- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-17
- Bylos Nr.
- I-3656-244/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Ina Kirkutienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- H. B.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Gžegožas Saksonas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja H. B. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) 2016 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 1SS-524-(8.5.) (toliau – Sprendimas), įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį išduoti sutikimą valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), rengti pareiškėjai priklausančių gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų rekonstrukcijos (perprojektavimo) projektą ir vykdyti statybos darbus, taip pat priteisti iš atsakovės 28 Eur žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidas.
Skunde teigiama, kad (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teisėmis priklauso gyvenamasis namas, pirtis, ūkio pastatas, šulinys, lauko tualetas. Namų valdos žemės sklypas (0,25 ha ploto), esantis po minėtais pastatais, yra išpirktas, bet dėl atsakovo neveikimo iki šiol nėra sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, šis ginčas buvo nagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėja planavo kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) dėl specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo rengti pastatų rekonstrukcijos techninį projektą ir gauti statybos leidimą. Vienas iš Administracijos reikalavimų yra tas, kad statytojas būtinai privalo pateikti atsakovo leidimą (neprieštaravimą) valstybinėje žemėje rekonstruoti statinius. Todėl pareiškėja 2015 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių (toliau – ir Skyrius), kuris 2015 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 48SD-14431-(14.48.104.) atsakė jai, kad tam, jog būtų galima įgyvendinti statytojo teisę rekonstruoti pastatus ir statinius, pirmiausia, turėtų būti sprendžiamas žemės sklypo pastatams ir statiniams suformavimo klausimas. Nesutikdama su minėtu Skyriaus atsakymu, pareiškėja padavė skundą NŽT, kuri skundžiamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėjos nuomone, NŽT neteisėtai ir nepagrįstai užkerta kelią jai rekonstruoti gyvenamąjį namą ir kitus ūkinius pastatus. Tokiu būdu atsakovas užkerta kelią pareiškėjai naudotis, valdyti ir disponuoti turimu nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 18–20) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodė, kad pagal bendrą taisyklę statytojas, siekdamas įgyvendinti statytojo teisę, privalo turėti žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę. Išimtiniai atvejai, kada statytojo teisei įgyvendinti nereikia turėti nuosavybės arba kitos valdymo ar naudojimo teisės, yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir Reglamentas) 7 priede. Siekiant rekonstruoti statinį, kuris į šį sąrašą nepatenka, būtina suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad NŽT patikėjimo teise valdo visą Lietuvos Respublikos valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Reglamento 50 punkte nurodyta, kad, statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus Reglamento 34.1 ir 34.2 punktuose nurodytus atvejus. Šiame kontekste atsakovas pabrėžė, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, atitinka visus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 1SS-524-(8.5.), kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjai išduoti leidimą pastatams rekonstruoti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, pirtis, ūkio pastatas, šulinys, lauko tualetas, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 28–29).
Rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. lapkričio 26 d. Skyriui pateikė prašymą (reg. Nr. 48FP-8518) (b. l. 3) išduoti jai sutikimą valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), rengti jai priklausančių gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų rekonstrukcijos (perprojektavimo) projektą ir vykdyti statybos darbus. Šiame prašyme, be kita ko, nurodyta, kad 0,25 ha ploto namų valdos žemės sklypas, esantis po pastatais, yra išpirktas, bet dėl NŽT neveikimo iki šiol nėra sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, todėl pareiškėja planuoja kreiptis į Administraciją dėl specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo rengti pastatų rekonstrukcijos techninį projektą ir gauti statybos leidimą.
Skyrius pareiškėjai į šį prašymą atsakė 2015 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 48SD-14431-(14.48.104.) (b. l. 6), kuriame nurodė, kad: pareiškėjos norimi rekonstruoti pastatai ir statiniai nepatenka į sąrašą pastatų ir statinių, kuriuos galima rekonstruoti laisvoje valstybinėje žemėje, todėl Skyrius neturi teisinio pagrindo išduoti sutikimą rekonstrukcijai; tam, kad būtų galima įgyvendinti statytojo teisę rekonstruoti pastatus ir statinius, pirmiausia, turėtų būti sprendžiamas žemės sklypo pastatams ir statiniams suformavimo klausimas; kol nėra suformuoto žemės sklypo, Skyrius galėtų svarstyti sutikimo atnaujinti (modernizuoti) pastatus ir statinius išdavimo klausimą; norėdama gauti sutikimą atnaujinti (modernizuoti) pastatus ir statinius, pareiškėja turėtų Skyriui pateikti prašymą išduoti sutikimą atnaujinti (modernizuoti) pastatus ir statinius, jų trumpą aprašymą, kokius atnaujinimo (modernizavimo) darbus numatoma vykdyti, ir schemą, kurioje būtų pažymėtos planuojamų atnaujinti (modernizuoti) pastatų ir statinių vietos, bei statybvietės planą, t. y., kokį valstybinės žemės plotą planuojama laikinai naudoti ir aptverti, kol bus atnaujinami (modernizuojami) pastatai ir statiniai.
Pareiškėja 2016 m. sausio 19 d. NŽT pateikė skundą (reg. Nr. 1GS-95) (b. l. 24–25), kuriame, be kita ko, prašė panaikinti Skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 48SD-14431-(14.48.104.) ir įpareigoti Skyrių išduoti sutikimą valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), rengti jai priklausančių gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų rekonstrukcijos (perprojektavimo) projektą bei vykdyti statybos darbus. Pareiškėja nurodė, kad Skyrius, teigdamas, jog, pirmiausia, turėtų būti sprendžiamas žemės sklypo pastatams ir statiniams suformavimo klausimas, neteisėtai ir nepagrįstai užkirto kelią pareiškėjai rekonstruoti gyvenamąjį namą ir kitus ūkinius pastatus, tuo tarpu NŽT neleidžia formuoti žemės sklypo pareiškėjos statiniams. Pareiškėja skunde kėlė šiuos klausimus: 1) kokiu teisiniu pagrindu jai neišduotas sutikimas; 2) kiek 2015 metais NŽT išdavė sutikimų rekonstruoti statinius, esančius valstybinėje žemėje; 3) kokiu būdu pareiškėja galėtų atlikti namo rekonstrukciją, jeigu NŽT neišduoda leidimo.
Į pareiškėjos 2016 m. sausio 19 d. skundą NŽT atsakė 2016 m. vasario 19 d. priimdama skundžiamą Sprendimą (b. l. 6), kuriame, be kita ko, nurodė, kad: Lietuvos Respublikos statybos įstatyme yra įtvirtintos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos, kad galėtų būti įgyvendinta statytojo teisė. Išimtys yra numatytos Reglamento 7 priede. Reglamento 7 priede nėra numatyta galimybė laisvoje valstybinėje žemėje rekonstruoti gyvenamuosius namus ar ūkinius pastatus, todėl NŽT pritarimas tokiems rekonstravimo darbams negali būti išduotas; norint įgyvendinti statytojo teisę rekonstruoti nuosavybės teise valdomus pastatus – gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, pirmiausia, turėtų būti sprendžiamas žemės sklypo, reikalingo šiems statiniams eksploatuoti, suformavimo klausimas; kol yra sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo suformavimo ir nėra galimybės išduoti sutikimą rekonstruoti pastatus, būtų galima spręsti klausimą dėl sutikimo modernizuoti pastatus išdavimo; Skyrius 2015 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 48SD-14431(14.48.104.) nurodė dokumentus, kuriuos pareiškėja turėtų pateikti, norėdama modernizuoti pastatus, esančius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.
Rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad 2014 m. vasario 17 d. buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-(14.4873)-58 (duomenys neskelbtini) (b. l. 44–45), kuriame nurodyta, kad ginčo vietovėje buvo rasti sugriuvusių medinių pastatų likučiai; žemės sklypo naudojimo patikrinimo dieną vietovė buvo apsnigta storu sniego sluoksniu, todėl specialistai negali nustatyti, ar po sugriuvusiais mediniais pastatais yra išlikę pamatai; valstybinės žemės sklypas apaugęs medžiais, krūmais, aukštomis žolėmis, taip pat yra išlikę ilgamečiai vaismedžiai (obelys); žemės sklypas nėra naudojamas. Skyrius paaiškino, kad, siekiant įvertinti visas ginčui reikšmingas aplinkybes, buvo patikrinti Lietuvos erdvinės informacijos portale pateikti Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeniniai rastriniai ortofotografiniai žemėlapiai, sudaryti 2005-2006 m., 2009-2010 m. ir 2012-2013 m., tačiau žemėlapiuose ginčo teritorijoje jokių statinių nematyti (b. l. 36–37).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir nusprendė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 1SS-524-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti H. B. 2016 m. sausio 19 d. skundą (reg. Nr. 1GS-95) iš naujo, o likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad NŽT Sprendime nurodytos išvados yra padarytos neatsižvelgus į visas ginčui svarbias faktines aplinkybes, jų tinkamai neįvertinus. Sprendime nėra atsakyta į kitus pareiškėjos 2016 m. sausio 19 d. skunde keltus klausimus, į kuriuos atsakyti kompetentinga Tarnyba, ir kurie tiesiogiai susiję su galimybe valstybinėje žemėje rengti pareiškėjai priklausančių gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų rekonstrukcijos (perprojektavimo) projektą ir vykdyti statybos darbus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad NŽT Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje tokiam individualiam aktui keliamų reikalavimų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau–ir LVAT) 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi nutarė Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT konstatavo, kad pareiškėja, kreipdamasi teisminės gynybos, prašė tame tarpe panaikinti Sprendimą ir įpareigoti išduoti sutikimą pareiškėjai valstybinėje žemėje rengti jai priklausančių statinių rekonstrukcijos projektą ir vykdyti statybos darbus (b. l. 2), todėl teismui kilo pareiga patikrinti, ar Sprendime išdėstytas atsisakymas buvo teisėtas bei pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš turimos bylos medžiagos buvo galima suprasti, ko siekia pareiškėja, o taip pat, kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu jos siekis paneigtas. LVAT nutartyje be kita ko nurodė, kad yra pakankamas pagrindas teiginiui, jog šiuo konkrečiu atveju, Sprendimas, nors ir galėjęs būti juridiškai techniškesnis, iš principo buvo teisiškai ir faktiškai motyvuotas bei suprantamas.
Kaip matyti, pareiškėja kreipėsi į NŽT prašydama išduoti sutikimą pareiškėjai valstybinėje žemėje rengti jai priklausančių statinių rekonstrukcijos projektą ir vykdyti statybos darbus.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.) 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Pažymėtina, kad teisėkūros subjektas Statybos įstatymo 3 straipsnio 1–2 dalyse įvardijo esmines sąlygas, lemiančias teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje. Tai teisiniai, o kartu ir faktiniai pagrindai, nuo kurių buvimo prasideda statybos procesas. Vienos iš šių aplinkybių nebuvimas arba daugiau nei vienos iš jų nebuvimas eliminuoja teisę būti statytoju ir užkerta kelią statybos procesui (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1474/2013; LVAT 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1153/2014).
Kaip matyti iš teisės nuostatų, tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti statytojo teises, būtina sąlyga yra žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.
Skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priede numatyti atvejai, kada žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai neprivalomi. Šie dokumentai neprivalomi naujo statinio statybos atveju: statant geležinkelių infrastruktūros statinius, juos išdėstant geležinkelių apsaugos zonose, kurių dydis nustatytas įstatymų ir kitų teisės aktų; statant statinius valstybiniuose vidaus vandenyse; tiesiant valstybinėje žemėje susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statant jiems funkcionuoti būtinus statinius; statant statinius Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir tarptautiniuose vandenyse esančiame jos kontinentiniame šelfe, į kurį Lietuvos Respublika turi išimtines teises; statant valstybės sienos apsaugos statinius pasienio zonoje, jei yra parengtas šių statinių teritorijų detalusis planas; statant valstybinėje žemėje nesudėtingus poilsio ar sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus daugiabučių namų gyventojų reikmėms; prie daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato valstybinėje žemėje įrengiant laiptus, pandusus, keltuvus, liftus ar pan.; rezervatų valstybinėje žemėje statant statinius, reikalingus rezervatų steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti (Reglamento 7 priedo 1 punktas). Dokumentai taip pat neprivalomi rekonstruojant šio priedo 1.1-1.8 punktuose išvardintus statinius (Reglamento 7 priedo 2 punktas) bei atnaujinant (modernizuojant) pastatus (jei neatliekami pastato rekonstravimo darbai), atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą (jei nekeičiama statinio paskirtis), griaunant statinius, kai nesuformuotas žemės sklypas (Reglamento 7 priedo 3 punktas).
Kaip matyti, šiuo atveju teisės aktai nenumato galimybės rekonstruoti pareiškėjos nuosavybės teise valdomų statinių (gyvenamojo namo, pirties, ūkio pastato, šulinio, lauko tualeto), nesant suformuoto žemės sklypo, kuriame yra minėti statiniai. Šio ginčo kontekste svarbu paminėti, kad Sprendimo priėmimo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-4862-142/2016 pagal pareiškėjos skundą NŽT, kuriuo pareiškėja be kita ko prašė įpareigoti parengti Rukainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suformuojant šiame projekte pareiškėjos išpirktą 0,25 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei priimti sprendimą parduoti žemę ir pasirašyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos skundą atmetė, LVAT 2018 m. birželio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, žemės sklypas, esantis valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) nebuvo suformuotas. Reglamento 50 punkte numatyta, kad statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos) yra skirti viešojo administravimo institucijos priimamam administraciniam aktui. Taigi VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; LVAT 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4560-520/2018).
Šiuo atveju darytina išvada, kad NŽT skundžiamu 2016 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 1SS-524-(8.5.), atsižvelgusi bei įvertinusi faktines aplinkybes bei nustačiusi, kad teisės aktai nenumato galimybės išduoti sutikimą pareiškėjai valstybinėje žemėje rengti jai priklausančių statinių rekonstrukcijos projektą ir vykdyti statybos darbus, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja 2016 m. sausio 19 d. skunde be kita ko institucijai suformulavo klausimus: 1) kokiu teisiniu pagrindu jai neišduotas sutikimas; 2) kiek 2015 metais NŽT išdavė sutikimų rekonstruoti statinius, esančius valstybinėje žemėje; 3) kokiu būdu pareiškėja galėtų atlikti namo rekonstrukciją, jeigu NŽT neišduoda leidimo. NŽT, priėmusi skundžiamą Sprendimą jį tinkamai motyvavo teisės aktų nuostatomis. Pažymėtina, kad NŽT skundžiamame Sprendime davė nuorodą į Skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. 48SD-14431-(14.48.104.), kuris buvo pateiktas pareiškėjai. Kaip minėta, šiame Rašte nurodyta, kad galėtų būti svarstomas sutikimo atnaujinti (modernizuoti) pastatus ir statinius išdavimo klausimas. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad norėdama gauti sutikimą atnaujinti (modernizuoti) pastatus ir statinius, pareiškėja turėtų Skyriui pateikti prašymą išduoti sutikimą atnaujinti (modernizuoti) pastatus ir statinius, jų trumpą aprašymą, schemą bei statybvietės planą, t. y., kokį valstybinės žemės plotą planuojama laikinai naudoti ir aptverti, kol bus atnaujinami (modernizuojami) pastatai ir statiniai. Taigi, pareiškėjai Sprendimu buvo paaiškinta bei pasiūlytas alternatyvus variantas jos prašymui įgyvendinti, nurodant ir išaiškinant pareiškėjai turimus atlikti veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos prašymas pateikti informaciją, kiek NŽT 2015 m. išdavė sutikimų rekonstruoti statinius, esančius valstybinėje žemėje, nėra tiesiogiai susijęs su pareiškėjos interesu, kuriuo buvo kreipiamasi į NŽT (gauti sutikimą pareiškėjai valstybinėje žemėje rengti jai priklausančių statinių rekonstrukcijos projektą ir vykdyti statybos darbus), o tokia prašoma pateikti informacija laikytina pertekline vertinant skundžiamo Sprendimo motyvų pakankamumą. Be to, NŽT Sprendime nurodo, kad informacija apie išduotus sutikimus yra skelbiama viešai ir prieinama internetiniame tinklalapyje, kuris pareiškėjai buvo nurodytas, taigi į pareiškėjos klausimus buvo atsakyta. Pažymėtina, jog asmeniui, dėl kurio priimtas skundžiamas Sprendimas, privalo būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Šiuo atveju darytina išvada, kad pareiškėjai iš Sprendimo buvo aiškios ir suprantamos priežastys bei motyvai, kuo remiantis jis priimtas, taigi darytina išvada, kad NŽT 2016 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. 1SS-524-(8.5.) yra pakankamai aiškus bei išsamus, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Pareiškėja išvestiniu skundo reikalavimu prašo įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį išduoti sutikimą valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), rengti pareiškėjai priklausančių gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų rekonstrukcijos (perprojektavimo) projektą ir vykdyti statybos darbus. Netenkinus pareiškėjos pagrindinio reikalavimo – panaikinti NŽT 2016 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 1SS-524-(8.5.), netenkintinas ir pareiškėjos išvestinis reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti 28 Eur žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidas, tačiau pažymėtina, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taigi šis pareiškėjos prašymas netenkintinas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos H. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.