- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-21
- Bylos Nr.
- e2S-284-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10335-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- Č. A., M. A., J. A., L. A., V. A., O. A.
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 3.1.12.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.3Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šio pareiškimo nagrinėjimo tvarka
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Č. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams Č. A., M. A., J. A., L. A., L. A., V. A., O. A., D. A. atstovaujamam įstatyminės atstovės V. A., A. A., atstovaujamai įstatyminės atstovės L. A., V. A., atstovaujamai įstatyminės atstovės L. A., M. A., atstovaujamam įstatyminės atstovės O. A., D. A., atstovaujamai įstatyminės atstovės O. A., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė (toliau – ieškovė) prašė Kauno apylinkės teismo nutraukti 1999 m. sausio 18 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, sudarytą su atsakove Č. A., dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), išnuomojimo; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų Č. A., M. A., J. A., L. A., L. A., V. A., O. A. 782,96 Eur skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą, susidariusią laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iškeldinti atsakovus Č. A., M. A., J. A., L. A., L. A., V. A., O. A., D. A., A. A., V. A., M. A., D. A. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai: nutraukė 1999 m. sausio 18 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, sudarytą su atsakove Č. A.; iškeldino atsakovus Č. A., M. A., J. A., L. A., L. A., V. A., O. A., D. A., atstovaujamą įstatyminės atstovės V. A., A. A., atstovaujamą įstatyminės atstovės L. A., V. A., atstovaujamą įstatyminės atstovės L. A., M. A., atstovaujamą įstatyminės atstovės O. A., D. A., atstovaujamą įstatyminės atstovės O. A., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisė solidariai iš atsakovų 782,96 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
3. Atsakovė Č. A. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atsakovė Č. A. nurodė, kad sprendimas priimtas tik formaliai įvertinus ieškovės pateiktus dokumentus, nesudarius realios galimybės atsakovams gauti informaciją apie bylą, susipažinti su ieškovės pateiktais dokumentais, dalyvauti bylos nagrinėjime, pateikti savo poziciją ir įrodymus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka nesuteikė atsakovams galimybių būti lygiaverčiais proceso dalyviais. Dėl M. A. mirties atsakovai buvo laikinai išvykę iš gyvenamosios vietos, todėl negavo teismo siųstų procesinių dokumentų. Atsakovai turi įsiskolinimų už nuomą ir komunalinius patarnavimus, tačiau nuomos mokestį moka – nuo 2019 m. sausio mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos buvo sumokėta 1 181,9 Eur nuomos mokesčio, taip pat mokami ir komunaliniai mokesčiai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai piktavališkai nemokėjo nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, vengia prisiimti darbo ar kitas pareigas, kurias vykdant pagerėtų atsakovų materialinė padėtis. Atsakovai turi mažamečių vaikų, neturi kitos gyvenamosios vietos. Atsakovai neginčija skolos dydžio ar fakto, pagal galimybes ją mažina. Ieškovė neįrodė, kad atsakovai piktnaudžiauja jiems teikiama parama, nemoka mokesčių ne dėl sunkios padėties, bet dėl kitų nuo atsakovų nepriklausančių priežasčių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi netenkino atsakovės Č. A. pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
5. Teismas nustatė, kad atsakovams procesiniai dokumentai buvo siunčiami jų gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), kurie visi grįžo neįteikti, nes atsakovai neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Teismas, vykdydamas pareigą informuoti atsakovus apie prasidėjusį procesą, patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie atsakovų darbovietes, tačiau pagal gautus duomenis nė vienas atsakovas nedirbo ir neturėjo darbinių santykių. Teismas pažymėjo, kad, tik išnaudojęs galimybes procesinius dokumentus įteikti atsakovams nurodytais būdais, išsiuntė procesinius dokumentus į atsakovų deklaruotą gyvenamąją vietą vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi. Teismas konstatavo, kad ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, atsakovams laikomi įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, t. y. praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (nuo 2019 m. liepos 18 d., praėjus 30 dienų, procesiniai dokumentai laikomi įteiktais 2019 m. rugpjūčio 18 d.). Teismas padarė išvadą, kad procesiniai dokumentai buvo siunčiami tuo pačiu adresu du kartus, t. y. pirmą kartą procesiniai dokumentai buvo išsiųsti 2019 m. birželio 21 d., pakartotinai – 2019 m. liepos 16 d. Teismas pažymėjo, kad nepateikta duomenų, pagrindžiančių pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, kad atsakovai buvo išvykę dėl M. A. mirties. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai nepagrindė aplinkybės, jog procesinių dokumentų siuntimo metu buvo laikinai išvykę. Esant nurodytoms aplinkybes, teismas nepagrįstais laikė argumentus, kad buvo pažeistos teisės normos dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo.
6. Teismas nustatė, kad yra susidarę labai dideli įsiskolinimai už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą, t. y. Kauno apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-7322-456/2010 iš Č. A. buvo priteista 3 315,75 Lt (960,31 Eur) skola už gyvenamųjų patalpų nuomą; Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-30445-454/2015 iš Č. A. buvo priteista 4 914,93 Eur skola už gyvenamųjų patalpų nuomą, susidariusi nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.; Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-28050-877/2018 buvo priteista 4 569 Eur skola už gyvenamųjų patalpų nuomą, susidariusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.; nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. susidarė 782,96 Eur skola už gyvenamųjų patalpų nuomą. Teismas padarė išvadą, kad įsiskolinimas už nuomą vis didėjo, mokamos sumos pastaruoju metu nebuvo didelės, be to, labai didelės skolos yra susidariusios UAB „Kauno švara“, UAB „Kauno vandenys“, AB „Kauno energija“, šiems juridiniams asmenims susidarę įsiskolinimai už komunalinius mokesčius taip pat vis didėjo. Teismas pažymėjo, kad atsakovai pateikė duomenis tik už keletą mėnesių, kuomet buvo sumokamos nedidelės sumos už komunalinius patarnavimus.
7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.611 straipsnyje numatyta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Šalių sudarytoje nuomos sutartyje kitokie buto nuompinigių mokėjimo terminai nebuvo nustatyti, pagal sutarties 2.2 punktą nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį mokėti nuomos mokestį ir komunalinių paslaugų mokesčius, atsakovė nepaneigė šio iškeldinimo pagrindo, nes iš dalies atliekami mokėjimai buvo užskaitomi pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas, t. y. buvo dengiamos seniausios skolos. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė Č. A. yra sulaukusi senatvės pensijos amžiaus, tačiau dar penki atsakovai yra darbingo amžiaus, bet nėra pateikta duomenų apie jų darbinius santykius ir gaunamas pajamas, todėl nurodyta aplinkybė, kad buvo susidarę laikini finansiniai sunkumai, nėra pagrįsta byloje esančiais duomenimis. Teismas pažymėjo, kad ieškovė net kelis kartus siuntė atsakovams pranešimus dėl sutarties netinkamo vykdymo ir įspėjo, kad gali kreiptis dėl nuomos sutarties nutraukimo. Teismas konstatavo, kad apie prasidėjusi teisminį procesą atsakovams buvo pranešta pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovų pateikti duomenys nėra pakankami, kad byloje būtų priimtas kitokio pobūdžio sprendimas, todėl netenkino pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė Č. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nepagrįstai neatsižvelgta į tai, jog ieškovė pateikė ieškinį teismui, atsakovams pradėjus vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – mokėti nuomos mokestį ir mažinti įsiskolinimus, todėl priimtas sprendimas dėl atsakovės iškeldinimo yra neproporcinga ir per griežta priemonė atsakovų padarytam pažeidimui, kuri neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.
1.2. Nevertinta, kad priimtas procesinis sprendimas sukelia ypač neigiamus padarinius atsakovams, kadangi viena atsakovė yra solidaus pensinio amžiaus, o penki atsakovai yra nepilnamečiai. Visi šie asmenys tampa benamiais, socialiai pažeidžiamais, o tai įtakoja ne tik šios šeimos, bet ir aplinkinių saugumą. Atsakovai ilgą laiką sunkiai finansiškai vertėsi ir nesugebėjo pilnai vykdyti nuomos mokesčio mokėjimo įsipareigojimo, todėl susikaupė didelės skolos, tačiau nuo 2019 metų pradžios atsakovai moka nuomos mokestį, už komunalinius patarnavimus ir po truputį mažina įsiskolinimus. Taigi iškeldinimo metu atsakovai stropiai vykdė įsipareigojimus.
1.3. Ieškovės tikslas gauti užmokestį už patalpų nuomą, o atsakovai šią pareigą vykdo, todėl nėra ginčų dėl jų galimybės gyventi bute mokant nuomos mokestį. Atsakovams daug metų nemokant už nuomą, ieškovė nesiekė su atsakovais nutraukti nuomos sutartį ir juos iškeldinti, o esami įsiskolinimai yra priteisti ir atsakovų pamažu likviduojami. Atsakovų skolos sumokėjimo galimybės nesusijusios su sutarties nutraukimu, kadangi net ir iškeldinus atsakovus, jie neįgis didelių sumų skolos greitam likvidavimui. Priešingai, iškeldinus atsakovus iš ieškovės būsto, atsakovai privalės nuomotis gyvenamąsias patalpas komercinėmis kainomis, o tai iki minimumo sumažintų jų galimybes dengti įsiskolinimą. Dėl to atsakovų iškeldinimas iš buto sukeltų neigiamus padarinius ne tik atsakovams, bet pablogintų ir ieškovės padėtį.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės Č. A. atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Atsakovai keletą paskutinių metų iki kreipimosi į teismą dienos moka tik dalį gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio, todėl susidaręs įsiskolinimas už buto nuomą vis didėja.
9.2. Atsakovai turi ne tik didelius įsiskolinimus ieškovei už socialinio būsto nuomą, bet ir komunalinių paslaugų tiekėjams. Neatsiskaitydami komunalinių paslaugų tiekėjams už atsakovams suteiktoms gyvenamosioms patalpoms teikiamas komunalines paslaugas, atsakovai sudaro situaciją, kuomet komunalinių paslaugų tiekėjai gali prisiteisti susidariusius įsiskolinimus iš ieškovės, kaip gyvenamųjų patalpų, kuriose gyvena atsakovai, savininkės.
9.3. Atsakovai nėra pajėgūs likviduoti susidariusius įsiskolinimus ir kartu mokėti naujas sąskaitas už buto nuomą ir butui teikiamas komunalines paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad nors vienas iš atsakovų būtų įsidarbinęs ir gautų pastovias pajamas.
9.4. Ieškovė ilgą laiką nuolaidžiavo atsakovams ir nesikreipė į teismą, vėliau kreipdamasi į teismą prašė tik priteisti skolas. Skolos iki šios dienos nėra pilnai išieškotos, ieškovės patirti nuostoliai nėra atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
9.5. Atsakovai gera valia nevykdė teismo sprendimų, nesiekė bendradarbiauti su ieškove. Atsakovai visą laiką piktnaudžiavo savo padėtimi, didino skolas už buto nuomą ir butui teikiamas komunalines paslaugas, ignoravo ir paskutinį teismo procesą, kurio metu buvo priimtas sprendimas iškeldinti atsakovus iš buto. Tik sužinoję aplinkybę, kad yra iškeldinami iš buto, atsakovai kreipėsi į teismą ir pradėjo reaguoti į jiems adresuojamus laiškus.
Atsiliepimas
9.6. Atsakovai klaidingai teigia, kad nėra ginčo dėl atsakovų galimybės gyventi bute, kadangi ieškovė nemato galimybės toliau suteikti butą atsakovams.
10. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą.
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių dėl to, kad atsakovai nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Atsakovės Č. A. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo atmestas, pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog apie prasidėjusi teisminį procesą atsakovams buvo pranešta pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovų pateikti duomenys nėra pakankami, kad byloje būtų priimtas kitokio pobūdžio sprendimas. Atsakovė Č. A. nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą motyvuodama tuo, kad atsakovai pradėjo mokėti nuomos mokestį ir mažinti įsiskolinimus, priimtas sprendimas dėl atsakovų iškeldinimo neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, atsakovams sukelia ypač neigiamus padarinius.
14. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
15. CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Taigi, CPK 123 straipsnio 3 dalis nustato vieną iš procesinių dokumentų įteikimo būdų – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad procesinių dokumentų įteikimo asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpcijos taikymą įstatymo leidėjas sieja su atitinkamais formaliaisiais reikalavimais. Speciali pašto siunta turi būti suformuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintu Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašu (toliau – Įteikimo aprašas). Kaip nustatyta Įteikimo aprašo 4 punkte, ant tokios specialios pašto siuntos, be kita ko, turi būti įrašomas, užklijuojamas arba uždedamas siunčiamų procesinių dokumentų pašto siuntos saugojimo terminas. Kai procesiniai dokumentai siunčiami į deklaruotą gyvenamąją vietą, tam, kad nepavykus jų ten faktiškai įteikti, jie būtų laikomi įteiktais pagal įstatymą, pašto siuntos saugojimo terminas yra nustatytas Įteikimo apraše ir yra trisdešimt dienų (Įteikimo aprašo 20, 26 punktai). Būtent šis terminas turi būti pažymimas ant pašto siuntos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali laikyti procesinius dokumentus įteiktais tik įsitikinęs, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).
18. Atsakovės Č. A. pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo procesinius dokumentus atsakovams buvo bandoma įteikti atsakovų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu du kartus, vieną kartą nurodant pašto įstaigai saugoti dokumentus 30 dienų nuo pranešimo palikimo adresatų pašto dėžutėje, taip pat pirmosios instancijos teismas tikrino duomenis apie atsakovų darbovietes ir nustatė, kad nė vienas iš atsakovų nedirba. Iš šios bylos medžiagos matyti ir tai, kad ant pašto siuntų, kurių pagrindu teismas taikė įteikimo atsakovų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpciją, tam skirtoje vietoje yra žyma, kada siuntos buvo paliktos atsakovų gyvenamojoje vietoje. Taigi, pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį ir Įteikimo aprašą pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresatų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir yra pagrindas pripažinti dokumentus įteiktais. Kadangi, kaip minėta, procesinius dokumentus atsakovams buvo bandoma įteikti atsakovų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu du kartus, taip pat buvo tikrinti duomenys apie atsakovų darbovietes ir nustatyta, kad nė vienas iš atsakovų nedirba, ieškovė neprašė skirti kuratorių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dokumentai įteiktais pagal įstatymą buvo pripažinti išnaudojus realias jų įteikimo asmeniškai atsakovams galimybes. Dėl nurodytų priežasčių atsakovams per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikus atsiliepimų į ieškinį, nesant svarbių priežasčių, galėjo būti priimtas sprendimas už akių.
19. Byloje nesant duomenų, kad atsakovai dėl objektyvių aplinkybių negalėjo per nustatytą terminą pateikti atsiliepimų į ieškinį, spręstina, kad, vertinant formaliuoju procesiniu aspektu, nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis), tačiau ši išvada nėra pakankama apeliacine tvarka vertinamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui konstatuoti.
20. Apeliacinės instancijos teismas svarbia pripažįsta atsakovės Č. A. atskirajame skunde nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT suformuotą praktiką panašiose bylose, kuri buvo nurodyta ir atsakovės Č. A. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir kurios pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės Č. A. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepagrįstai nelaikė svarbia ir turinčia įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
21. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja). Šiame kontekste aktualu tai, kad Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., Chapman v. United Kingdom, no. 27238/95, judgment of 18 January 2001, par. 99; J. S. v. United Kingdom, no. 25154/94, judgment of 18 January 2001, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste (pastaroji aplinkybė labiau svarbi vertinant, ar konkrečiu atveju Konvencijos 8 straipsnis apskritai gali būti taikomas). Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme; formalus nurodymas, kad teisė gyventi atitinkame būste pagal vidaus teisę yra pasibaigusi, ne kartą kritikuotas EŽTT (žr., pvz., McCann v. United Kingdom, no. 19009/04, par. 50, judgment of 13 May 2008; Ćosić v. Croatia, no. 28261/06, judgment of 15 January 2009; kt.). Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (žr., pvz., Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.). Taigi Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas konstatuojamas ir iškeldinimas iš būsto pripažįstamas neproporcingu, kai tokia priemonė nepagrįstai suvaržo asmenų teises, neatitinka pažeidimo, už kurį yra taikoma, sunkumo, taikoma neatsižvelgus į iškeldinamo asmens siekius ir galimybes pašalinti pažeidimą ir kitais panašiais atvejais. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kur teisėtu pripažintas atsisakymas iškeldinti nuomos ir komunalinių mokesčių nemokantį bei butą subnuomojusį, į bedarbių sąrašą įrašytą bute nuolat gyvenantį ir kitos gyvenamosios patalpos neturintį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), neįgalų, bylos nagrinėjimo metu sumažinusį skolą už komunalines paslaugas, bute gyvenantį ir kitos gyvenamosios patalpos neturintį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012), bute daugiau kaip dešimt metų su penkiais nepilnamečiais vaikais, kurių vienas yra neįgalus, gyvenančius asmenis, kurių materialinė padėtis sunki, tačiau kurie pagal išgales vykdo sutartinius įsipareigojimus, pripažįsta skolas, ėmėsi priemonių joms mažinti, turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012), ilgalaikį ryšį su būstu turinčią socialiai remiamą šeimą, kurios materialinė padėtis sunki (atsakovai bedarbiai), sutartinių įsipareigojimų nevykdymą lėmė sunki finansinė padėtis (objektyvios priežastys), atsakovai skolos neneigė, neginčijo apimties, bylos nagrinėjimo metu ją sumažino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013) ir panašūs atvejai.
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo tipinė nuomos sutartis tarp šalių buvo sudaryta 1999 m. sausio 18 d. Atsakovė Č. A. neneigia, kad ji tinkamai nevykdė pareigos mokėti nuomos mokestį, komunalinius mokesčius, tačiau, sprendžiant dėl ieškovės prašomų taikyti CK 6.611 straipsnyje nustatytų padarinių, būtina įvertinti šios priemonės proporcingumą ir pagrįstumą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad nuo 2019 m. sausio mėnesio atsakovai pradėjo mokėti mokesčius, pagal galimybes mažinti įsiskolinimus. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, būtų sudaryta galimybė teismo posėdyje tinkamai išsiaiškinti iškeldinamų asmenų siekius ir galimybes pašalinti pažeidimą, nes dabartinis civilinės bylos rezultatas, priimtas neįvertinus jo atsakovams taikytinų nuomos sutarties pažeidimo padarinių (jų proporcingumo) aspektu, laikytinas neatitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktikos.
23. Atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT suformuotą praktiką panašiose bylose, atsakovų pastangas sumažinti skolų ieškovei ir kitiems subjektams dydį, taikomos priemonės proporcingumo padarytam pažeidimui neįvertinimą, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis panaikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo ir klausimas išspręstinas iš esmės – panaikintinas Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimas už akių ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.