Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

3. Pradėjus privatizavimo procedūrą, 1992 m. rugsėjo 1 d. Butą inventorizavo Lietuvos Respublikos Respublikinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras (inventorinis Nr. 12801). 1992 m. rugsėjo 3 d. buvo sudarytas Buto įkainojimo aktas Nr. 52 (toliau – Aktas), kurio 6 punkte nurodyta, kad Buto kaina – 8175 rub. Akte Buto pirkėja taip pat nurodyta ieškovė.

4. Su Aktu ieškovė susipažino, su kaina sutiko ir Aktą pasirašė. Aktas taip pat patvirtintas Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro grupės vadovo parašu.

5. 1992 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo pranešimu ieškovė taip pat buvo informuota apie Akte nurodytos kainos sumokėjimo būtinybę. Ieškovei nuvykus susitarti dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo datos, prieš ketinant apmokėti Akte nurodytą sumą, ieškovė buvo informuota, kad atsižvelgiant į tai, jog Butas yra bendrabučio tipo ir dalis patalpų, techniniame pase pažymėtų indeksais 19-1, 19-2, 19-3 yra bendro naudojimo, todėl reikalinga atitinkamai sudaryti susitarimą dėl šių patalpų naudojimo ir/ar dalių. Ieškovei buvo nurodyta palaukti tolimesnių veiksmų.

6. Nors iš esmės inventorizuojant Butą patalpų, pažymėtų indeksais 19-1, 19-2, 19-3 plotas buvo padalintos per pusę, tačiau ieškovei nebuvo leista baigti privatizavimo nurodant, kad nebaigtas spręsti klausimas dėl bendrojo naudojimo patalpų.

7. Ieškovė ne kartą kreipėsi Vilniaus valstybinę hidrogeologijos įmonę „Artva“ ir seniūniją, vėliau – Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama išsiaiškinti, kokia yra situacija dėl galimybių privatizuoti Butą, tačiau jai visada būdavo atsakoma, kad vis dar neišspręstas klausimas dėl bendrojo naudojimo patalpų. Vėliau ieškovei buvo paaiškinta, kad yra privaloma sudaryti nuomos sutartį, o klausimas dėl Buto įsigijimo toliau sprendžiamas.

8. Ieškovė ir UAB „Salininkų komunalininkas“ 2002 m. sausio 25 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovei buvo išnuomotas Butas. Ieškovė visą laiką mokėjo visus su Buto nuoma susijusius mokesčius, komunalinius mokesčius. Ieškinio pateikimo dieną, ieškovė taip pat neturi įsiskolinimų už Butą.

9. Paaiškėjus, kad gretimas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas net ir neišsprendus klausimo dėl bendrojo naudojimo patalpų (nors ieškovei visada buvo nurodoma, kad tai yra kliūtis baigti privatizavimo procedūrą, parduoti Butą ir registruoti nuosavybės teises į jį), ieškovė 2018 m. kovo 6 d. pateikė prašymą raštu dėl Buto privatizavimo trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

10. Ieškovė gavo 2018 m. balandžio 11 d. raštą Nr. A51-28558/17(2.14.1.17-TR2) iš atsakovės, kuriuo informuojama, kad ieškovės 2018 m. kovo 6 d. prašymas buvo persiųstas atsakovei pagal kompetenciją nagrinėjimui. Raštu taip pat informuojama, kad nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre į Butą nėra įregistruotos ir atsakovei įrašius Butą į Savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą, pastaroji kreipsis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl jo perdavimo atsakovės nuosavybėn. Atlikus minėtus veiksmus, atsakovės galės spręsti klausimus, susijusius su privatizavimu.

11. Nesulaukusi jokių tolimesnių atsakymų dėl 2018 m. kovo 6 d. prašymo, ieškovė 2020 m. lapkričio 24 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydama informuoti, kokie veiksmai atlikti ir kokius papildomus veiksmus ieškovė turėtų atlikti, siekiant įgyvendinti teisę privatizuoti Butą.

12. Po nuolatinių ieškovės ir jos šeimos narių prašymų, atvykę trečiojo asmens atstovai atliko Buto patalpų matavimus. Atsakovė 2020 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. A51-162587/20(2.14.1.18E-AD23) „Dėl buto privatizavimo“ informavo, kad vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 30-238/19, Butas įrašytas į atsakovės nekilnojamojo turto apskaitą. Tačiau atsakovė pažymėjo, kad Butą įrašius į apskaitą, kelis kartus buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos apsaugos ministeriją su prašymu perduoti Butą atsakovės nuosavybėn, tačiau dėl pateiktuose dokumentuose rastų klaidų, dėl ministerijos kanclerio pasikeitimo, dėl tuo metu ministerijoje dar nenustatytos dokumentų pasirašymo elektroniniu parašu tvarkos, Butas vis dar neperduotas Savivaldybės nuosavybėn. Atsakovė taip pat informavo, kad Butą perdavus atsakovės nuosavybėn, privatizavimo klausimas bus sprendžiamas iš esmės.

14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, atsakydama į 2021 m. kovo 2 d. prašymą, informavo, kad Aplinkos ministerija tris kartus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teikė pastabas dėl savivaldybės administracijos parengtuose dokumentuose, kuriais be kitų nekilnojamojo turto objektų Vilniaus miesto savivaldybė jos nuosavybėn prašė perduoti butą (duomenys neskelbtini), nustatytų klaidų. Aplinkos ministerija informavo, kad atsakovei 2021 m. vasario 2 d. raštu pateikus pagal aplinkos ministerijos pastabas patikslintą turto, įskaitant Butą, perdavimo – priėmimo aktą, jis buvo pasirašytas 2021 m. vasario 19 d. (2021-02-19 aktas Nr. AK-528) ir vienas pasirašyto akto egzempliorius grąžintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

15. Net ir perdavus Butą atsakovės nuosavybėn, ieškovė toliau negavo jokios informacijos apie jos pateikto prašymo išnagrinėjimą. Ieškovė, padedama sūnaus Š. D., ir toliau nuolat bandė aiškintis situaciją dėl Buto privatizavimo galimybių. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pridedamo susirašinėjimo su Vilniaus miesto Nekilnojamojo turto skyriaus vyr. specialistu, klausimas dėl bendrojo naudojimo patalpų pradėtas spręsti tik 2022 m. pavasarį.

16. 2023 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus Priežiūros ir tvarkymo poskyrio vyresnioji specialistė elektroniniu paštu ieškovės sūnui Š. D. elektroniniu paštu atsiuntė susitarimo dėl bendrojo naudojimo patalpų pasidalinimo variantą, pasirašytą atsakovės įgalioto asmens. Atsakovė tik 2023 m. lapkričio 9 d. nuosavybės teisę įregistravo į Butą.

22. Pažymėtina, kad šiuos pertvarkymus atliko ieškovė, kadangi remiantis Buto orderiu Nr. 18, iš kurio matyti, kad Butas buvo suteiktas jos sutuoktiniui S. I. D. 1975 m. rugsėjo 28 d., o ieškovė minėtame Bute deklaruoja gyvenamąją vietą būtent nuo 1975 m. spalio 20 d., todėl nekyla jokių abejonių, kad ieškovė atliko Buto pertvarkymus (paprastąjį remontą), kurie iki šiol nėra sutvarkyti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

24. Trečiasis asmuo taip pat sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra taikytina ieškinio senatis ir ieškinys turėtų būti atmestas.

33. Ieškovė ir UAB „Salininkų komunalininkas“ 2002 m. sausio 25 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovei buvo išnuomotas Butas.

34. Ieškovė 2018 m. kovo 6 d. pateikė prašymą raštu dėl Buto privatizavimo trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

35. Ieškovė gavo 2018 m. balandžio 11 d. raštą Nr. A51-28558/17(2.14.1.17-TR2) iš atsakovės, kuriuo informuojama, kad ieškovės 2018 m. kovo 6 d. prašymas buvo persiųstas atsakovei pagal kompetenciją nagrinėjimui. Raštu taip pat informuojama, kad nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre į Butą nėra įregistruotos ir atsakovei įrašius Butą į Savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą, pastaroji kreipsis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl jo perdavimo atsakovės nuosavybėn. Atlikus minėtus veiksmus, atsakovė galės spręsti klausimus, susijusius su privatizavimu.

36. Ieškovė 2020 m. lapkričio 24 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydama informuoti, kokie veiksmai atlikti ir kokius papildomus veiksmus ieškovė turėtų atlikti, siekiant įgyvendinti teisę privatizuoti Butą.

37. Atsakovė 2020 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. A51-162587/20(2.14.1.18E-AD23) „Dėl buto privatizavimo“ informavo, kad vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 30-238/19, Butas įrašytas į atsakovės nekilnojamojo turto apskaitą. Tačiau atsakovė pažymėjo, kad Butą įrašius į apskaitą, kelis kartus buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos apsaugos ministeriją su prašymu perduoti Butą atsakovės nuosavybėn, tačiau dėl pateiktuose dokumentuose rastų klaidų, dėl ministerijos kanclerio pasikeitimo, dėl tuo metu ministerijoje dar nenustatytos dokumentų pasirašymo elektroniniu parašu tvarkos, Butas vis dar neperduotas Savivaldybės nuosavybėn. Atsakovė taip pat informavo, kad Butą perdavus atsakovės nuosavybėn, privatizavimo klausimas bus sprendžiamas iš esmės.

38. Ieškovė 2021 m. kovo 2 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją su prašymu „Dėl buto privatizavimo“, kuriuo prašė Butą perduoti atsakovės nuosavybėn, kad kuo greičiau galėtų būti išspręstas prašymas, susijęs su Buto privatizavimu.

39. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, atsakydama į 2021 m. kovo 2 d. prašymą, informavo, kad Aplinkos ministerija tris kartus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teikė pastabas dėl savivaldybės administracijos parengtų dokumentų, kuriais be kitų nekilnojamojo turto objektų Vilniaus miesto savivaldybė jos nuosavybėn prašė perduoti butą (duomenys neskelbtini), nustatytų klaidų. Aplinkos ministerija informavo, kad atsakovei 2021 m. vasario 2 d. raštu pateikus pagal aplinkos ministerijos pastabas patikslintą turto, įskaitant Butą, perdavimo – priėmimo aktą, jis buvo pasirašytas 2021 m. vasario 19 d. (2021-02-19 aktas Nr. AK-528) ir vienas pasirašyto akto egzempliorius grąžintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

40. Atsakovė nuosavybės teises į Butą įregistravo 2023 m. lapkričio 9 d.

41. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 šio įstatymo galiojimo laikas buvo su išlygomis nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d., o 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d., pripažintas netekusiu galios. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, nustatyta galimybė savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas privatizuoti

Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pagal kurį savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. bei patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą.

42. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Šis aiškinimas grindžiamas tuo, kad civilinėje teisėje teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Tai reiškia, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. negalioja atgaline tvarka, bei kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus įstatymų galiojimui, tačiau įstatymų galiojimo metu įgytos teisės ir pareigos neišnyksta ir gali būti įgyvendinamos pagal šių teisių ir pareigų atsiradimo metu galiojančią teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2012 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. L. v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-291/2012; kt.).

43. Sprendžiant klausimą dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo, būtina atsižvelgti į tai, kad, į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą grąžinus privačios nuosavybės konstitucinį institutą, buvo pradėtos kurti teisinės prielaidos privačios nuosavybės teise grindžiamai ūkio sistemai grąžinti ir toliau plėtoti. Taigi gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis bei viena valstybės socialinės ekonominės politikos krypčių, turinčios tikslą sudaryti sąlygas fiziniams asmenims įsigyti nuomojamas gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn. Butų privatizavimu buvo siekiama, kad gyvenamosios patalpos taptų privačia nuosavybe, t. y. kad savininkas būtų joje gyvenantis asmuo. Asmens teisė privatizuoti valstybės (savivaldybės) turtą atsiranda tik teisės akto pagrindu. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikrą laikotarpį užtrunkantis procesas. Tai lemia teisinių santykių, susiklosčiusių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, specifiką ir sudėtingumą, o teismui sprendžiant ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – pareigą aiškinti bei taikyti butų privatizavimą reglamentuojančias teisės normas, vertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-550-614/2016).

49. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės sutuoktiniui S. I. D. buvo skirtas Orderio Nr. 18 pagrindu. Ieškovės sutuoktiniui S. I. D. žuvus (duomenys neskelbtini), ji liko gyventi Bute su dviem nepilnamečiais vaikais Š. D.., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini).

50. Ieškovė nurodė, kad prasidėjus butų privatizavimo procesams, ieškovė kreipėsi į Vilniaus valstybinę hidrogeologijos įmonę „Artva“ ir pateikė prašymą privatizuoti Butą. Ieškovė neturi išsaugojusi pareiškimo pirkti Butą egzemplioriaus.

51. Atsakovė ir trečiasis asmuo aplinkybę, kad ieškovė neturi išlikusio pareiškimo pirkti Butą vertino kaip aplinkybę, patvirtinančią, jog privatizavimo santykiai nebuvo prasidėję.

71. Ieškovės sutuoktinis S. I. D. mirė (duomenys neskelbtini), o vaikai – Š. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini). 1992 m. buvo nepilnamečiai, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad ieškovė nepateikė šeimos narių susitarimo, kieno vardu bus privatizuojamas Butas: minėta, ieškovės sutuoktinis tuo metu jau buvo miręs, o vaikai dar buvo nepilnamečiai. Taigi ieškovė neturėjo tokių šeimos narių, su kuriais būtų turėjusi sudaryti atsakovės ir trečiojo asmens reikalaujamą tarpusavio susitarimą, nes ieškovė tuo metu, kai buvo inicijuotas privatizavimo procesas (1992 m.), buvo vienintelė šeimos narė, galėjusi sudaryti Buto pirkimo-pardavimo sandorį.

73. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – 1992 m. Buto, namo techninės apskaitos byla, 1992 m. rugsėjo 3 d. Buto įkainojimo aktas (kuriame pirkėja yra įvardinta ieškovė), 1992 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo pranešimas (kuriame pirkėja taip pat yra įvardinta ieškovė) patvirtina, kad ieškovė tinkamai išreiškė savo valią pradėti privatizavimo procedūrą.

74. Ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad tolimesnis privatizavimo procesas sustojo ne dėl jos, bet institucijų kaltės, nes dėl Buto privatizavimo dar 1992 m. kreipėsi į Vilniaus valstybinę hidrogeologijos įmonę „Artva“. Vėliau, ieškovė ne kartą kreipėsi Vilniaus valstybinę hidrogeologijos įmonę „Artva“ ir seniūniją prašydama išsiaiškinti, kokia yra situacija dėl galimybių privatizuoti Butą, tačiau jai visada būdavo atsakoma, kad vis dar neišspręstas klausimas dėl bendrojo naudojimo patalpų. Į Vilniaus miesto savivaldybę 2018 m. ieškovė kreipėsi jau tik tuomet, kai sužinojo, kad šalia gyvenusiam nuomininkui privatizuoti butą buvo leista ir bendrojo naudojimo patalpų klausimas netapo kliuviniu.

75. Atsakovė nesutiko su šiais teiginiais, nurodydama, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, jog ji kreipėsi ir domėjosi privatizavimo procesu ir kad ieškovei buvo nurodomos priežastys dėl bendrojo naudojimo patalpų susitarimo.

77. Šiame kontekste teismas pažymi, kad ir bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens pozicija inter alia buvo grindžiama aplinkybe, kad ieškovės siekiamas privatizuoti Butas ir kaimyninis Butas, esantis (duomenys neskelbtini), turi bendrojo naudojimo patalpas, dėl kurių naudojimo nėra pateiktas susitarimas. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina kaip patikimus ir pagrįstai galimus institucijų veiksmus, nuolat nurodant ieškovei, kad Buto privatizavimo procesas nėra galimas, nes nėra susitarimo su gretimo buto (duomenys neskelbtini), savininkais dėl bendro naudojimo patalpų. Šie ieškovės teiginiai atitinka ir bylos nagrinėjimo metu atsakovės bei trečiojo asmens teiginius (kad Butas negali būti privatizuojamas, nes nėra susitarimo dėl bendro naudojimo patalpų).

78. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovės siekiamas privatizuoti Butas ir gretimas Butas, esantis (duomenys neskelbtini), dalijasi bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 19-1, 19-2 ir 19-3 (iš viso 6,26 kv. m).

79. Nekilnojamojo turto registro duomenys (e. b. 186 l.) taip pat patvirtina, kad Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas 1992 m. birželio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Butų privatizavimo įstatymą pagrindu kartu su ½ bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 19-1, 19-2 ir 19-3 (iš viso 3,13 kv. m).

80. Į bylą surinkti duomenys apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo procesą (e. b. l. 96-113) patvirtina ieškovės teiginius, kad šio buto privatizavimui nebuvo reikalaujamas susitarimas dėl tų pačių bendrojo naudojimo patalpų, dėl kurių susitarimo ir bylos nagrinėjimo metu reikalavo tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo iš ieškovės.

81. Byloje surinktų duomenų pagrindu darytina išvada, kad ieškovė savo valią privatizuoti Butą išreiškė pateikusi pareiškimą (prašymą) pirkti Butą, dėl ko buvo pradėta Buto privatizavimo procedūra, Butas inventorizuotas ir įkainotas, parengtas ir pateiktas mokėjimo pranešimas. Tai, kad dėl iškilusio klausimo dėl bendrojo naudojimo patalpų procedūra negalėjo būti toliau tęsiama nereiškia, kad ieškovė valios dėl Buto privatizavimo neišreiškė ar valia nebuvo aiški, ar kad ji pasikeitė.

82. Taip pat vėlesni ieškovės veiksmai (kreipimaisi tiek į atsakovę, teik į trečiąjį asmenį, taip pat Aplinkos ministeriją) patvirtina, kad ieškovė ir toliau siekė bei iki šiol siekia privatizuoti Butą.

83. Su atsakovės teiginiu, kad Įkainojimo akte sumokėtos sumos nesumokėjimas įrodo, kad ieškovė neišreiškė valios įgyti nuosavybėn privatizuojamą Buto, teismas neturi pagrindo sutikti. Ieškovei inicijavus Buto privatizavimo procesą, pagrįstai tikėtina ieškove, kad ji negalėjo baigti privatizavimo procedūros dėl jai nurodomų bendrojo naudojimo patalpų klausimo. Kaip minėta, ši priežastis ir bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens yra įvardijama kaip priežastis atmesti ieškinį. Todėl pagrįstai tikėtina, kad ši priežastis buvo nurodoma pareiškėjai ir anksčiau.

84. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškove, kad ji nesumokėjo Įkainojimo akte nurodytos kainos, nes jai buvo paaiškinta, kad atsirado kliūtis (susitarimas dėl bendrojo naudojimo patalpų) privatizuoti Butą.

85. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu ir dėl to, kad ieškovei sudarius 2002 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovei buvo išnuomotas Butas, ji atsisakė Buto privatizavimo. Nuomos sutarties pagrindu ieškovė galėjo likti gyventi Bute, tačiau nuomos santykiai nepaneigia pradėto Buto privatizavimo proceso.

86. Trečiasis asmuo nurodė ir tai, kad ieškovė jau yra realizavusi savo teisę įsigyti būstą lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą, kadangi davė sutikimą buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkams privatizuoti butą.

87. Su nurodyta trečiojo asmens pozicija nėra pagrindo sutikti. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. gruodžio 22 d. Įstatymų taikymo teismų praktika, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo, apibendrinimo apžvalgoje Nr. A2-10. Teismų praktika. 1998,10 „Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto. Ši įstatymo nuostata taikytina visiems nariams tos šeimos, kurios narys ar nariai yra privatizavę butą, net ir tiems, kurie neįgijo nuosavybės teisių į 6 nupirktą butą, o tik davė sutikimą jį pirkti kitiems jos nariams. Nuomininkas ir jo šeimos nariai, susitardami dėl nuomojamo buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps buto savininku (bendrasavininkiais) bei įformindami buto pirkimo-pardavimo sutartį, realizavo Butų privatizavimo įstatymu jiems suteiktą teisę privatizuoti vieną butą. Todėl pagal šį įstatymą privatizuoti kito buto jie negali“.

88. Pažymėtina, kad nurodytoje ir trečiojo asmens cituojamoje kasacinio teismo praktikoje yra nurodyti šeimos nariai, o būtent – privatizuotų butų dalijimą santuokos nutraukimo atvejais, o ieškovė ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkai, nėra šeimos nariai ir jų atveju buvo susitarimas ne dėl to, kieno vardu bus perkamas butas, o susitarimas privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį – perkant gyvenamuosius namus, butus, kurie pagal atskiras nuomos sutartis nuomojami keliems nuomininkams, reikalingas papildomas notariškai patvirtintas visų nuomininkų sutikimas pirkti namą, butą. Taigi sutiktina su ieškove, kad trečiasis asmuo nepagrįstai tapatina šeimos narių susitarimą, kieno vardu bus perkamas butas, ir papildomą susitarimą tais atvejais, kai butas pagal atskiras nuomos sutartis nuomojamas keliems nuomininkams.

89. Trečiasis asmuo nurodė ir tai, kad atsakovė neturi pareigos parduoti Butą, nes Paramos įstatymo 25 straipsnyje nurodoma, kad „gali parduoti“, todėl atsakovė, trečiojo asmens teigimu, neturi pareigos „parduoti“ Butą ieškovei.

90. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas kaina, kuri nustatoma pagal rinkos vertę, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, ir kuri mažinama remiantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, palyginti su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis, kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą. Šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota kaina papildomai mažinama 50 procentų.

91. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti parduodami šie savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai bei jų dalys.

92. Taigi savivaldybė turi teisę rinktis parduoti ar neparduoti turtą tais atvejais, kurie numatyti Paramos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje, o to paties straipsnio 1 dalyje nurodyti atvejai, kai savivaldybė turi pareigą parduoti turtą. Šiuo konkrečiu atveju – tokia teisė pripažįstama teismo sprendimu, o įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

93. Trečiasis asmuo atsiliepime nepagrįstai teigė, kad net ir tuo atveju, jei teismas priimtų ieškovei palankų sprendimą, jo nebūtų galima įvykdyti dėl atlikto remonto, dėl kurio VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) išraše yra nurodyta, kad Buto kadastro duomenys, įrašyti Nekilnojamojo turto registre, neatitinka faktinių nekilnojamojo kadastro duomenų.

97. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir vien šiuo pagrindu atmesti ieškinį. Atsakovė nurodė, kad ieškovė elgėsi neapdairiai, neprotingai ir nerūpestingai, kadangi nesidomėjo savo teisėmis ir pareigomis, nesikreipė į teismą daugiau kaip 30 metų, nereiškė pretenzijų dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties tinkamo sudarymo bei įforminimo. Atsakovės nuomone, laikytina, kad ieškovė nagrinėjamu atveju nesielgė kaip pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo, nes daugiau kaip 30 metų nedėjo jokių pastangų dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir nuosavybės įteisinimo. Atsakovės teigimu, ieškinio reikalavimas atmestinas vien dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

98. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad įvertinus ieškovės neveikimą, ji nesiėmė aktyvių veiksmų tiek nuo 1991 m., tiek nuo 200t2 m. sausio 25 d. ir tik 2018 m. kreipėsi į atsakovę, todėl taikytinas senaties terminas ieškinio reikalavimui.

99. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. CK 1.134 straipsnyje reglamentuojami reikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma.

100. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; kt.).

101. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo teigė, kad ieškovė daugiau nei 30 metų nesikreipė dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo, atkreiptinas dėmesys į tai, šiame sprendime jau nurodyta, jog yra pagrįstai tikėtina, kad ieškovei buvo sudarytos prielaidos manyti, jog privatizavimo procedūra negali būti pabaigta dėl neišspręsto bendrojo naudojimo patalpų klausimo. Kita vertus, esant pradėtai privatizavimo procedūrai, ieškovė (neturėdama teisinio išsilavinimo) pagrįstai galėjo tikėtis, kad išsprendus bendrojo naudojimo patalpų klausimą, privatizavimo procesas bus baigtas.

102. Aplinkybė, kad proceso eiga nebuvo užtikrinta ir eilę metų nebuvo keliamas klausimas dėl jo pabaigos ar buto nuosavybės/naudojimo pagrindo, neturi sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas ir atlikusiems aiškius tokią valią patvirtinančius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010).

104. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad nuosavybės teisių įregistravimo procesas į Butą užtruko ir dėl pačios ieškovės veiksmų, nes dėl jos atlikto remonto (nekilo ginčo dėl to, kad yra pertvarkytos bendrojo naudojimo patalpos, jas faktiškai pasidalinant tarp ieškovės ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų) ir šiandien VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre yra fiksuoti faktiniai neatitikimai, visgi spręstina, kad 1992 m. pradėtas Buto privatizavimo procesas užsitęsė ne dėl ieškovės atlikto remonto (ginčo nekilo dėl to, kad paprastas remontas buvo atliktas po 2010 m.), tačiau dėl ieškovei nurodomų aplinkybių, kad Butas gali būti privatizuotas tik išsprendus bendrojo naudojimo patalpų klausimą. Minėta, ši priežastis tapo vienu esminių atsakovės ir trečiojo asmens argumentų ir bylos nagrinėjimo metu.

105. Papildomai pažymėtina, kad šalia esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkams susitarimo dėl bendrojo naudojimo patalpų nebuvimas netapo kliūtimi privatizuoti butą.

106. Pastebėtina ir tai, kad 2018 m. kovo 6 ieškovė pateikė prašymą raštu dėl Buto privatizavimo trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Ieškovė gavo 2018 m. balandžio 11 d. raštą Nr. A51-28558/17(2.14.1.17-TR2), kuriuo informuojama, kad ieškovės 2018 m. kovo 6 d. prašymas buvo persiųstas atsakovei pagal kompetenciją nagrinėjimui. Raštu taip pat informuojama, kad nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre į Butą nėra įregistruotos ir Atsakovei įrašius Butą į Savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą, pastaroji kreipsis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl jo perdavimo Atsakovės nuosavybėn. Atlikus minėtus veiksmus, Atsakovės galės spręsti klausimus, susijusius su privatizavimu.

107. Nesulaukusi jokių tolimesnių atsakymų dėl 2018 m. kovo 6 d. prašymo, ieškovė 2020 m. lapkričio 24 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydama informuoti, kokie veiksmai atlikti ir kokius papildomus veiksmus ieškovė turėtų atlikti, siekiant įgyvendinti teisę privatizuoti Butą.

109. Ieškovė 2021 m. kovo 2 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją su prašymu „Dėl buto privatizavimo“, kuriuo prašė Butą perduoti atsakovės nuosavybėn, kad kuo greičiau galėtų būti išspręstas prašymas, susijęs su Buto privatizavimu.

110. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, atsakydama į 2021 m. kovo 2 d. prašymą, informavo, kad Aplinkos ministerija tris kartus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teikė pastabas dėl savivaldybės administracijos parengtuose dokumentuose, kuriais be kitų nekilnojamojo turto objektų Vilniaus miesto savivaldybė jos nuosavybėn prašė perduoti butą (duomenys neskelbtini), nustatytų klaidų. Aplinkos ministerija informavo, kad atsakovei 2021 m. vasario 2 d. raštu pateikus pagal aplinkos ministerijos pastabas patikslintą turto, įskaitant Butą, perdavimo – priėmimo aktą, jis buvo pasirašytas 2021 m. vasario 19 d. (2021 m. vasario 19 d. aktas Nr. AK-528) ir vienas pasirašyto akto egzempliorius grąžintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

111. Perdavus Butą atsakovės nuosavybėn, ieškovė toliau negavo jokios informacijos apie jos pateikto prašymo išnagrinėjimą. Ieškovė neturi teisinio išsilavinimo ir specialių žinių, todėl pagal savo supratimą aiškinosi situaciją dėl Buto privatizavimo galimybių. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pridedamo susirašinėjimo su Vilniaus miesto Nekilnojamojo turto skyriaus vyr. specialistu, k k klausimas dėl bendrojo naudojimo patalpų pradėtas spręsti tik 2022 metų pavasarį (balandį/gegužę).

112. 2023 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus Priežiūros ir tvarkymo poskyrio vyresnioji specialistė elektroniniu paštu ieškovės sūnui Š. D. elektroniniu paštu atsiuntė susitarimo dėl bendrojo naudojimo patalpų pasidalinimo variantą, pasirašytą atsakovės įgalioto asmens.

113. Taigi, pasibaigus galioti Butų privatizavimo įstatymui, ieškovė bandė išsiaiškintis galimybes ir siekė baigti pradėtą privatizavimo procedūrą, o paaiškėjus, kad šalia esantis butas (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas, nors abu butai dalijasi tomis pačiomis bendrojo naudojimo patalpomis, ieškovė vėl kreipėsi į atsakovę dėl galimybės privatizuoti Butą.