalo papildomai sumokėti vienkartinį skolos administravimo mokestį. Sutarties dėl naudojimosi portalu 1.27 papunktyje skolos administravimo mokestis apibrėžiamas kaip paskolos gavėjo operatoriui mokamas mokestis už operatoriaus veiksmus, raginant laiku paskolos sumos ir (ar) kitų su paskolos suma susijusių mokėjimų negrąžinantį paskolos gavėją laikytis paskolos sutarties įsipareigojimų. Sutarties dėl naudojimosi portalu 7.9 papunktyje nurodyta, kad paskolos gavėjas privalo mokėti delspinigius, baudą ir/arba kitus privalomus mokėjimus, nurodytus Naudojimosi sutartyje, portale esančioje kainodaros (įkainių skiltyje ir/ar paskolos sutarties specialiosiose sąlygose). Portale www.finbee.lt, skiltyje D.U.K., verslo paskolos, „Kokie yra verslo paskolos sutarčių įkainiai?“ nurodyta, kad pradelstos įmokos administravimui taikomas 25,00 Eur vienkartinis administravimo mokestis. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti skolos administravimo mokestis, kurį ji, be kita ko, kvalifikuoja kaip baudą, atitinka įstatyme įtvirtintą baudos apibrėžimą, kadangi tai yra vienkartinis mokestis, mokamas už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, o jo dydis yra nustatomas iš anksto.

20. Sutarties dėl naudojimosi portalu 1.12 papunktyje padidintos palūkanos apibrėžiamos kaip metinė palūkanų norma, kurią paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti kreditoriui už naudojimąsi paskolos suma, kai paskolos gavėjas pažeidžia palūkanų mokėjimo terminą, kurios nėra laikomos netesybomis, o atspindi išaugusią paskolos gavėjo riziką; padidintų palūkanų norma yra lygi paskolos palūkanų normai ir skaičiuojama nuo visos pradelstos mokėti pinigų sumos (įskaitant pradelstą paskolos įmokos grąžinimą ir pradelstas mokėti palūkanas). Pagal Sutarties dėl naudojimosi portalu 5.6.2 papunktį paskolos gavėjui praleidus paskolos grąžinimo terminą, paskolos gavėjas už kiekvieną pažeidimo dieną moka padidintas palūkanas, kurios mokamos iki sutarties pažeidimo pašalinimo dienos. Iš aptartų Sutarties dėl naudojimosi portalu nuostatų matyti, kad padidintų palūkanų taikymas yra tiesiogiai siejamas su prievolės pažeidimu. Tokios palūkanos laikytinos kompensuojamosiomis, o jas nustatančios sutarties nuostatos pagal savo esmę lieka galioti ir po paskolos sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis).

21. Teismo vertinimu, paskolos sutartyje nustatytos padidintos palūkanos, kurios yra mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ieškovės nuostolių kompensavimo funkciją. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti tiek netesybas – baudą (skolos administravimo mokestį), tiek kompensuojamąsias palūkanas, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, mažesnioji suma turi būti įskaitoma į didesniąją, t. y. 35,25 Eur padidintų palūkanų suma įskaitytina į 50,00 Eur skolos administravimo mokestį.

22. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 50,00 Eur skolos administravimo mokesčio suma, kuri apima ir 35,25 Eur padidintų palūkanų sumą.

Dėl administravimo mokesčio priteisimo

24. Iš mokėjimo grafiko duomenų nustatyta, kad kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą buvo įtrauktas 145,00 Eur dydžio administravimo mokestis. Per 24 mėnesių paskolos grąžinimo laikotarpį UAB „Romluva“ ieškovei iš viso turėjo sumokėti 3 480,00 Eur sutarties administravimo mokesčio.

25. Remiantis sutarties dėl naudojimosi portalu ir paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.1 papunkčiu – administravimo mokestis yra paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis, kurį paskolos gavėjas moka operatoriui už portalo administravimą pagal naudojimosi sutartį bei paskolos sutarties administravimą iki visiško įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymo. Sutarties dėl naudojimosi portalu 10.6 papunktyje numatyta, kad paskolos gavėjas moka administravimo mokestį operatoriui už kiekvieną mėnesį iki paskolos sutarties pasibaigimo (visiško įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymo) dienos pagal paskolos sutarties vykdymo metu galiojančius paslaugų įkainius. Sutarties specialiosiose sąlygų 2.4 papunktyje numatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti administravimo mokestį iki tol, kol paskolos gavėjas visiškai grąžins paskolą, įskaitant atvejus, kai dėl paskolos gavėjo įsiskolinimo bus kreiptasi dėl priverstinio išieškojimo.

26. Teismų praktikoje konstatuota, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Vartojimo kredito sutartį nutraukus prieš terminą abi sutarties šalys atleidžiamos nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, o kreditorius nebeturi prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti skolininko mokamų įmokų ir kt.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 290,00 Eur dydžio administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki 2022 m. lapkričio 4 d. (Sutarties nutraukimo momento), priteisimo yra tenkintinas.

Dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo

30. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

32. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys susitarė dėl UAB „Romluva“ mokėtinos 3 244,16 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 12 proc.). Nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi paskolos grąžinimo terminą numatė iki 2023 m. gruodžio 10 d.

33. Aptariamu atveju ieškovė už sutartą mokestį (3 244,16 Eur dydžio pelno palūkanas) suteikusi UAB „Romluva“ paskolą ir dėl įmonės neteisėtų veiksmų (pagal paskolos sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi paskolos sutartį, iki šiol neatgavo nei suteiktos paskolos, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo paskolos sutarties vykdymo atveju. Teismo vertinimu, pagal paskolos sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Taigi, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

34. Ieškovės skaičiavimu, už laikotarpį nuo paskolos sutarties nutraukimo (2022 m. lapkričio 5 d.) iki UAB „Romluva“ bankroto bylos iškėlimo dienos (2022 m. lapkričio 22 d.) ieškovės negautos pajamos sudaro 130,23 Eur. Atsakovas prašomų priteisti nuostolių dydžio ir paskaičiavimo neginčijo. Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo 130,23 Eur negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma), apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. lapkričio 22 d.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

35. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

36. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 18 254,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

38. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 412,00 Eur dydžio žyminis mokestis (el. b. apyrašas, b. l. 89). Atsakovas prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė.

39. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies – 99,81 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 411,22 Eur (412,00 x 0,9981) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

40. Byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 6,64 Eur. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 6,63 Eur (6,64 x 0,9981) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai nepriteistinos, kadangi tokių išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ nustatytos 5,00 Eur sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė verslui“, j. a. k. 304175555, iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 17 320,53 Eur (septyniolika tūkstančių tris šimtus dvidešimt eurų 53 ct) skolos, 463,91 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 91 ct) palūkanų, 290,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) administravimo mokesčio, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) skolos administravimo mokesčio, 130,23 Eur (šimtą trisdešimt eurų 23 ct) negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (18 254,67 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 411,22 Eur (keturis šimtus vienuolika eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 6,63 Eur (šešis eurus 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.