Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. V., D. G., uždarosios akcinės bendrovės „Litagra“, žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ ieškinį atsakovams V. U., I. R., V. I. ir L. Ž. dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas I. R. atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad sudarant sandorius tarp atsakovų V. U. ir I. R., nebuvo siekiama pažeisti kreditorių interesų, ir atsakovas I. R. buvo sąžiningas įgijėjas. Pažymėjo, kad jis buvo ūkininko V. U. partneris nuo 2011 metų, veikiantis pagal jungtinės veiklos sutartį. Jokio darbo užmokesčio jis negavo ir kitokių pajamų iš partnerytės neturėjo. 2014 m. jis nusprendė atsiskirti ir sukurti savo ūkininko ūkį, kad galėtų savarankiškai ūkininkauti. Su V. U. buvo susitarta, kad už jo indėlį į ūkio vystymą bus atsiskaityta dalimi ūkininkui V. U. priklausančios žemės. Toks atsakovo V. U. rašytinis įsipareigojimas buvo pateiktas jam dar 2014-11-20, o tik po to 2014 m. lapkričio 27 d. ir 2015 m. kovo 9 d. buvo sudarytos 4 žemės sklypų perleidimo sutartys. Kadangi tai buvo atsiskaitymas už darbą ir indėlį į V. U. ūkio vystymą, notarų biure buvo patarta sudaryti dovanojimo sutartį. Jam apie V. U. įsiskolinimus tuo metu nebuvo žinoma ir jis jokių ataskaitų apie savo reikalus neteikė. Ieškinyje nurodytus gyvulius jis vėliau nusipirko pagal sąskaitas faktūras, realiai apmokėdamas, nes vysto gyvulininkystės ūkį ir tai patvirtina jo pateikti dokumentai apie ūkininko ūkio įregistravimą ir duomenys apie jo vardu įregistruotą gyvulių bandą. Šios aplinkybės patvirtina ginčijamų sandorių realumą. Taip pat jo atveju sandorius pripažinti negaliojančiais taikytinas ir vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes V. U. kreditoriai apie turto perleidimo sandorius žinojo, nes teisme buvo nagrinėjamos ir kitos bylos, susijusios su V. U. skolų išieškojimu, jo mokumu ir jo turimu turtu.

Atsakovė V. I. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ji yra ūkininkė ir užsiima gyvulininkyste pagal Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą. Ji ir ankščiau iš ūkininko V. U. buvo pirkusi galvijus, todėl sužinojusi, kad V. U. parduoda galvijus, ji nusipirko ieškinyje nurodytas karves. Karvių pirkimo – pardavimo sutartys buvo įformintos išrašant PVM sąskaitas – faktūras, o pinigai V. U. buvo sumokėti grynais, išrašant pinigų priėmimo kvitus. Sudarant galvijų pirkimo – pardavimo sutartis, galvijų kaina buvo nustatyta šalių susitarimu, atsižvelgiant į galvijų amžių, įmitimą ir būklę. Sandorio sudarymo metu jai nebuvo žinoma apie pardavėjo V. U. skolas ieškovams bei tai, kad sudaromi sandoriai gali pažeisti jo kreditorių interesus. Be to, patys ieškovai sudarydami sandorius su V. U. buvo nepakankamai atidūs, nepasidomėjo jo turine padėtimi, jo galimybe vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nepasirūpino prievolių įvykdymo užtikrinimu. Dėl sudarytų V. U. sandoriu su ja, jis netapo nemokus, jo mokumas nesumažėjo. Jos ir atsakovo V. U. nesieja jokie giminystės, nei svainystės santykiai. Pažymi, kad ji iš V. U. nupirktų galvijų nebeturi ir mano, kad ieškovai nurodo aiškiai sumažintas, rinkos kainas neatitinkančias, neatlygintinai perleisto nekilnojamojo turto vertes, taip reikalaudami sugrąžinti turto daugiau, nei yra būtina ieškovų reikalavimams patenkinti.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Marius Gricius palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad ankščiau ieškinio dėl actio Pauliana negalėjo reikšti, nes iki tol buvo sprendžiamas V. U. bankroto bylos iškėlimo klausimas, neiškėlus bankroto bylos, ieškovams teismo sprendimais buvo priteistos skolos ir antstoliui vykdant skolų išieškojimą, buvo nustatyta, kad nei turto, nei lėšų iš kurių būtų galima sumokėti skolas, V. U. neturi. Tik gavus duomenis iš antstolio dėl išieškojimo negalimumo, atsirado galimybė ginčyti sandorius.

Teismo posėdžio metu ieškovas E. V. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, paaiškino, kad teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteista skola jam, jis kreipėsi į antstolį, tačiau antstolis jam pasakė, kad jokio turto ar lėšų V. U. neturi, dalyvavo fizinio asmens bankroto byloje, po atsisakymo iškelti bankroto bylą jis kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš V. U.

Teismo posėdžio metu ieškovas D. G. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Į teismą dėl skolos priteisimo jis kreipėsi 2017 metais ir teismo sprendimu skola buvo priteista, tačiau antstolis jam teigė, kad nėra iš ko išieškoti skolos.

Teismo posėdžio metu atsakovė V. I. nurodė, jog iš V. U. ne kartą buvo pirkusi veršelius auginimui, su atsakovu V. U., ji sudarė atlygintinį sandorį, už pirktus gyvulius sumokėjo, pinigai yra realūs, juos atsakovė apskaitė, apie jokias V. U. skolas nieko nežinojo. Neneigia, kad paskui gyvuliui buvo parduoti I. R., kadangi dėl sutuoktinio ligos suprato, jog viena nepajėgs vystyti pienininkystės ūkio, kaip buvo suplanavusi.

Teismo posėdžio metu atsakovės V. I. atstovas prašo ieškinį atmesti, mano, jog ieškovų pareikštas reikalavimas jo atstovaujamajai prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams.

Teismo posėdžio metu atsakovas I. R. patvirtino atsiliepime išdėstytas nuostatas. Neneigia, kad iš V. I. nusipirko gyvulius, juos laiko V. U. ūkio žemėje, nes jis iš V. U. jo fermą išsinuomojo. Iš V. U. pirktus gyvulius yra pardavęs, todėl ieškinyje nurodytų gyvulių nėra.

Teismo posėdžio metu atsakovo I. R. atstovas advokatas Algis Staškūnas prašė ieškovų pateiktą patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Civilinio kodekso (toliau CK) 6.66 straipsnyje įtvirtintos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu.

Dėl kreditorių reikalavimo teisės

Kreditorius, ginčydamas sandorį actio Pauliana pagrindu, privalo įrodyti, kad šio sandorio sudarymo momentu turėjo ir iki šiol tebeturi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, reikalavimą kreditorius gali reikšti per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Taigi kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo teisinių santykių, iš kurių ši teisė kildinama, pobūdžio.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas E. V. reikalavimo teisę į atsakovą V. U. įgijo 2015-11-01 paskolos sutarties ir 2016-12-20 sąskaitos faktūros pagrindu (civilinė byla Nr. e2-2212-225/2017), ieškovas D. G. 2014-08-28 paskolos sutarties pagrindu (civilinė byla Nr. e2L-2090-1024/2017), ieškovė ŽŪKB „Pieno gėlė“ pagal 2015-01-12 ir 2015-06-03 išrašytas PVM sąskaitas faktūras (civilinė byla Nr.e2-58-225/2017, e2-347-225/2017), ieškovė UAB „Litagra“, kaip UAB „Litagros prekyba“ teisių ir pareigų perėmėja pagal reikalavimų perleidimo sutartį, pagal 2015-12-31, 2016-04-20, 2016-05-16, 2016-05-24, 2016-06-01, 2016-06-02, 2016-06-08, 2016-08-08 išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir netesybas nuo 2016-09-30 (civilinė byla Nr. e2-2641-595/2017).

Šie duomenys įrodo, jog atsakovui V. U. sudarant 2014-11-27, 2015-03-09 ir 2015-03-13 ginčijamas dovanojimo sutartis, sutarčių sudarymo metu reikalavimo teises į atsakovą R. U. turėjo ieškovas D. G. pagal 2014-08-28 paskolos sutartį, ieškovė ŽŪKB „Pieno gėlė“ turėjo reikalavimo teises į ginčijamas 2015-03-09 ir 2015-03-13 sutartis (2015-01-12 sąskaita faktūra 1019,67 Eur ).

Ieškovai E. V. ir UAB „Litagra“ ginčijamų dovanojimo sandorių sudarymo metu galiojančios reikalavimo teisės į ieškovą V. U. neturėjo. Kaip minėta, sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Šiuo atveju nenustačius vienos iš nurodytų sąlygų - galiojančios reikalavimų teisės sandorių sudarymo metu, nėra pagrindo tenkinti ieškovų E. V. ir UAB „Litagra“ reikalavimų pripažinti negaliojančiomis 2014-11-27, 2015-03-09 ir 2015-03-13 ginčijamas dovanojimo sutartis.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Byloje nustatyta, jog ginčijamų dovanojimo sandorių metu atsakovas V. U. buvo skolingas ieškovams D. G. ir ŽŪKB „Pieno gėlė“. 2017- 03-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2FB-45-225/2017, išnagrinėjęs pareiškėjo V. U. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas konstatavo, jog V. U., sudarydamas ginčijamas dovanojimo sutartis, suteikė pirmenybę kreditoriams L. Ž. ir I. R. ir tuo blogino kitų kreditorių padėtį, tačiau taip pat konstatavo, jog 2016 metų duomenimis, V. U. turėjo pakankamai kito turto, jo turimas turtas viršijo skolinius įsipareigojimus, turtą realizavus nustatyta tvarka, galėjo būti padengti visi skoliniai įsipareigojimai, t. y., sandorių įtaka galėjimui atsiskaityti su kreditoriais neturėjo esminės reikšmės. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijamų sutarčių sudarymo metu V. U. buvo nemokus ar sudarydamas ginčijamas dovanojimo sutartis, ženkliai pablogino savo turtinę padėtį. Nenustačius vienos iš nurodytų sąlygų - kreditoriaus teisių pažeidimų sandorių sudarymo metu, nėra pagrindo tenkinti ieškovų D. G. ir ŽŪKB „Pieno gėlė“ reikalavimų pripažinti negaliojančiomis 2014-11-27, 2015-03-09 ir 2015-03-13 ginčijamas dovanojimo sutartis. Pažymėtina, jog dėl priverstinio skolų išieškojimo ieškovai kreipėsi tik 2017 metais.

Dėl ieškinio senaties

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

Ieškinys teisme buvo gautas 2018 m. vasario 15 d. Ieškovai teigia, jog apie ginčijamus sandorius sužinojo 2018-01-12, kai iš Valstybės įmonės Registrų centras gavo išrašus, todėl prašo ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2018-01-12 ir mano, kad jis nėra praleistas. Atsakovai teigia, kad apie ginčijamus sandorius ieškovai žinojo jau nuo 2016 metų, kai Plungės rajono apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti atsakovo V. U. fizinio asmens bankroto byla.

Iš fizinio asmens V. U. bankroto bylos matyti, kad 2016-12-02 teisme buvo gautas suinteresuotos šalies „OP Finance“ atsiliepimas, pateikti duomenys apie V. U. 2014 – 2015 m. nekilnojamojo turto dovanojimo sandorius sudarytus su atsakovais I. R. ir L. Ž. (civilinė byla Nr.2-45-225/2017, II tomas, 2-6 lapai) ieškovai D. G. ir ŽŪKB „Pieno gėlė“ šioje byloje buvo suinteresuoti asmenys. Naudoti actio Pauliana ieškinį kaip pažeistų teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo teisės galiojimo laikotarpį, t. y., nuo to momento kai tampa kreditoriumi, todėl nepagrįsti ieškovų atstovo teiginiai, jog jie turėjo laukti bankroto bylos baigties, ar teismo procesinių sprendimų. Senaties termino eiga siejama su informacijos apie sudarytą sandorį ir aplinkybių, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus teises, gavimo laiku. Šiuo atveju darytina išvada, jog ieškovai D. G. ir ŽŪKB „Pieno gėlė“ apie savo teisių pažeidimus sužinojo gavę informaciją iš antstolio V. Drungilo, kad išieškojimas pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus apsunkintas dėl skolininko blogos turtinės padėties, t. y. 2018 m. sausio mėnesį, todėl nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį.

Dėl gyvulių pirkimo pardavimo sutarčių

Ieškovai taip pat prašo pripažinti negaliojančiomis tarp atsakovų V. U. ir I. R. sudarytą gyvulių pirkimo pardavimo sutartis, bei gyvulių pirkimo pardavimo sutartis, sudarytas tarp atsakovo V. U. bei V. I., nesant galimybės taikyti restituciją natūra, iš atsakovo I. R. priteisti 2460 Eur, iš atsakovės V. I. 13996 Eur ieškovams proporcingai turimiems kreditoriniams reikalavimams.

Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog 2017-05-04, 2017-06-14 ir 2017-07-10 atsakovas I. R. iš atsakovo V. U. nupirko ieškovų nurodytus gyvulius: (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), buliukus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), telyčaites (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už bendrą 1225,20 Eur sumą ( 145,20 Eur + 620 Eur + 460 Eur). I. R. nurodo, jog šių gyvulių nebeturi, pateikia duomenis, jog paauginęs pardavė kartu su kitais gyvuliais į Lenkiją, mėsos kombinatui, UAB BEST Company Lt, J. P. Konstatuotina, jog šiuo atveju restitucija natūra yra negalima. Iš atsakovės V. I. ūkinių gyvūnų registre registruotų ūkinių gyvūnų judėjimo duomenų matyti, jog 2017-06-25, 2017-07-10 ir 2017-07-19 V. I. iš V. U. nupirko karves (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę, karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), pagal PVM sąskaitų faktūrų duomenis už 13996 Eur (3146 Eur +5000 Eur +5850 Eur). Šias iš V. U. įgytas karves mėnesio laikotarpyje nuo įsigijimo V. I. pardavė I. R..

CK 6.222 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog tais atvejais, kai grąžinimas natūra neįmanomas, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Restitucija neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms.

Dėl skolininko ir trečiųjų asmenų nesąžiningumo

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). Šio straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Nors teismas bankroto byloje konstatavo, jog V. U. kaip ūkininkas turi pakankamai turto ir turi galimybę atsiskaityti su visais kreditoriais, iš bylos medžiagos matyti, jog V. U. 2017 metais veiklos nebevykdė ir su kreditoriais atsiskaityti nebesiekė, turėtą pieninių galvijų bandą, iš kurios gaudavo pagrindines pajamas, realizavo, suprasdamas, jog nebevykdydamas veiklos neturės pajamų ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas I. R. ilgą laiką buvo jo verslo partneris, kartu vykdė veiklą, šiuo metu I. R. vykdo ūkininko veiklą V. U. pastatuose, kas įrodo, jog juos siejo pasitikėjimo santykiai, todėl yra pagrindas išvada, kad I. R. buvo žinoma V. U. finansinė padėtis, todėl sudarydamas gyvulių pirkimo sutartis jis nebuvo sąžiningas. V. I. taip pat su V. U. palaikė verslo ryšius, pirkdavo veršelius ir tokie veiksmai, kada nupirktus gyvulius parduoda I. R. ir tą pačią dieną vėl perka kitus, po to vėl parduoda I. R. (pirktus 2017-06-05 parduoda 2017-07-10, 2017-07-10 pirktus parduoda 2017-08-12 ir pirktus 2017-07-19 parduoda 2017-08-28), tokiu būdu visi minėti gyvuliai tampa I. R. nuosavybe, leidžia daryti išvadą, kad tokiu būdu V. I. siekia padėti V. U. ir I. R. Darytina išvada, jog sudarant gyvulių pirkimo pardavimo sutartis, sutarčių šalys V. U., I. R. ir V. I. nebuvo sąžiningi prieš V. U. kreditorius – ieškovus, tokių sutarčių V. U. neprivalėjo sudaryti.

Byloje nustatyta, kad iš V. U. už 1225,20 Eur nupirktus gyvulius I. R. yra perleidęs įvairiems tretiesiems asmenims, kurių sąžiningumas nėra ginčijamas. Kai nesąžiningas trečiasis asmuo iš skolininko įgytą turtą yra perleidęs sąžiningam kitam trečiajam asmeniui, tai kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ir kitos nesąžiningos sandorio šalies solidariai atlyginti turto vertę pinigais (LAT 2002-06-03 nutartis civilinėje byloje 3K-3-710/2002) iš atsakovų V. U. ir I. R. ieškovams priteistina 1225,20 Eur už parduotus gyvulius proporcingai jų turimiems reikalavimams.

Kaip minėta, restitucija atlyginant vertę pinigais taikoma tada, kai tai neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

Ieškovai patikslintu ieškiniu ginčydami tarp atsakovų V. U. ir V. I. sudarytas gyvulių pirkimo pradavimo sutartis, prašo taikyti restituciją ir iš atsakovės V. I. priteisti piniginę kompensaciją. Iš byloje esančio ieškovų atstovo pateikto V. I. ūkinių gyvūnų išrašo matyti, jog V. I. iš V. U. nupirktas karves pardavė atsakovui I. R., t. y., gyvuliai yra natūroje atsakovo I. R. nuosavybėje. Tačiau ieškovai, tikslindami savo ieškinio reikalavimus, sandorių tarp V. I. ir V. R. neginčijo ir taikyti restituciją natūra gyvulius grąžinant V. U., nereiškė. Toks ieškovų kaip kreditorių pasirinktas jų teisių gynimo būdas prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Actio Pauliana ieškiniu siekiama atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai perleido kitiems asmenims, šio instituto paskirtis yra kompensacinė, siekiant atkurti skolininko mokumą ir sugrąžinti į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditoriai galėtų patenkinti savo reikalavimus. Nustačius, jog prašoma taikyti restitucija prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl gyvulių pirkimo pardavimo sutarčių, sudarytų tarp V. U. ir V. I. panaikinimo, nes sandorių panaikinimas nesukels siekiamų teisinių pasekmių, šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl ginčijamos sandorio dalies proporcingumo kreditoriaus interesams

Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį, sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.

Konstatavus, jog yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus dėl gyvulių pirkimo pardavimo sandorių nuginčijimo tarp V. U. ir I. R., nustatytina, jog teisines pasekmes šių sandorių nuginčijimas sukels vykdant išieškojimą ieškovui E. V. pagal Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2212-225/2017, D. G. pagal 2017-08-08 Plungės rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr.eL2-2090-1024/2017, UAB „Pieno gėlė“ pagal Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-347-225/2017, UAB „Litagra“, kaip UAB „Litagros prekyba“ teisių ir pareigų perėmėjai, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-06 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-2641-595/2017. Nuginčytų sandorių suma neviršija kreditorių reikalavimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos žyminiam mokesčiui bei advokato pagalbai apmokėti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269 , 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2017-05-04, 2017-06-14 ir 2017-07-10 gyvulių pardavimo pirkimo sutartis taro V. U. ir I. R., taikyti restituciją ir iš V. U. bei I. R. solidariai priteisti 1225,20 Eur ieškovams proporcingai jų turimiems reikalavimams: E. V. 626,08 Eur, D. G. 183,78 Eur, UAB „Pieno gėlė“ 115,17 Eur ir UAB „Litagra“ 300,17 Eur, ieškovų E. V. pagal Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2212-225/2017, D. G. pagal 2017-08-08 Plungės rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr.eL2-2090-1024/2017, UAB „Pieno gėlė“ pagal Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-347-225/2017, UAB „Litagra“, kaip UAB „Litagros prekyba“ teisių ir pareigų perėmėjai, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-06 sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-2641-595/2017, reikalavimams tenkinti.

Likusią ieškinį dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. U. ir I. R. lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas: ieškovui E. V. 52,61 Eur, D. G. 27,36 Eur, ŽŪKB „Pieno gėlė“ 25,56 Eur, UAB „Litagra“ 34,97 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.