Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas pilnai.

3. CPK 441 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Aptariamo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.

3.1. Teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartis, kuria byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. liepos 18 d. išsiųsta ieškovės ir atsakovės atstovams per EPP (CPK 175¹ straipsnis 10 dalis). Iki teismo posėdžio prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka negauta.

3.2. Kadangi prašymai dėl žodinio bylos nagrinėjimo nebuvo gauti, todėl teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą priima sprendimą, kuriame yra įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstomi motyvai.

Dėl kompensacijos priteisimo

4. Byloje nustatyta, kad Skrydis Nr. FR 938, 2024 m. birželio 12 d. vykęs maršrutu Šarlerua (CRL) – Kaunas (KUN), buvo atidėtas, todėl keleivis Y. T. (toliau – Keleivis) skrydžio tikslą pasiekė daugiau nei 3 val. vėliau. Keleivis savo reikalavimo teisę dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 (toliau – ir Reglamentas) perleido ieškovei.

5. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5, 7 ir 12 straipsnių. Pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. lapkričio 19 d. prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 nurodė, kad Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais – taigi jie gali remtis šio Reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas dėl Keleivio skrydžio. Skrydis Nr. FR 938, 2024 m. birželio 12 d. vykęs maršrutu Šarlerua (CRL) – Kaunas (KUN), buvo atidėtas, todėl keleivis skrydžio tikslą pasiekė daugiau nei 3 val. vėliau (3 val. 36 min. vėliau). Į bylą atsakovė neteikė duomenų, ar buvo objektyvios skrydžio atidėjimo priežastys, ar kad skrydis buvo atidėtas dėl kokių nors ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, kurios yra nurodytos Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje (CPK 178 straipsnis). Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo yra numatyta Reglamente Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau atsakovė kompensacijų pagal pretenzijas nesumokėjo. Ieškovė 2024 m. birželio 20 d. su Keleiviu sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią Keleivis perleido ieškovei reikalavimo teises į piniginius reikalavimus pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Apie reikalavimo teisių perleidimo faktą atsakovė informuota, kai jai buvo įteikti ieškiniai su priedais. Duomenų, kad atsakovė iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos būtų atsiskaičiusi su ieškove, nėra.

7. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė perėmė reikalavimo teisę iš Keleivio, ir kad byloje nepateikta duomenų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 250,00 Eur kompensaciją už netinkamai vykdytas oro pervežimo paslaugas tenkintinas (CPK 178 straipsnis, Reglamento 7 straipsnis).

8. Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

9. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

10. Ieškovė patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 23,00 Eur žyminis mokestis ir 726,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas, kurias prašo priteisti iš atsakovės.

11. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog atsakovė galėtų absoliučiai nepatirti jokių bylinėjimosi išlaidų, jeigu atsakovė dar ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, t. y. gavusi ieškovės pretenzijas sumokėtų ieškovei kompensacijas. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju neeliminuojamas atsakovės atsakomybės klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau sprendžiamas klausimas dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo.

12. Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidų suma (726,00 Eur) neviršija minėto Rekomendacijose numatyto dydžio.

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).

14. Teismų praktikoje ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 38 punktas). Tokios aplinkybės kaip bylos nesudėtingumas ir nedidelė ginčo suma gali būti teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 28 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė vienarūšius ieškinius dvejose (įskaitant iš nagrinėjamą bylą) skirtingose civilinėse bylose, kuriuose skiriasi tik informacija dėl konkretaus keleivio ir atitinkamai reikalavimų suma, o likusi ieškinio dalis nekeičiama arba keičiama nežymiai. Pastebėtina tai, kad reikalavimo perleidimo sutartys su keleiviais, kurių pagrindu ieškovė iš skrydžio FR 938 keleivių perėmė teisę reikalauti sumokėti kompensaciją pagal Reglamentą, sudarytos 2024 m. birželio mėnesį, t. y., reikšdama pirmąjį ieškinį (2025 m. balandžio 30 d.) atsakovei dėl skrydžio FR 938, ieškovė žinojo, kad yra kitų keleivių iš to paties skrydžio FR 938 perimti reikalavimai dėl kompensacijos pagal Reglamentą išmokėjimo. Sutiktina su atsakove, kad šiuos reikalavimus ieškovė galėjo apjungti, pareikšdama vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką, kadangi tokiame ginče iš esmės vertinama ta pati skrydžio informacija bei papildomai tik kiekvieno keleivio individuali informacija. Be to, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 straipsnio 3 dalis).

17. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovę bylose su ieškove atstovauja ta pati atstovė (advokatė L. Š.-V) pagal 2024 m. gegužės 21 d. sudarytą atstovavimo sutartį ir tai ieškovei neabejotinai yra žinoma, tačiau ieškovė, prieš reikšdama ieškinius teismui šioje byloje, į minėtą atsakovės atstovę su pretenzijomis nesikreipė, kas galbūt būtų leidę šalims išspręsti kompensacijos atlyginimo klausimus nesikreipiant į teismą. Be to, tokiu atveju galimai būtų išvengta ir procesinių dokumentų vertimų į užsienio kalbą, kas būtų sumažinę ieškovės atstovo darbo laiko sąnaudas, o tuo pačiu ir išlaidas jo pagalbai apmokėti. Pastebėtina ir tai, kad visose minėtose nagrinėjamose civilinėse bylose visus ieškinius ieškovės vardu pateikė tas pats ieškovės atstovas (advokatas N. Z.), todėl tiek ieškovė, tiek jos atstovas galėjo ir turėjo žinoti, kad dėl to paties skrydžio FR 938 atidėjimo teisme reiškiami du ieškiniai, kuriuose iš esmės skiriasi tik reikalavimo teises perleidę keleiviai. Be to, ieškovė yra bendrovė, besispecializuojanti sprendžiant skrydžių nesklandumų kompensavimo klausimus visame pasaulyje, joje dirba daugiau nei 30 darbuotojų, todėl šabloninių ieškinių rengimui jai turi pakakti vidinių resursų, o advokato pagalba tokio sudėtingumo bylose jai aplamai nėra būtina (Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-693-392/2025). Todėl ieškovės teiginiai, jog jos atstovas turėjo tinkamai paruošti ir išversti procesinius dokumentus bei visus ieškinių priedus iš anglų į lietuvių kalbą, todėl ieškinių parengimui reikėjo papildomų laiko sąnaudų, taip pat ir tai, jog ieškovė siekė sutaupyti neperkeldama profesionalaus vertimo išlaidų atsakovei, yra nepagrįsti. Teismas sutinka su atsakovės nuomone, kad ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas atskirose bylose kiekvienoje formuojant kelis kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesu.

18. Taip pat sutiktina su atsakovės vertinimu, jog tiek patys ieškiniai, tiek jų priedai yra standartizuoto turinio. Ieškovei pakanka įvertinti vieno skrydžio duomenis, t. y. patį skrydį, ir nustačius, kad bent vienas keleivis iš to skrydžio turi teisę gauti kompensaciją pagal Reglamentą dėl sutrikdyto (šiuo atveju – vėlavusio) skrydžio, akivaizdu, kad ir kiti to paties skrydžio keleiviai turi analogiškas teises. Todėl, teismo vertinimu, nepagrįsti ieškovės argumentai, jog tokio pobūdžio byloms kaip ši yra būdingas tam tikras specifiškumas, kai kiekvienu konkrečiu atveju advokatas remdamasis Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsniu privalo įvertinti kompensacijos pagrįstumą atsižvelgiant į skrydžio atstumą, atidėjimo ar atšaukimo laiko trukmę, aplinkybes, kurias pripažinus ypatingomis, kompensacijos išmokėjimas nebūtų įmanomas, ginčų su tarptautiniu elementu jurisdikciją, kitas aplinkybes.

19. Įvertinęs pirmiau nurodytą teismų praktiką ir byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės (CPK 93 straipsnio 4 dalis), kadangi ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė taip pat ir dėl jos pačios elgesio, kuris nėra suderinamas su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Neabejotina, jog šiuos reikalavimus ieškovė galėjo apjungti, pareikšdama vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką.

20. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nurodyti ieškovės procesiniai veiksmai (dėl to paties skrydžio vėlavimo reiškiant atskirus ieškinio reikalavimus) neatitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, todėl šiuo atveju taikytina CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata ir ieškovei priteistinas 23,00 Eur dydžio žyminis mokestis bei 363,00 Eur (726 Eur / 2 bylos) bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinių paslaugų teikimu. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 386,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

21. Valstybei iš šalių nepriteisiama išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Ryanair DAC, juridinio asmens kodas 104547, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“, juridinio asmens kodas 304423851, 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) kompensaciją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 386,00 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.