Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-112-390/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-21
Bylos Nr.: e2A-112-390/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-01515-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Algimantas Kukalis, Anita Sereikienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
Atsakovas: I. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-112-390/2024Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01515-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.3; 2.6.8.10; 2.6.20.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Albinos Rimdeikaitės ir Anitos Sereikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei I. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. S. 7 824,25 Eur negrąžintą paskolą, 432,27 Eur paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d., 1 851,58 Eur administravimo mokestį, 21,49 Eur nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d., 13 proc. nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. vasario 27 d.), nuo pagal paskolos sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2 549,98 Eur sumos, 675,75 Eur sutarties sudarymo mokestį, 37,85 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 302 Eur žyminį mokestį bei 605 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2023 m. kovo 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 28733963 (toliau - Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteikta 8 500 Eur paskola (7 824,25 Eur paskola ir 675,75 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 60 mėnesių terminui. Paskola buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt (toliau – Portalas). Atsakovė sutartimi pasiskolino 7 824,25 Eur, kartu įsipareigodama mokėti 13 proc. dydžio palūkanas, Sutarties administravimo mokestį bei Sutarties sudarymo mokestį. Atsakovė įsipareigojo šias lėšas grąžinti numatytu grafiku, tačiau prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nesilaikė, todėl ieškovė 2023 m. liepos 21 d. išsiuntė atsakovei raginimą padengti susidariusį įsiskolinimą ir įspėjo, kad sutartis bus nutraukta vienašališkai, jei įsiskolinimas nebus padengtas iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. Atsakovė į nurodytą įspėjimą nereagavo, įsiskolinimo nesumokėjo, todėl sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d.

3. Atsakovei procesiniai dokumentai (ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės 7 824,25 Eur negrąžintą paskolą, 432,27 Eur paskolos palūkanas, 261,23 Eur administravimo mokestį, 21,49 Eur nuostolių atlyginimą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d., 13 procentų dydžio nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. vasario 27 d.) nuo pagal Paskolos sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2 549,98 Eur sumos, 60,80 Eur sutarties sudarymo mokestį, 37,85 delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 757,62 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės valstybei naudai 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

5. Teismas nurodė, kad atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, ieškovė vienašališkai 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutraukė sutartį. Atsakovė per sutartyje numatytą terminą negrąžino kredito ir numatytų palūkanų, įrodymų, patvirtinančių savo prievolių vykdymą tinkamai teismui nepateikė, todėl ieškovės reikalavimus tenkino, ieškovei iš atsakovės priteisiant 7 824,25 Eur negrąžintą paskolą, 432,27 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d.

6. Dėl reikalavimo priteisti 1 851,58 Eur sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, nurodė, jog jis yra nepagrįstas, nes nutraukus sutartį, išnyksta administravimo objektas. Teismų praktikoje tapačiose ar labai savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose nuosekliai laikomasi vertinimo, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo. Priteisė iki sutarties nutraukimo (2023 m. rugpjūčio 9 d.) mokėtiną ir neapmokėtą administravimo mokestį, kuris pagal teismui pateiktą įmokų grafiką sudaro 261,23 Eur, likusios dalies (1 590,35 Eur), skaičiuojamos po sutarties nutraukimo, iš atsakovės ieškovei nepriteisė.

7. Dėl 675,75 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo nurodė, kad ieškovė vartojimo kredito santykiuose su atsakove veikė kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, o sutarties sudarymo mokestis yra ieškovės gaunamas atlyginimas. Nutraukus sutartį prieš terminą, išnyksta administravimo objektas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina sutarties sudarymo mokesčio dalis, paskaičiuota iki sutarties nutraukimo dienos 2023 m. rugpjūčio 9 d., pagal teismui pateiktą įmokų grafiką – 60,80 Eur.

8. Sutartį nutraukus, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221, 6.222 straipsniai). Teismas ieškovės reikalavimus dėl 21,49 Eur nuostolių atlyginimo (negautų pajamų) už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. (ieškinio parengimo dienos) ir 13 procentų dydžio nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. vasario 27 d.), nuo pagal Sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2 549,98 Eur sumos pripažino pagrįstais ir tenkino visiškai.

9. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove, teismas ieškovės reikalavimą dėl 37,85 Eur delspinigių tenkino visiškai. Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš atsakovė priteisė ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

10. Patenkinęs ieškovės reikalavimus iš dalies (83,53 proc.), teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 757,62 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo už akių dalį dėl administravimo mokesčio bei sutarties sudarymo mokesčio ir ieškinį tenkinti visiškai - priteisti 1 851,58 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2028 m. vasario 27 d., nesumokėtą 675,75 Eur sutarties sudarymo mokestį bei 50 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pagal paskolos sutarties 2.4. punktą ir bendrųjų sąlygų 1.2. punktą, paskolos gavėjas įsipareigojo mokėti administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Sutartą administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto paskolos gavėjas privalo sumokėti jei: a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti įmokas ir dėl to yra nutraukiama sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama. Administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą bendrąją vartojimo kredito metinę normą ir sudaro 0,67 procentus nuo kiekvienos įmokos sumos. Sudarydamos paskolos sutartį šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo mokėtiną administravimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki paskolos sutarties pabaigos. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Atsakovui nevykdant paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė paskolos sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti administravimo mokestį, kurį ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei paskolos sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

1.2. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paskolos (vartojimo kredito) gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Tai yra mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma. Taip pat jis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį. Vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalyje numatyti skaičiavimo reikalavimai tik daliai, t. y. ne mažiau kaip 50 procentų, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio, likusi 50 proc. atlygio dalis gali būti skaičiuojama operatoriaus pasirinkimu, įvertinus bendrai vartojimo kredito kainai taikomus reikalavimus. VKĮ nenumato atskirų reikalavimų bendram operatoriaus atlygio dydžiui, todėl jo dydis apibrėžiamas bendru tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dydžiu, tenkančiu vienai vartojimo kredito dienai ir jis negali viršyti 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pateiktų paskolos sutarties dokumentų, sutarties sudarymo mokestis yra dalis ieškovei mokamo tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio. Iš paskolos sutarties grafiko matyti, kad bendras sutarties sudarymo mokestis sudarė 675,75 Eur, bendras administravimo mokestis sudarė 1 851,58 Eur ir neviršijo bendrai vartojimo kredito kainai nustatyto ribojimo. Ieškovė pažymi, kad ji pati, kaip skolintoja yra suteikusi atsakovei 1 020 Eur skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 939,19 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir 80,81 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti. Ieškovė paskolos išmokėjimo metu išskaičiuodama sutarties sudarymo mokestį iš skolintojų paskolintos sumos, vadovavosi įstatymo nuostata, leidžiančia jai netaikyti sutarties atžvilgiu VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimo.

12. Atsakovė I. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų pateikimo

13. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, t. y. duomenis apie apeliantės į paskolos suteikimą investuotas sumas, kuriuos prašo priimti kaip naujus įrodymus, kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pateiktas papildomas įrodymas yra susijęs su jos įrodinėjamomis aplinkybėmis ir buvo savalaikiai nepateiktas esant objektyvioms aplinkybėms, nes pirmosios instancijos teismas, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priėmė sprendimą už akių per CPK 285 straipsnio 6 dalyje numatytą terminą apie tai nepranešus bylos šalims. Atsižvelgiant į tai, apeliantės pateiktas papildomas įrodymas yra priimamas (CPK straipsnio 314 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo esmės

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl administravimo mokesčio bei sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Bylos duomenis teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2023 m. kovo 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 28733963, pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 8 500 Eur kreditą (7 824,25 Eur vartojimo kreditas ir 675,75 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis), o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą per 60 mėnesių terminą pagal grafiką, mokėti 13 procentų dydžio palūkanas. Kreditas buvo suteiktas elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt. Ieškovė 675,75 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB Finansų bitė sąskaitą, refinansavo 3 661,19 Eur atsakovės įsiskolinimą bendrovei AS Inbank filialas, refinansavo 687,23 Eur atsakovės įsiskolinimą bendrovei AS Inbank filialas, o 3 475,83 Eur paskolos sumą/likutį tiesiogiai pervedė atsakovei į asmeninę banko sąskaitą. Pagal paskolos grąžinimo grafiką atsakovės mokėtinas administravimo mokestis iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iš viso turėjo sudaryti 1 851,58 Eur, o sutarties sudarymo mokestis – 675,75 Eur. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų nesilaikė, todėl ieškovė 2023 m. liepos 21 d. išsiuntė atsakovei raginimą padengti susidariusį įsiskolinimą. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 9 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė tinkamai įvykdė iš vartojimo kredito sutarties kylančias prievoles.

20. Apeliantė apeliaciniame skunde ginčija, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepriteisė administravimo ir sutarties sudarymo mokesčių, paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

Dėl sutarties administravimo mokesčio

21. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimo dalį dėl sutarties administravimo mokesčio priteisimo patenkino iš dalies ir priteisė 261,23 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą pagal paskolos grąžinimo grafiką iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugpjūčio 9 d.). Atmesdamas kitą šio reikalavimo dalį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, nes ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas.

Žemesnės instancijos teismas

22. Vartojimo kredito sutarties nutraukimui yra taikomos bendrosios sutarties nutraukimą ir iš to kylančias pasekmes reglamentuojančios CK 6.221 straipsnio nuostatos, kuriose numatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis), sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo (CK 6.221 straipsnio 2 dalis) ir sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus sutartį, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

23. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2. punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 8.11. punktą, palūkanos ir administravimo mokestis skaičiuojami iki sutarties termino pabaigos, kuriuos paskolos gavėjas privalo sumokėti. Jei a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama – tokiais atvejais paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto. Taigi, administravimo mokestis yra viena bendra atsakovės mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą sutarties laikotarpį. Šalys sutartyje sulygo dėl 0,67 procentų mėnesinio administravimo mokesčio, kuris yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, mokant kiekvieną mėnesį įmokas.

24. Sutiktina su apeliante, kad ji yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, todėl, veikdama kaip tarpininkė, vykdydama priežiūrą, paskirstydama gaunamas lėšas paskolų davėjams ir kt., turi teisę gauti pajamas, tačiau tokia teisė turi būti įgyvendinama vadovaujantis teisės aktų ir (ar) sutarties nuostatomis.

25. Pažymėtina, kad sutartis yra nutraukta nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d., t. y. šalys nebeturi vykdyti sutartinių prievolių, o sutartį pažeidusiai šaliai (atsakovei) turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Tai reiškia, kad ieškovė nebeturi pareigos administruoti kas mėnesį mokamų mokėjimų paskirstymo, juo labiau, kad po vartojimo sutarties nutraukimo mokėjimai laikantis nustatyto grafiko nebeturi būti vykdomi. Taigi, ieškovei neturint pareigos vykdyti mokėjimų pagal vartojimo kredito sutartį administravimo, ji nebeturi pagrindo ir reikalauti apmokėjimo už juos.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikšti reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, bendrąja prasme, nutraukus sutartį, atsakovė yra atleidžiama nuo administravimo mokesčio mokėjimo, kadangi šis mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo.

27. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos ir tai spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad sudarius vartojimo kredito sutartį, be tinkamo jos vykdymo kas mėnesį mokamomis įmokomis, taip pat yra galimas ir vartojimo kredito grąžinimas anksčiau sutarto termino. VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Taigi, vien tai, kad sutartyje yra numatytas konkretus mokėtino administravimo mokesčio dydis, nereiškia garantijos, jog ieškovė tinkamu vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju tikrai būtų jį gavusi. Atsižvelgiant į tai, administravimo mokestis nėra laikomas negautomis ieškovės pajamomis.

29. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir atstovauja skolintojus visuose paskolos administravimo etapuose, tačiau nepateikiama jokių įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų buvo patirta administruojant nutraukus su atsakove sudarytą sutartį.

30. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu už akių priteisė iš atsakovės 261,23 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

31. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.14 punktą, organizatorius – UAB „Finansų bitė“, įrašytas į Lietuvos banko tvarkomą viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą. Portalas – organizatoriaus prižiūrima ir administruojama tarpusavio skolinimo sistema, veikianti adresu www.finbee.lt, kurios pagalba vartotojai, tinkamai užpildę paraiškas ir gavę patvirtinimą iš organizatoriaus, dalyvaudami aukcionuose gali skolintis iš kitų vartotojų arba investuoti į kitų vartotojų paskolas. Organizatorius administruoja portalo veiklą (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.20 punktas).

32. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punkte ir www.finbee.lt portalo naudojimosi sutarties 2.24 punkte sutarties sudarymo mokestis nurodomas kaip mokestis, kuris paskolos gavėjo (atsakovo) mokamas organizatoriui, t. y. ieškovei, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Šioje nuostatoje taip pat numatyta, kad sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos ir nurodomas specialiosiose sąlygose, ir yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Specialiųjų sąlygų 2.3 punkte numatyta, kad paskolos gavėjas (atsakovė) sutarties sudarymo mokestį (kartu su administravimo mokesčiu, vėlavimo palūkanomis ir delspinigiais) įsipareigoja mokėti taip, kaip yra nurodyta jam skirtuose mokėjimo pranešimuose, bendrosiose sąlygose ir specialiosiose sąlygose.

33. Apeliantė pažymėjo, kad pagal su atsakove sudarytą sutartį, sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Taigi, ieškovė iš esmės apibrėžia sutarties sudarymo mokestį pagal jo paskirtį – patirtų nuostolių dėl netinkamo sutarties vykdymo kompensavimas, ieškovei už paskolos (vartojimo kredito) gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš Valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą atlyginimas.

34. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punktą, iš paskolos gavėjo nuskaitomos sumos paskirstomos tokia tvarka: 1) administravimo mokestis; 2) kiti organizatoriaus mokesčiai; 3) palūkanos; 4) sutarties sudarymo mokesčio grąžinimas investuotojams; 5) grąžinama paskolos sumos dalis (pirmiausiai ta jos daliai, kuri turėjo būti grąžinama anksčiau). Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis (skaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos) sudaro 7,95 proc. Pagal įmokų mokėjimo grafiką atsakovė įsipareigojo mokėti kas mėnesį 11,26 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestį, iš viso už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki sutarties pabaigos 675,75 Eur. Ieškovė yra nurodžiusi, kad atsakovei tiesiogiai pervesta 3 475,83 Eur, kitų atsakovės turėtų paskolų refinansavimui – 4 348,42 Eur, visas 675,75 Eur sutarties sudarymo mokestis pervestas į ieškovės sąskaitą, t. y. atskaitytas vartojimo kredito suteikimo atsakovei metu. Taigi, pati ieškovė dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo nuostolių sutarties sudarymo mokesčio forma nepatyrė, nes jis buvo faktiškai gautas vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Ši išvada daroma atsižvelgiant ir į portalo naudojimosi sutarties 1.7, 9.1 bei 9.4 punktų nuostatas, kuriose yra nurodyta, kad organizatorius, t. y. ieškovė neatsako prieš skolintojus ir nėra jiems atsakingas už vartotojo (atsakovės) įsipareigojimų pagal paskolos sutartį nevykdymą (taigi, ir vartojimo kredito suteikimo metu iš bendros skolintojų paskolintos sumos atskaityto sutarties sudarymo mokesčio (ne)sugrąžinimą pradiniams skolintojams).

35. Kaip nurodoma teismų praktikoje, vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti, sutarčiai esant vykdomai tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-7-75-823/2020). Apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kredito davėjo nuostoliams dėl netinkamo sutarties vykdymo kompensuoti ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022; kt.).

36. Apeliantė nurodo, kad sutarties sudarymo mokestis yra dalis jai, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, mokamo atlygio. Pažymi, kad ji pati yra suteikusi 1 020 Eur skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 939,19 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai, ir tai sudarė 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir 80,81 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti. Šis įnašas sudarė VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytą 12 proc. reikalavimą. Taigi, nurodytais argumentais dėl ieškovės investuotos sumos apeliantė iš esmės grindžia pagrindą taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatytą išimtį.

37. Kadangi ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, todėl jos veiklai taikomi VKĮ 25³ straipsnio reikalavimai. Sutarties sudarymo metu (2023 m. kovo 4 d.) galiojusios redakcijos (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gruodžio 1 d.) VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Ši norma tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygį tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinama įmokų suma ir nustato maksimalią atlygio ribą, kurią draudžiama viršyti, todėl ji vertintina kaip imperatyvioji.

38. VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatyta, kad šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė suteikia ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos visiems kredito gavėjams. Pastebima, kad bendrosiose ir specialiosiose sąlygose, taip pat naudojimosi taisyklėse nurodoma, kad sutarties sudarymo mokestis yra skolintojų paskolinta suma (bendrųjų sąlygų 1.27 punktas, specialiųjų sąlygų nuostatos dėl suteikiamos paskolos dydžio ir naudojimosi sutarties 2.24 punktas), tačiau ieškovė neišskiriama kaip viena iš skolintojų kiekvieno paskolos (vartojimo kredito) suteikimo atveju. Byloje nesant duomenų apie tai, kad ieškovė tikrai kiekvienam paskolos (vartojimo kredito) gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos, nėra pagrindo vadovautis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatyta išlyga.

40. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, spręsdama dėl ieškovei, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, priklausančio atlygio dydžio, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį jis yra skaičiuojamas proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. VKĮ nuostatose nėra įvirtinta operatoriaus teisė reikalauti viso likusio sutarties sudarymo mokesčio po vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Šiuo atveju sutarčiai esant nutrauktai nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d., šalių sutartas įmokų mokėjimo grafikas nebeteko galios ir atsakovė nebeturėjo pareigos jo laikytis bei mokėti pagal jį įmokas. Atsižvelgiant į tai, kad atlygis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui skaičiuojamas nuo realiai pagal vartojimo kredito sutartį paskolos gavėjo grąžintų įmokų, tuo tarpu vartojimo kredito sutarčiai esant nutrauktai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog sutarties sudarymo mokestis ieškovei yra priteisiamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo.

41. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio. Ieškovės argumentai dėl įsipareigojimų paskolos davėjams negali pakeisti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio. Ieškovę sieja teisiniai santykiai tiek su paskolos davėjais, tiek su kredito gavėjais, tačiau įsipareigojimai pagal paskolos sutartį, kurie yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apima ieškovės teisinius santykius tik su kredito gavėju (atsakove). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo vertinti ieškovės ir paskolos davėjų įsipareigojimų.

42. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisiniuose santykiuose, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas(CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliantei taip pat neatlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisAlbina RimdeikaitėAnita Sereikienė