- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-145-372/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08359-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- M. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1075-1003/2019 pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovui M. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. R., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą R. K., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. R. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo. Teismo prašė: 1) pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimu patvirtintos R. K. ir M. R. 2010 m. lapkričio 24 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 10 punktą; 2) priteisti iš atsakovo M. R. nepilnamečiam sūnui D. R. išlaikymą po 285 Eur kas mėnesį išmokamą periodinę išmoką nuo ieškinio pateikimo iki D. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) nustatyti, kad priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui uzufrukto teisėmis tvarko jo įstatyminė atstovė mama R. K.; 4) priteisti iš atsakovo ieškovui turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad po Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui D. R., praėjo beveik aštuoneri metai; per tą laiką ženkliai išaugo būsto komunalinių mokesčių, maisto produktų, avalynės, rūbų, paslaugų ir kt. kainos, šalyje pasikeitė valiuta, ne kartą buvo didinamas minimalus darbo užmokestis; iš esmės padidėjo ir nepilnamečio vaiko D. R. poreikiai, todėl ankstesniu teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis, atsižvelgiant į pasikeitusias valstybės ekonomines sąlygas ir išaugusius nepilnamečio sūnaus poreikius, yra akivaizdžiai per mažas.
Atsiliepimas
3. A. M. R. atsiliepime į pareikštą ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo ieškinio reikalavimas padidinti nepilnamečiui vaikui teikiamą išlaikymą galėtų būti tenkinamas, jei ieškovas įrodytų egzistuojant aplinkybes, kurios būtų esmingai pasikeitusios nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, įsiteisėjimo momento, kurios liudytų apie pablogėjusias galimybes įgyvendinti nepilnamečio vaiko teises ir užtikrinti jo teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 31 d. sprendimu teismas nusprendė: 1) ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies; 2) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-757-569/2011 patvirtintos 2010-11-24 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 10 punktą dalyje, kurioje buvo nustatytas M. R. išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. R. dydis, ir priteisti iš M. R. išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 210 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2018-12-17) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio vaiko atstovei – motinai R. K.; sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai; 3) likusioje dalyje ieškinį atmesti; 4) priteisti M. R. iš D. R. 524,81 Eur bylinėjimosi išlaidas; 5) priteisti valstybei iš M. R. 11 Eur žyminį mokestį ir 5 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
5. Teismas sprendė, kad tiek R. K. šeimos, kurioje gyvena ieškovas, tiek atsakovo šeimos pajamos esmingai nesiskiria, šeimos turi paskolinių įsipareigojimų bankams, patiria išlaidas komunaliniams mokesčiams, maistui ir kitų poreikių tenkinimui; nuo 2011 metų santuokos nutraukimo M. R. ir R. K. turtinė padėtis esmingai nepasikeitė.
6. Teismas vertino, kad ieškovo poreikiai nuo Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo priėmimo padidėjo, ieškovas auga, tapo paaugliu, padidėjo išlaidos maistui, būstui, higienos priemonėms, dienpinigiams, pramogoms, kitų poreikių tenkinimui, ieškovas lanko sporto klubą, be to, per aštuonerius metus nuo sprendimo priėmimo pragyvenimas šalyje pabrango, pakilo kasdieninio vartojimo prekių, paslaugų kainos, ne kartą buvo didinamas minimalus darbo užmokestis, o pagrindinė našta, išlaikant vaiką, tenkinant jo poreikius, tenka kartu su nepilnamečiu vaiku gyvenančiai ieškovo atstovei pagal įstatymą. Įvertinęs realiai ieškovo patiriamas išlaidas, jo poreikius, trečiojo asmens, atsakovo pajamas, turimą turtą, patiriamas asmenines ir šeimos išlaidas, atsakovo teikiamą išlaikymą ir jo galimybes teikti ieškovui išlaikymą, taip pat įvertinęs tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nukreiptas ir į perspektyvą, ateities poreikių tenkinimą, teismas sprendė padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. R. iki 210 Eur kas mėnesį.
7. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nuo 2018 m. lapkričio mėnesio savanoriškai teikia išlaikymą ieškovui, mokėdamas po 170 Eur kas mėnesį; ieškovas, trečiasis asmuo šių atsakovo pateiktų duomenų nepaneigė; ieškinys teisme gautas 2018-12-17, atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė dėl šalių ir valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims nuo atsakovo mokamos 170 Eur sumos. Teismas konstatavo, jog ieškinį tenkinus iš dalies bei atsižvelgus į tai, kad tenkinta 34,78 proc. ieškinio reikalavimų ir atmesta 65,22 proc. ieškinio reikalavimų, įskaičius priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovui iš ieškovo priteistinos 524,81 Eur bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
8. Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) D. R., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą R. K., prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 31 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo – priteisti ieškovui D. R. iš atsakovo M. R. 363 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, bei priteisti iš atsakovo M. R. ieškovui D. R. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimas dėl ginčo esmės nėra palankus atsakovui, o yra palankus ieškovui, kadangi buvo tenkintas jo reikalavimas ir išlaikymas padidintas. Teismas neturėjo jokio pagrindo laikyti, kad byla išspręsta ne ieškovo naudai ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo – nepilnamečio vaiko.
8.2. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Nagrinėjamu atveju kaltas dėl pradėto teisminio proceso teisme buvo atsakovas, kadangi geruoju neteikė pakankamo išlaikymo nepilnamečiui sūnui, dėl ko nepilnametis vaikas turėjo kreiptis į teismą, o teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu konstatavo nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.
8.3. Tokio pobūdžio bylose nereikėtų suabsoliutinti reikalavimo tenkinimo proporcijų, apskaičiuojant priteistinas bylinėjimosi išlaidas, o teisinga ir sąžininga būtų taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalį bei apginti nepilnamečio vaiko interesus ne tik nustatant teisingą jam reikalingo išlaikymo dydį, bet ir sąžiningai paskirstant bylinėjimosi išlaidas tarp nepilnamečio vaiko bei pilnamečio tėvo. Šiuo atveju padidinus išlaikymą, kartu nustatyta ir piniginė prievolė nepilnamečiui vaikui – tokiu sprendimu paneigiama pačio išlaikymo paskirtis bei prasmė.
8.4. Byla nelaikytina sudėtinga, teisės normos ir teismų praktika nuosekli bei aiški, todėl nėra jokių aplinkybių, kad atsakovo išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti beveik 3 kartus viršytų ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Dėl šių priežasčių teismas iš atsakovo ieškovui priteisė tik 126,25 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, o iš ieškovo atsakovui priteisė net 651,06 išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, bei, taikydamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, priteisė atsakovui (pilnamečiui asmeniui) ir ieškovo (nepilnamečio vaiko) net 524,81 Eur (651,06 Eur - 126,25 Eur) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Teisinga būtų laikyti, kad šioje byloje šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios gali būti skaičiuotinos kaip priteistinos, yra panašaus dydžio.
8.5. Teismas neteisingai suskaičiavo, kad tenkina 34,78 proc. ieškovo reikalavimų, juos skaičiuodamas ne nuo 123 Eur, o nuo 170 Eur, kuriuos atsakovas pradėjo mokėti tik tada, kai ieškovo mama nurodė, jog nepakanka nepilnamečiui vaikui atsakovo teikiamo išlaikymo. 2018 m. rugsėjo 13 d. atsakovas sumokėjo nepilnamečio sūnaus išlaikymui tik 123 Eur išlaikymą, 2018 m. spalio 12 d. sumokėjo 123 Eur, 2018 m. lapkričio 13 d. sumokėjo 123 Eur, jeigu ieškovas nebūtų iškėlęs bylos dėl išlaikymo padidinimo, nėra jokios garantijos, kad atsakovas būtų mokėjęs 170 Eur išlaikymą, tad skaičiuojant nuo 123 Eur atsakovo mokėto išlaikymo, ieškinio reikalavimų buvo tenkinta 53,70 proc.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas M. R. prašo: 1) ieškovo apeliacinį skundą atmesti; 2) priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Skundžiamas sprendimas iš dalies yra palankus ir ieškovui, ir atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškinys tenkintas 34,74 proc. apimtimi, o atmestas 65,22 proc. apimtimi, padarė pagrįstą išvadą.
9.2. CPK 93 straipsnio 4 dalyje yra numatytos sąlygos, kurioms esant teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo taisyklių. Tos sąlygos yra šalių procesinio elgesio tinkamumas bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Ieškovas apeliaciniu skundu neįrodinėja ir nepateikia argumentų, kad atsakovo procesinis elgesys būtų netinkamas, kad bylinėjimosi išlaidos būtų susidariusios dėl priežasčių, už kurias atsakingas išimtinai atsakovas.
9.3. Ieškovas kvestionuoja atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį per savo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Tarp Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2 punkte numatytų kriterijų, kuriais vertinamas bylinėjimosi išlaidų dydis, nėra tokio kriterijaus kaip šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžių santykis.
9.4. Atsakovas didesnį išlaikymo dydį, nei faktiškai priteista Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimu, pradėjo mokėti dar prieš nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimą (nuo 2018 m. lapkričio mėnesio), o ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2018 m. gruodžio 17 d., tad atsakovo sprendimas mokėti didesnį išlaikymą nebuvo nulemtas nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimų tenkinimo apimtis turėtų būti skaičiuojama išlaikymo padidinimą vertinant nuo 170 Eur, o ne nuo 123 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašė priimti ir pridėti prie bylos. Teismui buvo pateikti: 2018 m. rugsėjo 13 d., 2018 m. spalio 12 d., 2018 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymai. 2019 m. gruodžio 17 d. teismui buvo pateiktas 2018 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymas.
12. Ieškovas nurodė, kad teikia mokėjimo nurodymus, kuriais atsakovas jam mokėjo 123 Eur išlaikymą (2018 m. lapkričio 13 d. buvo sumokėtas 170 Eur dydžio išlaikymas). Ieškovas prašė šiuos įrodymus priimti, kadangi jų pateikimo būtinybė kilo po teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo priėmimo, kuriuo buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad pateikti įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimu buvo nutraukta tarp M. R. ir R. R. sudaryta santuoka; patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 10 punkte šalys susitarė, kad M. R. kiekvieną mėnesį nuo 2010-11-01 sūnaus D. R. išlaikymui mokės po 400 Lt iki jo pilnametystės. Ieškovas D. R., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą R. K., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. R. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, teismo prašė priteisti iš atsakovo M. R. nepilnamečiui sūnui D. R. išlaikymą po 285 Eur kas mėnesį išmokamą periodinę išmoką nuo ieškinio pateikimo iki D. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Skundžiamu sprendimu teismas nusprendė priteisti iš M. R. išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 210 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2018-12-17) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
16. Nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 13 d.; 2018 m. spalio 12 d. mokėjimo nurodymais atsakovas M. R. mokėjo sūnaus D. R. išlaikymui po 123 Eur. 2018 m. lapkričio 13 d.; 2018 m. gruodžio 13 d.; 2019 m. sausio 11 d.; 2019 m. vasario 13 d. mokėjimo nurodymais atsakovas M. R. mokėjo sūnaus D. R. išlaikymui po 170 Eur.
17. Ieškovo D. R., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą R. K., ieškinys atsakovui M. R. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2018 m. gruodžio 18 d.
18. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, jog nagrinėjamoje byloje patyrė 363 Eur dydžio teisinių paslaugų išlaidas, o atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 998,25 Eur dydžio teisinių paslaugų išlaidas.
Dėl ginčo esmės
19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tarp bylos šalių buvo paskirstytos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė, jog atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nuo 2018 m. lapkričio mėnesio savanoriškai teikia išlaikymą ieškovui, mokėdamas po 170 Eur kas mėnesį; ieškinys teisme gautas 2018 m. gruodžio 17 d., todėl nagrinėjamu atveju tikslinga spręsti šalių ir valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims nuo atsakovo mokamos 170 Eur sumos.
21. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė papildomus įrodymus (mokėjimo nurodymus), liudijančius, kad atsakovas ieškovui mokėjo po 123 Eur. Apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai suskaičiavo, jog tenkina 34,78 proc. ieškovo reikalavimų, juos skaičiuodamas ne nuo 123 Eur, o nuo 170 Eur, kuriuos atsakovas pradėjo mokėti tik tada, kai ieškovo mama nurodė, jog nepakanka nepilnamečiui vaikui atsakovo teikiamo išlaikymo. Ieškovo vertinimu, skaičiuojant nuo 123 Eur atsakovo mokėto išlaikymo, jo ieškinio reikalavimų tenkinta 53,70 proc., tad atitinkamai turėtų būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.
22. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 13 d.; 2018 m. spalio 12 d. mokėjimo nurodymais atsakovas M. R. mokėjo sūnaus D. R. išlaikymui po 123 Eur; o 2018 m. lapkričio 13 d.; 2018 m. gruodžio 13 d.; 2019 m. sausio 11 d.; 2019 m. vasario 13 d. mokėjimo nurodymais atsakovas M. R. mokėjo sūnaus D. R. išlaikymui jau po 170 Eur. Ieškovo D. R., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą R. K., ieškinys atsakovui M. R. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2018 m. gruodžio 17 d., priimtas 2018 m. gruodžio 18 d.
23. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims nuo atsakovo mokamos 170 Eur sumos sprendė visiškai pagrįstai.
24. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, teismo prašė priteisti iš atsakovo M. R. nepilnamečiam sūnui D. R. išlaikymą po 285 Eur kas mėnesį išmokamą periodinę išmoką nuo ieškinio pateikimo iki D. R. pilnametystės. Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad išlaikymo padidinimas iki 285 Eur kas mėnesį nėra pagrįstas. Teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad šiuo metu ieškovo išlaikymui moka po 170 Eur kas mėnesį, ir sutiko, jog sūnaus poreikiai padidėjo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs realiai ieškovo patiriamas išlaidas, jo poreikius, trečiojo asmens, atsakovo pajamas, turimą turtą, patiriamas asmenines ir šeimos išlaidas, atsakovo teikiamą išlaikymą ir jo galimybes teikti ieškovui išlaikymą, nusprendė padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. R. iki 210 Eur kas mėnesį.
25. Įvertinus tai, kad atsakovas dar iki ieškinio pateikimo mokėjo po 170 Eur, pripažino, kad sūnaus poreikiai padidėjo, kad ieškovo prašymas dėl išlaikymo dydžio buvo tenkintas iš dalies (prašyta priteisti 285 Eur, o priteista 210 Eur suma), konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju buvo tenkinta 34,78 proc. ieškinio reikalavimų ir atmesta 65,22 proc. ieškinio reikalavimų. T. y., nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio reikalavimas buvo tenkintas iš dalies, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog sprendimas dėl ginčo esmės yra palankus išimtinai ieškovui, kadangi buvo tenkintas jo reikalavimas ir išlaikymas padidintas, atmestini kaip nepagrįsti.
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
27. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, jog nagrinėjamoje byloje patyrė 363 Eur dydžio teisinių paslaugų išlaidas, o atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 998,25 Eur dydžio teisinių paslaugų išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustačius, jog ieškovo ieškinys buvo tenkintas iš dalies – buvo tenkinta 34,78 proc. ieškinio reikalavimų ir atmesta 65,22 proc. ieškinio reikalavimų, įskaičius priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, visiškai pagrįstai atsakovui iš ieškovo priteisė 524,81 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
28. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
29. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaip jau minėta, šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020 15 punktas).
30. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad ieškovas apeliaciniu skundu neįrodinėja ir nepateikia argumentų, kad atsakovo procesinis elgesys būtų netinkamas, kad bylinėjimosi išlaidos būtų susidariusios dėl priežasčių, už kurias atsakingas išimtinai atsakovas. Ieškovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad kaltas dėl pradėto teisminio proceso buvo atsakovas, kadangi geruoju neteikė pakankamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui, dėl ko nepilnametis vaikas turėjo kreiptis į teismą. Kaip patvirtina jau minėtos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, atsakovas išlaikymą nepilnamečiui vaikui teikė, didesnį išlaikymą teikė nuo 2018 m. lapkričio 13 d., mokėjo po 170 Eur, nagrinėjant bylą teisme atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, ieškovo ieškinys buvo tenkintas iš dalies, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio CPK 98 straipsnio 2 dalis). Minėtų Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
32. Pirmosios instancijos teismas, vadovavosi minėtų teisės aktų normomis, ir, įvertinęs šalių atstovų suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, procesinių dokumentų rengimą, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi rašytiniai įrodymai į bylą, sprendė, kad šalių patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, laikytinos pagrįstomis ir priteistinos.
33. Ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad byla nelaikytina sudėtinga, teisės normos ir teismų praktika nuosekli bei aiški, todėl nėra jokių aplinkybių, kad atsakovo išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti beveik 3 kartus viršytų ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyta nuomone, kad ieškovas kvestionuoja atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį per savo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Rekomendacijose numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į nurodytus kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šiais kriterijais vadovavosi, sprendė dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, ir, priteisdamas atitinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančių proceso teisės normų bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų nepažeidė.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi ir taikė CPK teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
36. Teismui nutarus, kad ieškovo D. R. apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl atsakovo M. R. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. gruodžio 16 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, 2019 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą 302,50 Eur sumai bei 2019 m. gruodžio 18 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie 302,50 Eur sumos sumokėjimą advokatui.
37. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, atsakovo pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, ir atsakovui M. R. iš ieškovo D. R. priteistina 302,50 Eur suma bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 302,50 Eur (tris šimtus du eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.