- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-19
- Bylos Nr.
- PK-1352-870/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00070-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pareiškėjas
- J. S.
išnagrinėjusi pareiškėjo J. S. skundo, kuriuo jis kaltina A. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį, priėmimo klausimą,-
Aprašomoji dalis
n u s ta t ė:
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas J. S. skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. D. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Skunde pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja V. B. išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-162-659/2014 jam nedalyvaujant procese ir 2014 m. vasario 18 d. nuosprendžiu už akių skyrė jam kardomąją priemonę suėmimą. Jis serga nepagydomomis ligomis, būtina kasdien vartoti vaistus, maitintis pagal gydytojų rekomendacijas. Suėmimo vietų institucijose jam sveikatos priežiūra neužtikrinama, todėl nuo 2014 m. vasario 18 d. priverstas badauti. 2014 m. vasario 21 d. buvo etapuotas į laisvės atėmimo vietų ligoninę Vilniuje. Ligoninėje taip pat sveikatos priežiūra nebuvo užtikrinta. 2014 m. vasario 21 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriui A. D. pateikė pareiškimą dėl teisių pažeidimo, badavimo akcijos, pareiškimas buvo ignoruotas. 2014 m. kovo 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme susipažino su minėtos baudžiamosios bylos 5 tomu, bylos lapas 45, pateiktas direktoriaus A. D. 2014-02-25 raštas Nr. 5-1945, kuriame konstatuotos neatitinkančios tikrovės žinios, turinčios šmeižimo požymių, diskredituojančios ir žeminančios jį kaip asmenį. Rašte konstatuota, kad jo badavimo motyvas susijęs su jo pozicija, kad visos valstybinės institucijos pažeidinėja jo teises. Tai kaltinamasis išsigalvojo. Tokių motyvų neteikė ir neteikia. Direktoriaus skleidžiama informacija yra užgauli. A. D. menkina jo įvaizdį. Tuo tarpu jo vadovaujama ligoninė taip ir neužtikrino gydymo ir sveikatos priežiūros kaip to reikalauja LR Suėmimo įstatymo 45 straipsnis. 2014-02-25 raštas Nr. 1245 pagamintas ir pasirašytas A. D.. Šis dokumentas plačiai paskleistas tretiesiems asmenims, tai Kalėjimų departamentui prie LR Teisingumo ministerijos ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas patiria didelius išgyvenimus, stresą, tuo tarpu gydymo įstaigos vadovas dar šmeižia.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str. 1 d. nuostatomis, teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispoziciją, šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008). Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias, neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir sąmoningai tai daro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-437/2008).
Iš pareiškėjo J. S. skundo turinio galima suprasti, kad jis kaltina A. D. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį dėl to, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius rašte parašė, jog J. S. badavimo motyvas yra susijęs su jo pozicija, kad visos valstybinės institucijos pažeidinėja jo teises. Nurodo, kas A. D. tai išsigalvojo. Teismo vertinimu, net jeigu ir buvo kažkokiame rašte nurodyta tokia informacija (teismas neturi jokių duomenų apie tai) akivaizdu, kad tai jokiu būdu neatitinka jokios nusikalstamos veikos požymių. Be to, pateiktos skunde informacijos niekaip negalima pavadinti faktu ar duomenimis, kuriems būtų taikomas tiesos kriterijus, kurių egzistavimą galima būtų patikrinti įrodymais.
Be jau išdėstyto motyvo, teismas pažymi, kad pateiktas skundas neatitinka nei formos nei turinio reikalavimų. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą. Formuluojamas skunde kaltinimas turi būti tikslus, pats teismas koreguoti kaltinimo negali, nes taip teismas prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį.
Privataus kaltinimo skunde išdėstytų aplinkybių analizė rodo, jog nepadaryta veika, turinti BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes nėra subjektyvinės pusės elemento – tiesioginės tyčios. Kaltinamas asmuo nesiekė paskleisti tikrovės neatitinkančios informacijos apie pareiškėją, paniekinti ar pažeminti jį, tad konstatuotina, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., požymių.
Dėl pareiškėjo skundo atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, BPK 3 str.1 d. 1 p. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, pagal J. S. skundą privataus kaltinimo tvarka prieš A. D., nustačius jog nepadaryta veika, numatyta BK 154 str. 1 d.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.