- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-05
- Bylos Nr.
- 2A-2-252/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00070-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Nijolė Danguolė Smetonienė, Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- V. S., A. S.
- Trečiasis asmuo
- R. S., R. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, D. R., R. R., J. I. S. V.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Laimanto Misiūno,
tretiesiems asmenims R. S., R. G., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui V. C.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-759-847-2017 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams A. S. individualiai įmonei, V. S., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. S., D. R., R. R., R. G., J. I. S. V. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, A. S. individualios įmonės sprendimo panaikinimo, VĮ Registrų centro Panevėžio filialo sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. J. 2017-08-11 ieškiniu prašė:1 ) nustatyti ribą tarp ieškovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal matininko V. U. parengtą ribos nustatymo planą (priedas Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį nekeičiamas ieškovės žemės sklypo dydis 9,66 ha ir nekeičiamas atsakovės žemės sklypo dydis 1,84 ha; 2) panaikinti A. S. individualios įmonės (toliau – ir A. S. IĮ) 2016-12-06 sprendimą Nr. 6, kuriuo nuspręsta netikslinti kadastrinių matavimų ir nekeisti ribos tarp ieškovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir gretimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovės sklypo dydis 9,66 ha sumažinamas 0,77 ha, o atsakovės sklypo dydis 1,84 ha nekeičiamas; 3) panaikinti VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2016-12-09 sprendimą Nr. PAS-8017 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenų bylos tinkamumo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto kadastre“ (priedas Nr. (duomenys neskelbtini)).
2. Pažymėjo, kad Lietuvos teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, jog nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų veiksmais negali būti koreguojami nuosavybės teisiniai santykiai, o nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
3. Nurodė, kad ieškovė Nekilnojamojo turto registre yra įregistravusi nuosavybės teise jai priklausantį 9,66 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Gretimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra atsakovė V. S.. Jos užsakymu su atsakovės sklypu besiribojančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkis matininkas A. S. parengė kadastrinius matavimus, kuriais keičiamas ieškovei priklausančio sklypo plotas. Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos ištrauką ji gavo 2016-11-04. Nesutiko su atliekamais matavimais. Prašė A. S. IĮ atliktus kadastrinius matavimus paaiškinti vietoje, tačiau pastarasis nesutiko.
4. Ieškovė kreipėsi į A. S. IĮ ir į Nacionalinės žemės tarnybos Biržų skyrių su skundu, kuriuo prašė netvirtinti A. S. IĮ atliekamų kadastrinių matavimų. Nacionalinės žemės tarnybos Biržų skyrius 2016-12-06 pateikė atsakymą, kad sklypų savininkams nesutariant dėl sklypo ribų, jas nustatys teismas. Tos pačios dienos A. S. IĮ sprendimu Nr. 6 nuspręsta netikslinti kadastrinių matavimų ir nekeisti ribos tarp ieškovės ir atsakovės gretimų sklypų.
5. Kadastriniais matavimais A. S. IĮ pakeitė ribos vietą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribą perkeldama į ieškovės sklypo dalį, tuo sumažindama jos sklypą. Atsakovams perkėlus ribos vietą, sumažintas jos sklypo abrise nurodytas vakarinės ribos linijos ilgis nuo 200 metrų iki 174 metrų. Tokiu būdu atsakovės sklypo plotas išlieka nepakitęs, o jos sutuoktiniui R. S. priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas, kuris iki kadastrinių matavimų buvo 4,63 ha, tapo - 4,8419 ha. Teigia, kad atsakovė kadastriniai matavimais sumažina jos sklypo plotą 7707 m². Jokio teisinio pagrindo mažinti jos sklypo ploto nėra, nes visame uždarame kontūre esančių žemės sklypų plotų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, suma yra ženkliai mažesnė, nei viso uždaro kontūro žemės plotas.
6. Nurodė, kad kadastriniais matavimais ne tik pakeista ribos vieta, bet perstumiant žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovės naudojamą suartą ieškovės sklypo plotą, kartu sumažintos ieškovės sklypo abrise nurodytos ribos linijos ilgis nuo 210 m iki 202,95 m. Taip pat į ieškovės sklypo dalį įtraukta 5 m pločio kelio atkarpa iki ieškovės sklypo ribos su sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo yra pažeistos Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nuostatos. Ieškovės turimame abrise niekada nebuvo 5 m kelio atkarpa įtraukta į ieškovės sklypo plotą. Taip yra pakeista riba tarp jos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal tuos pakeitimus nustatytos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, kurios jau įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
7. Pabrėžė, kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas pagal Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, kai žemės reformos metu buvo sugrąžinta turėta žemė – Žemės reformos įstatymo nustatytas tvarka parengus žemės reformos žemėtvarkos projektą, todėl šio sklypo formavimas laikomas baigtu, kai buvo nustatyti jo kadastro duomenys su žemės sklypo ribomis, paženklintomis vietoje riboženkliais ir teisės aktų nustatyta tvarka buvo priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas šį nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Kadastriniai matavimai, kuriais nustatyta riba tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti iki žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre 1997-01-12, t.y. prieš patvirtinant 1999-12-07 Žemės reformos žemėtvarkos schemą ir anksčiau nei atsakovė tapo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininke.
8. Pagal žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) geodezinius matavimus 2008 m. vietovėje buvo nustatyta NTR pažymėta ribos vakarinio posūkio taško vieta valstybinėje koordinačių sistemoje. Kadastriniais matavimais atsakovė keičia ir geodeziniais matavimais nustatytas ribos vakarinio posūkio taško koordinates. Teigė, kad tik valstybinėje koordinačių sistemoje atlikus kadastrinius matavimus, galima tiksliai pažymėti žemės sklypų ribas kadastro žemėlapyje ir patikrinti ar tos ribos atitinka gretimų sklypų ribas. Todėl ne 1996-07-12 inžinieriaus J. T. abrise preliminariai matuoto žemės sklypo ribų ilgiai, o tik koordinatės, nustatytos atlikus tiksliuosius matavimus koordinačių sistemoje vietoje gali būti laikytinos tiksliai pažymėta ribos vieta kadastro žemėlapyje.
9. 2016-12-06 A. S. IĮ priimtas sprendimas yra neteisėtas, nes nesustabdžiusi atliekamų kadastrinių matavimų, buvo pakeistos ribos vieta ir ribos linijos ilgis, sumažintas ieškovės valdomas žemės sklypas, nors kadastro duomenys yra nepakeisti ir nenuginčyti.
10. Ieškiniu siekia, kad teismui nustačius ribą tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal matininko V. U. ribos nustatymo plano projektą, kuriame atsižvelgta į nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribas ir plotus, vadovautasi naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijais bei išlaikyta abiejų sklypų savininkų interesų pusiausvyra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2017-12-18 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš R. J. A. S. IĮ 310 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 47,17 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovė po savo motinos V. J. mirties paveldėjo 9,66 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). V. J. nuosavybės teisės buvo atkurtos kartu su jos broliu R. G. 1998-08-25 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu. 1998-07-31 buvo sudarytas grąžinamo žemės sklypo planas, kuris suderintas su V. J. ir gretimų sklypų savininkais, tame tarpe su J. T., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, kurio žemės sklypas perėjo V. S. nuosavybėn. Su kitais trečiaisiais asmenimis ar ankstesniais jų savininkais sklypų ribos nebuvo derinamos.
13. Teismas taip pat akcentavo, kad dar iki atkuriant nuosavybės teises V. J., 1997-05-22 žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir šio sklypo ribos nustatytos preliminariu matavimu. Tuo metu V. J. nuosavybė nebuvo atkurta, sklypo ribos su ja nederintos. Kitų trečiųjų asmenų J. I., R. S., D. R., R. R. nuosavybėje esantys žemės sklypai su ieškovei priklausančiu žemės sklypu nesiribojo ir jų ribos neturėjo būti derinamos. Teismas pasisakė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės V. S. parodymais nustatyta, kad nuo pat nuosavybės atkūrimo realiai V. S. ir ieškovės motina V. J., o vėliau ir pati ieškovė, naudojosi žemės sklypais, tarp kurių riba buvo aiškiai nusistovėjusi – atsakovės žemė buvo dirbama, ariama, išrauti krūmai, ieškovės žemė nebuvo dirbama, ji pati ten nesilankė, negali nurodyti, kas šios žemės valdytojas. Todėl teismas darė išvadą, kad nuo 1996 m. ginčo sklypų savininkams sklypų riba buvo aiški ir dėl to ginčo iki pareiškiant šį ieškinį nekilo.
14. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateiktas V. U. žemės sklypų išdėstymo planas atliktas pagal ortofotonuotrauką. Tačiau teismui nepateiktas V. U. kvalifikacijos dokumentas, apklaustas liudytoju paaiškino, kad atliko šį darbą ieškovės užsakymu. Pagal minėtą planą atlikus ribų nustatymą V. S. naudojamas žemės sklypas sumažėtų beveik per pusę ir kiltų ginčas su sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. savininkais, todėl ieškinio reikalavimą šioje dalyje atmetė.
15. Dėl sprendimų panaikinimo teismas pasisakė, kad A. S. IĮ 2016-12-05 sprendimas Nr. 6 nesukelia ieškovei jokių teisinių pasekmių, kadangi nesant jos parašo ant plano, liko nepakeisti kadastro duomenys nekilnojamojo turto kadastre. Dėl 2016-12-09 VĮ Registrų centro sprendimo Nr. PAS-8017 panaikinimo, teismas nurodė, kad ieškovė VĮ Registrų centro į bylą atsakovu neįtraukė, nors ir prašo panaikinti šios institucijos sprendimą. Taip pat nurodė, kad skundžiamas sprendimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių sprendžiant ginčą dėl gretimų žemės sklypų ribų, todėl šį reikalavimą taip pat atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2017-12-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba panaikinti sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
17. Nurodo, kad priimtas sprendimas prieštarauja byloje esantiems įrodymams, ginčui aktualiam teisiniam reglamentavimui ir sukelia ieškovei neigiamas pasekmes.
18. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad tarp šalių kilusio ginčo esmė yra ne žemės sklypo ribų nustatymas, bet ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų pakeitimas. Ieškovės ir atsakovės sklypų riba niekada nebuvo aiški, nes ji niekada nebuvo derinama. Ribos nebuvo pažymėtos, nes atkuriant nuosavybę ribos buvo nurodytos tik remiantis preliminariais matavimais. Atsakovo įmonė vienu metu atliko trijų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir jie pažeidžia 1996 m šių sklypų abrise nurodytas ribas. Kad ribos neatitinka abriso, patvirtino pati A. S. IĮ, kuri nurodė, kad atstatydama sunykusius riboženklius vadovavosi tik ribų linijų ilgiais, kurie abrise nurodyti metrais. Kad linijų ilgiai neatitinka natūralių ir dirbtinų objektų riboms patvirtina byloje pateiktos ortofotonuotraukos. Pagal atsakovo įmonės atliktus matavimus atsirado laisvas 0,49 ha plotas, kurio sąskaita tretieji asmenys gali pasidindinti savo žemės plotus. Teismo sprendimo išvada, kad ieškovės ir atsakovės sklypus skirianti riba yra aiški nuo 1996 m., nepagrįsta, nes prieštarauja byloje esantiems dokumentams ir kitiems įrodymams.
Žemesnės instancijos teismas
19. Sprendime klaidingai konstatuota, kad V. U. plane žalia linija neva yra pažymėta ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas ir ribos. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė siekia pasididinti jai priklausantį žemės sklypą, o ne nustatyti ribą tarp jos ir atsakovės sklypų. Ieškovės 9,66 ha žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir ieškovė prašė nustatyti ribą pagal matininko V. U. atliktą planą, vadovaujantis ieškovės žemės sklypo suformavimo ir nuosavybės teisės dokumentais.
20. Priešingai nei vertino teismas, sklypo riba plane yra pažymėta pastorinta raudona linija ir niekaip nesumažina atsakovės sklypo ploto bei trečiųjų asmenų sklypų plotų. V. U. ieškovės prašymu atliko jos sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje ir papildomai atliko viso uždaro kontūro, kuriame yra trečiųjų asmenų sklypai, ribos, kurią pažymėjo geltona linija, matavimus vietoje. Ši riba sutampa su natūraliais ir dirbtinais objektais – grioviais ir keliu, todėl yra nekintama ir atitinka 1997-12-06 ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akto duomenims.
21. Apklaustas V. U. nepaaiškino ir negalėjo klaidingai paaiškinti, kad žalia linija yra pažymėtas neva ieškovės žemės sklypo plotas ir ribos. Tai paneigia byloje pateiktas planas. V. U. paaiškino, kad žalia linija pažymėta atsakovo įmonės kadastriniais matavimais nurodytos ieškovės ir atsakovės sklypus skirianti riba su nurodytomis jos koordinatėmis, kurios sumažina ieškovės žemės sklypą. Todėl teismas klaidingai sprendime konstatavo, kad žalia linija yra ieškovės nurodyta linija ir ji siekia pasididinti savo žemės sklypą. Sprendimo išvada prieštarauja ir Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimuose pateiktiems teiginiams, kad projektuojamas 5 m pločio kelias prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 0,005 ha iš ploto išjungtas, o ieškovės žemės sklypo akte nurodyta, kad sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) riboje projektuojamas 4,5 m pločio servitutinis kelias iš ploto 0,09 ha neišjungtas.
22. Į bylą nėra pateikta įrodymų ar argumentų, kad teismui nustačius ieškovės ir atsakovės sklypus skiriančią ribą pagal ribos nustatymo planą ir patenkinus visus ieškinio reikalavimus, būtų pažeistos nors vieno byloje dalyvaujančio asmens teisės, kad būtų sumažintas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas jų žemės sklypų plotas ar būtų pabloginta jų teisinė padėtis.
23. Pabrėžia kad į bylą pateiktas atsakovės ir ieškovės pasirašytos taikos sutarties projektas, pagal kurį ginčijama riba nustatoma pagal ribos nustatymo planą ir panaikinami A. S. IĮ kadastriniai matavimai, tokiu būdu nepažeidžiant nei šalių, nei trečiųjų asmenų interesų, bet A. S. IĮ šio projekto nepasirašė.
24. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad patenkinus ieškinį V. S. sklypas sumažėtų ir galimai kiltų ginčas ir tarp kitų sklypų savininkų. Atkreipia dėmesį, kad visame kvartale dar nėra atlikti kadastriniai matavimai, todėl kiti sklypai naudojami nežinant jų tikslių ribų, o pagal ribos nustatymo planą matyti, kad nustačius ieškovės ir atsakovės sklypus skiriančią ribą šiame plane nurodytoje vietoje, nebus sumažintas nė vieno iš šiame kvartale esančių sklypų plotas ir nekils ginčų su sklypų savininkais. Juolab, kad nė vienas iš šių sklypų savininkų, nors ir įtraukti dalyvauti į bylą, bet nereiškė jokių prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
25. Skirtingai nei konstatavo teismas, V. U. teismui paliudijo, kad jo kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai yra skelbiami internete atitinkamose svetainėse. Teismas taip pat klaidingai konstatavo, kad matininkas V. U. geltoną liniją pažymėjo griovių viduriu ieškovės užsakymu, t.y. jos noru. Matininkas patvirtino, kad ši linija pažymėta griovių viduriu taip kaip nurodyta sklypų dokumentuose ir pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl sprendime nepagrįstai konstatuota, kad ši linija sumažino sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) plotus. NŽT atstovas teismo posėdžio metu palaikė V. U. poziciją dėl jo atliktų kadastrinių matavimų.
26. Teismo išvados dėl žemės dirbimo klaidingos. Atsakovė tik nuo 2005 metų tapo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininke, o ieškovės motina 2005 m patyrusi sunkią galvos traumą negalėjo rūpintis žemės sklypu, ieškovė taip pat retai lankydavosi, nes slaugė motiną. Tėtis, kuris buvo įgaliotas prižiūrėti žemę mirė (duomenys neskelbtini) metais. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovei nuo 2014 metų tapus sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) valdytoja, jis yra dirbamas. Būtent atsakovė užėmė dalį ieškovės žemės sklypo, išardama ribą ir tai padarė paskutiniais metais, o ne nuo 1996 metų. Atsakovė ir tretieji asmenys į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė neteisingai prašo nustatyti ribą.
27. Ieškinys reiškiamas CK 4.45 straipsnio pagrindu, todėl ji negalėjo prašyti keisti ar pertvarkyti gretimų jos ir atsakovės žemės sklypų ribų, t.y. atlikti amalgaciją. Sprendimo motyvai, kad ieškovė nenori spręsti ginčo jai pasiūlytu būdu, t.y. naudojamus gretimus sklypus performuoti amalgacijos būdu atliekant naujus kadastrinius matavimus ir nustatant naujus žemės sklypų duomenys neatitinka ieškovės rašytinių paaiškinimų.
28. Ji prašė teismo CK 4.45 straipsnio tvarka nustatyti ieškovės ir atsakovės sklypus skiriančią ribą pagal ieškovės sklypo kadastrinių matavimų pagrindu parengtą ribos nustatymo planą, kuris atitinka galiojančio teritorijų planavimo dokumento 1999-12-07 Panevėžio apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 1359ž patvirtintos Panevėžio apskrities Biržų rajono Šilų vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ir jo patikslinimų sprendinius, todėl nėra pagrindo jų keisti. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams.
29. Ieškovei ir atsakovei nesutariant dėl ginčytinos jų sklypus skiriančios ribos ir šiai ribai nesant aiškiai iš esamų dokumentų, pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu neišsprendė ginčo, o sudarė prielaidas ginčui kilti ateityje. A. S. IĮ matavimai ir jais nustatyti ribos kadastro duomenys, kaip ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų įregistravimas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre sukelia neigiamas pasekmes ieškovei.
Atsiliepimas
30. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. S. nurodo, kad ieškovės skundas turėtų būti atmestas, nes ieškovė kelia reikalavimą dėl jos sklypo ribų pakeitimo, o ne žemės sklypų ribų nustatymo. Taip pat netenkintinas ir skundas dėl sprendimų panaikinimo, nes sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre nebuvo keičiami.
31. Dubliku ieškovė nesutinka su atsakovės A. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais ir prašo atsakovės prašymą palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu, atmesti kaip nepagrįstą. Nesutinka su atsakovės vertinimu, kad ieškiniu keliamas reikalavimas dėl ieškovės žemės sklypo ribų pakeitimo. Atkartoja savo poziciją dėl ginčo sklypų ribos neaiškumo, kuri išdėstyta ir apeliaciniame skunde.
32. Mano, kad argumentai jog V. S. ir trečiųjų asmenų R. S., A. S. žemės sklypų kadastro duomenys šioje byloje ginčijamais A. S. IĮ kadastriniais matavimais nustatyti ir įregistruoti laikantis teisės aktų yra nepagrįsti. Pabrėžia, kad žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys A. S. IĮ kadastriniais matavimais Nekilnojamojo turto registre buvo iš esmės keičiami, todėl argumentai, kad ieškinio reikalavimai dėl A. S. IĮ sprendimo Nr. 6 ir VĮ Registro centro Panevėžio filialo sprendimo Nr. PAS-8017 yra nepagrįsti, turi būti atmesti. Su Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo motyvais, kuriais prašoma sprendimą palikti nepakeistą nesutinka, nes atsiliepime išdėstyti motyvai apeliantės vertinimu, sudaro pagrindą ieškinį tenkinti, o ne atmesti.
Atsiliepimas
33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. S. IĮ taip pat su juo nesutinka. Atsiliepime jokių motyvų nenurodė.
34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba su juo nesutinka.
35. Mano, kad teismas argumentuotai išdėstė, jog tarp ieškovės ir atsakovės V. S. nėra ginčo dėl sklypo ribų, ji yra nusistovėjusi ir aiški, nes atsakovė savo žemę dirbo, ji buvo ariama, išrauti krūmai, o ieškovės žemė neįdirbta.
36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. G. prašo jį tenkinti. Nurodo, kad sprendimas naikintinas, nes juo nenustatytos CK 4.45 straipsnio prasme šiai bylai reikšmingos aplinkybės. Šalys nesutaria dėl jų sklypus skiriančios ribos ir ji neaiški iš esamų ieškovės ir atsakovės žemės sklypų dokumentų. Nesutinka su teismo sprendimo išvadomis ir byloje surinktų įrodymų, paaiškinimų vertinimu. Teismo vertinimą, kad V. U. ribos nustatymo planas žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) sumažina 5 arų dydžiu paneigia V. U. ribos nustatymo planas (patikslinto ieškinio 17 priedas).
Žemesnės instancijos teismas
37. Teismo sprendimo išvada, kad ieškovės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiterpęs tarp R. G. priklausančių žemės sklypų, kurių ribos nežymėtos, riboženklių nėra ir nėra buvę, naikintina kaip prieštaraujanti bylos įrodymams. Nepanaikinus sprendimo, jis taptų precedentu pažeidžiant įstatymą mažinti ir gretimų sklypų plotus. Sprendimas naikintinas ir dar dėl to, kad ieškinys atmestas prieštaraujančiu teisiniam reglamentavimui pagrindu, kad turi būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas.
38. Teigia, kad V. U. ribos nustatymo planas atitinka teisės aktų reikalavimus ir suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą. Mano, kad ieškinio reikalavimai dėl A. S. IĮ sprendimo Nr. 6 ir VĮ Registrų centro Panevėžio filialo sprendimo panaikinimo atmesti be teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
39. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
40. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės R. J. ieškinys dėl gretimų žemės sklypų ribų nustatymo, A. S. IĮ, atlikusio atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, sprendimo netikslinti kadastrinių matavimų ir nekeisti ribos tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų bei VĮ Registrų centro Panevėžio filialo sprendimo, kuriuo pripažinta, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro bylos duomenys tinkami šio sklypo duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto kadastre, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
41. Ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso 9,6600 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei V. S. priklauso 1,84 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šie žemės sklypai turi bendrą ribą. Toje pačioje vietovėje yra 3,7006 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininkais nuo 2001-12-22 iki 2016-12-22 buvo I.V. B. ir A. S., o šiuo metu sklypas priklauso tretiesiems asmenims D. ir R. R.. Ginčui aktualioje teritorijoje (ieškovės įvardijamoje kaip uždaras sklypų kontūras) yra šie žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių nėra.
42. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė ginčo sklypą paveldėjo po jos motinos V. J. mirties. V. J. ir jos broliui R. G. 1998-08-25 Panevėžio apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 4-48692-8347 buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. G. nuosavybę. Inžinierius J. T. 1998-07-31 sudarė grąžinimo natūra žemės sklypo planą. Su ieškovės žemės sklypo pietine dalimi besiribojantis atsakovei priklausantis žemės sklypas ankstesniam jo savininkui J. P. T. Panevėžio apskrities Valdytojo administracijos 1996-12-31 įsakymu Nr. 1285ž buvo suteiktas privačiam ūkiui kurti ir 1997-05-22 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šio žemės sklypo ribos nustatytos preliminariais matavimais to paties inžinieriaus J. T.. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas žemės sklypo ribos nebuvo derinamos su ieškovės motina, nes jai dar nuosavybės teisės į gretimą sklypą nebuvo atkurtos.
43. A. S. IĮ atliko atsakovės V. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Kaip patvirtina A. S. IĮ surašytas 2016-10-18 Žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktas, R. J. nustatant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas nedalyvavo. Gavusi matininko A. S. parengtą žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ženklinimo projektą kaip sklypo, besiribojančio su V. S. sklypu, savininkė, išreiškė nesutikimą su pateiktu sklypo ženklinimu. Nacionalinė žemės tarnyba 2016-12-16 išnagrinėjusi R. J. skundą ir atsižvelgusi į jos argumentus dėl matininko A. S. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtų kadastrinių matavimų pasisakė, kad skyriuje nėra gauta šio žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, todėl įvertinti ar matininkas parengė bylą vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, negali. A. S. IĮ 2016-12-05 sprendimu Nr. 6, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų 32.1.1.5 punktu, išnagrinėjusi 2002-07-18 Šilų kadastro vietovės žemėtvarkos projektą Nr. 2073ž, žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo dokumentus, nusprendė netikslinti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų vietovėje, kadangi sklypo ribų nekeitė, o tik atstatė sunaikintus riboženklius pagal 1996-07-12 J. T. sudarytą abrisą, kuriame nurodyti visi sklypo ribų ilgiai ir sklypo posūkio taškų pririšimo prie griovių duomenys metrais. Sprendime nurodė, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą teiks tikrinti Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų nustatyta tvarka ir dėl R. J. pateiktų pastabų kadastrinių matavimų nestabdys. VĮ Registrų centro Panevėžio filialas 2016-12-30 sprendimu Nr. PAS-397 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos tinkamumo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui nekilnojamojo turto kadastre“ išnagrinėjęs A. S. IĮ prašymą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nusprendė, kad pateikta šio sklypo kadastro duomenų byla yra netinkama žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui nekilnojamojo turto kadastre, nes žemės sklypo ribų paženklinimo – aprodymo akte nėra gretimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės suderinimo, bet yra dokumentai, įrodantys, kad ji pasirašyti atsisako, todėl Registrų centras grąžino bylą ją parengusiam matininkui A. S. nustatytiems trūkumams pašalinti. VĮ Registrų centro Panevėžio filialas 2016-12-09 sprendimu Nr. PAS-8017 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos tinkamumo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui nekilnojamojo turto kadastre“ išnagrinėjęs A. S. IĮ prašymą, žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nusprendė, kad pateikta šio sklypo kadastro duomenų byla yra tinkama žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto kadastre, kas ir buvo atlikta.
44. Teismas kvalifikuodamas šalių ginčą konstatavo, kad ginčo esmė yra ne žemės sklypų ribos nustatymas, bet ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų pakeitimas. Apeliacinės instancijos teismas tokį vertinimą laiko nepagrįstu. Iš ieškinyje suformuluotų reikalavimų akivaizdu, kad ginčas yra dėl dviejų gretimų žemės sklypų ribos nustatymo. Faktinis ieškinio pagrindas taip pat patvirtina, kad R. J. teisę į teisminę gynybą realizuoja pagal CK 4.45 straipsnį, t.y. ginčo esmė yra ne žemės sklypų ribų pakeitimas, o nustatymas.
45. Nors pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ir vertino bylos faktines aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus CK 4.45 straipsnio reguliavimo sričiai reikšmingais aspektais, tačiau sutiktina su apeliante, kad ginčo dalyko iš esmės neišsprendė - nenustatė ieškovei R. J. ir atsakovei V. S. priklausančių žemės sklypų ribos dėl ko ginčo šalys liko pradinėje ginčo stadijoje.
46. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavęs, kad nuo 1996 m. ginčo sklypų savininkams sklypų riba buvo aiški, faktines bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus vertino neatsižvelgęs į ginčo esmę bei CK nuostatas, reglamentuojančias žemės ribų nustatymo ypatumus, todėl teismo sprendimo dalis dėl ieškovės reikalavimo nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribą, naikintina, šį klausimą išsprendžiant iš esmės.
47. Šalims nepavyko pasiekti taikaus susitarimo dėl ginčo sklypų ribos, nes ieškovė mano, kad riba tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti nustatyta pagal jos į bylą pateiktą V. U. IĮ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir aplinkinių sklypų išsidėstymo planą, o A. S. IĮ parengtas planas yra palankus tik atsakovei ir pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir trečiųjų asmenų interesus. Nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2014-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, prašydama nustatyti sklypų ribą prie ieškinio nebuvo pridėjusi savo ginčo sklypo atliktų kadastrinių matavimų. Juos ieškovė atliko tik pradėjus bylą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka.
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo, dubliko, rašytinių paaiškinimų, atsakovės bei trečiųjų asmenų atsiliepimų į apeliacinį skundą turinį, jų poziciją išsakytą apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, bylos medžiagą, sprendė, kad tik specialių žinių turintis nepriklausomas ekspertas gali atsakyti į klausimą, kokios turi būti ribos tarp ginčo sklypų ir kurie iš šalių pateiktų skirtingų matininkų (V. U. IĮ ir A. S. IĮ) kadastriniai matavimai atitinka teisės aktų reikalavimus bei labiau užtikrinta ginčo šalių ir trečiųjų asmenų interesų pusiausvyros principo įgyvendinimą, todėl išklausiusi šalių nuomonės ir sudariusi galimybę joms suformuluoti teismo ekspertui klausimus, paskyrė žemės ribų nustatymo ekspertizę.
49. Teismo ekspertas G. P., vadovaudamasis nustatytais reikalavimais dėl vertinamų duomenų gavimo tik ekspertizę skiriančio teismo leidimu, naudodamasis teisės aktų nuostatų analizės, pateiktų dokumentų bei papildomai gautų duomenų analizės bei jų rezultatų palyginimo tarpusavyje metodais, atlikęs žemės reformos žemėtvarkos projekto, ortofotografinių nuotraukų analizę, faktinių duomenų patvirtinimą vietoje, 2019-04-03 ekspertizės aktu konstatavo, kad vien tik pagal vietovėje faktiškai esančius duomenis bei ortofotografinėse nuotraukose esančią informaciją žemės sklypų (Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat gretimų sklypų (Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nėra aiškios, todėl atliekant šių sklypų kadastrinius matavimus ir atstatant sunaikintus/neišlikusius riboženklius arba siekiant patikrinti vietovėje rastų galimai išlikusių riboženklių faktą, būtina vadovautis teritorijų planavimo dokumento (Žemėtvarkos projekto) bei jį įgyvendinančių dokumentų (planų, abrisų) sprendiniais, taip užtikrinant, kad anksčiau paženklintos ir minėtuose dokumentuose įbraižytos sklypų ribos išliktų nepakitusios.
50. Panevėžio apygardos teismo 2018-11-09 nutarties pagrindu atliktos teismo ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos iš esamų dokumentų yra aiškios ir jos kadastrinių matavimų metu gali ir turi būti atstatytos pagal privalomų vadovautis dokumentų sprendinius, neatsižvelgiant į vietovėje faktiškai klaidingai dirbamus plotus. Ieškovės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) žymus ploto trūkumas atsirado dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo metu padarytų klaidų šių sklypų ribą nustatant ne vietovėje faktiškai esančio griovio viduriu, taip pat dėl netiksliai atliktų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) plotų skaičiavimų naudojant netinkamą matavimo priemonę (paletę) ir dėl šių sklypų prieštaringai parengtų dokumentų – pagal juos esmingai persidengiančių ribų. Ekspertas išvadose pažymėjo, kad sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribos A. S. IĮ atliktų kadastrinių matavimų metu buvo nustatytos teisingai, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos V. U. IĮ atliktų kadastrinių matavimų metu buvo nustatytos neteisingai.
51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pateiktų į bylą įrodymų visuma, remdamasi teismo ekspertizės aktu, šalių, teismo eksperto, trečiųjų asmenų paaiškinimais teiktais ir apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad apibrėžiant ieškovės ir atsakovės sklypų bendrą ribą remiasi A. S. IĮ parengtais kadastriniais matavimais.
52. Detaliau pagrindžiant šią išvadą, atsižvelgiama ir į teismo ekspertizės akto aprašomąją dalį, iš kurios matyti, kad pirmą kartą sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos paženklintos 1996-07-12, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) - 1997-12-06. Kameraliai atstatęs atsakovės V. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, ekspertas nustatė, kad faktinis sklypo plotas yra 1,8428 ha, t.y. gauta 0,0028 ha paklaida neviršija maksimalios leistinos ploto paklaidos. Kameraliai atstačius ieškovės žemės sklypo ribas nustatyta, kad nors registruotas sklypo plotas yra 9,66 ha, tačiau jo faktinis plotas – 8,7557 ha ir tai viršija maksimalią leistiną ploto paklaidą. Teismo ekspertas pažymėjo, kad šio sklypo riba šiaurės vakarinėje dalyje tarp stabilių vietovės objektų – kelio krašto ir griovio (kanalo) aiškiai atpažįstamo posūkio taško faktiškai yra 32,12 m trumpesnė negu abrise. Sklypo riba šiaurinėje dalyje 30,71 m atstumu persidengia su gretimu, sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Riba dalyje nežymiai (6,55 m ir 8,59 m atstumu) nesutampa (lieka tarpas) su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertas atkreipė dėmesį, kad pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo metodikos (toliau – ir Metodika) 14.3 papunkčio nuostatas, žemėnaudos ribos turi sutapti su stabiliais kraštovaizdžio objektais, valstybinės nuosavybės upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, miškų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, eiti privačių upelių arba griovių viduriu, senomis ežiomis <...>, o šio sklypo riba pietvakarinėje dalyje buvo nustatyta ne griovio viduriu. Šio sklypo abrise, anot eksperto, nurodyta, kad sklypas visa vakarine dalimi ribojasi su valstybinių miškų fondu, tačiau pagal 1997 m. ortografinę medžiagą nustatyta, kad šioje dalyje miško nebuvo, o buvo 0,7641 ha ploto dirbama žemė. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad tai gali būti žymaus sklypo ploto trūkumo priežastimi, kaip ir netinkamas naudoti ploto skaičiavimo įrankis – paletė, kuris rekomenduojamas naudoti mažesniems plotams matuoti. Be to, ekspertas nurodė, kad aplinkybės jog šio sklypo abrisas sudarytas 1997-10-21, t.y. anksčiau nei sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas, kuris sudarytas 1997-12-06, kelia rimtų abejonių šiame brėžinyje esančios informacijos patikimumu. Konstatavęs, kad atsakovės V. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos iš esamų dokumentų yra aiškios, pažymėjo, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos iš esamų dokumentų nėra aiškios, todėl nustatinėtinos teismine tvarka.
53. Atsižvelgęs į Kelių įstatymo 11 straipsnio 2 punkto 4 dalies, Metodikos 14.3 papunktį, Žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 46 ir 74 punktų bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarkos) aprašo 10 punktą, ekspertas pateikė galimą žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo tvarką pažymėdamas, kad ieškovės žemės sklypo ribos turi būti nustatytos taip, kad plotas įvertinus leistinas paklaidas nesiskirtų nuo teisiškai įregistruoto ploto, o pietinė riba nustatyta ją sutapatinant su anksčiau paženklinta ir iš esamų dokumentų aiškia gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. V. S. priklausančio) šiaurine riba, o tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytinas ne mažesnio kaip 8 metrų pločio pravažiavimas.
54. Ekspertas, atlikęs A. S. IĮ ir V. U. kadastrinių matavimų metu nustatytų ribų analizę, vertino, kad A. S. žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribos kadastrinių matavimų metu buvo nustatytos teisingai, t.y. vadovaujantis privalomų dokumentų sprendiniais. Ginčo žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendra riba taip pat nustatyta teisingai (neatitikimas nuo kameraliai atstatytų ribų pietinėje dalyje - 0,74 m, neatitikimas nuo kameraliai atstatytų ribų šiaurinėje dalyje - 0,85 m). Pasisakydamas dėl V. U. įmonės atliktų kadastrinių matavimų, ekspertas pažymėjo, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos nustatytos šio matininko iš esmės pažeidžia gretimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, kurios iš esamų dokumentų aiškios.
55. Ekspertas atsakydamas į teismo nutartimi suformuluotus klausimus pasisakė, kad ginčo žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendra riba turi būti nustatyta šiais kraštiniais ribos posūkio taškais, aprašytais koordinatėmis Lietuvos koordinačių sistemoje LKS-94: 1. X = 6226623.43 / Y = 554085.45 2. X = 6226651.41 / Y = 554286.47. Nurodė, kad A. S. IĮ atlikti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurių Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre po kadastrinių matavimų atitinka kadastriniams matavimams keliamus teisės aktų reikalavimus ir šie matavimai niekaip nesumažina ir neturi jokios įtakos gretimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto pokyčiui.
56. Ekspertas nurodė, kad ieškovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas faktiškai yra mažesnis dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo metu padarytų klaidų, kurios aptartos nutarties 50 punkte. Ekspertas taip pat atsakė, kad atliekant žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus šių žemės sklypų vakarinė linija (riba) turėjo būti nustatyta griovio (kanalo) viduriu. A. S. IĮ atliktuose kadastriniuose matavimuose ši linija yra pamatuota teisingai, o atstatant riboženklius ši įmonė nepažeidė nei 1996-07-12, nei 1996-06-28 sudarytuose abrisuose nurodytų sprendinių.
57. Ekspertas vertino, kad V. U. atlikti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai iš esmės neatitinka kadastriniams matavimams keliamų reikalavimų, pažeidžia pagrindinę žemės sklypo ribų stabilumo taisyklę, prieštarauja privalomuose vadovautis dokumentuose nurodytų sprendinių visumai, šiurkščiai pažeidžia gretimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas. Ekspertas pasisakė, kad byloje pateiktas „Bendros ribos tarp žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nustatymo planas“ pažeidžia pagrindinę žemės sklypų ribų stabilumo taisyklę – nekeisti anksčiau nustatytų žemės sklypo ribų ir nuo nustatytos sklypų ribos ne tik neatitiktų privalomų vadovautis dokumentų sprendinių, tačiau ir šiurkščiai pažeistų gretimų sklypų ribas, kurios iš dokumentų yra aiškios.
58. Ekspertizės išvadose nurodoma, kad nei pagal 1997-2018 m. ortografinius žemėlapius, nei pagal faktinę vietovės situaciją, nei pagal privalomų vadovautis dokumentų sprendinius negalima teigti, kad A. S. IĮ atlikti kadastriniai matavimai kaip nors pakeičia matuotų žemės sklypų rytinėje dalyje suprojektuoto kelio vietą ar dėl to atsiranda laisvos valstybinės žemės plotas. Po šių matavimų neatsirado laisvos valstybinės žemės plotas ir nebuvo pakeisti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, dėl kurių pakeitimo būtų reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus vedėjo sprendimas.
59. Apibendrinant teismo ekspertizės akto išvadą apeliantės nesutikimo su ja aspektais, pasisakytina, kad A. S. IĮ atlikti kadastriniai žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matavimai priešingai nei vertina apeliantė nepažeidžia jos interesų ir nėra tas veiksnys dėl kurio jos žemės sklypo plotas faktiškai yra mažesnis nei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei nekeičia šių sklypų rytinėje dalyje suprojektuoto kelio vietos, kuris šiuo metu faktiškai neegzistuoja. Taip pat nesudaro pagrindo atsirasti laisvos valstybinės žemės plotui, kaip teigia apeliantė. Būtent ieškovės užsakymu V. U. atliktus kadastrinius matavimus ekspertas vertino kaip neatitinkančius kadastriniams matavimams keliamų reikalavimų ir prieštaraujančius privalomuose vadovautis dokumentuose nurodytų sprendinių visumai ko apeliantė savo procesiniuose dokumentuose ir teisminio nagrinėjimo metu užimta pozicija iš esmės subjektyviai kritikuojant A. S. IĮ atliktus matavimus, nepaneigė.
60. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad A. S. IĮ atlikti kadastriniai matavimai ir teismo ekspertizės akto išvados, patvirtinančios, kad būtent šio matininko atliktų kadastrinių matavimų metu žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo nustatytos teisingai, o eksperto 37 pav. pateiktas grafinis vertinimas kaip būtų tikslingiausia atstatyti šios vietovės uždaro kontūro sklypų ribas, ekspertizės akto priedas Nr. 1 – žemės sklypų ribų atstatymo brėžinys (su atvaizduotomis koordinatėmis) ir jame pateikta pastaba, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus matuojamų žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių reikšmės, ribų linijų atstumai, ribų posūkio taškų skaičius, žemės sklypų plotai gali nežymiai kisti, prieštarauja Žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos bei Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintai Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos imperatyviems reikalavimams.
61. Atmestinas kaip nepagrįstas ir deklaratyvus, apeliantės argumentas, kad A. S. IĮ kadastriniais matavimais iš esmės pakeičiamas 1999 m. patvirtintame Žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų išsidėstymas ir konfigūracija, plotai, nustatytos ribos ir jų konfigūracija, suprojektuoto kelio išsidėstymas ir plotis, ginčo sklypų suformavimo asmenims eiliškumas, nes toks vertinimas neatitinka nei matininko faktiškai atliktų matavimų tikslo, nei apimties.
62. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (LAT 2005-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).
63. Aptartas kasacinio teismo išaiškinimas leidžia pritarti apeliantės proceso metu užimtai pozicijai, kad atliekant kadastrinius matavimus turi būti užtikrinama, kad nebūtų pažeistos asmenų nuosavybės teisės į konkretaus jiems priklausančio žemės sklypo plotą. Tačiau žemės sklypo savininkui nėra ribojimų jo pageidavimu atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.6 punktas). Tai turi būti atlikta įvertinus kadastriniams matavimams atlikti reikalingų duomenų (teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą) visumą ir laikantis galiojančio teisinio reglamentavimo bei nepažeidžiant kitų asmenų interesų. Pažymėtina, kad apeliantė nepagrindė jog dėl jos ginčijamų kadastrinių matavimų buvo sumažintas jos ar kurio nors gretimo žemės sklypo plotas, o teismo ekspertizė iš esmės atskleidė dėl kokių priežasčių ieškovės faktiškai valdomas žemės sklypo plotas yra mažesnis nei įregistruotas ir šios priežastys niekaip nesusiję su ginčijamais kadastriniais matavimais nustatytomis atsakovės žemės sklypo ribomis.
64. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad atliekant atsakovei V. S. priklausančio žemės sklypo, kuris ribojasi su ieškovės žemės sklypu, kadastrinius matavimus, nebuvo laikomasi aktualaus teisinio reguliavimo. Apeliantės pateikta argumentacija teismo posėdžio metu ir išsakyti nesutikimo su teismo ekspertizės aktu motyvai pateikti rašytiniuose paaiškinimuose, nepaneigia, kad V. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos iš esamų dokumentų yra aiškios ir jos A. S. IĮ kadastriniuose matavimuose fiksuotos, nepažeidžiant tokiems matavimams keliamų reikalavimų, bei atitinka teritorijų planavimo sprendinius.
65. Skirtingai nei vertina apeliantė, koordinačių skirtumai tarp plane įrašytų ir esančių kadastro žemėlapyje taip pat yra galimi, nes jei žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal preliminarių matavimų duomenis (kaip kad yra nagrinėjamu atveju), tai sklypo ribų posūkio taškų koordinatės yra tik grafinės ir jos negali atitikti vietovėje paženklintų sklypo posūkio taškų buvimo vietos.
66. Reikšminga ir ta aplinkybė, kad pagrindinis dokumentas, kuriuo apeliantė remiasi tvirtindama apie savo interesų pažeidimą ir, kuriame jos nuomone yra nustatyta tiksli jos sklypo konfigūracija, ribų ilgiai - tai yra abrisas. Tačiau tai, kad ieškovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrisas buvo sudarytas anksčiau (1997-12-06) nei paženklintos sklypo ribos ką patvirtina žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akto sudarymo data (1997-12-06), neleidžia spręsti, kad abrisas buvo sudarytas laikantis reikalavimų ir jame fiksuoti sklypo konfigūracija ir ribų linijų ilgiai yra tikslūs. Jokio dokumento negalima laikyti absoliučiai neginčytinu, juolab, kad abrisai buvo sudaromi tik pagal preliminarius matavimus. Preliminariai matuoto žemės sklypo linijų ilgiai nurodyti plane ir gauti pažymėjus jo ribas kadastro žemėlapyje, priklausomai nuo parengto plano tikslumo, gali skirtis, todėl galimos ir klaidos matuojant sklypų ribas ir ribų linijų netikslumai, neatitiktys ir persidengimai su gretimais žemės sklypais, kas šiuo atveju dėl ieškovės sklypo ir nustatyta.
67. Apeliacinis instancijos teismas laiko teisiškai nepagrįstu argumentą, kad ekspertas neteisingai nustatė aplinkybę jog ieškovės žemės sklypo lauko matavimo brėžinyje – abrise ir – žemės sklypo laikinajame plane griovio (kanalo) vieta nurodyta skirtingai. Apeliantės argumentai, kad Biržų rajono miškų urėdijos Šilų girininkijos sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Ribų nustatymo brėžinyje nėra nurodoma griovio kanalo vieta, nepaneigia aptartų dokumentų prieštaringumo, juolab, kad planuose šie neatitikimai akivaizdžiai matomi.
68. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertas tyrimą grindė ekspertizės akto aprašomojoje dalyje pateiktų teisės aktų nuostatomis ir įskaitant apeliantės paminėtuosius, o taip pat atliko žemės reformos žemėtvarkos projekto analizę, chronologine tvarka vertino ortofotonuotraukų duomenis. Apeliantės išsakyta subjektyvi kritika ekspertizės išvadoms nesudaro pagrindo vertinti, kad šiuo atveju yra pažeistos teisės aktų, įskaitant ir jos rašytiniuose paaiškinimuose minimų, nuostatos ir projektiniai sprendiniai. Duomenų, kad tyrimas atliktas šališkai, o duomenys vertinti tendencingai, nėra pagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Vien nesutikimas su ekspertizės aktu, nepagrindžia teismo eksperto šališkumo ar veikimo kitos ginčo šalies interesais.
69. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju ginčas nėra susijęs su nuosavybės teisių atkūrimo į konkretų sklypą teisiniais santykiais, o yra tik dėl dviejų (Nr. (duomenys neskelbtini)) besiribojančių žemės sklypų ribos nustatymo, kuriai reikšmingi būtent šių žemės sklypų geometriniai parametrai. Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje (2.2.5 punktas) žemės sklypų eiliškumas, kaip paaiškino ekspertas, yra pateiktas tik dėl akto dėstymo nuoseklumo ir aiškumo, tad nesietinas su ieškovės nurodoma Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio reglamentuojama asmenų, pageidaujančių įsigyti, nuomoti žemę, mišką ir vandens telkinius, naudotis jais neatlygintinai ar valdyti patikėjimo teise, eile. Ginčas nėra susijęs su nuosavybės teisių įgijimu, tai apeliantės akcentuojama šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kad vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose pirma eile sugrąžinami savininkams natūra, nėra aktuali ginčo situacijai ir nepaneigia ekspertizės išvadų ginčo klausimu.
70. Pažymėtina, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas ieškovės dėdė R. G. įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nebuvo šio ginčo objektas. Eksperto vertinimas, kad viena iš priežasčių dėl ko ieškovės sklypo plotas faktiškai yra mažesnis nei įregistruotas, žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo metu padarytos klaidos, o atstatymo brėžinyje yra pateikiamas planas kaip šios teritorijos žemės sklypai turėjo būti suformuoti pirminiu momentu, nekvestionuoja nei vieno žemės savininko nuosavybės teisės į konkretų žemės sklypą ir iš esmės tik padeda atskleisti priežastis dėl ko susidarė ieškovės sklypo ploto trūkumas. Atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą ir dalyką apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) sudarančių naudmenų, jų išsidėstymo sklype, žemės paskirties, sklypo ribų išsidėstymo ir kitų parametrų kaip nesusijusių su nagrinėjamos bylos dalyku.
71. Apeliantės argumentai dėl V. U. plano atitikimo privalomų dokumentų sprendiniams, teisiniam reglamentavimui ir vertinimas, kad šis planas užtikrins visų ginčo vietovės žemės sklypų interesus yra paneigtas teismo ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad pagal V. U. atliktus matavimus ginčo ribos persidengimas 23,61 m ir 37,41 m atstumais yra žymus ir neleistinas. Tiek iš ortofotonuotraukų, tiek iš situacijos vietoje aiškiai atpažįstamas vietovės objektas – griovio (kanalo) posūkio taškas yra dirbtinai - 32,33 m atstumu atitrauktas pietų kryptimi. Ekspertas pažymėjo, kad tai laikytina kadastrinių matavimų pažeidimu, o atliekant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus buvo siekiama dirbtinai padidinti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą neleistinai keičiant iš esamų dokumentų aiškias gretimų žemės sklypų ribas. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis byloje surinktų duomenų visuma, šiam vertinimui pritaria.
72. Be to, ekspertas nurodė, kad V. U. IĮ nustačius žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto neatitikimus neatliko privalomų Kadastro nuostatų 21 punkte nurodytų procedūrų, t.y. nesikreipė į Nacionalinės žemės tarnybos Biržų skyrių dėl išvados pateikimo kadastrinių matavimų tęstinumui, kuria remiantis turėjo būti tęsiami žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai. Teismo posėdžio metu V. U. į eksperto klausimą ar bandė susieti žemėtvarkos projekte esančius aiškius vietovės objektus su valstybine koordinačių sistema ir kokius rezultatus gavo žemės sklypų ribos atžvilgiu, nurodė, kad bandė tai padaryti, bet labiau akcentavo ortofotonuotraukose atsispindintį faktinį žemės naudojimą, nors R. S. (atsakovės sutuoktinis) pabrėžė, kad jis dirbo didesnius plotus ir įvairiomis kryptimis, kas patvirtina eksperto vertinimą, kad sklypo riba pagal faktinį naudojimą šiuo atveju negali būti nustatoma.
73. Kita vertus, V. U. pozicija dėl sklypo ribos ir jo atliktų matavimų nebuvo nuosekli. Iš pradžių nurodęs, kad jo nustatyta riba buvo artima A. S. nustatytajai, vėliau jau paaiškino, kad jos neatitiko, kaltindamas A. S., kad šis netinkamai atliko žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matavimus, nors šių sklypų kadastriniai matavimai yra suderinti su kompetentingomis institucijomis ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei ieškovės nenuginčyti. Matininkas V. U. pripažino, kad esant dabartinei situacijai, esant nenuginčytiems žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniams matavimams pagal jo parengtą projektą ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas ribas, atsakovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas sumažėtų. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad V. U. planą parengė tiesiog siekdamas išlaikyti užsakovės žemės sklypo ploto dydį, neatsižvelgdamas į tokiems matavimams teisės aktų keliamus reikalavimus, nuosavybės teisės apsaugą ir kitų žemės sklypų savininkų interesus.
74. Apeliantės vertinimas, kad ginčo teritorijoje esantys žemės sklypai naudojami nežinant jų tikslių ribų, nes dar nėra atlikti kadastriniai matavimai ar, kad šių sklypų savininkai nereiškia jokių prieštaravimų, todėl jos iniciatyva parengtas planas neturėtų pažeisti jų interesų, juolab, nepaneigia nutarties 73 punkto išvados ir negali būti pagrindas nustatyti ginčo ribą pagal V. U. matavimus. Dar kartą pabrėžtina, kad ginčo dalykas yra dviejų žemės sklypų ribos nustatymas, todėl apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovės žemės sklypo ribos pagal esamus dokumentus yra aiškios, nesudaro pagrindo jų keisti ir nustatyti būtent ieškovės pageidaujamu būdu, taip sumažinant atsakovės žemės sklypo plotą. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti ieškinio reikalavimą ir nustatyti ribą tarp ieškovės ir atsakovės gretimų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal V. U. IĮ ribos nustatymo planą, teisinio pagrindo nėra.
75. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovės ginčijamas A. S. IĮ 2016-12-05 priimtas sprendimas Nr. 6, kuriuo nuspręsta netikslinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribų vietovėje ir teikti šio sklypo kadastrinių matavimų bylą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, nesukelia jokių teisinių pasekmių atsakovei. VĮ Registrų centro Panevėžio filialas ieškovei, kaip gretimo sklypo savininkei, atsisakius pasirašyti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo – aprodymo aktą, priėmė sprendimą, kad pateikta šio sklypo kadastro duomenų byla yra netinkama žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui nekilnojamojo turto kadastre ir ją grąžino bylą parengusiam matininkui.
76. Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Šioje byloje ieškinys pareikštas dėl gretimų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos nustatymo CK 4.45 straipsnio pagrindu. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nesiriboja su apeliantės žemės sklypu ribos jau yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantė nėra suformulavusi reikalavimo dėl šio sklypo Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nuginčijimo, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, neįtraukė į bylą atsakove šios institucijos, todėl VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2016-12-09 sprendimas „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos tinkamumo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto kadastre“ kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, nesukelia jokių teisinių pasekmių, gretimų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos nustatymo kontekste ir šioje situacijoje sprendimo panaikinimas neturėtų įtakos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenims, nes kaip minėta jie įregistruoti ir nenuginčyti.
77. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažinusi, kad bylos duomenų visuma patvirtina, jog A. S. IĮ atliktais kadastriniais matavimais ginčo žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendra riba nustatyta teisingai, naikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje buvo sprendžiamas reikalavimas dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos nustatymo ir nustato ieškovės žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. S. žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribą pagal A. S. IĮ atliktus kadastrinius matavimus.
78. Atsakovė A. S. IĮ turėjo procesinę teisę nepasirašyti ieškovės siūlytos taikos sutarties ir tokia aplinkybė negali būti vertinama kaip netinkamas procesinis elgesys ar piktnaudžiavimas savo teisėmis.
79. Kiti ginčo šalių ir trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.
80. Priimamu procesiniu sprendimu, konstatavus, kad ieškinio reikalavimai iš esmės netenkintini, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje naikinamas, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmos instancijos teisme neperskirstomos.
81. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgus į tai, jog ginčas išspręstas ne ieškovės naudai, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.
82. Teismo ekspertas G. P. į bylą 2019-03-05 pateikė sąskaitą faktūrą 500 Eur (avansas už teismo ekspertizės paslaugas) ir 2019-04-03 sąskaitą faktūrą 1500 Eur sumai (likutis už teismo ekspertizės paslaugas), kurios apmokėtos už R. J. ir A. S. įneštas (po 1000 Eur) į teismo sąskaitą lėšas (CPK 90 straipsnis). CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu už teismo ekspertizės paslaugas A. S. įmokėtos lėšos – 1000 Eur priteistinos iš ieškovės R. J..
83. Atsakovės A. S. išlaidos (150 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų ribų, atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir pobūdį, todėl priteistinos iš ieškovės.
84. Teismo eksperto G. P. 2019-06-10 pateikta sąskaita – faktūra Nr. GP-0052 patvirtina, kad dėl dalyvavimo teismo posėdyje jis patyrė 300 Eur išlaidų. Šios išlaidos, įvertinus teismo posėdžio trukmę ir, kad teismo ekspertas į posėdį atvyko iš kito miesto, teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrįstos ir atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl teismo ekspertui priteistinos iš ieškovės pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertas į teismo posėdį iškviestas tenkinant apeliantės prašymą ir ji nėra įnešusi į teismo depozitinę sąskaitą užstato, todėl eksperto išlaidos išmokėtinos iš teismo sąskaitos, o iš ieškovės priteistina ši suma valstybei.
85. Iš apeliantės priteistinos ir procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos valstybei CPK 96 straipsnio 2 dalies pagrindu, kurias sudaro 87,20 Eur.
86. Daiktiniai įrodymai – žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) žemės tvarkymo bylos (originalai) grąžintinos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl ginčo žemės sklypų ribų nustatymo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.
Nustatyti ribą tarp ieškovei R. J. priklausančio 9,66 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir gretimo atsakovei V. S. priklausančio 1,84 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2016-10-18 A. S. IĮ atliktus kadastrinius matavimus.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme bei 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) už teismo ekspertizės paslaugas.
Priteisti iš R. J. į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita LT247300010112394300, gavėjo kodas 188659752, įmokos kodas 5660) 87,20 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme ir 300 Eur ( tris šimtus eurų) už eksperto patirtas išlaidas dalyvaujant teismo posėdyje .
Įpareigoti Panevėžio apygardos teismo vyriausiąją finansininkę apmokėti eksperto G. P. pateiktą 2019-06-10 sąskaitą-faktūrą Nr. GP-0052 300 Eur sumoje už atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje.
Grąžinti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) žemės tvarkymo bylas (originalus) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui.