Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-06-02 · Civilinė byla Nr. 2A-397-560/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-02
Bylos Nr.
2A-397-560/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09231-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
M. J.
Civilinė byla Nr. 2A-397-560/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09231-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.1.5.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui M. J. dėl skolos, palūkanų, delspinigių, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. J. 672,43 Eur skolą, 301,46 Eur palūkanų, 375,59 Eur delspinigių, 99,52 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 procentų sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (672,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas atsakovui M. J. įteikti asmeniškai 2015-03-25, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-14 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo M. J. ieškovo UAB „Gelvora“ naudai 672,43 Eur skolą, 196,58 Eur palūkanas, 187,80 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (672,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 056,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 338,37 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmetė.Teismas darė išvadą, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, todėl sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 672,43 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo prašomų priteisti palūkanų dydžio pažymėjo, kad pagal sutarties nuostatas matyti, kad šalys susitarė dėl 8 procentų dydžio palūkanų iki kredito grąžinimo termino, t. y. iki 2008-04-03, taigi šalys aiškiai susitarė, jog 8 procentų dydžio palūkanos atlieka tik atlyginimo už naudojimąsi kredito suma funkciją ir yra nekintamos ir skaičiuojamos tik kredito laikotarpiu, t. y. nuo 2006-04-04 iki 2008-04-03. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimą priteisti 273,45 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2009-11-06 iki 2014-11-10 (po kredito termino pasibaigimo), teismas tenkino iš dalies – taikė įstatyme numatytą palūkanų normą – 5 procentus, ieškovui iš atsakovo už minėtą laikotarpį priteisdamas 168,57 Eur palūkanų. Iš viso ieškovui iš atsakovo teismas priteisė 196,58 Eur palūkanų (28,01 Eur + 168,57 Eur). Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 375,59 Eur dydžio delspinigius yra pažeidžiantis atsakovo kaip vartotojo teises, todėl delspinigius mažino iki 187,80 Eur. Ieškovo reikalavimą dėl 99,52 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgdamas į tai, kad pradinis kreditorius AB SEB bankas ir atsakovas Vartojimo kredito sutartyje susitarė tik dėl mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų (už naudojimąsi banko pinigais) dydžio – 8 procentų, tačiau ne dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, teismas ieškovo reikalavimą tenkintino iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisė įstatymo numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 672,43 Eur kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 1 056,81 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliantas UAB „Gelvora“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) 2015-04-14 Vilniaus miesto apylinkes teismo sprendimą už akių panaikinti toje dalyje, kurioje atmestas ieškovo prašymas priteisti 104,88 Eur palūkanų ir sutartines 8 procentų dydžio palūkanos nuo pagrindines skolos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo sumažintos iki 5 procentų dydžio palūkanų, 2) priteisti 104,88 Eur palūkanų, 3) priteisti 8 procentų dydžio palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo, 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas 8 procentų dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas po vartojimo kredito sutartyje numatytos kredito grąžinimo datos iki įstatyminių palūkanų dydžio sumažino nepagristai. AB ,,SEB bankas“ iniciatyva vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta, todėl vien jau dėl šios aplinkybes pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi ir aiškino nutrauktoje sutartyje naudojamą sąvoką ,,kredito laikotarpis“, ją siedamas su šalių susitarimu dėl konkrečios mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normos taikymo, kadangi ši sąvoka negaliojo ir negalėjo turėti savo pirminės prasmės – po sutarties nutraukimo atsakovui nebuvo nustatytas joks kredito laikotarpis, nes nutraukus sutartį, kreditą ir visas susijusias sumas AB ,,SEB bankas“ reikalavo padengti nedelsiant.Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad pirmosios instancijos teismas galėjo aiškinti nutrauktoje vartojimo kredito sutartyje naudojamą sąvoką ,,kredito laikotarpis“ ir susijusias sutartines nuostatas, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas darė tai netinkamai. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik pažodiniu sutarties teksto aiškinimu ir visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta, todėl jos specialiosios dalies 2.2 punkto sąlyga dėl konkretaus kredito laikotarpio nebegalioja ir negali būti siejama su šalių susitarimu taikyti 8 procentų mokėjimo palūkanų normą, kadangi ši sutartine nuostata pagal savo esmę galioja ir po sutarties nutraukimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.221 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo.Atsakovas M. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-04-04 AB SEB bankas su atsakovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1550618050458-25 (toliau – Sutartis Nr. 1), pagal kurią bankas suteikė atsakovui 1 448,10 Eur kreditą buto remontui ir skolos padengimui, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2008-04-03, sumokėti palūkanas ir vykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. AB SEB bankas ir apeliantas 2009-11-09 sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 11 09-20-83 (toliau – Sutartis Nr. 2), pagal kurią bankas perleido apeliantui visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal Sutartį Nr. 1. Apeliantas 2009-11-19 raštu pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą bei pareikalavo sumokėti naujajam kreditoriui susidariusį įsiskolinimą. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas su apeliantui atsiskaitė nėra.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo ieškiniu reiškiamų reikalavimų priteisti jo naudai iš atsakovo 301,46 Eur palūkanų ir 8 procentų sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (672,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas 8 procentų dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas po Sutartyje Nr. 1 numatytos kredito grąžinimo datos iki įstatyminių palūkanų dydžio sumažino nepagristai. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiuo apelianto argumentu.Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Sutarties Nr. 1 2.4. punkte nustatytos 8 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos laikytinos pelno palūkanomis. Sutarties Nr. 1 šalys susitarė, kad šios palūkanos nekinta per visą kredito laikotarpį, t. y. nuo 2006-04-04 iki 2008-04-03. Pirmosios instancijos teismas pastarąją Sutarties Nr. 1 nuostatą interpretavo taip, kad šalys susitarė, jog nurodyto dydžio pelno palūkanos yra mokamos tik kredito laikotarpiu, t. y. iki 2008-04-03. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog toks Sutarties Nr. 1 nuostatų aiškinimas yra netinkamas. Iš Sutarties Nr. 1 turinio matyti, kad Sutarties Nr. 1 šalys susitarė, jog palūkanos už kreditą mokamos (skaičiuojamos) iki kredito grąžinimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pelno palūkanos, kaip tokios, gali būti mažinamos, bet kitais, negu jas mažino pirmosios instancijos teismas, pagrindais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis (2012-10-25 netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pagrindinės prievolės (672,43 Eur) ir prašomų priteisti palūkanų (301,46 Eur) dydžių santykį, taip pat į tai, jog kreditorius į teismą kreipėsi po 6 metų nuo Sutarties Nr. 2 sudarymo, sprendžia, jog palūkanos sudarančios 301,46 Eur sumą yra per didelės ir yra pagrindas jas mažinti. Nors pirmosios instancijos teismas pelno palūkanas sumažino iki 196,58 Eur, remdamasis netinkamais teisiniais argumentais, tačiau palūkanų sumažinimas iki nurodyto dydžio šioje situacijoje nepažeidžia teisingumo ir sąžiningumo principų.Kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Sutartyje Nr. 1 numatytos 8 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos už naudojimąsi paskolinta suma laikytinos pelno palūkanomis, apeliacinės instancijos sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo reikalavimą priteisti 8 procentų palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkino tik iš dalies, sumažindamas jų dydį iki įstatyminio – 5 procentų dydžio.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo už akių dalies teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą sprendimą už akių dalyje dėl reikalavimo priteisti 8 procentų mokėjimo palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkinant šį ieškinio reikalavimą ir priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 8 procentų dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (672,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-03-19, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Kadangi, apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, apelianto tenkintų reikalavimų dalis nepasikeitė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pakeisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, yra pagrindas iš atsakovo apelianto naudai priteisti dalį apelianto bylinėjimosi išlaidų – 1/2 žyminio mokesčio, t. y. 7,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apelianto UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą už akių pakeisti dalyje dėl reikalavimo priteisti 8 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, naudai 672,43 Eur skolą, 196,58 Eur palūkanas, 187,80 Eur delspinigius, 8 procentų metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (672,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-03-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 056,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-03-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 338,37 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.“

Priteisti iš M. J. ieškovo UAB „Gelvora“ naudai 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas Dainius Rinkevičius