Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, 1-162-659/2014

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-02-18
Bylos Nr.: 1-162-659/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-30-2-00070-2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Violeta Balčiūnienė
Advokatai: Daiva Rocevičienė

Kategorijos

1.2.29.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-162-659/2014Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00070-2010Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.29.1.;1.1.7.2.7;1.1.10.1;2.3.6.4.5 (S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 18 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė,sekretoriaujant Linai Beniušienei, Vitai Šimkienei,

dalyvaujant prokurorams Ginai Skersinskytei, Irinai Valadkienei, Vidai Kaubrytei, Simonui Geniui,

gynėjams advokatams Daivai Rocevičienei, Petrui Maceniui, Vaclovui Juciui, Gintautui Balseraičiui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, be pastovios gyvenamosios vietos, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) “ juristu, išsiskyręs, teistas:

- 2008-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 70 MGL (8750 Lt) dydžio bauda, bauda nesumokėta,

- 2011-09-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintos šiuo nusprendžiu paskirtos bausmės su 2008-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 70 MGL dydžio 8750 bauda, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir J. S. paskirta galutinė 90 MGL dydžio (11 250 Lt) bauda, sumokant per 12 mėnesių. Klaipėdos apygardos teismas 2012-02-09 nuosprendžiu pakeitė Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir J. S. iš kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį pašalino epizodus dėl 2002-01-25, 2002-02-19 bei 2002-06-18 tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios pakirsti pasitikėjimą asmeniu, paskleidimo. Pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį už S. N. šmeižimą paskyrė 18 MGL dydžio (2250 Lt) baudą. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-09-07 nuosprendį su 2008-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 70 MGL dydžio 8750 Lt bauda iš dalies jas sudedant ir paskyrė galutinę subendrintą 86 MGL (10 750 Lt) dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą;

- 2012-03-13 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3250 Lt) bauda; nuosprendžiu paskirtoji bausmė, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su 2008-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 70 MGL (8750 Lt) bauda ir galutinė bausmė paskirta 95 MGL (12 350 Lt) bauda. 2012-12-21 Kauno apygardos teismo nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas;

Žemesnės instancijos teismas

-2012-09-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagtal LR BK 284 str. 1 d. 1 metams 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nuosprendis įsiteisėjęs;

- 2012-12-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio l, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinti su bausme, paskirta 2011-09-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2012-02-09 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, jas visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 86 MGL (10 750 Lt) dydžio bauda. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2013-01-14;

- 2013-05-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 302 str. 2 d., 63 str. 1 d., 5 d., 9 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012-03-13 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2012-12-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams ir 120 MGL dydžio, t.y. 15000 Lt bauda. Taikytas LR BK 75 str. , ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant J. S. per du mėnesius pradėti dirbti, bausmės atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nuosprendis neįsiteisėjęs, pagal ankstesnius teiswmo nuosprendžius bausmių neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, ir

Žemesnės instancijos teismas

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbanti, našlė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą

Aprašomoji dalis

nustato:

Žemesnės instancijos teismas

J. S. ir V. J. suklastojo dokumentą, be to, J. S. juo ir disponavo, o būtent:

jie, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pakeisti juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vadovą ir valdymo organų sudėtį, nebūdami (duomenys neskelbtini) dalyviais, 2009-11-19 Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje, adresu Liepų g. 11, Klaipėdoje, surašydami ir pasirašydami (duomenys neskelbtini) patikslintą susirinkimo protokolą Nr. 3A, į kurį įrašė žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y., kad susirinkime dalyvavo 18 nevyriausybinių organizacijų, t.y. Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo sąjunga, Jungtinio demokratinio judėjimo Šilutės skyrius, laikraščio „Žmogaus teisės“ redakcija, viešoji įstaiga „Birutės kapela“, bendrija „Pajūrio krantai“, klubas „Rūta“, visuomeninė organizacija „Vakaro žaros“, Klaipėdos apskrities latvių asociacija „Atpūta“, Jungtinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyrius, klubas Klaipėda, Alternatyvusis meno centras, Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija, organizacija „Mentoringo žingsniai“, Lietuvos moterų lyga, Klaipėdos žaliųjų sąjunga, R. S. atstovaujama nevyriausybinė organizacija, pensininkų klubas „Klaipėda“, asociacija „Žalia banga“, o taip pat nurodė, jog visos šios organizacijos vieningai priėmė sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) veiklos, t.y. atšaukė iš (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko pareigų M. Ž., atšaukė (duomenys neskelbtini) valdybos įgaliojimus, atšaukė iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų V. S., patvirtino laikinai atstovauti J. S. ir V. J. (duomenys neskelbtini), patvirtino laikinai eiti J. S. (duomenys neskelbtini) pirmininko ir direktoriaus pareigas bei suteikė įgaliojimus J. S. ir V. J. veikti (duomenys neskelbtini) vardu, kai tuo tarpu (duomenys neskelbtini) patikslintame susirinkimo protokole Nr. 3A nurodytos organizacijos „Jungtinio demokratinio judėjimo “Šilutės skyrius“, Laikraščio „Žmogaus teisės“ redakcija, „Alternatyvusis meno centras“, R. S. atstovaujama nevyriausybinė organizacija nėra registruotos Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre, o Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių bendrija „Pajūrio krantai“, Klaipėdos miesto socialiai remtinų gyventojų klubas „Rūta“, Jungtinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyrius, Lietuvos moterų lyga, Klaipėdos žaliųjų sąjunga, Asociacija NVO „Žalioji banga“ nurodytame susirinkime nedalyvavo, o Visuomeninė organizacija „Vakaro žaros“, Klaipėdos miesto pensininkų klubas „Klaipėda“, Visuomeninė organizacija „Mentoringo žingsniai“ dėl priimamų susirinkime sprendimų nebalsavo. Tokiu būdu J. S., veikdamas kartu su V. J., įrašydami tikrovės neatitinkančią informaciją ir ją patvirtindami savo parašais, pagamino netikrą dokumentą.

Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009-11-27 J. S. žinomai netikrą dokumentą, t.y. (duomenys neskelbtini) patikslintą susirinkimo protokolą Nr. 3A, pateikė Valstybinės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui kaip (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo protokolą, pagal kurį 2009-12-15 buvo pakeisti juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vadovas ir valdymo organų sudėtis, t.y. J. S. buvo užregistruotas kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, o juridinio asmens (duomenys neskelbtini) valdybos nariais - V. J. ir G. T.. Tokiu būdu J. S., veikdamas kartu su V. J., suklastojo ir žinomai panaudojo suklastotą dokumentą.

Kaltinamasis J. S. kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įtarimo esmė neaiški, jis jokio nusikaltimo nepadarė. Tai laiko eiliniu Klapėdos miesto teisės ir teisėtvarkos institucijų persekiojimu (t. 2 b. l. 21).

Kaltinamoji V. J. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2009 m. buvo susirinkimas, tikrai dalyviai buvo, dalyvavo. Vieni prisimena, kiti neprisimena, dėl ko buvę susirinkę. Susirinkimas buvo, protokolą pildė sekretorius J. S.. Sutinka, kad protokole yra netikslumų, tačiau ji jį pasirašė neskaičiusi. O kai vėliau rado netikslumų, jai buvo nepatogu. Protokole du kartus buvo įrašyta ta pati organizacija, nebuvo patikslinta darbotvarkė. Jie negavo kai kurių (duomenys neskelbtini) dokumentų, bandė susitiekti su M. Ž. ir V. S.. Kai susirinkime dalyvavo seimo narys svečio teisėmis, ji jo paprašė, kad šis susisiektų su V. S., kuris atneštų medžiagą, susijusią su (duomenys neskelbtini). Pasirodo, kad M. Ž. padarė perversmą, ir juos visus išmetė, padarė naujus organizacijos įstatus, buvo 15 narių, liko 4 nariai. M. Ž. turėjo išeiti vadovauti visos Lietuvos nevyriausybinėm organizacijom, tačiau jis nepaliko (duomenys neskelbtini), pastoviai kuravo, prižiūrėjo ir netgi bylas jiems kelia. M. Ž. negražiai atsiliepia apie pirmą pirmininką, apie kurį jie labai geros nuomonės. Iki Ž. organizacijai vadovavo V. ir juos tai tenkino. Ateidamas M. Ž. su 4 nariais, išmetė kitus narius, o jie norėjo grįžti į tą pradinį variantą, kuris buvo iki M. Ž.. 2009-11-19 susirinkimas buvo. V. S. vadovavo pagyvenusių asmenų amžiaus kolektyvams. Savivaldybės finansavimas, 8 ar 9 organizacijoms, kurioms vadovavo V. S., buvo neblogas. Po jo mirties, kitos organizacijos liko nepatenkintos jų veikla. Liudytojos, kurios davė parodymus teisme, senyvo amžiaus, jos užsimiršo apie susirinkimą. Dėl to, kad susirinkimai vyko savivaldybėje, J. S. neturėjo autoriteto, žmonės nei ja, nei juo nepasitikėjo, jie negalėjo būti vadovais, jais buvo tik pereinamajame laikotarpyje. Susirinkimas yra protokoluotas. Tie žmonės, kurie vadovauja centrui, jie turi būti moralūs, kad žmonės galėtų jais pasitikėti. Vyko rinkimai, visą nevyriausybinių (duomenys neskelbtini) turėjo perimti R. S.. Sekretorius J. S. surašė susirinkimo protokolą, nepatikrinusi to protokolo ji jį pasirašė. Susirinkimas buvo, vyko, buvo priimtas sprendimas perimti valdžią. Pati dalyvavo, kalbino seimo narį E. J.. Pereinamuoju laikotarpiu reikėjo išsirinkti valdžią. Ji pasitikėjo J. S., dokumentą reikėjo užregistruoti registrų centre. J. S., kaip bylininkas, turi teisinės patirties, žino daugiau nei advokatai. S. pasakė, kad dokumentą reikia užregistruoti. E. J. svečio teisėmis dalyvavo susirinkime, po to jis išėjo. E. J. pavėlavęs atėjo į susirinkimą ir buvo reikalingas tik tam, kad paskambintų V. S.. Steigiamasis susirinkimas vyko, E. J. nedalyvavo pilnai susirinkime. S. buvo reikalingas perrenkant valdžią, jie jo laukė, bet V. S. neatėjo. Visi dokumentai buvo pas sekretorių. Bendru sutikimu suformuodavo darbotvarkės klausimus. Iš gatvės žmonių nebuvo. Dalyvavo visi nevyriausybininkai, kuriuos pažinojo. Neturėjo įstatų, todėl norėjo, kad V. S. ateitų ir atneštų įstatus. Ji nebuvo steigėjų narė. Anksčiau vadovavo socialiniam komitetui bet išmetė ją ir V. iš to komiteto 2009 m. Tai padarė M. Ž.. (duomenys neskelbtini) buvo sužlugdytas. 2009-11-19 J. S. surašė patikslintą protokolą ir nunešė jį į registrų centrą.

Liudytoja B. O. K. parodė, kad dalyvavo viename susirinkime, manydama, kad ją kviečia jų asociacijos pirmininkas S.. Jai paskambino „Rūtos“ asociacijos pirmininkė ir pranešė, kad bus susirinkimas. Ji yra ansamblio „Vakaro žaros“ pirmininkė. Nuvyko į susirinkimą, tose patalpose buvo apie 10 žmonių. Jiems buvo pasiųstas tuščias lapas, kad užsiregistruoti, kas atvyko į susirinkimą. Susirinkime pakalbėjo, tačiau nebuvo aptarinėjamas klausimas dėl S. nuvertimo. Apie tai ji tik vėliau sužinojo. Susirinkimą vedė J. S., jo tuomet nepažinojo. Ėjo kalba apie savivaldybės patalpas. Kažkas pasakojo apie naują valdybą. Po to vyko ir susirinkimai, ir renginiai. Organizacijai vadovavo S., kito prezidento nebuvo, bent ji to nežinojo. V. J. tuo metu buvo daugiavaikių šeimų kolektyvo pirmininkė, ją pažinojo.Tuo metu susirinkime nebuvo S., Ž., buvo tik keletas kolektyvų pirmininkų. Susirinkusiųjų nebuvo tiek, kiek dažniausiai susirenka į susirinkimus. Buvo mažiau atvykusių, tad niekas jokių klausimų nesprendė, nes neužteko žmonių. Kai jai paskambino dėl šio susirinikimo, ji manė, kad tai bus normalus eilinis susirinkimas, todėl jame truputį pabuvusi išėjo.

Liudytoja B. U. parodė, kad ją į susirinkimą kvietė S., ji buvo tos organizacijos narė. Jautė, kad į jų organizacijas vis mažiau kreipiamas dėmesys, kad jų organizacijų nariai lieka nuošaly, nebekviečiama į renginius. Jos organizacijos „Birutės kapela“ nariai buvo nepatenkinti. Nutarė susirinkti, pasakyti savo nuogąstavimus. M. Ž.- (duomenys neskelbtini) vadovas Lietuvos mąstu. Norėjo, kad susirinkime jiems paaiškintų, reikalavo įstatų, kad jei kas netinka, būtų pakeista. Jie prašė įstatų, tačiau nesulaukė nei įstatų, nei S., nei Ž.. Tada nutarė laikinai išsirinkti atstovus, kad būtų paimti įstatai. Susirinkimo metu išsirinko aktyvesnius narius, tokius kaip J. S., kuris (duomenys neskelbtini) pirmininkas, J.. Prašė šių asmenų išgauti įstatus, kad viskas vyktų teisiškai. J. S. buvo laikinai įgaliotas pirmininkas. Susirinkimai vykdavo ir buvo protokoluojami, o kur protokolai, ji negali pasakyti. Buvo visų pritarta, kad J. S. ir V. J. bus laikinai išrinkti į tarybą, kol gaus įstatus. J. S. buvo išrinktas direktoriumi, sekretore J.. Išrinkus S. ir J., jie užsiregistravo registrų centre, nes kitaip nebūtų gavę įstatų. Susirinkime vyko balsavimas dėl S., J. ir T.. S. nepasirodė susirinkime nė karto, o po to jis mirė. Datų, kada vyko susirinkimai, nepamena, bet susirinkimai dažnai vykdavo. Po keleto vykusių susirinkimų-galutiniame variante nutarė išrinkti 3 narius. Tame susirinkime dalyvavo apie 20 asmenų. Susirinkimas vyko vasara. Po to susirinkimų jau nebebuvo. S. buvo jų koordinatorius, bet jis rūpinosi kitomis organizacijomis. Naują valdžią išrinko ne vienbalsiai, bet dauguma tam pritarė. Kvietė ir S., bet jis neatvykdavo. Būdavo, kviečia S.į susirinkimą, jis prižada, kad ateis, bet neateina, o kai jam skambino, jis nekeldavo telefono ragelio. Kartą susirinkime dalyvavo ir seimo narys E. J., jis skambino S., bet negalėjo jo pakviesti.

Liudytoja J. S. parodė, kad ji yra mirusio S. žmona. Vyras trumpą laiką dirbo nevyriausybinėse organizacijose, su saviveiklos kolektyvais, dalyvaudavo konkursuose, koncertuose. Žino, kad Tiltų g. buvo patalpėlės, tos patalpėlės, kurios priklausė savivaldybei. Buvo 3 kambarių butukas su salyte. Po vyro mirties tvarkydama spinteles, rado (duomenys neskelbtini) anspaudą. Tada gavo kvietimą į prokuratūrą. Po to buvo kviečiama į policiją, anspaudą paėmė policijoje, ten ją dar apklausė. Po vyro mirties gavo prokurorės raštą, kad S. kuria paralelinę organizaciją, dėl to iškelta byla. Jos vyras domėjosi daug kuo - chore dainavo, kūrė knygą apie tėviškę. Prokuroras jai paaiškino, kad S. nori tapti (duomenys neskelbtini) vadovu. Vyras jai nieko nesakė apie S..

Liudytojas M. Ž. parodė, kad yra asociacija, kurios nariai tik fiziniai asmenys, kas yra įstatuose nurodyta. Asociacija-(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurios nariai yra tik fiziniai asmenys. Narių sąrašas yra pridėtas prie protokolų. Iki 2005 m. jis buvo šios organizacijos direktoriumi. Gavo pranešimą- kaltinimus, kad organizacija nieko nedaro, kad organizacija užvaldžiusi patalpas, kad tos patalpos turi atitekti S.ir t.t. Jie siekė uzurpuoti, perimti valdžią ir valdyti tą organizaciją. Pagal civilinį kodeksą, juridinis asmuo pagal asociacijos įstatymą, tai yra savarankiškas darinys, kurio valdymą organizuoja tik visuotinis narių susirinkimas. Įvyko keli susitikimai su seimo nariais, su įvairiom nevyriausybinėm organizacijom ir žmonės pasirašė ant protokolo, lyg tai buvo visuotiniame narų susirinkime, o iš tikrųjų jie buvo paprastame susirinkime su seimo nariais. Ir registrų centrui buvo pateiktas sąrašas pakeisti valdžią. Tame sąraše kaip juridiniai vienetai yra surašyti nariai, o tai absoliučiai neteisėta. Kreipėsi į registrų centrą, kad atstatytų. Registrų centras atsisakė tai padaryti, motyvavo tuo, kad susirinkime dalyvavo seimo nariai, žinomi žmonės. Jis skambino E. J., klausė, ar šis dalyvavo susirinkime, jam buvo atsakyta, kad susirinkime nedalyvavo, buvo tik susitikimas kaip seimo nario su bendruomene. Tie žmonės, kurie dalyvavo susirinkime su seimo nariais, yra juridiniai vienetai, jie neturėjo teisės taip elgtis, nes jie nėra tos organizacijos nariai. Organizacijos nariai yra išvardinti. Jie nėra atskaitingi žmonėms, o tik savo nariams. Kitos organizacijos buvo klaidinamos, kad jie yra jų vadovai, koordinatoriai, bet jie yra asociacija, vykdo privačią iniciatyvą. Jų vykdomos veikla susijusi su informavimu, mokymu, projektais. Veikla niekieno nefinansuojama. Jam buvo rašytas raštas, bet J. jam neskambino, jis nėra atskaitingas fiziniams subjektams.

Liudytoja D. K. K. parodė, kad yra organizacijos „Mentoringo žingsniai“ tarybos pirmininkė ir vakarų Lietuvos moterų oragnizacijos asociacijos narė. Kaip Moterų organizacijos astovė dalyvavo susirinkime merijoje, paskui dalyvavo susirinkime, kuris vyko universitete. Kartu su ja dalyvavo ir kitos narės. Pirmą kartą taip susiėjo į tokį susirinkimą. Anksčiau, kai buvo (duomenys neskelbtini), jie dažnai dalyvaudavo susirinkimuose. Tam centrui vadovavo M. Ž., o po to S.. Į universitetą nuėjo, kai kažkas paskambino ir paklausė, ar ji gali nueiti, nes kažkas rodo iniciatyvą. Ji nuėjo į susirinkimą, norėdama išgirsti tą informaciją. Susirinkime ji klausė, kokiu tikslu susirinko, ką spręs, nes ten buvo ir seimo narys E. J.. Po mano klausimo, ką mes čia darome, J. S. ir J. ėmėsi iniciatyvos. Nebuvo panašu į susirinkimą, greičiau tai priminė pasišnekėjimus apie viską. Nieko rimto susirinkime nebuvo kalbama, pagrinde, buvo kalbėta tik apie 2 procentus. Buvo mėginama kažką primesti. Buvo kalbama, kad per spaudą reikia paskelbti apie susirinkimą, kad jie rūpinsis susirinkimais, kad apie juos pranešinės. Tuo viskas ir baigėsi. Universitete buvo organizuojamas susirinkimas. Ji gavo elektroninį laišką apie susirinkimą ir tryse į jį nuėjo. Ten jau vyko asmenų registracija, buvo paleistas lapas, kuriame reikėjo pasirašyti, kas dalyvauja. Lape ji įrašė savo pavardę, ir ką atstovauja. Susirinkimą vedė J. S., ji nežinojo, kad jis vadovas. J. S. aiškino, jog vyksta nusikaltimai, kad daug kas išeikvota, kad greitai bus viskas išaiškinta. Buvo kalbama apie įstatus, kad juos reikia peržiūrėti, pakoreguoti. Buvo klausimas, kas tuo užsiims. Jai susidarė nuomonė, jog norima, kad patalpos pakliūtų į kažkieno rankas. Susirinkime nebuvo nė vieno rimto klausimo aptarta. Po to per spaudą sužinojo, kad S. yra pirmininkas. Susirinkime S. nebuvo. Buvo žerti kaltinimai tiek S., tiek Ž.. Baigėsi susirinkimas pasišnekėjimu. Anskčiau J. S. nėra buvęs susirinkimuose. Nežinojo to susirinkimo pasekmių. Jokio balsavimo susirinkime nebuvo. Tiesiog nusprendė, kad S. išėjo iš organizacijos ir reikėjo peržiūrėti įstatus. Konferencijoje ji buvo vasara, su S. ir P.. Buvo sutarę, kad bus visuotinis susirinkimas, kad pateiks pakoreguotus įstatus. S. buvo pavesta paruošti įstatus.

Liudytoja B. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. J. pažįsta apie 10 metų kaip Klaipėdos miesto daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkę. Ji supažindino ją su J. S., tačiau kada būtent jau neprisimena. J. S. matė tik 2-3 kartus, tačiau jis jai labai nepatiko. Todėl su juo nenorėjo turėti jokių bendrų reikalų. V. S. pažinojo apie 8-9 metus – jis buvo 2009 m. (duomenys neskelbtini) (toliau Centro) direktorius. Ji tuo metu buvo, kaip ir dabar, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių bendrijos „Pajūrio krantai“ pirmininkė. Kiek atsimena, kol M. Ž., būdamas Jaunimo bendrijos pirmininkas, visi, kurie dirbo kultūros srityje, susirinkimus darė Tiltų g. 6, Klaipėdoje. Po to susirinkimai vyko Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje. Datų neprisimena. Girdėjo, kad kai kurie žmonės šmeižė V. S., kad tas kaip Centro direktorius gauna pinigus iš valstybės, o kitiems neduoda, nesidalina su jais, su kitom bendrijom. Apie 2009-11-19 (duomenys neskelbtini) patikslintą susirinkimo protokolą Nr. 3 A gali pasakyti, kad nors ir 5 p. yra užrašyta, kad jos bendrija dalyvavo tame susirinkime, tačiau ji tikrai jame nebuvo, jokių įgaliotų asmenų į jį nesiuntė nuo savo bendrijos, apie tą susirinkimą nieko nežinojo, į jį kviečiama nebuvo. Jeigu ir turėtų tokių įgaliojimų, kad keisti V. S. į ką nors kitą, tai tikrai V. S. nekeistų į J. S.. G. T. nepažįsta. Kas buvo Centro nariai nežino (t. 1 b.l. 152-153).

Liudytoja M. P. parodė, kad buvau pensininkų klubas „Klaipėda“ pirmininkė. Jai paskambino, pranešė, kad vyks susirinkimas. Atėjo į susirinkimą, tačiau nesulaukė susirinkimo pabaigos. Truputi pabuvo, pasiklausė ir išėjo. Nežino, kas jai paskambino telefonu, bei informavo, kad bus pirmininkų susirinkimas. Visada susirinkimuose būdavo S.. Aptariamas susirinkimas vyko savivaldybėje, jame S. nebuvo. Kas vedė susirinkimą, ji nežino, negali pasakyti, nes buvo daug žmonių. Susirinkime buvo S., jis sėdėjo, susirinkimo nevedė. Dėl veiklos sprendė klausimą, bet ji jau buvo nutarusi nebebūti to klubo pirmininke. Todėl tame susirinkime nebuvo ilgai, atsiprašė ir išėjo. Ji pasirašė, kad dalyvavo, lape, įrašė klubas „Klaipėda“. Nesidomėjo, kuo baigėsi susirinkimas, ieškojo, kas jį pakeis tame klube. Nežino, ką nusprendė tame susirinkime.

Liudytoja Z. D. parodė, kad yra nevyriausybinės organizacijos „ Žalioji sąjunga“ pirmininkė. Minėta orgnanizacija veikia nuo 1990 metų. 2009 m. kaltinamoji V. J. buvo šios organizacijos narė, tačiau įgaliojimo atstovauti Organizaciją jai nedavė. Ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. J. pažįsta daug metų kaip Klaipėdos miesto daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkę. Jų nuomonės kai kurias klausimais skiriasi. J. S. pažįsta nuo atgimimo laikų - kaip laikraščio „Darbininkų balsas“ redaktorių. Šiuo metu jis save laiko (duomenys neskelbtini) pirmininku. Jų pamastymai moraliniais klausimais daugeliu atveju skiriasi. Su šio žmogumi nebendrauja. V. S. nepažįsta. M. Ž. taip pat nepažįsta. Apie (duomenys neskelbtini) tik girdėjo, kad toks yra, tačiau kokia jo veikla nežino. Apie 2009-11-19 (duomenys neskelbtini) patikslintą susirinkimo protokolą Nr. 3 A gali pasakyti, kad nors ir 15 p. yra užrašyta, kad dalyvavo susirikime Klaipėdos žaliųjų sąjunga, tačiau ji tikrai ten nedalyvavo. Tuo metu buvo Klaipėdos žaliųjų sąjungos pirmininkė - kaip ir dabar, tikrai nieko neįgaliojo iš šios organizacijos ten dalyvauti ir priimti kokius nors sprendimus. Niekada nebuvo to Centro narė (t. 1, b.l. 169-170).

Liudytojas G. T. parodė, kad 2009 m. buvo Klaipėdos krašto latvių tautinės bendrijos pirmininkas. Prieš tris metus atsisakė pirmininkavimo, bet vadovauja Klaipėdos apskrities Latvijos asociaciją „Atpūta“ nevyriausybinėm organizacijom. Buvo susirinkimas savivaldybėje ir jie dalyvių sąraše pasirašė savo organizacijos vardu. Klaipėdos savivaldybės posėdžių salėje vyko nevyriausybinių organizacijų svarstymas. Norėjo sumažinti vietoj 2 procentų, skirti 1 procentą. Jie kreipėsi į siemo narį E. J., kad atstovėtų jiems nevyriausybinių organizacijų tuos 2 procentus. Išaiškėjo, kad vyksta susirinkimas. Pradėjo kiekvienas pasisakyti apie (duomenys neskelbtini). Visi norėjo aiškumo. E. J. skambino V. S., bet jo nebuvo dėl sveikatos problemų. Buvo nutarta, kad S. rašys įpareigojimą E. J., kad šis atstovėtų 2 procentus. Jis taip pasižadėjo. Dar įvyko rinkimai į valdybą. Jį J. pasiūlė į valdybą. Jie norėjo aiškumo dėl finansinių dalykų, dėl to buvo išrinkta taryba. Jis buvo išrinktas į tarybą. Nebuvo rinkimų, buvo kažkoks prabalsavimas. Nežino, kas tas pirmininkas, kas sekretorius, Nesuprato, kam jį reikėjo rinkti į tarybą. Jie norėjo finansinio ir juridinio aiškumo. Prieš tai jie buvo pas S., paprašė įstatų, kad būtų aiškumas. Tačiau S. jiems jų nepateikė ir tuo viskas pasibaigė. Buvo daug susirinkimų, keliuose jis nedalyvavo, pagrinde susirinkimas buvo dėl 2 procentų. Susirinkime pirmininko nebuvo pasiūlyta, buvo paprašyta J. S., kaip žmogaus, patyrusio juridiniuose klausimuose, kad jis tuo užsiimtų. Jie nieko nerinko. J. S. daug kartų būdavo susirinkimuose, rinko nevyriausybininkus, bet jis nedalyvavo. Nežinojo, kad jis yra išrinktas juridiškai pirmininku. Nesitikėjo, kad taip gali būti. Tame susirinkime buvo labai daug žmonių. Buvo balsavimas. J. S. laikinai buvo paprašytas dėl aiškumo. Jie visi ten buvo laikini. Susirinkimą vedė J., sekretorius buvo J. S..

Liudytoja D. U. parodė, kad nedalyvavo jokiame susirinkime. Yra buvusi organizacijos „ Informacijos centras“ nare. Įstatuose aiškiai parašyta, kad tik fiziniai asmenys gali būti įregistruoti, juridiniai asmenys negali būti įregistruoti nariais. Kai valdžia pasikeitė, susirinkime nebuvo.

Liudytojas E. P. parodė, kad veiksmai buvo atlikti neteisėtai, nes pagal įstatus tos organizacijos valdybos nariai turėjo būti ne juridiniai asmenys. Turi būti paisoma įstatų. Pirmiausiai, visuotiniame narių susirinkime priimamas sprendimas, kurio kompetencijos klausimas yra valdybos skyrimas. Tada valdyba jau priima sprendimą dėl įstaigos vadovo. Šiuo atveju viskas buvo padaryta absurdiškai. Jis nebuvo įrašytas į tą protokolą. Policijoje jam rodė atšviestą popieriaus lapą, kuriame buvo vardai, pavardės ir parašai, bet nebuvo datos. Jis niekada nedalyvavo susirinkime. Jo vardas ir pavardė buvo įrašyti, bet jis dalyvavo konferencijoje, Palangoje, datos nepamena ir tai buvo prieš daug metų. Jis nebuvo (duomenys neskelbtini) nariu, dirbo valdybos administracijoje socialinio departamento vadovu, tai tuos socialinius klausimus ir kuravo. Jam teko susidurti ir su visuomenininkais. J. S. nėra niekada kreipęsis į jį.

Liudytoja D. P. parodė, kad dirba registų centre. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu dėl J. S.. Kai ateina žmogus, dirbanti priėmime darbuotoja, priima dokumentus, žmogus užpildo prašymą, pateikia dokumentus, patikrinama asmens tapatybė. Po to jie tuos duomenis registruoja pagal nustatytą terminą -3 darbo dienas. Jie tikrina dokumentų atitikimą įstatymo reikalavimui tiek, kiek tai reglamentuoja nuostatai. Dokumentai turi būti pateikti tokie, kokie yra pagal įstatymą privalomi. Prašymas turi būti tam tikros formos, protokolas kaip po toks. Jei tikrina valdybą, atsiverčia įstatus ir žiūri, ar tose įstatuose yra numatytas sudaromas toks valdymo organas. Jie jai atnešė registruoti duomenis ir pateikė protokolą, pasirašytą susirinkimo pirmininko, sekretorės. Šitie dalykai yra numatyti civiliniame kodekse, kaip yra surašomas protokolas. Dalyvių sąrašas turi būti, už tai jie yra atsakingi patys. Jie žiūri į protokolus. Šiuo konkrečiu atveju, buvo pateiktas narių susirinkimas. Taip įvardijamas „susirinkimas“. Būna atvejų, kai įstatuose numatyta, kad, tarkim, valdyba renka vadovą. Bet būna, kad atneša, kai narių susirinkimas išrenka vadovą. Nemano, kad tai būtų toks prieštaravimas. Narių susirinkimas viešam juridiniam asmeniui yra aukščiausias valdymo organas.

Liudytoja G. S. parodė, kad ji yra pagyvenusių žmonių bendrijos klubo „Rūta“ pirmininkė ir visada pati atstovaudavo savo bendriją susirinkimuose, jokių įgaliojimų niekam neteikė. Susirinkime buvo kalbos, kad S. nebegali dirbti, bet tą kartą jokio balsavimo nebuvo, buvo tik kalbos, kad reikia balsuoti. Ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. J. pažįsta nuo 1994 metų, kuri yra Klaipėdos miesto daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkė. J. S. pažįsta nuo 1995 metų. G. T. taip pat pažįsta apie 4-5 metus. V. S. pažinojo apie 5-6 metus. Žino, kad jis dainavo Klaipėdos miesto savivaldybės priklausančiame chore „Alna“, po to buvo Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentu. Taip pat buvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi, po M. Ž.. Datų neatsimena. Apie 2009-11-19 (duomenys neskelbtini) patikslintą susirinkimo protokolą Nr. 3 A gali pasakyti, kad 6 p. yra užrašyta, kad jos organizacija „Rūta“ dalyvavo tame susirinkime. Tačiau ji tame susirinkime nebuvo. Jokių įgaliotų asmenų nesiuntė ten dalyvauti. Ji buvo viename susirinkime, kurį organizavo V. J. ir J. S.. Susirinkimas buvo Klaipėdos miesto universitete. Ten buvo kalbama apie tai, kad reikia keisti (duomenys neskelbtini) įstatus, buvo kalbama, kad reikia atgauti patalpas adresu Tiltų g. 6, Klaipėdoje. Tačiau jokių sprendimų nebuvo priimta. Ji už tai nebalsavo. Žino, kad V. J. ir J. S. rengė susirinkimus Klaipėdos miesto savivaldybėje dėl tų pačių klausimų, tačiau ji į tuos susirinkimus nenorėjo eiti (t. 1, b.l. 154-155).

Liudytojas V. Ž. parodė, kad patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. J. pažįsta apie 3-4 metus kaip Klaipėdos miesto daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkę. Taip pat ji buvo Jungtinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus pirmininko H. L. pavaduotoja - datų neatsimena. J. S. pažįsta apie 2-3 metus kaip (duomenys neskelbtini) pirmininką. V. S. matė tik 5-6 kartus, žino, kad jis buvo 2009 m. (duomenys neskelbtini) direktorius. Žino, kad jis labai pykosi su J. S., tačiau dėl ko būtent, tiksliai pasakyti negali, liktai dėl kažkokio antspaudo, ar dėl kažkokių pinigų. Apie 2009-11-19 (duomenys neskelbtini) patikslintą susirinkimo protokolą Nr. 3 A gali pasakyti, kad 9 p. yra užrašyta, kad Jungtinio demokratijos judėjimo Klaipėdos skyrius dalyvavo tame susirinkime. Jis buvo Klaipėdos skyriaus narys, tačiau datų neprisimena kada įstojo į tą organizaciją. Tame 2009-11-19 susirinkime tikrai nedalyvavo, apie jį nieko nežino, nieko negirdėjo. 2010 m. išstojo iš Jungtinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus ir įkūrė savo Klaipėdos jungtinį demokratinį judėjimą ( 1 t. b.l. 161-162 ).

Liudytoja Janina D. Ž. parodė, kad kalba buvo apie susirinkimą, bet ji tame susirinkime nedalyvavo. Pati vykdavo į susirinkimus, niekam nesuteikdavo įgaliojimo dalyvauti susirinkimuose. Ji patvirtino ikteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. J. pažįsta apie 15 metų kaip Klaipėdos miesto daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkę. J. S. pažįsta apie 10 metų kaip Žmogaus teisių organizacijos pirmininką. V. S. pažinojo apie 10 metų – jis buvo Pagyvenusių žmonių nevyriausybinės organizacijos pirmininkas. Kad jis būtų (duomenys neskelbtini) direktoriumi nežino. Apie 2009-11-19 (duomenys neskelbtini) patikslintą susirinkimo protokolą Nr. 3 A gali pasakyti, kad nors ir 18 p. yra užrašyta, kad jos asociacija „Žalia banga“ dalyvavo tame susirinkime, ji tikrai jame nebuvo, jokių įgaliotų asmenų į jį nesiuntė nuo savo bendrijos, apie tą susirinkimą nieko nežino, į jį kviečiama nebuvo. Žino tik, kad (duomenys neskelbtini) direktorius buvo M. Ž., daugiau apie tą Centrą nieko nežino (t. 1, b.l. 173-174).

Liudytojas H. L. parodė, kad kiek jam žinoma, jie Klaipėdos savivaldybės salėje kūrė (duomenys neskelbtini). Buvo toks centras Klaipėdoje, o jie norėjo kito centro. Susirinko virš 20 nevyriausybinių organizacijų, pasirašė, padarė kaip steigiamąjį susirinkimą ir nutarė, kad steigėjai bus trys - G. T., V. J., J. S.. Prabalsavo, kad jie bus steigėjai, J. S. darys visus veiksmus. Nepamena susirinkimo datos, buvo žiema-sausis ar vasaris. Jis buvo Jungtinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus atstovas, laikinai ėjo pirmininko pareigas. Buvo dar Č.. Nežino, kodėl neįtiko buvęs (duomenys neskelbtini), čia J. S. sprendė, kuris geriau žinojo. Jis buvo tik į Klaipėdą atvažiavęs iš Mažeikių. Jį informavo, kad (duomenys neskelbtini) neveikia, reikia kito, veikiančio centro. Apie tuo metu veikiantį (duomenys neskelbtini) žinojo, pažinojo jo vadovą V. S.. Mažai su juo buvo susitikęs, pas jį teko būti keliuose susirinkimuose. V. S. jiems duodavo plotą. Jokių konfliktų nebuvo. To buvusio centro veiklą vertino nei už, nei prieš. Kai vyko susirinkimas, buvo paaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) silpna veikla, kad reikia pakeisti šį centrą, kad būtų geresnė veikla. Įstatus tvarkė steigėjai- G. T., V. J., J. S.. Jie tarp savęs sprendė, kas bus pirmininku. Ne paslaptis, kad pirmininku tapo J. S.. Jis turėjo patirties. Naujas (duomenys neskelbtini) buvo užregistruotas registrų centre, jis dar turi registracijos kopiją. Patys pasidarė spaudą, nes girdėjo, kad senasis buvo padirbtas. Kai dalyvavo susirinkime jų organizacija buvo Jungtinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyrius. Seniau buvo visos Lietuvos, o 1999 m. vasario 14 d. buvo įsteigtas atskirai Klaipėdos skyrius. Č.buvo pirmininkas. 1999 m. pradžioje vadovavo T., o po to išėjo, kada tiksliai neatsimena. Kada jis tapo pirmininku, negali pasakyti, tačiau susirinkimo metu tik laikinai ėjo šias pareigas. Buvo vienas (duomenys neskelbtini). Gal ir registravosi lapelyje, kai atvyko į susirinkimą. Dėl trijų narių atskirai balsavo susirinkime rankų pakėlimu, bet nepamena gerai. Dėl pačios organizacijos balsavo rankų pakėlimu. Jis balsavau už tuos steigėjus.

Liudytoja O. V. parodė, kad į organizaciją „ Moterų lyga“ atėjo 1992-10-29, kaip eilinė narė. Dirbo Vilniaus universitete dėstytoja, vėliau profesore, todėl jai buvo pasiūlyta vadovauti mokslo ir švietimo kultūros sekcijai. 1993 m. įsikūrus Lietuvos konservatorių sąjungos partijai, jų vadovė N. O. išėjo į koncervatorių partiją, ir ją pasiūlė „Moterų lygos“ pirmininke. Nuo 1994-03-04 vadovauja „Lietuvos Moterų lygai“ iki šiol. Lygos buveinė-centras yra Vilniuje. Kai įsikūrė, vyko judėjimai, jie buvo entuziastingi, todėl turėjo nemažai skyrių. Turi dar stiprų skyrių Kaune, skyrių Kretingoje, Klaipėdoje ir Marijampolėje. Kiekvienais metais iki šiol jie renkasi į kasmetines konferencijas, Palangoje Universiteto viloje Birutės alėjoje, ir šiemet ten rinktis. Klaipėdos skyriui kurį laiką vadovavo G. B.. Bet po to atsirado medikių, gydytojų, kurios veržėsi į garbinimo statusą. Nesutiko garbint žmones, kurie neatitiko jos kriterijų, todėl Genutę ir jos drauges tai supykdė, kad jos nusprendė nebevažiuoti į Palangą, į jų konferencijas jau prieš 6 metus. Klaipėdos skyrius tarsi mirė, neduoda ataskaitų, nebendrauja. Nuo 2005 m. nebendrauja su B.. Pastaroji nebeatvažiuoja su savo draugėmis į Palangą. Apie 2009 m. lapkričio mėn. vykusį susirinkimą jai nieko nežinoma, tuo metu į susirinkimus jos nebekvietė. Į Klaipėdą anksčiau kvietė, į konferencijas. Nevyriausybinių organizacijų konferencijos buvo organizuojamos, ją pakvietė skaityti parnešimą. 2009 m. neteko dalyvauti steigiamajame susirinkime, jokio kvietimo negavo.

Liudytoja R. S. parodė, kad jai pažįstami ir kaltinamoji V. J., ir kaltinamais J. S.. Su V. J. dalyvaujant visuomeninėje veikloje tenka susidurti. Su J. S. yra susidūrusi nuo 2011 m. pavasario. Anksčiau jo nepažinojo visai. Ji yra Lietuvos piliečių sąjungos tarybos narė, dalyvauja visuomeniniame miesto gyvenime, dabar yra „Klaipėdos piliečiai“ nevyriausybinės organizacijos asociacijos pirmininkė. Jų asociaciją sudaro 5 nariai. Apie (duomenys neskelbtini) išgirdo 2011 m. pavasarį. Žino tik, kad susibūrė organizacijos, stipriai veikė, viskas buvo gerai, turėjo vinerio fondą, po to pasibaigė jų veikla nes kažkas buvo su pinigais. Tai organizacijai vadovavo-M. Ž. ir S.. 2011 m. pavasarį Universitete dviejų žmonių iniciatyva pradėjo rinktis įvairios organizacijos, po du atstovus į paruošiamuosius susirinkimus, kurti kažką panašaus į bendrą miesto darinį-organizaciją. Buvo kviečiami (duomenys neskelbtini) nariai. Ateidavo į tuos paruošiamuosius susirinkimus, pabūdavo ir po to nebeateidavo. Viskas vyko 2011m., gal 2010 m. Vienu metu atsirado J. S., jis ėmė lankytis paruošiamuosiuose susirinkimuose. Jie nusprendė, kad reikia atgaivinti (duomenys neskelbtini) ir tada pradėjo rinktis, spręsti tuos klausimus. Procesas vyko dėl (duomenys neskelbtini) gaivinimo, tai vėliau vadovavimą perėmė J. S.. Vyko susirinkimai. Viename susirinkime, kuriame dalyvavo ir ji, buvo išrinkta valdyba iš tų ten dalyvaujančių organizacijų, į kurią pateko ir ji. Tai ne 2009 m. lapkričio mėn.9 d. susirinkimas. Tai galėjo būti vėliau, galėjo būti 2010 m. pabaiga. Pati veikla- susirinkimai, valdžios išrinkimai- prasidėjo 2011 m. Ji tapo valdybos nare. 2011 m. birželio ar liepos mėn. ją išrinko pirmininke. Visos organizacijos norėjo labai veiklos, buvo motyvuotos, norėjo kilti, veikti. Bet niekas nevykdavo, nes J. S. netvarkė pagrindinių dokumentų-įstatų. Senų įstatų negavo iš J. S.. Ji pati išsiėmė iš registrų centro įstatus ir išrašus. Per notarą reikia registruoti organizaciją, jie nusprendė, kad registruos, tam pritarė ir J. S., kuris kalbėjo, kad reikia eiti pas merą, reikalauti patalpų. Bet jie nieko nedarė. Valdyba nusprendė, kad ji sutvarkys dokumentus. Tvarkymo procesas vyko pusę metų. Nėjo gauti jokių dokumentų iš J. S.. Reikėjo pakeisti įstatus, kad (duomenys neskelbtini) nariai ne fiziniai asmenys, o juridiniai asmenys. Jų statusas kitoks. Nesulaukė susirinkimo, kad pakeisti tą punktą. J. S. meluodavo, kad tuos įstatus nunešė į registrų centrą. Vieną dieną valdyba nusprendė, kad nereikia daugiau vargti su tuo J. S., ir kurs naują organizaciją. Taip atsirado „Klaipėdos piliečiai“. Kai jie nusprendė, kad su J. S. nebedraugaus, visus dokumentus jam grąžino. Ji neturi jokių protokolų. Turi tik keletą protokolų kopijų, kur yra J. S. pavardė. Viskas vyko 2011 metais. Ji neturi jokių dokumentų, visus dokumentus atidavė J. S.. Nepakeitė įstatų punkto, jiems nepakeitė to punkto. Pati tvarkė naujos organizacijos dokumentus, turėjo būti visur parašai, tvarka griežta. Nepriima dokumentų be notarų. Notaras peržiūri visus įstatus, susirinkime kūrė tuos įstatus. Be notarų patvirtinimo registrų centras net nekalba.

Liudytojas E. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) jam žinomas, organizacija veikė Klaipėdos mieste. (duomenys neskelbtini) 2005 m. -2006 m. vadovavo M. Ž.. Jis tuo metu dirbo individualių namų savininkų bendruomenės pirmininku, buvo kaip atstovas. Prie savivaldybės buvo įkurta dar bendradarbiavimo taryba, kur buvo vertinami visuomeniniai projektai. Kai M. Ž. išvyko į Vilnių vadovauti Lietuvos organizacijai (nevyriausybinių organizacijų), jo vietą užėmė V. S., kuris buvo aktyvus žmogus. Dėl šios priežasties jis pakvietė V. S. į jo –seimo nario- padėjėjus. Viso buvo 5-6 padėjėjai, kurie vykdė veiklą. Žinojo, kad tos organizacijos dalyvauja įvairiose šventėse. Kiek buvo organizacijų nežino. Susirinkimuose nedalyvaudavo, bet jam, kaip seimo nariui teko gėles, suvenyrus jiems dovanoti. Jo, kaip seimo nario pareiga, padėti dėl finansavimo. V. S. mirė, tuo viskas ir pasibaigė. Kol V. S. buvo padėjėjas, jis žinojo, kad vyksta renginiai. Kas vyko po to, jam nežinoma. Girdėjo, kad J. S. ėmėsi iniciatyvos vėl suburti organizacijas ir tęsti darbus. Jam teko bendrauti su J. S.. Penktadieniais savo seimo nario biure, adresu Taikos pr. 99, leisdavo visuomeninėms organizacijoms daryti susirinkimus. Visokių organizacijų būdavo. Visuomenininkai dažniausiai neturi patalpų. V. S. sakė, kad kažkoks piktumas yra, minėjo J. S. pavardę, bet jis neturėjo laiko į tai gilintis. Buvo vienas susitikimas 2009-11-19. Buvo registruojami žmonės, dalyviai, buvo ir jis su N. P., kalbėjo apie seimo darbą. Jis skatino būti aktyviems, buvo bendra diskusija, salėje buvo daug žmonių, jie parašu registravosi kaip dalyviai, nebuvo kalba apie steigimą. Tai buvo kaip susitikimas su rinkėjais. Nebuvo jokių balsavimų. Jis dalyvavo svečio teisėmis. Gal ir buvo prašymas iš V. J. paskambinti V. S., bet jis tik perdavė jai V. S. numerį.

Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo V. S. (kuris yra miręs) matyti, jog 2009 metais vasario mėnesį, tikslaus laiko nepamena, jis buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) direktoriumi. (duomenys neskelbtini) turėjo patalpas, kurios buvo adresu Tiltų g. 6, Klaipėdoje. Jomis naudojosi pagal panaudos sutartį su Savivaldybe. J. S. jų organizacijoje neturėjo jokios veiklos. Jis ateidavo pas juos kaip klientas, jam labai rūpėjo patalpos. Taip pat pas jį ateidavo ir V. J., kuri irgi reikšdavo pretenzijas, kad su tomis patalpomis reikia kažką daryti. J. S., G. T. ir V. J. darydavo susirinkimus, į kuriuos kviesdavo ir kitus asmenis. Tuos susirinkimus darydavo Savivaldybės salėje. Naują valdybą turėjo išrinkti (duomenys neskelbtini) nariai. Apie 2009-11-19 susirinkimą, jis nieko nežinojo. Jis žinojo apie ankstesnius susirinkimus, bet juose nedalyvavo. Kadangi jų organizuojami susirinkimai neturėjo nieko bendro su jų organizacija, todėl J. S. organizuojami susirinkimai jiems nieko nereiškė. Vėliau sužinojo, kad yra pakeista valdyba. Visi Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centro dokumentai yra pas M. Ž.. (duomenys neskelbtini) nauja valdyba buvo išrinkta nesilaikant įstatų, nes juos turėjo rinkti nariai. J. S. bei juridiniai asmenys niekada nebuvo (duomenys neskelbtini) nariais. (b.l. 73-74, tomas 1)

Iš 2010-03-02 pareiškimo matyti, kad V. S. kreipėsi į Klapėdos apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo J. S. atžvilgiu (t. 1 b. l. 13).

Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centro įstatų matyti, kokia tvarka gali būti renkama nauja valdyba (t. 1 b. l. 16-19).

Narių saraše matyti, kokie asmenys priklauso Nevyriausybinių organizacijų informacijos centrui (t. 1 b. l. 20)

Iš 2012-03-20 poėmio protokolo matyti, kad iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registravimo skyriaus buvo paimti 2009-11-27 J. S. pasirašytas prašymas registruoti Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centrą Juridinių asmenų registre bei 2009-11-19 patikslintas susirinkimo protokolas Nr. 3A, iš kurio matyti, kad susirinkime laikinai atstovauti (duomenys neskelbtini) patvirtintas J. S., V. J. ir G. T.. J. S. patvirtintas laikinai eiti Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų valdybos pirmininko ir Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centro dirketoriaus pareigas. Patikslintą protokolą pasirašydami patvirtino susirinkimo pirmininkė V. J. ir susirinkimo sekretorius J. S. (t. 1 b. l. 55-62).

2011-11-24 daiktų dokumentų pateikimo protokole matyti, kad J. S. pateikė antspaudą su užrašu “(duomenys neskelbtini)” (t. 1 b. l. 82).

Pagal Lietuvos Respublikos 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl veikos baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Šio nusikaltimo objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, kas reiškia, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Išanalizavus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, matyti, kad kaltinamieji J. S. ir V. J. nepripažįsta suklastoję dokumentų. Vis dėlto kaip matyti iš V. J. parodymų, ji neneigia, kad 2009-11-19 dalyvavo susirinkime, kur, pasak jos, buvo siekiama pakeisti (duomenys neskelbtini) valdžią ir nors ji nebuvo (duomenys neskelbtini) steigėjų narė, tačiau pasirašė susirinkimo protokolą, kurį surašė kaltinamasis J. S. (t. 3 b. l. 79-80). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis J. S. , turėdamas aukštesnįjį išsilavinimą, išmanydamas teisę, negalėjo nesuvokti savo padėties (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Darytina išvada, kad kaltinamasis, žinodamas teisės normas, sugebėdamas sklandžiai dėstyti teisės aktų nuostatas, negalėjo nežinoti ir nesuvokti, jog tam, kad būtų galima atstovauti šį centrą, asmens, kaip šio centro pirmininko, statusas turi būti įforminamas teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu būdu, vertinant kaltinamojo veiksmų apimtį, vienareikšmiškai konstatuotina, jog kaltinamojo tyčia suklastoti dokumentus, pagaminti netikrą dokumentą ir juos išleisti į teisinę apyvartą buvo tiesioginė, iš anksto susiformavusi ir tikslingai nukreipta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamieji suprato, jog neturi teisės tiek dalyvauti, tiek spręsti su minėtos organizacijos valdymo organų rinkimais susijusių klausimų. Iš įstatų matyti, kad tik (duomenys neskelbtini) visuotinis narių susirinkimas turi teisę priimti ir šalinti narius, rinkti ir atšaukti valdybos narius. Be to, dokumente nurodoma, kad valdyba skiria ir atleidžia vadovą, nustato jo pareiginį aprašymą, darbo apmokėjimo tvarką bei renka valdybos pirmininką (t. 1 b. l. 17). Įstatuose taip pat nurodyta, kad apie visuotinį narių susirinkimą turi būti pranešta visiems nariams asmeniškai pagal narių pateiktus kontaktus (t. 1 b. l. 17). Tuo tarpu, išanalizavęs surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad organizacijos nariams būtų tinkamai pranešta apie vykusį susirinkimą. Liudytojas M. Ž. parodė, kad dalyvavę asmenys susirinkime neturėjo teisės priimti sprendimų dėl (duomenys neskelbtini) valdymo organų pakeitimo, nes jie nėra organizacijos nariai (t. 2 b. l. 189-190). Liudytojas E. P. iš esmės patvirtino M. Ž. parodymus, kad tik visuotiniame narių susirinkime gali būti priimtas sprendimas dėl valdybos skyrimo, o tik po to valdyba priima sprendimą dėl įstaigos vadovo. Nors 2009-11-19 susirinkimo dalyvių sąraše yra įrašyti jo vardas ir pavardė, tačiau jis neigia, kad būtų dalyvavęs tame susirinkime (t. 2 b. l. 193). Liudytojos B. S., Z. D., J. D. Ž., O. V. taip pat neigia dalyvavusios minėtame susirinkime ar įgaliojusios kitus asmenius jame dalyvauti (t. 2 b. l. 191-192). Liudytojai B. O. K., D. K. K., G. T., G. S., E. J. patvirtino, kad nieko rimto susirinkime kalbama nebuvo, niekas apie V. S. nuvertimą nesvarstė ir jokio balsavimo nebuvo (t. 2 b. l. 187, 190, 192, t. 3 b. l. 49-50, 78). 2009-11-19 (duomenys neskelbtini) patikslinto susirinkimo protokole Nr. 3 a matyti, kad susirinkime dalyviais įrašyti 18 nevyriausybinių organizacijų, iš kurių apie 4 organizacijas jokių duomenų Juridinių asmenų registre iš viso nėra (t. 1 b. l. 61, 112). Susirinkimo patikslintą protokolą pasirašė susirinkimo pirmininkė V. J. ir susirinkimio sekretorius J. S. (t. 1 b. l. 61-62). Kadangi kaltinamoji V. J. patvirtino, kad patikslintą protokolą pasirašė ji ir J. S., teismas neturi pagrindo abejoti šių parašų autentiškumu. Tai, kad suklastotą protokolą kaltinamasis J. S. pateikė registruoti Juridinių asmenų registre, įrodo kaltinamojo J. S. užpildyta prašymo forma bei joje nurodyti kolegialaus valdymo organo narių pavardės (t. 1 b. l. 55-59).

Kaltinamoji V. J. be dokumentų klastojimo dar buvo kaltinama ir tuo, kad suklastotą dokumentą panaudojo. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, suklastotą dokumentą panaudojo tik J. S., pateikdamas Valstybinės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui kaip (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo protokolą, pagal kurį 2009-12-15 buvo pakeisti juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vadovas ir valdymo organų sudėtis. Kadangi byloje nėra duomenų, kad V. J. minėtą dokumentą būtų pateikusi kartu su J. S., ši kaltinimo dalis šalintina.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad J. S. ir V. J. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, suklastojant dokumentą, pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems, vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje. Atsižvelgiama į nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamųjų asmenybes bei kitus byloje nustatytus faktus.

Kaltinamasis J. S. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas. Praeityje teistas. Naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, o tai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio nuostatas laikytina nusikaltimų recidyvu. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad J. S. praeityje ne kartą teistas už analogiškas veikas, ir tai charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį klastoti dokumentus ir nenorintį keisti tokio gyvenimo būdo. Dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino ir nesigailėjo, kas rodo, kad kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertina. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas. Kaip matyti iš J. S. teistumų, ankstesniais nuosprendžiais jam jau buvo paskirta minimali bausmė – bauda, tačiau jis šių bausmių iki šiol nėra atlikęs. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, teismuose yra nagrinėjamos net 5 bylos, kuriose J. S. yra kaltinamasis, todėl, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas būtent tokios rūšies bausmę, teismas vertina tiek J. S. charakterizuojančią medžiagą, tiek vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio teisės normomis, kurios numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kadangi ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės jau buvo subendrintos 2013-05-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesnėmis teismų paskirtomis bausmėmis nebendrintina.

Taip pat, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, J. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos keistina į suėmimą.

Kaltinamoji V. J. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas. Kaltinamoji dėl padarytos veikos neprisipažino ir nesigailėjo, kas rodo, kad V. J. savo elgesio kritiškai nevertina, anksčiau neteista. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas. Teismo manymu, bausmės tikslai nebūtų pasiekti paskyrus baudą, nes kaltinamoji niekur nedirba ir baudos sumokėjimui neturėtų lėšų. Kadangi kaltinamoji praeityje neteista, arešto bausmė neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis, atidėtinas.

V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti.

Liudytojams išmokėtos kelionės išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų V. J. ir J. S. solidariai valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-307straipsniais,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 8 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

J. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerius) metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę nustatyt atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos panaikinti ir paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, J. S. suimant teismo posėdžių salėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų proceso išlaidas – 566, 36 Lt, išmokėtas iš teismo lėšų liudytojo M. Ž. atvykimui į 2012-09-21 d. ir 2012-10-26 d. teisiamuosius posėdžius, - 255,50 Lt, išmokėtas iš teismo lėšų liudytojos O. V. atvykimui į 2012-12-14 d. ir 2013-05-14 d. teisiamuosius posėdžius valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos aypagrdos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Balčiūnienė