Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. e2A-502-112/2015

Teisėjas Giedrė Seselskytė (Proceso Nr. 2-06-3-05477-2014-1)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2015 m. gegužės 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Jolantos Gailevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovei Klaipėdos m. savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nesutinka su teismu, jog ieškovė praleido senaties terminą, ir nurodo, kad teismas nepagrįstai senaties terminą skaičiavo nuo ieškinio teisme gavimo dienos, o ne nuo jo išsiuntimo. Kadangi ieškinys teismui išsiųstas 2014-05-02, todėl termino nepraleido.Nesutinka, kad neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Nurodo, kad iš karto po informacijos gavimo apie eismo įvykį pradėjo žalos administravimo procesą, t. y. apžiūrėjo apgadintą transporto priemonę, įvertino eismo įvykio aplinkybes, nustatė žalos dydį ir išmokėjo draudimo išmoką.Nesutinka su teismu, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovės draudėja veikė tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti atsiradusios duobės. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarime nurodoma, kad automobilio vairuotoja pasirinko saugų greitį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo

Ginčas byloje yra kilęs dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Ieškovė teigia, kad byloje esantys duomenys įrodo, kad žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, – neprižiūrėjo kelių, dėl ko vairuotoja įvažiavo į duobę, apgadino automobilį ir patyrė žalą. Atsakovė nesutinka su tuo ir mano, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Taigi ginčas yra dėl įrodymų vertinimo.

Neteisėti veiksmai ir kaltė. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas).

Eismo įvykis įvyko dėl duobės, buvusios kelio važiuojamojoje dalyje. Tai yra kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl kelio netinkamos konstrukcijų priežiūros (CPK 178, 185 str.). Atsižvelgiant į tai, ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, valdytojai nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 str. 1 d. pagrindu, t. y. atsakomybė be kaltės. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. VĮ „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-7-57/2014). Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Statinio rūšies – kelio – priežiūra yra nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Ieškinys pareikštas atsakovei ir ji neginčija aplinkybės, kad ji nėra kelio savininkė ar valdytoja. Atsakovės veiksmų neteisėtumas vertinamas pagal tai, kaip ji atliko priežiūrą, t. y. ar tinkamai vykdė paslaugų tiekimo sutartį, ar nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės normų.

Ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje neįrodyta, kad eismo įvykis įvyko nurodytoje vietoje ir kad ten buvo duobė.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-05-02 22.50 val. Klaipėdoje, Labrenciškės g., J. F., vairuodama automobilį BMW 535, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje kelio dalyje apgadino minėtą automobilį, apdraustą AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale transporto priemonių savanoriškuoju draudimu. Eismo įvykis įvyko nakties metu, todėl apie jį draudikui vairuotoja pranešė tik kitą dieną. Taip pat kitą dieną apie įvykį pranešta ir policijai. Draudimo bendrovė atliko žalos administravimo procesą, nustatė žalos dydį ir išmokėjo išmoką. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato gautų duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko Labrenciškės gatvėje. Nors policija nebuvo kviesta į eismo įvykį iš karto, tačiau netikėti eismo įvykio nurodyta vieta nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo netikėti ieškovės atliktu tyrimu, jos pateiktomis nuotraukomis, iš kurių aiškiai matyti, kad ant kelio yra duobė, ją draudiko atstovai išmatavo. Kad ieškovės atstovai galėjo nufotografuoti duobę visai kitoje vietoje ir išmokėti draudimo išmoką esant neatitikimų vairuotojos parodymuose, mažai tikėtina. Be to, nuotraukose užfiksuotas platesnis gatvės vaizdas, iš kurio galima atpažinti vietovę, gatvę. Atsakovė nepateikė Labrenciškės gatvės nuotraukų, kurių vaizdas nesutaptų su pateiktomis nuotraukomis. Taigi atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad Labrenciškės gatvėje iš viso nebuvo duobių. Tai, kad atsakovė tvarkė šį kelią nuo 2011 m. iki 2014 m., dar nepatvirtina, kad duobės ten negalėjo būti. Tai, kad niekas pretenzijų dėl duobės nepareiškė, dar nereiškia, kad atsakovė nėra atsakinga už įvykusį eismo įvykį ir kad niekas dėl duobės negalėjo patirti žalos. Esant tokiems duomenims, labiau tikėtina, kad eismo įvykis įvyko būtent vairuotojos nurodytoje vietoje (CPK 185 str.). Įvertinus atsakovės pareigą tinkamai prižiūrėti kelius laikantis visų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, kelių priežiūros institucijai keliamus tikslus, tai, kad atsakovė turi atlyginti žalą ir tuo atveju, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestinga ir atidi, konstatuotina, kad atsakovė netinkamai vykdė Klaipėdos miesto kelių priežiūrą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme. Kadangi atsakovė netinkamai prižiūrėjo kelius, todėl įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala.

Žala. Atsakovė teigia, jog ieškovė nepagrindė ir žalos dydžio. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. CK 6.270 straipsnio 1 dalies normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2011-05-02. Nustatyta, kad transporto priemonę 2011-05-03 apžiūrėjo draudimo įmonės atstovas ekspertas M. P., kuris transporto priemonės techninės apžiūros protokole nurodė, kad sugadintas buvo kairės pusės ratlankis. Keistinos detalės: kairės pusės rato guolis ir kairės pusės padanga. Taip pat nurodyta, jog būtinas ratų geometrijos atkūrimas. Kad sugadinta padanga ir ratlankis, patvirtina ir byloje esančios nuotraukos. Atsakovės teiginiai, kad transporto priemonė nebuvo apžiūrėta ir vertinta iškart po eismo įvykio, yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Ieškovės draudėja bendrovei pateikė duomenis, kiek kainuos automobilio remontas. UAB „Solorina“ 2011-06-28 išrašė sąskaitą faktūrą už atliktus remonto darbus, kurių bendra vertė yra 1 658,68 Lt. Ieškovė tokią sumą išmokėjo draudėjai. Tai patvirtina 2011-07-08 išmokos aktas. Į nurodytus darbus nebuvo įtraukta padangos kaina, nors 2011-05-03 transporto priemonės techninės apžiūros protokole nurodyta, kad reikia pakeisti kairės pusės padangą. Ieškovė 2011-12-12 už padangą draudėjai sumokėjo 462,81 Lt. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodyti argumentai dėl viso automobilio rinkos vertės nustatymo neturi reikšmės, nes draudikas išmokėjo išmoką ne už visą automobilį, o tik už jo dalies remontą. Pažymėtina, kad remonto kaštų dydžiui neturi įtakos paties automobilio vertė. Ieškovė įrodė žalos faktą ir jos dydį pagrindė dokumentais, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Atsakovės argumentai dėl visiško nuostolių atlyginimo principo pažeidimo (CK 6. 251 str. 1 d.) neturi teisinės reikšmės, nes vairuotoja neginčijo jai išmokėtos draudimo išmokos dydžio. Ginčas yra dėl ieškovės draudėjai išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo. Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, kurie suteiktų objektyvų pagrindą abejonėms dėl transporto priemonės sugadinimų kilmės, nustatyto žalos dydžio arba kurie patvirtintų, jog minėti automobilio sugadinimai tikrai nėra susiję su ginčo eismo įvykiu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas (CPK 178 str.).

Byloje pateikti duomenys suponuoja išvadą, kad žala atsirado automobiliui įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais. Kadangi atsakovė netinkamai prižiūrėjo kelius, todėl įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos yra akivaizdus.

Dėl vairuotojos kaltės

Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad dėl eismo įvykio galėjo būti kalta ir pati vairuotoja, nes elgėsi nepakankami rūpestingai ir nepasirinko saugaus greičio, kad išvengtų duobės. 2011-06-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarime nurodyta, kad administracinės bylos teisena dėl 2011-05-02 eismo įvykio nepradėta, kadangi nebuvo administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taip pat, įvertinus visus surinktus įrodymus, konstatuota, kad vairuotoja J. F., vairuodama automobilį, pasirinko saugų greitį (iki 40 km/h). Šie rašytiniai įrodymai nėra paneigti. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog vairuotoja turėjo žinoti, kur yra duobė, ir turėjo galimybę jos išvengti, nes šiuo keliu dažnai važinėja. Kaip nustatyta, eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu. Duomenų, kad duobė būtų buvusi pažymėta atitinkamais įsėjamaisiais ženklais, nėra. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad vairuotoja buvo neatidi ar nerūpestinga. Šiuo konkrečiu atveju spręstina, jog atsakovė neįrodė, kad vairuotoja nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą bei įsitikinti, ar kelyje nėra kliūčių, vairavo itin neapdairiai ir neatsakingai, o vien atsakovės samprotavimais dėl to, jog vairuotoja galimai pažeidė bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus, teismas, priimdamas procesinį sprendimą, remtis negali (CPK 178 str.). Duomenų, kad vairuotoja būtų pažeidusi Kelių eismo taisykles, nėra. Todėl kaltė dėl kilusio eismo įvykio neįrodyta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad byloje įrodytos visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

Skolininkė privalo mokėti ir įstatymų nustatyto dydžio, t. y. 6 procentų, palūkanas už priteistą sumą – 2121,49 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., 6.261 str.).

Dėl ieškinio senaties termino

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė praleido 3 metų senaties terminą, nes ieškinį pateikė 2015-05-05, o žala atsirado 2011-05-02. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškinį ieškovė teismui pateikė 2015-05-02. Tai patvirtina ir EPP dokumentų kortelė, kurią pateikė ieškovė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio užregistravimo teisme dieną traktavo kaip ieškinio pateikimo dieną. Esant šiems duomenims konstatuotina, kad ieškovė senaties termino nepraleido, todėl atmesti ieškinį dėl senaties praleidimo nėra pagrindo (CPK 74 str. 1 d., 7 d., CK 1.122 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašo Juridinio skyriaus darbuotojų darbo apmokėjimą (95,94 Lt) už ieškinio paruošimą pripažinti bylinėjimosi išlaidomis. Prašyme ieškovė nurodo, kad ji nesamdo teisininkų, o darbą dirba specialiai tam pasamdyti darbuotojai. Kadangi ieškinį suruošė ieškovės darbuotojai, kuriems už šį darbą ieškovė privalo mokėti darbo užmokestį, nepaisant to, ar jie ruošė šį ieškinį ar ne, todėl šios išlaidos negali būti pripažintos atstovavimo išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ir nepriteistinos.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 54 Lt (15,63 Eur) žyminio mokesčio bei 16 Eur žyminio mokesčio sumokėjo paduodama apeliacinį skundą. Tenkinus ieškinį ir apeliacinį skundą visiškai iš atsakovės ieškovei priteistina iš viso 31,63 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti.

Iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškovei AAS „Gjensidige Baltic“ priteisti 614,42 Eur (2121,49 Lt) žalos atlyginimo, 6 procentų palūkanas už priteistą sumą –614,42 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 31,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.