Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-01-24 · Civilinė byla Nr. e2-68-196/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-24
Bylos Nr.
e2-68-196/2018
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01181-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vejuva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-68-196/2018 (S)Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01181-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 3.5.14.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1317-480/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vejuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Abastas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Vejuva“ 2016 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 45 085,73 Eur užmokesčio už prekes, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė UAB „Vejuva“ ir atsakovė UAB „Abastas“ 2017 m. sausio 23 d. pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriame prašė šalių pateiktą taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį patvirtino; panaikino Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. preliminarų sprendimą; civilinę bylą nutraukė; grąžino ieškovei UAB „Vejuva“ 339,75 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį. Ieškovė UAB „Vejuva“ 2017 m. kovo 29 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1317-480/2017 dėl 39 194,47 Eur užmokesčio už prekes išieškojimo iš atsakovės UAB „Abastas“. Prašyme teismui nurodė, kad atsakovė gera valia nevykdo taikos sutarties sąlygų, iki 2017 m. vasario 25 d. nesumokėjo ieškovei 6 535,00 Eur, iki 2017 m. kovo 25 d. nesumokėjo 6 535,00 Eur.Atsakovė UAB „Abastas“ 2017 m. balandžio 13 d. atsiliepime į prašymą išduoti vykdomąjį raštą nurodė, kad ieškovė yra perėmusi mokestinę nepriemoką 16 980 Eur sumai, ieškovė nepateikė duomenų, kad šių pinigų nėra gavusi. Laikotarpiais 2017 m. vasario 25 d. ir 2017 m. kovo 25 d. įmokos yra atliktos, nes jas padengė Valstybinė mokesčių inspekcija pagal sutartis, ieškovei susimažinus mokėtiną PVM, todėl dvigubai mokėti atsakovė pareigos neturi.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nutarė išduoti vykdomąjį raštą išieškoti ieškovės UAB „Vejuva“ naudai iš atsakovės UAB „Abastas“ 39 194,47 Eur; priteisė iš atsakovės UAB „Abastas“ ieškovės UAB „Vejuva“ naudai 327,04 Eur teisinės pagalbos išlaidų.Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės UAB „Vejuva“ ir atsakovės UAB „Abastas“ taikos sutartis joje nurodytomis sąlygomis. Pagal ieškovės ir atsakovės pasirašytos bei teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punktą atsakovė sutiko ir įsipareigojo sumokėti ieškovei 45085,73 Eur skolą už prekes, 550,00 Eur išlaidų advokatui, ir 25% ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, kuris sudaro 113,25 Eur, t. y. viso 45748,98 Eur tokiais terminais ir tvarka: 6535,00 Eur iki 2017 m. sausio 25 d.; 6535,00 Eur iki 2017 m. vasario 25 d.; 6535,00 Eur iki 2017 m. kovo 25 d.; 6535,00 Eur iki 2017 m. balandžio 25 d.; 6535,00 Eur iki 2017 m. gegužės 25 d.; 6535,00 Eur iki 2017 m. birželio 25 d.; 6538,98 Eur iki 2017 m. liepos 25 d.Teismas nustatė, kad ieškovės atstovė tiek 2017 m. kovo 29 d. prašyme išduoti vykdomąjį raštą, tiek ir 2017 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė gera valia nevykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų: iki 2017 m. vasario 25 d. nesumokėjo ieškovei 6 535,00 Eur, iki 2017 m. kovo 25 d. nesumokėjo 6 535,00 Eur. Atsakovė raštu pateiktame prašyme nurodė, kad ieškovė yra perėmusi mokestinę nepriemoką 16 980 Eur sumai ir sekanti nevėluojama įmoka už 2017 m. balandžio 25 d. sudarys 2 625 Eur, todėl prašymas išduoti vykdomąjį raštą yra nepagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės atstovės nurodytas aplinkybes, kad UAB „Vejuva“ yra atsisakiusi įskaityti mokestinę nepriemoką: ieškovė UAB „Vejuva“ 2017-03-22 raštu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) prašydama nutraukti paslaugos, inicijuotos pagal dokumentą „Prašymas duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti (FR0327)“ Nr. GNA-48933, pateiktą 2016-08-25, vykdymą, o taip pat 2017-03-23 raštu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prašydama nutraukti paslaugos, inicijuotos pagal dokumentą „Prašymas duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti (FR0327)“ Nr. GNA-43091, pateiktą 2016-07-25, vykdymą; Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2017-03-22 raštu Nr. (17.16-40) RES-39305 informavo, kad pagal mokesčio mokėtojo 2017-03-22 pateiktą prašymą atsisakyti paslaugos „Mokesčio nepriemokos perėmimas“ Nr. (17.17-40) GES-120184 paslaugos vykdymo atsisakyta bei 2017-03-23 raštu Nr. (17.16-40) RES-39737 informavo, kad pagal mokesčio mokėtojo 2017-03-23 pateiktą prašymą atsisakyti paslaugos „Mokesčio nepriemokos perėmimas“ Nr. (17.17-40) GES-121452 paslaugos vykdymo atsisakyta. Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad vykdė taikos sutartį bei sumokėjo ieškovei taikos sutartimi pripažintos skolos sumas joje numatytu terminu. Ieškovės atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad pagal taikos sutarties sąlygas atsakovė jai nėra skolinga pirmojo mokėjimo, kurį privalėjo sumokėti iki 2017 m. sausio 25 d..Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą išieškoti ieškovės UAB „Vejuva“ naudai ir atsakovės UAB „Abastas“ 39 194,47 Eur; priteisė iš atsakovės ieškovei 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį ir perdavė klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės 2017 m. balandžio 13 d. šiame posėdyje pateiktus naujus įrodymus priėmė ir prijungė prie bylos medžiagos (2017 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 42 sek. – 8 min. 48 sek.). Apeliantės atstovas teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas jų prijungimo prie bylos medžiagos reikalingumo, vadinasi, ir jų sąsajumo su taikos sutarties sąlygų galimu nevykdymu, klausimas nedalyvavo ir savo pozicijos dėl tokių įrodymų prijungimo ar neprijungimo, dėl šių įrodymų turinio ir įrodomosios reikšmės, teismui nutarus juos prijungti, negalėjo išsakyti. Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas byloje apeliantei jokio termino nuomonei dėl naujų įrodymų pareikšti ir suvaržydamas jos teisę teikti paaiškinimus dėl šių įrodymų, pažeidė šalių lygiateisiškumo, rungimosi, teismo bendradarbiavimo su bylos šalimis principus (CPK 8, 12, 17 str.). Dėl tokio nepakankamai efektyvaus teismo veikimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (joje iškeltas procesinis teismo nutarties vykdymo klausimas). Nurodė, kad ieškovė teismo posėdžio metu paneigė atitinkamų sumų pagal taikos sutarties sąlygas gavimą (2017 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 44 sek. – 11 min. 50 sek.), todėl būtent atsakovei tenka pareiga pateikti įrodymus, kad vykdo ar įvykdė taikos sutarties sąlygas iki prašymo išduoti vykdomąjį raštą, viena ar kita forma (pavyzdžiui, per Valstybinę mokesčių inspekciją). Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi įpareigojo atsakovę UAB „Abastas“ ne vėliau kaip 7 d. iki paskirto teismo posėdžio pateikti įrodymus, kad vykdo ar įvykdė taikos sutarties sąlygas iki prašymo išduoti vykdomąjį raštą viena ar kita forma (pavyzdžiui per Valstybinę mokesčių inspekciją ar kita). Atsakovė iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio jokių įrodymų apie taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą nepateikė, paskyrus prašymo išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjimą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, jos atstovas į teismo posėdį neatvyko.Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nurodė, jog atsakovė be pavėluotai atlikto vieno mokėjimo 6 554, 51 Eur sumai daugiau jokių mokėjimų nėra atlikusi. Teismas įvertino, kad atsakovei 2017 m. balandžio 13 d. ieškovės atstovės į bylą pateikti įrodymai šiuo metu yra žinomi, o jie patvirtina, kad ieškovė yra atsisakiusi mokesčio nepriemokos perėmimo, todėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-06-15 patikrinimo akto Nr. (7.45 E) FR0680-271 išvados dėl PVM skirtumo likučio grąžinimo nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingos.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nevykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, sprendė, kad jai tenka jos neveikimo teisinės pasekmės – vykdomojo rašto išdavimas pagal ieškovės ir atsakovės taikos sutarties 1 punktą.Teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jai iš atsakovės priteisė 327,04 Eur teisinės pagalbos išlaidas, nes tenkino ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus atsakovės atskirąjį skundą, ieškovei nepriteisė teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Abastas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškovei atsakovė 16 980,00 Eur trišale sutartimi atliko apmokėjimą, todėl UAB „Vejuva“ tuo metu nebemokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM, nes pagal sutartis atliko PVM mažinimą UAB „Abastas“ perimta nepriemoka. UAB „Vejuva“ susimažino mokėtiną PVM Valstybinei mokesčių inspekcijai sutartyse nurodyta suma, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.Lietuvos teismų praktika yra suformulavusi taisyklę, kad teismas gali kitos šalies nepripažinti pažeidusia prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolės šalis nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo. Ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę. Be to, bendrieji teisės principai suponuoja, kad įstatymus pažeidžiantis asmuo negali turėti iš to naudos, nes iš neteisės teisė neatsiranda.Teismas neteisingai vertino, kad ieškovės atsisakymas nuo susitarimo yra atsakovės atsakomybė. Ieškovė, atsakovė ir Valstybinė mokesčių inspekcija žinojo, kad minėti pinigai yra perimti sutartimi, o atsisakymo ieškovė nederino su atsakove. Toks atsisakymas pirmiausia neturi jokio ryšio su byla, nes apmokėjimas jau buvo įvykęs ir tais UAB „Abastas“ pinigais ieškovė, susimažinusi įmokas Valstybinei mokesčių inspekcijai, jais disponavo. Dėl to toks ieškovės atsisakymas galėjo būti pagrindas kilti kitam civiliniam ginčui, o ne pagrindas reikalauti du kartus apmokėti tą pačią sumą sumą pagal tą pačią taikos sutartį.Ieškovė teisme žodžiu nurodė naujas aplinkybes, kurių negalėjo išklausyti atsakovė ir pateikti argumentus. Naujiems teiginiams ieškovė nepateikė jokių įrodymų, todėl klausimas dėl kitų mokėjimų negalėjo būti sprendžiamas šioje stadijoje, be to, buvo išeita už prašymo ribų.Valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. rugpjūčio 28 d. yra skolinga atsakovei 65 395,91 Eur, todėl UAB „Vejuva“ visada gali pasiimti jai priklausančią pinigų sumą, kurią perėmė sutartimis, o atsakovė sutinka, kad ieškovės, jai piktybiškai pasinaudojus pinigais kelis mėnesius, vėl jų atsisakius tam, kad būtų sukeltas nepagrįstas ginčas teisme, atsisakymas būtų panaikintas ir sutinka sudaryti vėl sutartį minėtai sumai. Šiuo atveju būtų pasiektas teisingas ir teisinis stabilumas, nes dabartinis ieškovės elgesys iškraipo sutartimi formuojamus santykius ir įveda neaiškumo, nestabilumo, ieškovė, nebendradarbiaudama pasinaudojo pinigais, o po to jų atsisakiusi iš neteisėtų veiksmų pageidauja teisės. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Vejuva“ prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti; priteisti iš atsakovės UAB „Abastas“ ieškovės UAB „Vejuva“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Atsakovė UAB „Abastas“ nepagrįstai teigia, kad ieškovė susimažino mokėtiną PVM 16 980,00 Eur suma, nes to ieškovė nepadarė ir negalėjo padaryti, kadangi nebuvo priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1317-480/2017 teisėtai išdavė vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš UAB „Abastas“ ieškovo naudai. Taikos sutartyje nėra numatytas UAB „Abastas“ skolos sumokėjimas 16 980,00 Eur mokestinės nepriemokos perėmimu, nors tas klausimas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo buvo iškeltas UAB „Abastas“ prieštaravimuose, į kuriuos atsakyta UAB „Vejuva“ 2016-11-03 atsiliepime į UAB „Abastas“ prieštaravimus. Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys buvo pasirašytos tik dėl 16 980,00 Eur sumos, tuo tarpu pagal taikos sutartį UAB „Abastas“ įsipareigojo sumokėti ir nesumokėjo daug didesnę sumą - 39 194,47 Eur. UAB „Abastas“ nepateikia argumentų, kodėl nesumokėjo taikos sutartyje nurodytos skolos sumos, viršijančios 16 980,00 Eur. Šios aplinkybės ir taikos sutarties nuostatos dar kartą įrodo, kad taikos sutarties šalys jos vykdymo nesiejo su mokestinės nepriemokos perėmimu. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi įstatymo galią šalims, todėl turi būti vykdoma. Atsižvelgiant į tai, UAB „Abastas“ atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl taikos sutarties įvykdymo mokestinės nepriemokos perėmimu yra nepagrįsti. UAB „Abastas“ nepagrįstai nurodo, jog jai nebuvo žinomi UAB „Vejuva“ 2017 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-1317-480/2017 pateikti Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2017-03-22 raštas Nr. (17.16-40) RES-39304, 2017-03-22 raštas Nr. (17.16-40) RES- 39305 ir 2017-03-23 raštas Nr. (17.16-40) RES 39737, kuriais patvirtinti UAB „Vejuva“ prašymai atsisakyti mokestinės nepriemokos už 16 980,00 Eur sumą perėmimo. UAB „Vejuva“ telefonu buvo pranešusi UAB „Abastas“ direktoriui apie mokestinės nepriemokos perėmimo atsisakymą, taip pat telefonu ragino vykdyti taikos sutartį. Todėl atskirojo skundo argumentai, jog ieškovė nebendradarbiavo, neatitinka tikrovės. UAB „Vejuva“ neturėjo ir negalėjo laukti, kol bus baigtas UAB „Abastas“ mokestinis patikrinimas, kuris faktiškai baigėsi tik 2017-06-12, ir bus priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo (tik tuomet būtų įsigaliojusios mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys tarp atsakovės ir ieškovės) – taikos sutartimi, kuri šalims turi įstatymo galią, UAB „Abastas“ prisiėmė pareigą grąžinti skolą iki 2017 m. liepos 25 d., todėl bet koks skolos mokėjimo termino nukėlimas pažeidžia ieškovės finansinius interesus. UAB „Abastas“ 2017 m. balandžio 13 d. pateikė per EPP Kauno apygardos teismui prašymą netenkinti prašymo išduoti vykdomąjį raštą, kuriame išdėstė argumentus dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, t. y. Kauno apygardos teismo posėdžio dieną civilinėje byloje Nr.e2-1317-480/2017. UAB „Vejuva“, siekdama bylos išnagrinėjimo per vieną posėdį, turėjo per nepaprastai trumpą laiką prieš pat posėdį pateikti Kauno apygardos teismui įrodymus dėl mokestinės nepriemokos perėmimo atsisakymo. Taip pat UAB „Abastas“ neįvykdė Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nustatytos pareigos ne vėliau kaip 7 d. iki paskirto teismo posėdžio pateikti įrodymus, kad vykdo ar įvykdė taikos sutarties sąlygas iki prašymo išduoti vykdomąjį raštą viena ar kita forma (pavyzdžiui per Valstybinę mokesčių inspekciją ar kita). Taip pat UAB „Abastas“ be pateisinamos priežasties neatvyko į 2017 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apygardos teismo posėdį. Tai patvirtina, kad UAB „Abastas“ vilkina procesą byloje ir stengiasi kaip įmanoma (taip pat ir nepagristu atskiruoju skundu) vilkinti išieškojimą pagal taikos sutartį priverstine tvarka, ir taip elgiasi nesąžiningai, nevykdo bendradarbiavimo pareigos. UAB „Abastas“ skolos sumokėjimas mokestinės nepriemokos perėmimu buvo iškeltas dar iki taikos sutarties sudarymo ir specialiai nebuvo įtrauktas į taikos sutartį, todėl atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartis yra galiojanti, UAB „Vejuva“ atsisakymas nuo mokestinės nepriemokos perėmimo ir UAB „Abastas“ žinojimas ar nežinojimas apie tai nėra pagrindas naikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1317-480/2017 dėl vykdomojo rašto išdavimo.Atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė neva pasinaudojo pinigais pagal mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis, kad apmokėjimas pagal taikos sutartį jau buvo įvykęs, nes ieškovas neva susimažino įmokas Valstybinei mokesčių inspekcijai neatitinka tikrovės. UAB „Vejuva“ jokių pinigų pagal mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis negavo ir savo mokestinių prievolių nesusimažino, nes šios sutartys, kaip minėta, neįsigaliojo, kadangi nebuvo priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo patvirtinimo (dėl vykusio atsakovo mokestinio patikrinimo, o po to ir dėl to, kad ieškovė atsisakė mokestinės nepriemokos perėmimo).Atsakovė nepagrįstai atskirajame skunde teigia, kad teismo posėdžio metu ieškovė žodžiu pateikė naujus įrodymus, dėl kurių atsakovė negalėjo atsikirsti. Visų pirma, neaišku, kokius naujus įrodymus atsakovė turi omenyje – ieškovė nenurodė jokių naujų atsakovei nežinomų aplinkybių Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d posėdžio metu. Be to, atsakovė be pateisinamos priežasties neatvyko į Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d posėdį, todėl prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Ieškovė prieš Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. posėdį pateikė skolų apyvartos žurnalo kopiją (prieš pakankamai laiko, kad atsakovė galėtų su juo susipažinti), tačiau tik todėl, kad atsakovė neįvykdė jai Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nustatytos pareigos pateikti įrodymus apie taikos sutarties įvykdymą. Taigi atskirojo skundo argumentai dėl naujų įrodymų nepagrįsti.Kauno apygardos teismas nepagrįstai 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-1317-480/2017 priteisė ieškovui tik 327,04 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir nepateikė argumentų, kodėl netenkino ieškovės prašymo dėl 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šios išlaidos susijusios ne tik su dalyvavimu teismo posėdžiuose, prašymų teikimu, bet ir kelione iš Vilniaus į/iš teismo posėdžius, pasiruošimu teismo posėdžiams ir kitais atsakovo dokumentais. Prašomos priteisti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių ir priteistinos ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovės atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktas 2017 m. rugpjūčio 28 d. išrašas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie mokesčių permoką galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, be to, jis nepagrindžia taikos sutarties vykdymo ar nevykdymo, todėl jį atsisakytina priimti ir jis grąžintinas apeliantei.

Dėl dispozityvumo principo

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime (nagrinėjamu atveju - nutartyje) neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio (prašymo) dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016). Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui ieškovė UAB „Vejuva“ pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1317-480/2017 dėl 39 194,47 Eur užmokesčio už prekes išieškojimo iš atsakovės UAB „Abastas“. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į prašyme nurodytas aplinkybes dėl nevykdomos taikos sutarties, taip pat į atsakovės atsikirtimus apie ieškovės mokestinės nepriemokos perėmimą, į byloje nustatytas aplinkybes, kad mokestinės nepriemokos perėmimas neįvyko, nutarė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą prašyme nurodytai sumai.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ginčą nagrinėjo neperžengdamas šalių nustatytų ribų bei prašyme pareikštų reikalavimų, todėl atskirojo skundo argumentus, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, laikytinas nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovė nepagrindžia savo pozicijos dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo, t. y. nenurodo, kokiu būdu pirmosios instancijos teismas šias ribas peržengė.

Dėl rungimosi principo

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą (joje iškeltą procesinį teismo nutarties vykdymo klausimą) iš naujo, pažeidė proceso teisės normas, nes žodiniame teismo posėdyje nagrinėjo naujas ieškovės nurodytas aplinkybes, nesudarydamas sąlygų atsakovei pateikti argumentus analizuojamu klausimu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliantės vardijamų procesinių teisių pažeidimų neįžvelgia, o atskirojo skundo argumentus, jog minėti pažeidimai darė įtaką netinkamo procesinio sprendimo priėmimui, atmeta žemiau išdėstytais motyvais.Teisingo ir tinkamo civilinio proceso idėja remiasi nuostata, jog teismo sprendimas gali būti priimtas tik išklausius abi proceso šalis. Tik abiejų šalių dalyvavimas sprendžiant ginčą, jų aktyvūs veiksmai, pateikiant teismui savo argumentus ir turimus įrodymus, gali lemti visapusišką bylos aplinkybių išnagrinėjimą ir ištyrimą. Tai leidžia išsiaiškinti materialiąją tiesą byloje. Tinkamo proceso, šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimui užtikrinti yra detaliai reglamentuojama teismo šaukimų, pranešimų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo šalims tvarka, šalims suteikiama teisė teismo posėdžio metu išdėstyti savo poziciją ir pan. Tačiau minėti principai bei teisės neturėtų būti suprantamos formaliai, nes reikalavimas išklausyti abi šalis nereiškia, kad procesas turi tęstis tol, kol viena ar abi šalys būtinai atvyks į teismo posėdį. Ne mažiau svarbūs proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai, kurie reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Norint įgyvendinti anksčiau minėtus proceso koncentracijos, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-103-516/2016).Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovei 2017 m. kovo 29 d. pateikus prašymą išduoti vykdomąjį rašą, atsakovė 2017 m. balandžio 13 d. teismui pateikė prašymą jo netenkinti, šiame prašyme kartu išreiškė savo nepageidavimą dalyvauti pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 13 d. žodiniame teismo posėdyje. Minėto teismo posėdžio metu ieškovė pateikė papildomus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas ieškovės 2017 m. balandžio 13 d. šiame posėdyje pateiktus naujus įrodymus priėmė ir prijungė prie bylos medžiagos. Apeliantės atstovas teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas jų prijungimo prie bylos medžiagos reikalingumo, vadinasi, ir jų sąsajumo su taikos sutarties sąlygų galimu nevykdymu, klausimas nedalyvavo ir savo pozicijos dėl tokių įrodymų prijungimo ar neprijungimo, dėl šių įrodymų turinio ir įrodomosios reikšmės, teismui nutarus juos prijungti, negalėjo išsakyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties 14 punktas). Tą pačią dieną pirmosios instancijos teismas nutartimi tenkino ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, konstatavo šalių lygiateisiškumo, rungimosi, teismo bendradarbiavimo su bylos šalimis principų pažeidimą (CPK 8, 12, 17 straipsniai), Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, ruošdamasis nagrinėti teismo nutarties vykdymo klausimą iš naujo, 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi šiam klausimui nagrinėti paskyrė teismo posėdį žodinio proceso tvarka 2017 m. rugpjūčio 31 d. 13.00 val., įpareigojo atsakovę UAB „Abastas“ ne vėliau kaip 7 d. iki paskirto teismo posėdžio pateikti įrodymus, kad vykdo ar įvykdė taikos sutarties sąlygas iki prašymo išduoti vykdomąjį raštą viena ar kita forma (pavyzdžiui, per Valstybinę mokesčių inspekciją ar kita). Apie teismo posėdžio vietą ir laiką apeliantei buvo pranešta. Atsakovė pirmosios instancijos teismui įrodymų dėl taikos sutarties vykdymo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė. Be kita ko pažymėtina, kad apeliantė, bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismui teikė atsiliepimą į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teikė įrodymus, pagrindžiančius atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, tačiau teismo įpareigojimo pateikti įrodymus, kad vykdo ar įvykdė taikos sutarties sąlygas iki prašymo išduoti vykdomąjį raštą viena ar kita forma (pavyzdžiui, per Valstybinę mokesčių inspekciją ar kita) nevykdė, į teismo posėdį neatvyko. Apeliantė savo pačios valia nepasinaudojo galimybe dalyvauti teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme ir teikti paaiškinimus dėl ginčo esmės, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė sąlygų pateikti argumentus į ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Pažymėtina, kad įrodymų apie taikos sutarties vykdymą nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antrą kartą nagrinėjant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12, 17 straipsniai), apeliantė pati nebendradarbiavo su teismu (CPK 8 straipsnis), todėl darytina išvada, jog apeliantės teisė į tinkamą teismo procesą nepažeista.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis

Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad kai šalys ginčą išsprendžia taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudaro taikos sutartį ir teismas šią patvirtina, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė UAB „Vejuva“ pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį (žr. šios nutarties 21 punktą) civilinėje byloje Nr. e2-1317-480/2017 dėl 39 194,47 Eur užmokesčio už prekes išieškojimo iš atsakovės UAB „Abastas“. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nevykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, sprendė, kad jai tenka jos neveikimo teisinės pasekmės – vykdomojo rašto išdavimas pagal ieškovės ir atsakovės taikos sutarties 1 punktą. Atsakovė UAB „Abastas“ atskirajame skunde nesutinka su Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi išduoti vykdomąjį raštą visai sumai, motyvuodama tuo, kad dėl ieškovės nebendradarbiavimo neįvyko 16 980 Eur mokestinės nepriemokos perėmimas, kurio pagrindu atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį.Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis, pagal kurias ieškovė UAB „Vejuva“ (mokesčių mokėtoja) ir atsakovė UAB „Abastas“ (skolos perėmėja) susitarė, kad mokesčių mokėtoja perduoda skolos perėmėjai iš viso 16 980 Eur mokestinę nepriemoką (sutarčių 3 punktas). UAB „Vejuva“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė prašymus duoti sutikimus mokestinei nepriemokai perimti (t. 3, b. l. 40, 47, 54). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad tokie sutikimai buvo gauti. Šių sutarčių 12 punkte nurodyta, kad sutartys įsigalioja tik nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo priėmimo dienos. Ginčo šalys buvo informuotos, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimas galės būti priimtas tik atlikus UAB „Abastas“ mokestinį patikrinimą. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 12 d. patikrinimo aktas Nr. (7.45 E)FR0680-271 patvirtina, kad UAB „Abastas“ mokestinis patikrinimas buvo baigtas tik 2017 m. birželio 15 d. (t. 3, b. l. 91)Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės argumentus dėl bendradarbiavimo, pažymi, kad UAB „Vejuva“ pateikė prašymus atsisakyti mokestinės nepriemokos perėmimo tik užsitęsus Valstybinėje mokesčių inspekcijoje procedūroms Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimui priimti (t. 3, b. l. 38-39, 41, 45-46, 48, 53, 55). Kaip minėta, šis perėmimas, pirmiausia, neįvyko dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimo nepriėmimo, ir, antra, dėl ieškovės atsisakymo. Dėl to teigti, kad mokestinės nepriemokos perėmimas įvyko vien dėl ieškovės nebendradarbiavimo, nėra pagrindo. Be to, tokio atsakovės atsiskaitymo su ieškove būdo (per Valstybinę mokesčių inspekciją) nenumatė ir teismo patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygos.Atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė pasinaudojo pinigais pagal mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis, kad apmokėjimas pagal taikos sutartį jau buvo įvykęs, nes ieškovė susimažino įmokas, mokėtinas į valstybės biudžetą, nepagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis), todėl atmestini. Apeliacinės instancijos teismas taip pažymi, kad atsakovė UAB „Abastas“ nei pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nepateikė argumentų ir įrodymų, kodėl nesumokėjo taikos sutartyje nurodytos skolos sumos, viršijančios 16 980,00 Eur (visi teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nurodyti terminai yra suėję iki skundžiamos nutarties priėmimo). Atsižvelgdamas į tai, kad 16 980,00 Eur mokestinės nepriemokos perėmimas neįvyko, į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad vykdo taikos sutartį viena ar kita forma (pavyzdžiui, per Valstybinę mokesčių inspekciją), apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada išduoti vykdomąjį raštą visai ieškovės prašomai sumai (taikos sutarties 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo priėmė nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo argumentus dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgus į tai, kad atskiruoju skundu neskundžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, į tai kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, bylinėjimosi išlaidos, paskirstytos minėta nutartimi, neperskirstytinos (CPK 93, 320 straipsniai). Pozicijos, kad nesant skundo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei palikus procesinį sprendimą nepakeistą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos, laikosi ir kasacinis teismas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, ieškovės naudai priteistini 100 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo ir surašymo išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ (juridinio asmens kodas 303163938) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vejuva“ (juridinio asmens kodas 123552749) naudai 100 (šimtą) Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo ir surašymo išlaidų.

Teisėjas Konstantinas Gurinas