Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Vytautui Cechanavičiui,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims D. R., R. R., trečiajam asmeniui atsakovo pusėje J. I.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovėms A. S. individualiai įmonei ir V. S., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. S., D. R., R. R., R. G., trečiajam asmeniui atsakovo pusėje J. I. dėl ribos tarp gretimų žemės sklypų nustatymo, A. S. individualios įmonės sprendimo panaikinimo ir VĮ Registrų centro Panevėžio filialo sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadastriniais matavimais perkėlę Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapyje šiuo metu pažymėtą ribą ir perstūmę matuojamą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovės naudojamą (suartą) ieškovės sklypo dalį, atsakovai nepagrįstai siekia užvaldyti ieškovės sklypo dalį, tuo leisdami pasididinti atsakovės sutuoktiniui R. S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). Matininkas V. U. parengė ribos nustatymo planą, pagal kurį atsakovams perkėlus ribos vietą, tuo sumažinus ieškovės sklypo abrise nurodytą vakarinės ribos linijos ilgį nuo 200 m iki 174 m, atsakovės sklypo plotas išlieka nepakitęs, o R. S. žemės sklypo plotas (iki kadastrinių matavimų - 4,63 ha) tampa 4,8419 ha, t. y. ieškovės sklypo ploto sumažinimo pagal jos sklypo abrise nurodytus ribų linijų ilgius 3083 m² plotu sąskaita (91959 m² - 88893 m² = 3083 m², taip tekste), ieškovės sklypo plotas tampa 88893 m², nors pagal ieškovės nuosavybės dokumentus yra 96600 m² (9,66 ha), t. y. atsakovės sklypo kadastriniais matavimais nustačius atsakovės ir ieškovės sklypus skiriančią ribą, ieškovės sklypo dydis sumažėja 7707 m² plotu (96600 m² - 88893 m² = 7707 m²), atsakovės sklypo plotas nesumažėja, o R. S. žemės sklypo plotas padidėja 2119 m² plotu, nors nėra teisinio pagrindo mažinti ieškovės sklypo ploto, nes visame uždarame kontūre esančių žemės sklypų plotų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, suma yra ženkliai mažesnė nei viso uždaro kontūro žemės plotas.

Kadastriniais matavimais atsakovė įmonė pakeitė ribos vietą, „perstumdama“ žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovės naudojamą (suartą) ieškovės sklypo dalį ir kartu sumažino ieškovės sklypo abrise nurodytą ribos linijos ilgį nuo 210 m iki 202,95 m. Todėl atsakovė įmonė 7,05 m atstumu į ieškovės sklypo dalį „įtraukė“ ir 5 m pločio kelio atkarpą iki ieškovės sklypo ribos su sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo pažeisdama Žemės reformos įstatymo 13 str., pagal kurį žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta savivaldybės kelių, bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų gatvių teritorijų, tuo pakeisdama ieškovės sklypo ribos su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) vietą, nors nei ieškovės sklypo abrise, nei plane 5 m kelio atkarpa iki sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į ieškovės sklypo plotą. Be to, atsakovė įmonė ieškovės sklypo plotą sumažino, 5 m kelio atkarpos iki ieškovės sklypo ribos su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) „įtraukimo“ į ieškovės sklypą ir ieškovės ribos su šiuo sklypu vietos pakeitimo sąskaita atitinkamai „perstūmė“ žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurines ir rytines ribas ir paliko iki esamo kelio žemės juostą, kurios plotas 49 a (0,49 ha). Pakeitusi ieškovės ir atsakovės sklypus skiriančios ribos vietą ir ribos linijos ilgį, atsakovė įmonė atsakovės suartą ieškovės sklypo dalį ir 5 m kelio atkarpą iki ieškovės sklypo ribos su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) „įtraukė“ į ieškovės sklypo plotą, tuo jį sumažino 0,77 ha, pakeitė ieškovės ribos su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) vietą ir pagal minėtus pakeitimus atitinkamai nustatė žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, kurios jau įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Todėl atsakovės sklypo kadastriniai matavimai, kuriais nustatytos ieškovės ir atsakovės sklypus skiriančios ribos atsakovė įmonė ginčijamu sprendimu nesutinka keisti, kuriais pažeistas imperatyvus Žemės reformos įstatymo 13 str., sumažino ieškovės sklypą 7707 m² plotu ir sukėlė ieškinyje nurodomas tris teisines pasekmes.

Priėmusi 2016-12-06 (taip tekste) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgti į ieškovės pastabas ir netikslinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų vietovėje ir atsižvelgiant į ieškovės pastabas nestabdyti kadastrinių matavimų ir teikti juos tikrinti, atsakovė įmonė priėmė neteisėtą sprendimą nestabdyti kadastrinių matavimų proceso, kuriuo keičia ieškovės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenis, iš esmės pakeisdama ribos vietą ir ribos linijos ilgį ir tuo iš esmės sumažindama ieškovės sklypo plotą 7707 m² plotu, pažeidė Kadastro įstatymo 3 str. 4 d., kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Be to, kadastriniais matavimais neatsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų. Kai visame uždarame kontūre esančių žemės sklypų plotų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, suma yra ženkliai mažesnė nei viso uždaro kontūro žemės plotas, žemės reformos žemėtvarkos schemoje ir jos vėlesniuose pakeitimuose šiame kontūre nėra numatyta suformuoti papildomus sklypus, ieškovės žemės sklypo plotas kadastriniais matavimais negali būti mažinamas 7707 m², riba privalo būti nustatoma taip, kad nei ieškovės, nei atsakovės sklypai nebūtų sumažinti. Tačiau kadastriniais matavimais sudaromos prielaidos žemės sklypų, kadastrų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams ateityje atlikti kadastrinius matavimus ir 4900 m² žemės juostą prijungti prie jų sklypų. Tokiu būdu atsakovė įmonė, kadastriniais matavimais pakeisdama ieškovės žemės sklypo kadastre esančius duomenis, atliko neteisėtus veiksmus.

V. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrisas ir paženklinimo vietoje aktas sudaryti 1996-07-12, tuo tarpu ieškovės sklypo abrisas parengtas tik 1997-10-21. Ieškovės žemės sklypo 1997-12-06 Žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte nurodyta, jog gretimybėse su dabar atsakovei (anksčiau - J. T.) priklausančiu žemės sklypu matavimo ženklai nestatyti, nes ribos buvo nustatytos anksčiau. Taigi V. S. žemės sklypo abrisas yra teisingas, nepakeistas, todėl juo pagrįstai vadovautasi atliekant kadastrinius matavimus. Matininkas sklypo ribų nekeitė, tik buvo atstatyti riboženkliai, vadovaujantis 1996-07-12 J. T. parengtu abrisu, kuriame nurodyti visi atsakovei V. S. šiuo metu priklausančio sklypo ribų ilgiai ir posūkio taškų pririšimo prie griovių duomenys. Taigi žemės sklypo ribos yra paženklintos teisingai, o 18437 m² ploto V. S. sklypo planas su VĮ Registrų centru taip pat buvo suderintas 2016-12-07.

Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) plotai yra ribojami natūralių objektų: šiaurėje - vietinio kelio, o rytuose ir vakaruose - griovių, todėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės dokumentuose nurodyto ploto sumažinimas sukeltų ginčą dėl šių dviejų žemės sklypų nuosavybės dokumentuose nustatyto dydžio žemės sklypus skiriančios linijos nustatymo.

A. S. individualios įmonės nustatytos ribos tarp gretimų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) koordinatės „perkelia“ žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) į žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės nuosavybės dokumentuose nurodytą plotą ir atitinkamai „perkelia aukštyn“ su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) besiribojantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Į sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą „perkeltą“ sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravus Nekilnojamojo turto registre, kadangi sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) plotai ribojami natūralių objektų, nebegalima nustatyti šiuos du žemės sklypus skiriančią liniją, kad ji atitiktų nuosavybės teisės patvirtinančiuose dokumentuose nustatytą šių sklypų dydį (plotą).

Todėl pagal A. S. individualios įmonės nustatytas ribos tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) koordinates sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravus Nekilnojamojo turto registre, tapo iš esmės užkirstas kelias ateityje nustatyti ribą tarp jo (R. G.) žemės sklypo ir gretimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kad nesumažėtų šių sklypų plotai, nurodyti nuosavybės dokumentuose - tuo iš esmės pažeistos sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų nuosavybės teisės į jų konkretaus dydžio žemės sklypus ir šis pažeidimas nepagrįstai leidžia įgyti nuosavybės teisę kitiems asmenims, padidinant jų sklypų plotus. Tai užkerta kelią apskritai nustatyti ribą tarp jo (R. G.) sklypo ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nepažeidžiant jo (R. G.) ir ieškovės nuosavybės dokumentuose nurodytų šių sklypų dydžių, todėl teismui atmetus ieškinį, būtų sudarytos prielaidos nepagrįstam begaliniam bylinėjimuisi dėl ribos tarp jo (R. G.) sklypo, ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ateityje. Todėl prašo nustatyti ribą tarp gretimų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į ieškovės pateiktą šios ribos nustatymo planą, kad nebūtų sumažinti jo (R. G.), ieškovės ir kitų bylos dalyvių nuosavybės dokumentuose nustatyti jų sklypų dydžiai (plotai) ir nebebūtų nepagrįsto bylinėjimosi ateityje (1 t., b.l. 160-161).

Tretysis asmuo atsakovo pusėje J. I. atsiliepimo į patikslintą 2017-06-30 ieškinį nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai, asmeniškai (2 t., b.l. 30).

Tretysis asmuo atsakovo pusėje J. I. teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie jų laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Liudytojas V. U. parodė, kad gretimą sklypą matavo matininkas ir užsakovė paprašė pasižiūrėti, kodėl jos sklype trūksta žemės. Atliko didesnius matavimus negu jo sklypas, pasižiūrėjo, kiek kiekvienam priklauso, nustatė, kad žemės yra, tačiau pasiskirstę nevienodai. Padarė brėžinius, pagal kuriuos matyti, kaip pasiskirstę žemės sklypai, kaip juos galima perskirstyti. Byloje (2 t., b.l. 26) lauko matavimai atlikti, kad matytųsi, kur yra grioviai ir keliai, kad nustatyti, kiek žemės yra sklype. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) žaliai parašytas plotas ir ribos, sudarytas pagal tai, kaip savininkui priklauso plotas, t.y. 8,86 ha, o turi būti 9,96 ha, ploto trūksta. Klientė prašė nustatyti, kodėl pas ją toks trūkumas. Matuojant apatinius sklypus matyti, kad 10 sklypui žemės yra 37 m² per daug, po permatavimo 11 sklypas gaunasi žymiai didesnis, iš jo reikia paimti, tada 13 sklypui atsiranda laisvos žemės. Reikia pertvarkyti visus sklypus. 14 sklypas yra dirbamas mažiau negu priklauso, nes 26 sklypas dirba žemės daugiau. Geltoną liniją plane brėžė pats, remdamasis kadastro duomenimis, griovio viduriu dešinėje pusėje. Apačioje yra dalis geodezinio matavimo, dalis griovio vidurio, dalis Miškų ūkio padaryti kadastriniai matavimai. 11 sklype daugiau griovio patenka pačiam 11 sklypui, tai apie 300 m ilgio, apie 5 a. Apatinė 11 sklypo riba paimta iš matininko, matavusio šį sklypą, jis jos nematavo ir neginčija, pats nematavo. Pats matavo dalį 11 sklypo iki 13 sklypo, matavo 13 sklypo kraštą į kairę. Rado nukrypimus 20-50 cm. Nuo griovio vidurio, matavo panašiai, gal miškininkų gerai padaryta, nežino. 14 sklypą matavo, dešinėje pusėje išmatuotas visas griovys, geltona linija nubrėžta, ją nubrėžė pats matininkas. Už geltonos pusės išorėje esanti juoda linija yra iš kadastro žemėlapio, ji pažymėta miške, nors turi būti griovio viduriu. Juosta yra ilga, VĮ Registrų centre atsirado ši juoda linija, kai matininkas ją įdėjo seniai, bet tai nėra tikslu, bet jis liko VĮ Registrų centre. Neskaičiavo, kokiu plotu sumažėjo plotas jam nubrėžus geltoną liniją, nors preliminarūs matavimai nėra tikslūs. Skaičiavo, kiek iš viso yra kvartale žemės, o atskirai neskaičiavo, nes nekilo klausimų. Paskaičiavo posėdžio metu, kad 14 sklypo plotas pagal jo naują planą sumažėjo maždaug 20 a. 13 ir 14 sklypai riboženkliais nepažymėti. Linijos ilgius matuojant viršutinę liniją skaičiavo nuo jo pažymėtos geltonos linijos. Apatinė riba sudėtingesnė, nustatyta imant bendrą sklypo linijos ilgius nuo jo nustatytos geltonos ribos. Užsakovė paprašė pagal jos norą, kaip turėtų atrodyti jos riba, ne žalia, kiek priklauso pagal linijų ilgius, o taip, kaip norėtų ieškovė. Ieškovė davė užduotį pamatuoti pietinius sklypus, jos sklypą ir kodėl jai trūksta žemės, 14 sklypo neprašė matuoti. 14 sklypo patikslintas plotas turi reikšmės 13 sklypo plotui, tačiau ieškovė neprašė šito daryti, jis tik žino, kad bendrame plote visiems žemės užtektų.

2016-10-18 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas rodo, kad 18437 m² ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sklypo ribos nustatytos savininkui (naudotojui) V. S., šias ribas paženklino ir riboženklių įtvirtinimo vietas pažymėjo A. S. preliminariu žemės sklypo planu, nustatant žemės sklypo ribas, buvo kviesti dalyvauti žemės sklypo esamas (būsimas) savininkas ar naudotojas ir gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė R. J. neatvyko, žemės sklypų ribos paženklintos keturiais riboženkliais, kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais (1 t., b.l. 95-96), matininkas 2016-10-26 parengė ir žemės sklypo planą (1 t., b.l. 97).

2016-12-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Biržų skyriaus) rašto (atsakymo) kopija rodo, kad institucija nagrinėjo 2016-11-29 R. J. skundą dėl matininko A. S. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtų kadastrinių matavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.5 p. dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi (1 t., b.l. 98-100).

1998-07-31 grąžinamo natūra žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) plano M 1:10000 kopija, iš kurios matyti, kad pavaizduoti šių dviejų sklypų, priklausančių V. J., išmatavimai, nurodyti gretimų sklypų savininkai (naudotojai) (1 t., b.l. 107).

2016-12-05 atsakovės A. S. individualios įmonės sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurio matyti, kad vadovaudamasis nurodytu teisės aktu, nusprendžia netikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų vietovėje, kadangi sklypo ribų nekeitė, tik atstatė sunaikintus riboženklius vadovaudamasis 1996-07-12 inžinieriaus J. T. sudarytu abrisu, kuriame nurodyti visi sklypo ribų ilgiai ir sklypo posūkio taškų pririšimo prie griovių duomenys metrais. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.5 p. dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b.l. 112).

2016-11-08 ir 2016-11-16 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (kopijos), iš kurių matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso V. S. pagal 2005-09-16 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 113-114), o žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso R. J. pagal 2014-10-24 apylinkės teismo nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 115-116).

1997-12-06 Žemės sklypo(ų), skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas (kopija), iš kurio matyti, kad vykdant Biržų rajono Š. apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1997-12-05 išvadą V. J. suteikti privačiai (nuomai) individualaus naudojimo 9,66 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio veiklai. Šio sklypo ribos parodytos vietoje ir pastatyti du laikini matavimo ženklai greta su vietinės reikšmės keliu ir nestatyti greta su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) T. žeme, nes ribos buvo nustatytos anksčiau. Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) riboje projektuojamas 4,5 m pločio servitutinis kelias iš ploto 0,09 ha neišjungtas (1 t., b.l. 117-118).

2017-06-26 ir 2016-11-16 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (kopijos), iš kurių matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. R. ir R. R. pagal 2016-12-22 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus atliko A. S. ir kadastro duomenys buvo tikslinti (1 t., b.l. 123-123A), o anksčiau šis žemės sklypas nuosavybės teise po ½ priklausė I. V. B. ir A. S. pagal 2001-12-22 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 124-125).

2016-12-09 VĮ Registrų centro Panevėžio filialo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos tinkamumo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto kadastre“ nuspręsta, kad pateikta 37006 m² ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla yra tinkama žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto kadastre (2 t., b.l. 47).

Atsakovės A. S. individualios įmonės pateikti dokumentai – VĮ Registrų centro suderintas žemės sklypo planas M1:2000, iš kurio matyti, kad buvo atlikti 18437 m² žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), matavimai ir nurodytos koordinatės (1 t., b.l. 155), Paženklinto sklypo (duomenys neskelbtini) ribos atstumai nuo griovio vidurio, kuriuose nurodytos ribos (1 t., b.l. 156), 1996-07-12 inžinieriaus J. T. sudaryto J. T. žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kadastro vietovė Š., bloko 5 Skl. Nr. (duomenys neskelbtini), abrisas (1 t., b.l. 157).

2017-08-09 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. I. pagal 1996-12-04 Apskrities valdytojo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1996-12-16 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl reikalavimo nustatyti ribą tarp ieškovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pagal matininko V. U. parengtą ribos nustatymo planą (Priedas Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį nekeičiamas ieškovės žemės sklypo dydis 9,66 ha ir nekeičiamas atsakovės žemės sklypo dydis 1,84 ha

Pa­gal Lietuvos Respublikos CPK 178 str., ša­lys pri­va­lo įro­dy­ti ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis grin­džia sa­vo rei­ka­la­vi­mus bei at­si­kir­ti­mus, iš­sky­rus at­ve­jus, kai yra re­mia­ma­si ap­lin­ky­bė­mis, ku­rių ne­rei­kia įro­di­nė­ti. Tai­gi įro­di­nė­ti tu­rin­čias reikš­mės ci­vi­li­nė­je by­lo­je ap­lin­ky­bes (įro­di­nė­ji­mo da­ly­ką) yra ša­lių tei­sė ir pa­rei­ga. Šias tei­ses ir pa­rei­gas mi­nė­ti as­me­nys įgy­ven­di­na nu­ro­dy­da­mi tei­siš­kai reikš­min­gas ap­lin­ky­bes, rink­da­mi ir pa­teik­da­mi teis­mui įro­dy­mus bei da­ly­vau­da­mi juos ti­riant ir ver­ti­nant.

Lietuvos Respublikos CK 4.45 str. 1 d. nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. <...>

Byloje nustatyta, kad ieškovė po savo motinos V. J. mirties paveldėjo 9,6600 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) V. J. 1998-08-25 Panevėžio apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurta nuosavybė į buvusio savininko J. G. nuosavybę (žemės tvarkymo byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuosavybė atkurta V. J. ir jos broliui R. G., kuris šioje byloje yra tretysis asmuo. V. J. prašymu buvo suformuota byla, 1998-07-31 sudarytas natūra grąžinamo žemės sklypo planas, kuris suderintas su pačia V. J., plane nurodyti gretimų sklypų savininkai, tame tarpe J. T., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios žemės sklypas perėjo atsakovės V. S. nuosavybėn. Tuo metu su kitais šios bylos trečiaisiais asmenimis ar ankstesniais jiems priklausančių žemės sklypų savininkais sklypų ribos derinamos nebuvo. Kadangi pretendentai į J. G. nuosavybės teisių atkūrimą buvo du, kiti gretimų žemės sklypų savininkai šiame procese nedalyvavo.

Atsakovė V. S. yra J. T. nuosavybės teisių į sklypą perėmėja. Šis sklypas šiaurinėje pusėje ribojosi su V. J. sklypu, ši atsakovė yra dabartinė ginčo sklypo savininkė. Dar iki atkuriant nuosavybės teises V. J., 1997 m. gegužės 22 d. žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir šio žemės sklypo ribos nustatytos preliminariu matavimu. Tuo metu V. J. nuosavybė nebuvo atkurta, sklypo ribos su ja nederintos. Kitų trečiųjų asmenų – J. I., R. S., D. R., R. R. nuosavybėje esantys žemės sklypai (arba ankstesnių šių sklypų savininkų) su ieškovei priklausančiu žemės sklypu nesiribojo ir jų ribos neturėjo būti derinamos.

Tiek ieškovės, tiek atsakovės V. S. parodymais nustatyta, kad nuo pat nuosavybės atkūrimo realiai V. S. ir ieškovės motina V. J., o vėliau ir pati ieškovė, naudojosi žemės sklypais, tarp kurių riba buvo aiškiai nusistovėjusi – atsakovės žemė buvo dirbama, ariama, išrauti krūmai, ieškovės žemė nebuvo dirbama, ji pati ten nesilankė, negali nurodyti, kas šios žemės valdytojas. Darytina išvada, kad nuo 1996 m. ginčo sklypų savininkams sklypų riba buvo aiški ir dėl to ginčo iki pareiškiant šį ieškinį nekilo.

Ieškovė, gavusi matininko A. S. parengtą žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ženklinimo projektą kaip sklypo, besiribojančio su V. S. sklypu, savininkė, nesutiko su pateiktu sklypo ženklinimu, jos prašymu matininkas V. U. atliko ieškovės žemės sklypo ir aplinkinių sklypų išdėstymo planą pagal orto fotonuotrauką ir nustatė, kad ieškovės sklypo plotas sumažėja 0,77 ha (1 t., b.l. 105). V. U. teismui nepateikė jokių jo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, posėdžio metu paaiškino, kad šį planą atliko ieškovės užsakymu. Plane geltona linija pažymėjo naujas ribas, pagal šią liniją skaičiavo jo manymu visų šioje kadastrinėje vietovėje esančių sklypų plotus. Raudona linija plane pažymėtos sklypų ribos iki kadastrinių matavimų atlikimo. Sklypai 30 ir 14 priklauso trečiajam asmeniui R. G., kuris yra ieškovės pusbrolis, dėl naujo pažymėjimo šių sklypų plotai mažėja rytuose. Ieškovės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiterpęs tarp R. G. priklausančių žemės sklypų, tarp šių sklypų ribos yra nežymėtos, riboženklių nėra ir nėra buvę. Į klausimą, kodėl tokiu būdu sumažintas R. G., o tuo pačiu galimai ir ieškovei VĮ Registrų centre nurodytas plotas, liudytojas atsakė, kad matavimus atliko ieškovės užsakymu.

Ieškovė prašo nustatyti ribą tarp jos ir atsakovės žemės sklypų, tačiau patenkinus jos ieškinį, atsakovės V. S. naudojamas žemės sklypas sumažėtų ir liktų beveik per pusę mažesnis už dabar naudojamą, tokiu būdu kiltų ginčas su sklypų, plane pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt. savininkais. Teismas pirmojo posėdžio metu siūlė ieškovei spręsti ginčą kitu būdu, pagal kurį gali būti formuojami nekilnojamieji daiktai, t. y. naudoti nekilnojamojo daikto amalgamaciją (žemės sklypo perdalijimą) (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 1 d. 5 p.), kai žemės sklypai turi būti formuojami Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus, t. y. naudojamus gretimus žemės sklypus galima performuoti amalgamacijos būdu atliekant naujus kadastrinius matavimus ir nustatant naujus žemės sklypų duomenis. Tokiais atvejais pasikeičia žemės sklypų plotai – vienas sumažėja, o kitas padidėja, tačiau tokiam veiksmui atlikti yra būtinas visų savininkų savanoriškas susitarimas. Tačiau ieškovė pati tokiu būdu ginčo spręsti nenori, nes tai kainuoja brangiai ir nori, kad tai atliktų teismas.

Spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, teismas kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.45 str. 1 d., žemės sklypo ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje. Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pavyzdžiui, nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais. Teismas pažymi, kad tarp šalių kilusio ginčo esmė yra ne žemės sklypo ribų nustatymas, bet ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų pakeitimas. Nekilnojamojo daikto ribų nustatymas reglamentuojamas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų. Būtent Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 1 d. įtvirtinta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 str. 1 d. nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 str. nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Būtent nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Kadastrinių matavimų būdu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai bei kiti duomenys, reikalingi Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimui ir įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą. Taigi šių teisės normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad trečiųjų asmenų ir atsakovės ginčo žemės sklypų kadastro duomenys buvo nustatyti ir įregistruoti laikantis šio įstatymo.

Aukščiau nurodytais motyvais, teismas reikalavimą dėl ribos nustatymo tarp ieškovės ir atsakovės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal matininko V. U. parengtą ribos nustatymo planą (Priedas Nr. (duomenys neskelbtini)), atmeta.

Dėl reikalavimo panaikinti A. S. individualios įmonės 2016-12-06 (taip tekste) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta netikslinti kadastrinių matavimų ir nekeisti ribos tarp ieškovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovės žemės sklypo dydis 9,66 ha sumažinamas 0,77 ha dydžiu, o atsakovės žemės sklypo dydis 1,84 ha nekeičiamas ir dėl reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2016-12-09 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos tinkamumo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto kadastre“ (Priedas Nr. (duomenys neskelbtini))

Nors ieškovė patikslintu ieškiniu prašo panaikinti A. S. individualios įmonės 2016-12-06 (taip tekste) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 31-46), tačiau iš šio sprendimo kopijos matyti, kad jo data yra kita - 2016-12-05 (1 t., b.l. 112), todėl tai vertintina kaip ieškovės spausdinimo klaida ir teismas nagrinėja šį (antrąjį) reikalavimą pagal tikrąją priimto sprendimo datą.

2016-10-18 A. S. individualios įmonės matininkas A. S. atliko žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurie ribojasi su ieškovės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, ženklinimą. Ieškovė pateikė pastabas dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų ir nesutiko patvirtinti sklypų bendrų ribų suderinimo. Kadangi žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo – parodymo akte nėra gretimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko (ieškovės) suderinimo, žemės sklypo kadastro duomenys palikti nepakeisti (2017-01-18 VĮ Registrų centro Panevėžio filialo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos tinkamumo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto kadastre“). Nekilnojamojo turto kadastro ar registro duomenys nebuvo keičiami, parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla pati savaime nesukelia teisinių padarinių ir nepažeidė ieškovės teisėtų interesų, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas. Šis reikalavimas negali būti tenkinamas ir ankstesniais motyvais, kad, norint pakeisti visų kadastriniame vienete esančių sklypų dydžius, reikia atlikti viso kadastrinio vieneto kadastrinius matavimus.

Dėl trečiojo reikalavimo pažymėtina, kad ieškovė patikslintame ieškinyje neįtraukė VĮ Registrų centro į bylą atsakovu, nors ir prašo panaikinti šios institucijos priimtą sprendimą (2 t., b.l. 31-46, 47). Šis sprendimas savaime nesukėlė jokių teisinių pasekmių šio ginčo dėl gretimų žemės sklypų ribų nustatymo išsprendimui. Todėl ir šis (trečiasis) reikalavimas yra atmestinas. Be to, kadangi antrasis ir trečiasis reikalavimai yra susiję su pirmuoju reikalavimu ir galėtų būti patenkinami tik patenkinus pirmąjį, todėl netenkinus reikalavimo dėl ribos tarp gretimų žemės sklypų nustatymo, negali būti tenkinami reikalavimai ir dėl A. S. individualios įmonės ir VĮ Registrų centro Panevėžio filialo sprendimų panaikinimo.

Teismas pažymi, kad byloje ieškovei du kartus buvo pasiūlyta pasinaudoti advokato pagalba (1 t., b.l. 64). Nors byloje pateikta 2017-12-04 taikos sutartis, tačiau iš jos matyti, kad viena iš atsakovių – A. S. individuali įmonė šios sutarties nepasirašė (2 t., b.l. 103-106). Be to, ši sutartis prieštarauja trečiųjų asmenų teisėms, todėl teismas jos netvirtina.

Ieškovė 2017-01-17 AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu sumokėjo 41 EUR žyminį mokestį (2 t., b.l. 25A). Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, šios išlaidos iš atsakovių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė A. S. individuali įmonė prašė priteisti iš ieškovės turėtas 310 EUR bylinėjimosi išlaidas – 150 EUR už advokatės Silvijos Streikutės atsiliepimo į ieškinį parengimą (1 t., b.l. 38-39), taip pat 160 EUR už šios advokatės atsiliepimo į 2017-06-30 patikslintą ieškinį parengimą (1 t., b.l. 157A-157B). Šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais, jos protingos, byloje kilęs ginčas yra sudėtingas ir reikalaujantis specialių žinių, trukęs ilgą laiką. Atsakovės nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių (8.2 p. ir 7 p.), todėl atmetus ieškovės ieškinį, iš ieškovės pilnai priteistinos atsakovės A. S. individualios įmonės patirtos iš viso 310 EUR bylinėjimosi išlaidos už advokatės dviejų procesinių dokumentų parengimą (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistinos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (1 t. pažyma, b.l. 2 – 20,76 EUR, 2 t. pažyma, b.l. 2 – 26,41 EUR, Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai – R. J. priklausančio 9,6600 ha žemės sklypo (buvusi savininkė V. J.), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės tvarkymo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (originalas) sprendimui įsiteisėjus grąžintina ją pateikusiai institucijai – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui (1 t., b.l. 126).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 263-267 straipsniais, 268 straipsnio 1-4 dalimis, 6-8 dalimis, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnio 1-4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 3-5 punktais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakovei A. S. individualiai įmonei‚ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), 310 EUR (tris šimtus dešimt eurų) už advokatės Silvijos Streikutės atsiliepimų į ieškinį ir 2017-06-30 patikslintą ieškinį parengimą.

Priteisti iš ieškovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 47,17 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Daiktinius įrodymus - R. J. priklausančio 9,6600 ha žemės sklypo (buvusi savininkė V. J.), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės tvarkymo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (originalą) sprendimui įsiteisėjus grąžinti ją pateikusiai institucijai – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.