- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-05
- Bylos Nr.
- e2-110-1005/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00930-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. Z.
- Advokatai
- Danguolė Andrijauskienė
- Kategorijos
nedalyvaujant ieškovo UAB „Legal Balance“ atstovui (apie teismo posėdį pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. Z. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 500 Eur skolą, 30 Eur skolos administravimo ir ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Ieškinyje nurodoma, kad tarp atsakovo M. Z. ir UAB „Programuok“ buvo pasirašyta Tęstinio profesinio mokymosi sutartis pagal kurią UAB „Programuok“ įsipareigojo išdėstyti JAVA pagrindus (90 valandų kursas), o M. Z. įsipareigojo už paslaugas sumokėti 900 Eur. M. Z. išklausė 3 paskaitas, kurios truko 10 valandų, tačiau už jas neatsiskaitė ir liko skolingas 100 Eur. Pagal minėtos sutarties 7 straipsnį, jeigu klientas nutraukia kursus dėl priežaščių, kurios nėra susijusios su nenugalimos jėgos aplinkybėmis, ši sutartis nutraukiama ir klientui grąžinama pusė įmokos už likusias dienas, todėl už likusias 80 valandų neišklausytų paskaitų M. Z. turi sumokėti (80 valandų x 10 (Eur už valandą): 2= 400 Eur. Ieškinyje aiškinama, kad atsakovas M. Z. pagal sutartį neatsiskaitė. 2017-05-29 buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2017-05/103 pagal kurią UAB „Programuok“ perleido ieškovui UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į atsakovą M. Z., remiantis priede prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2017-05/103 nurodyta perleidžiama teise. Atsakovas M. Z. piktybiškai nevykdo savo prievolės ir vengia atsiskaityti, todėl iš atsakovo priteistina visa perleista skolos suma – 500 Eur. Ieškinyje teigiama, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą registruotu laišku. Ieškovas perėmęs reikalavimo teisę aktyviais veiksmais bandė susisiekti su atsakovu ir susitarti dėl geranoriško skolos grąžinimo nurodant ir galimybę sudaryti taikos sutartį, tačiau atsakovas visus ieškovo bandymus ignoravo, todėl susitarti dėl geranoriško skolos padengimo su atsakovu nepavyko, todėl iš atsakovo priteistina 30 Eur skolos išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidų, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
Atsakovas nustatytais terminais pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas iš tikrųjų buvo sudaręs Tęstinio profesinio mokymosi sutartį su UAB „Programuok“ ir dalyvavo 3 paskaitose, tačiau įvertinęs dėstymo kokybę, kuri jo netenkino ir tai, kad paskaitas vedė ne tas lektorius, kuris buvo nurodytas kursų programoje, 2017-05-11 elektroniniu paštu informavo UAB „Programuok“ apie esamą situaciją bei nurodė, kad toliau kursų nebelankys, tačiau sutinka apmokėti už 3 paskaitas. Nesulaukęs iš UAB „Programuok“ atsakymo 2017-05-17 pakartotinai pranešė, kad nuo 2017-05-11 būtų nutraukta sutartis ir pasiūlė sumokėti 50 Eur už išklausytas paskaitas, tačiau iš UAB „Programuok“ atsakymo nesulaukė. Ieškinyje teigiama, kad pagal įstatymus ir teismų praktiką jo ir UAB „Programuok“ sudaryta sutartis vertintina pagal CK VI knygos XXXV skyriaus nuostatas, numatančias atlygintinų paslaugų teikimą, todėl jo vienašalis sutarties nutraukimas yra teisėtas. Atsiliepime teigiama, jog atsakovas apie reikalavimo perleidimą ieškovui nebuvo informuotas, be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovui pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą buvo siųstas atsakovui registruotu paštu ir atsakovui įteiktas. Taip, pat ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų ieškovo patirtas skolos administravimo išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad ieškovo kai kurie pateikti teismui dokumentai nėra pasirašyti.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė teismo ieškinį atmesti ir nurodė, kad pagrindiniai argumentai ginantis nuo pareikšto ieškinio jau yra išdėstyti atsiliepime. Papildomai parodė, kad atsakovas sutinka, kad UAB „Programuok“ yra skolingas už 3 paskaitas, t. y., 50 Eur. Pažymėjo, kad teismas turi įvertinti atsakovo ir UAB „Programuok“ sudarytos sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu per vartotojų teisių apsaugos prizmę, nes ši sutartis ne tik atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, bet ir vartojimo sutartis, todėl atsakovas, kaip silpnesnioji sutarties šalis ir vartotojas, turi būti ginamas teismo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas, ir pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį nustatytą bendrąją taisyklę, pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Nors atsakovas byloje teigia, jog apie reikalavimo perleidimą nebuvo tinkamai informuotas, tačiau gavęs ieškinį ir teismo procesinius dokumentus pasinaudojo teise reikšti atsikirtimus, todėl laikytina, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta informavimo, apie reikalavimo perleidimą, sąlyga, yra įvykdyta.
Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 1.39 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (pavyzdžiui, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-397/2011, Nr. 3K-3-67/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovo su UAB „Programuok“ sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo sutartimi, kadangi ji sudaryta ne atsakovo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Jau pats sutarties pavadinimas „Tęstinio profesinio mokymo sutartis“ leidžia teigti, kad jos paskirtis teikti profesinio mokymo paslaugas. Iš sutarties turinio matyti, kad sutarties dalykas yra JAVA kursai (1 straipsnis), o 90 valandų trukmės mokymų tikslas išmokyti ir išdėstyti JAVA pagrindus (2 straipsnis). JAVA yra viena populiariausių programavimo kalbų pasaulyje, naudojama kuriant pažangius verslo ir technologinius sprendimus. Asmenys dirbantys su JAVA programa yra IT specialistai, sugebantys kurti ne tik kompiurerines programas, bet ir išmanantys programinės įrangos kūrimo procesus. Atitinkamai, atsakovas dalyvaudamas tokio pobūdžio mokymuose siekė būtent specifinių žinių IT srityje, kurių gavimas nesusijęs su asmeninių, šeimos ar namų ūkio poreikių tenkinimu, o supuonuoja, kad atsakovas galimai siekė pagilinti turimas žinias ar net įgyti naują profesiją, nes jo turima fiziko profesija, kaip ir IT sritis, yra tikslieji mokslai. Palyginimui, ECDL (Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimas) kompiuterinio raštingumo kursai, kurių visiškai pakanka statistinio kompiuterio vartotojo poreikiams tenkinti, tokio sudėtingos ir specifinės srities, kaip JAVA, neapima. Tuo galima įsitikinti susipažinus su viešai prieinama informacija oficialioje ECDL interneto svetainėje www.ecdl.lt. Taigi, vartojimo sutartis reglamentuojančios įstatymo normos, kaip kad nurodo atsakovo atstovė, šiuo konkrečiu atveju neturi būti taikomos.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo ir UAB „Programuok“ sudaryta sutartis buvo vykdoma, be to, pats atsakovas pripažįsta, kad dalyvavo 3 paskaitose. Atsakovas teigia, kad jis turėjo teisę nutraukti sutartį, kadangi jo netenkino dėstymo kokybę bei tai, kad paskaitas vedė ne tas lektorius, kuris buvo nurodytas kursų programoje. Atsakovas pateikė teismui susirašinėjimą elektroniniu paštu su UAB „Programuok“ iš kurio matyti, kad atsakovas 2017-05-11 informavo UAB „Programuok“ atsakingą asmenį, kad nori stabdyti kursus, nes kursai netenkina, ir išvis nežino ar nori prigramuoti. (b. l. 27) Taip pat, atsakovas pateikė teismui 2017-05-17 prašymo kopiją, kuria prašė UAB „Programuok“ nuo 2017-05-11 nutraukti sutartį, kadangi jo netenkina mokymų kokybė bei pažymėjo, kad mokymus veda ne JAVA kursus pristatančiame lankstinuke nurodytas M. K., o P. V.. Prašyme siūloma ginčą spręsti taikiai ir už 3 paskaitas sumokėti 50 Eur. (b. l. 26)
Iš sutarties 5 straipsnio matyti, kad klientas gali atsisakyti sutarties per 5 dienas nuo jos pasirašymo ir tokiu atveju jokios pinigų sumos negali būti pareikalautos iš kliento. Sutarties 6 straipsnis numato, kad kursų vykdytojui vėluojant pradėti kursus daugiau, nei 30 kalendorinių dienų nuo sutartyje nurodytos kursų pradžios, klientas turi teisę nutraukti šią sutartį, o vykdytojas tokiu atveju privalo grąžinti visas kliento įmokėtas sumas. Sutarties 7 straipsnis numato, kad jei klientui nebus suteiktos sutartyje nurodytos mokymo paslaugos ar jų dalis, kursų vykdytojas turės grąžinti klientui nepagrįstai gautas sumas. Jeigu, klientas nutraukia kursus dėl priežasčių, kurios nėra susijusios su nenugalimos jėgos aplinkybėmis, ši sutartis nutraukiama ir klientui grąžinama pusė įmokos už likusias dienas. Jeigu, klientas negali lankyti mokymo kursų dėl tinkamai pripažintų nenugalimos jėgos aplinkybių, sutartis nutraukiama ir klientas apmoka tik už faktiškai suteiktas paslaugas proporcingai dienų skaičiui.
Iš aptartų sutarties nuostatų matyti, kad šalys nėra sutarusios dėl galimybės klientui nutraukti sutartį tuo atveju, jei mokymų eigoje kliento netenkina teikiamų paslaugų kokybė ir klientas šiuo pagrindu nori nutraukti sutartį. Šalių sudarytą sutartį aiškinant paraidžiui matyti, kad tokiu atveju bus laikoma, jog klientas nutraukia kursus dėl priežasčių, kurios nėra susijusios su nenugalimos jėgos aplinkybėmis, ir klientui grąžinama tik pusė įmokos už likusias dienas. Būtent tokiu sutarties aiškinimu remdamasis ieškovas kreipėsi į teismą. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai (CK. 6.193 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone toks sutarties aiškinimas neatitinka sąžiningumo principo, kadangi sudaro sąlygas apyvartoje cirkuliuoti nekokybiškoms paslaugoms, užkertant kelią asmeniui, kuris gauna nekokybiškas paslaugas, sutartį nutraukti be (arba su protingo dydžio nuostoliais), be to, taip yra pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas ir viena šalis įgyja perdėtą pranašumą kitos šalies atžvilgiu. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad minėtai sutarčiai turi būti taikomos atlygintinų paslaugų teikimą numatančios CK normos (CK 6.716 straipsnio 3 dalis). CK 6.721 straipsnio 1 dalis numato, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutarį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Teismo, įsitikimu, būtent CK 6.721 straipsnio 1 dalyje suformuota elgesio taisyklė esant ginčui labiausiai atitinka šalių interesų pusiasuvyrą, imant domėn, kad paslaugų tiekėjas yra juridinis asmuo, t. y., neabejotinai stipresnė sutarties šalis, kuriai sutarties nutraukimas tokiomis sąlygomis nepadarys esminės žalos. Esant aptartoms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovui priteistina mokymų kainos dalis proporcinga suteiktoms paslaugoms, už kurias ieškovas nėra atsiskaitęs. Ieškinyje pateiktas paskaičiavimas, kad atsakovas už 3 paskaitas liko skolingas 100 Eur yra matematiškai pagrįstas, todėl teismas priimdamas sprendimą juo remiasi.
Ieškovo prašymas priteisti 30 Eur skolos administravimo ir ikiteisminio išieškojimo išlaidų, teismo nuomone, yra nepagrįstas, kadangi UAB „Legal Balance“ pagrindinė veiklos sritis ir yra skolų išieškojimas iš fizinių ir juridinių asmenų bei skolų supirkimas. Be to, ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtent tokio dydžio išlaidos susidarė administruojant ir išieškant skolą ikiteismine tvarka iš atsakovo.
Byloje pateikta sąskaita už teisines paslaugas ir mokėjimo pavedimai patvirtina, kad ieškovas patyrė 121 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. l. 6;10) bei teikdamas ieškinį teismui sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. (el. b. l. 5) Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina pinigų priėmimo kvitai. (el. b. l. 44) Iš šių dokumentų matyti, jog atsakovas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (konsultacijas, atsiliepimo paruošimą ir atstovavimą teisme) patyrė 350 Eur išlaidų. Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 4,69 Eur išlaidų, kurios yra priteistinos į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu ieškinys yra patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo reikalavimai patenkinti 20 % (nuo 500 Eur), atitinkamai - iš atsakovo ieškovui priteistina 27,20 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovo atsakovui priteistina – 280 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą (ginčas kilęs dėl nedidelės sumos, byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės taikymo klausimai) ir tai, kad atsakovo atstovė advokato padėjėja dalyvavo tik viename teismo posėdyje, kuris truko pusvalandį, laiko, kad atsakovui priteistinos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turi būti mažinamos iki 230 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 2 dalis). Esant tokiai bylinėjomosi išlaidų proporcijai, yra tikslinga atlikti įskaitymą tarp šalims priteistinų sumų. Atlikus bylinėjomosi išlaidų įskaitymą ieškovas atsakovui lieka skolingas 202,80 Eur. Kadangi iš atsakovo ieškovui yra priteistina 100 Eur dydžio skola, teismas į šią sumą įskaito ieškovo mokėtiną 100 Eur sumą atsakovui. Teismas, įvertinęs, kad procesiniai dokumentai elektroninėje byloje paprastu paštu buvo siunčiami tik atsakovui, sprendžia, jog procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nėra dalintinos tarp šalių, ir nustato, jog jas privalo atlyginti valstybei tik atsakovas (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Atlikti įskaitymą tarp šalims šioje byloje priteistinų sumų ir iš ieškovo UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, priteisti atsakovui M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 102,80 Eur (vieną šimtą du eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai atlyginti.
Priteisti iš atsakovo M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,69 Eur (keturis eurus ir 69 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „DNB“ AB, a. s Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, bankas „SEB“ AB, a. s. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175) (įmokos kodas – 5660).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose.