Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-421-425/2018

Teisėjas Raimundas Rakauskas Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00930-2017-5

2018 m. gegužės 31 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-110-1005/2018 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. Z. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Legal Balace“ prašė teismo priteisti iš atsakovo M. Z. 500 Eur skolą, 30 Eur administravimo ir ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad tarp atsakovo M. Z. ir pradinio kreditoriaus UAB „Programuok“ buvo pasirašyta Tęstinio profesinio mokymosi sutartis, pagal kurią UAB „Programuok“ įsipareigojo išdėstyti JAVA pagrindus, o atsakovas sumokėti 900 Eur. Paaiškino, jog atsakovas išklausė tik 3 paskaitas (10 valandų), tačiau už jas neatsiskaitė ir liko skolingas 100 Eur. Teigė sutarčiai esant nutrauktai, pagal sutarties sąlygas atsakovas privalo sumokėti 400 Eur sumą už pusę neišklausytų paskaitų.

Nurodė, jog 2017 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovą M. Z.. Atsakovas savo prievolės neįvykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2018 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino ir, atlikęs įskaitymą, priteisė iš ieškovės UAB „Legal Balance“ 102,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai, iš atsakovo priteisė 4,69 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Nustatė, kad atsakovo su UAB „Programuok“ sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo sutartimi, nes sudaryta ne atsakovo asmeniniams ar šeimos, ūkio poreikiams tenkinti.

Konstatavo, jog šalys nebuvo sutarusios dėl galimybės klientui nutraukti sutartį tuo atveju, jei mokymų eigoje kliento netenkina teikiamų paslaugų kokybė ir klientas šiuo pagrindu nori nutraukti sutartį, o ieškovė aiškino kliento teisę nutraukti sutartį dėl priežasčių, kurios nesusijusios su nenugalimos jėgos aplinkybėmis, ir klientui grąžinama tik pusė įmokų už likusias dienas . Teismas aiškino, kad toks sutarties aiškinimas neatitinka sąžiningumo principo, kadangi sudaro sąlygas apyvartoje cirkuliuoti nekokybiškoms paslaugoms, užkertant kelią asmeniui, kuris gauna nekokybiškas paslaugas, sutartį nutraukti be arba su protingo dydžio nuostoliais, be to, taip yra pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas ir viena šalis įgyja perdėtą pranašumą kitos šalies atžvilgiu.

Nurodė, kad Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.721 straipsnio 1 dalyje suformuota elgesio taisyklė esant ginčui labiausiai atitinka šalių interesų pusiausvyrą, ypač, kai paslaugų teikėjas yra juridinis asmuo, kuriam sutarties nutraukimas tokiomis sąlygomis nepadarys esminės žalos. Sprendė, jog iš atsakovo ieškovei priteistina suteikto mokymo kainos dalis - 100 Eur, proporcinga suteiktoms paslaugoms, už kurias atsakovas nėra atsiskaitęs.

Reikalavimą priteisti 30 Eur administravimo ir ikiteisminio išieškojimo išlaidų atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, pažymėdamas ieškovei užsiimant skolų išieškojimu bei supirkimu.

Įvertinęs bylos sudėtingumą, teismas sumažino atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 230 Eur ir atlikęs įskaitymą: atsakovo mokėtiną ieškovei skolą bei žyminio mokesčio dalį įskaitęs į ieškovės mokėtinas atsakovui bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovės atsakovui 102,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimo dalis dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovo 500 Eur skolą, 15 Eur žyminį mokestį, 121 Eur išlaidas už ieškinio parengimą, 48,40 Eur išlaidas už pareiškimo parengimą.

Teigia, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias kliento teisę vienašališkai nutraukti sudarytą atlygintinų paslaugų sutartį.

Paaiškina, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vienašalį atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimą kliento iniciatyvą reglamentuojančios normos yra dispozityvios, kas reiškia, jog šalys gali susitarti ir dėl kitokios sutarties nutraukimo tvarkos. Nurodo, kad ginčo sutartimi šalys susitarė klientui nutraukus sutartį dėl priežasčių, nesusijusių su nenugalima jėga, jam grąžinama pusė įmokos už likusias dienas, todėl CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos. Mano, jog minėto straipsnio dalies nuostata yra minimali paslaugų teikėjo apsauga ir šalys savo nuožiūra gali šią sąlyga pakeisti į abiem šalims priimtinas sąlygas.

Nurodo, jog atsakovas neginčijo sutarties sudarymo fakto, sutarties 7 straipsnyje šalys sulygo dėl negautų pajamų atlyginimo sutarties nutraukimo atveju, todėl kitų sąlygų taikymas pažeistų sutarties laisvės principą ir bent vienos šalies teisėtus lūkesčius ir nesąžiningumą vienos šalies atžvilgiu reikštų šio susitarimo nepaisymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad 2017 m. balandžio 18 d. UAB „Programuok“ ir M. Z. sudarė Tęstinio profesinio mokymo sutartį (toliau - Sutartis) dėl JAVA pagrindų išdėstymo. Sutarties 7 straipsnyje šalys aptarė sutarties nutraukimo sąlygas, tarp kurių kliento teisę nutraukti kursus dėl priežasčių, kurios nėra susijusios su nenugalimos jėgos aplinkybėmis ir sumokėtos įmokos pusės dalies grąžinimą studentui už likusias dienas. Šalys neginčija, kad atsakovas M. Z. išklausė 3 paskaitas (10 val.), tačiau pagal Sutartį neatsiskaitė. M. Z. 2017 m. gegužės 17 d. raštu prašė nutraukti Sutartį nuo 2017 m. gegužės 11 d. dėl nekokybiškų paskaitų ir siūlė sumokėti 50 Eur už išklausytas paskaitas. 2017 m. gegužės 29 d. UAB „Programuok“ Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017-05/103 perleido UAB „Legal Balance“ reikalavimo teisę į M. Z. 450 Eur sumai.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė, be kitų reikalavimų, prašo priteisti 48,40 Eur išlaidų už pareiškimo parengimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog toks reikalavimas nebuvo nurodytas ieškinyje, todėl apeliaciniu skundu draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).

Pirmosios instancijos teismas Sutarties 7 straipsnyje išdėstytą kliento teisę vienašališkai nutraukti sutartį įvertino kaip nesąžiningą ir ginčo išsprendimui taikė CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir teigia CK įtvirtintai nuostatai esant dispozityviai.

Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią, klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-969/2017).

Nagrinėjamu atveju, pradinis kreditorius ir atsakovas susitarė, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį dėl priežasčių, nesusijusių su nenugalima jėga. Tokia sutarties nutraukimo tvarka iš esmės atitinka ir CK 6.721 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą kliento teisę nutraukti atlygintinų paslaugų sutartį, net jei ir paslaugų teisėjas pradėjo ją vykdyti.

Sutiktina su apeliantės teiginiu, kad vienašalį atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimą kliento iniciatyva reglamentuojančios teisės normos, yra dispozityvios, tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, pasirinkus iš esmės tapačią Sutarties nutraukimo tvarką kaip CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nurodytoji, pakeisti kliento pareigos atlyginti paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas mastą negalima, nes įstatyme įtvirtintas ribojimas reikalauti iš kliento daugiau nei už suteiktas paslaugas, neskaitant kitų protingų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymo leidėjas aiškiai suformulavo paslaugų gavėjo, kitaip tariant, kliento pareigą sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, jei klientas nutraukia atlygintinų paslaugų sutartį.

Sutarties 7 straipsnyje UAB „Programuok“ ir M. Z., be kliento ir paslaugų teikėjo teisių nutraukti sutartį, aptarė atsakomybės ribas nutraukus Sutartį ir nesuteikus visų paslaugų. Ginčo atveju aktuali Sutarties nutraukimo pasekmė, kai atsakovas M. Z. nutraukia Sutartį dėl priežasčių, nesusijusių su nenugalima jėga.

Šalys susitarė, kas esant tokiai Sutarties nutraukimo tvarkai, paslaugų teikėjas grąžina pusę įmokos už likusias dienas. Atsižvelgiant į CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kliento atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimo pasekmes ir ginčo Sutarties 7 straipsnyje sutartas nutraukimo pasekmes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Sutartimi buvo nustatyta griežtesnė atsakomybė paslaugų gavėjo – kliento, atžvilgiu, nes tokio nutraukimo atveju paslaugų teikėjas gauna atlygį ne tik už suteiktas paslaugas, bet ir nesuteiktas paslaugos gavėjui. Tokios Sutarties nuostatos neatitinka CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kliento pareigos ir, esant tokiai atsakomybės formai, atlygintinų paslaugų teikėjas įgyja daugiau nei įstatymas nustato jam palankesnių pasekmių (CPK 185 str.). Juo labiau, pareikštu ieškiniu apeliantė neįrodinėja, kad pradinis kreditorius UAB „Pramogauk“ patyrė kažkokių kitų išlaidų iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

Apeliacinės instancijos teismas dar išvadą, kad pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas taikyti CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių apeliantė apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nepaneigė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Nustatyta, kad Sutarties 8 straipsnyje UAB „Programuok“ ir M. Z. susitarė, kad taikiai neišspręstą ginčą spręsti bus kompetentingas Vilniaus miesto apylinkės teismas. Duomenų, kad ši Sutarties sąlyga buvo pakeista ar panaikinta nėra, todėl konstatuotina, jog ieškinys buvo priimtas nagrinėti pažeidžiant sutartinį teismingumą (CPK 32 str.). Tačiau toks procesinės teisės pažeidimas nelaikytinas pagrindu panaikinti skundžiamą sprendimą, nes iš esmės pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą (CPK 329 str. 1 d.).

Palikus nepakeistą skundžiamą sprendimą, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.