Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Assula“ ir R. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7048-322/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic status“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Assula“ ir R. D. dėl pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl apeliacinio skundo trūkumų

14. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovių apeliacinis skundas yra su trūkumais. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, sprendimą skundžia dvi apeliantės – UAB „Assula“ bei R. D., tačiau žyminį mokestį yra sumokėjusi tik viena iš apeliančių – UAB „Assula“, o kita apeliantė – R. D. – žyminio mokesčio sumokėjusi nėra.

15. Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose) (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Kadangi byloje abi atsakovės padavė vieną bendrą apeliacinį skundą, už apeliacinį skundą turėjo būti mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Šiuo atveju su apeliaciniu skundu pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad nustatyto dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą sumokėjo atsakovė UAB „Assula“. Įstatymas nereglamentuoja, kokiomis dalimis apeliantai, paduodami bendrą apeliacinį skundą, turi sumokėti žyminį mokestį, todėl ieškovės argumentai dėl apeliacinio skundo trūkumų atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl ekskavatoriaus pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos 2022 m. spalio 25 d. sąskaitos faktūros serija ASS Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pripažinimo negaliojančia

16. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodo, jog aplinkybę, kad UAB „Assula“ pardavė jai priklausantį ekskavatorių ieškovei UAB „Baltic status“, patvirtina byloje esantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, jog UAB „Assula“ pardavė jai priklausantį ekskavatorių ieškovei, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymas ir byloje apklaustų liudytojų parodymams, t. y. byloje esančių įrodymų visumai.

17. Nagrinėjamu atveju atsakovės teigė, kad pagal 2022 m. spalio 25 d. sąskaitą faktūrą serija RD Nr. (duomenys neskelbtini)UAB „Assula“ 2022 m. spalio 25 d. ginčo ekskavatorių buvo nupirkusi iš R. D.. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė R. D. 2022 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija RD Nr. (duomenys neskelbtini)į išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą įtraukė tik 2023 m. sausio 30 d., nors sąskaitos išrašymo data nurodyta 2022 m. spalio 25 d., ir tai patvirtina, kad sąskaita buvo išrašyta atgaline data, t. y. tuo metu, kai ginčo ekskavatorius jau buvo pas ieškovę. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad pagal ekskavatoriaus registracijos liudijimą ginčo ekskavatoriaus savininkė buvo atsakovė R. D.. Apeliantės apeliaciniame skunde nenurodo, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą pirmosios instancijos teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas dėl ginčijamo sandorio sudarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ginčo ekskavatorius nuosavybės teise priklausė atsakovei R. D., todėl atsakovė UAB „Assula“ ieškovei pardavė jai nuosavybės teise nepriklausantį daiktą.

18. Apeliacinį skundą apeliantės taip pat grindžia tuo, jog tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti teiginiai dėl nuosavybės nebuvimo yra nepagrįsti, patvirtina ir 2023 m. kovo 17 d. Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato (duomenys neskelbtini) R. Š. nutarimas tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nurodant, kad nenustatyta duomenų, jog UAB „Assula“ pardavė ne sau priklausantį daiktą.

19. Nesutikdama su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga bei nustatytos aplinkybės negali būti laikomi prejudiciniais faktais, kol jie nėra patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Dar daugiau, svarbu pažymėti, kad minėtame 2023 m. kovo 17 d. Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato (duomenys neskelbtini)R. Š. nutarime nurodyta, jog UAB „Assula“ perdavė ne sau priklausantį daiktą teigti negalima, kadangi pagal pateiktą registracijos liudijimą perduoto ekvatoriaus savininkė yra tos pačios įmonės, iš kurios buvo įsigytas daiktas, direktorė ir bendraakcininkė, tačiau teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia dėmesį, kad uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, t. y. bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 187-969-2019). CK 2.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis apeliančių nurodytu ikiteisminės įstaigos priimtu nutarimu.

20. Apeliaciniame skunde apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino teismui pateiktos pažymos – Kelmės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)A. J. išvados, paneigiančios teismo išvadas – tai, kad ieškovė gali registruoti įsigytą vikšrinį ekskavatorių. Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio ir kaimo plėtros nuostatų matyti, kad šis skyrius, be kita ko, vykdo traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registravimą ir techninę priežiūrą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2023 m. liepos mėn. Kelmės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)raštas nagrinėjamam ginčui neturi didesnės įrodomosios reikšmės, nei kiti byloje esantys įrodymai, juolab įvertinus tai, jog kaip pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė UAB „Assula“, prašydama pateikti jai konsultaciją dėl galimybės registruoti ginčo ekskavatorių, nebuvo pateikusi jokių su prašoma konsultacija susijusių įrodymų ir dokumentų, kas sudaro pagrindą teismui specialisto pateiktos išvados ginčo kontekste nevertinti. Todėl pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl galimybės ieškovei registruoti ginčo ekskavatorių, neturėjo pagrindo remtis minėtos institucijos raštu.

Dėl ekskavatoriaus pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2022 m. spalio 25 d. PVM sąskaitos faktūros serija RD Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu, pripažinimo negaliojančia

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės, sudarydamos tarpusavyje ekskavatoriaus pirkimo - pardavimo sutartį, iš tikrųjų neketino įgyti iš sutarties kylančių teisių ir pareigų, jomis nesinaudojo ir jų nevykdė, tik formaliai atgaline data išrašė sąskaitą faktūrą, pagal kurią atsakovė UAB „Assula“ tapo fiktyviu ekskavatoriaus savininku.

23. PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti įrašyta jos išrašymo data. Data PVM sąskaitoje faktūroje įrašoma tuo momentu, kada yra išrašoma PVM sąskaita faktūra (žr., Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 80 straipsnį). Dokumentų rekvizitai ir turinys turi atitikti faktinę situaciją tokių dokumentų surašymo ir pasirašymo metu. Taigi, PVM sąskaitos faktūros išrašymas atgaline data gali būti laikomas dokumentų klastojimu – nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnyje.

24. Pagal bendrąjį teisės principą ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla), subjektinė teisė negali atsirasti iš teisės pažeidimo. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teisės bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisė netoleruoja situacijų, jog būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022).

25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantis 2022 m. gruodžio 23 d. mokėjimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 69 bylos lapas) negali būti laikomas mokėjimu pagal R. D. 2022-10-25 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija RD Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantės apeliacinio skundo argumentais nepateikia kitokio minėtų įrodymų vertinimo.

26. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vieno tarp atsakovių sudaryto pirkimo - pardavimo sandorio elemento (daikto perdavimo ir apmokėjimo už daiktą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis), o nesant abiejų pirkimo - pardavimo sandorio elementų darytina išvada, jog tarp atsakovių sudarytas ekskavatoriaus pirkimo - pardavimo sandoris nebuvo realiai įvykdytas.

27. Pažymėtina, kad apeliantės apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, o tik nurodo tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos apeliančių procesiniuose dokumentuose ir tirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktuose nustatyta, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyta: kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas). Apeliantėms nepateikus konkrečių argumentų, kodėl jos nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu faktinių aplinkybių vertinimu ir (ar) teisine jų kvalifikacija, nėra aišku, kuo konkrečiai šioje dalyje yra grindžiamas skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas, kurių apeliantės apeliacinio skundo argumentais nepaneigė.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

29. Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus atsakovių apeliacinio skundo, ieškovės patirtos 600 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisiamos iš atsakovių lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Assula“, juridinio asmens kodas 162940742, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic status“, juridinio asmens kodas 300021182, 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Baltic status“, juridinio asmens kodas 300021182, 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.