- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-04
- Bylos Nr.
- I-4862-142/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05566-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Rytis Krasaukas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- H. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasauko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai H. B. (B.), pareiškėjos atstovui advokatui G. S. (G. S.), atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei – šios institucijos (duomenys neskelbtini) A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos H. B. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
H. B. (toliau – pareiškėja) 2015 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2015 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. 1SS-2997-(9.5.) „Dėl teismo nutarties vykdymo“ (toliau – skundžiamas sprendimas); 2) įpareigoti NŽT per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suformuojant šiame projekte pareiškėjos išpirktą 0,25 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei priimti sprendimą parduoti žemę ir pasirašyti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 1–7).
Skunde pareiškėja paaiškina, kad NŽT skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą suformuoti 0,25 ha ploto namų valdos žemės sklypą statiniams eksploatuoti nei rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, nei tokio žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą. NŽT nurodė, kad minėtame sklype esantys pareiškėjos statiniai (jų liekanos) neatitinka Statybos techniniu reglamentu nustatytų statiniams (pastatams) keliamų reikalavimų. NŽT skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjos statinių liekanos pagal savo savybes yra nesusiję su sodybos egzistavimu ir gyvenamosios paskirties teritorijos tvarkymu. Pareiškėja su tokiu NŽT sprendimu nesutinka, nes Vilniaus rajono valdybos potvarkiu dar 1992 metais buvo nuspręsta minėtą žemės sklypą parduoti privačių namų valdoms. Paaiškina, kad dar 1993 metais pagal žemės sklypo įkainojimo aktą pareiškėja už sklypą sumokėjo 945,00 rublius. Pareiškėjos nuomone, NŽT dėl savo biurokratizmo 22 metus žemės sklypo pardavimą vilkino. Pareiškėja paaiškina, kad žemės sklype esantys pareiškėjos pastatai turi gyvenamąją paskirtį, kuri yra nurodyta Nekilnojamojo turto kadastre. Pareiškėja skunde nurodo, kad už sklypą kiekvienais metais mokėjo žemės nuomos mokestį, sklypą naudojo kaip sodą, o statinius ketina atstatyti, tačiau tam kaip tik trukdo tai, kad NŽT nėra patvirtinusi sklypo kadastrinių matavimų ir sklypas iki šiol nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pasak pareiškėjos, tai trukdys parengti statinių techninį projektą ir tinkamai suplanuoti statinių išdėstymą žemės sklype, nes neaišku, kokios tiksliai bus patvirtintos žemės sklypo koordinatės. Pareiškėja nurodo, kad pateikė NŽT pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos nuolatinį rūpinimąsi ir naudojimąsi namų valdos žemės sklypu. Pastebi, kad skundžiamame sprendime NŽT taip pat nepasisako, kad pareiškėja pavėlavo ar neatliko kažkokių procedūrinių veiksmų. Pasak pareiškėjos, šiuo metu sklypas yra sutvarkytas (krūmai ir žolė nupjauti).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjos advokatas pateikė teismui 2015 m. lapkričio 26 d. prašymą, kuriuo pareiškėja kreipėsi į NŽT dėl sutikimo valstybinėje žemėje (ginčo žemės sklype) rengti jai priklausančių statinių rekonstrukcijos projektą ir vykdyti statybos darbus išdavimo (b. l. 28). NŽT Vilniaus rajono skyrius atsisakė išduoti pareiškėjai prašomą sutikimą, nes yra nesuformuotas ginčo žemės sklypas (b. l. 29–30). Pareiškėja, nesutikdama su tokiu atsakymu, kreipėsi su skundu į NŽT, kuris 2016 m. vasario 19 d. raštu nurodė pareiškėjai, kad šiuo metu būtų galima spręsti klausimą tik dėl pastatų modernizavimo (atnaujinimo), o ne dėl rekonstrukcijos (b. l. 31). Nesutikdama su šiuo NŽT sprendimu, pareiškėja kreipėsi į teismą (administracinė byla Nr. I-6450-968/2016).
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16–20). Paaiškina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, nepakanka nuosavybės teise turėti statinių, tačiau būtina sąlyga taip pat yra ir šių statinių eksploatavimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atkreipia dėmesį į tai, kad jau 1989 m. pareiškėjai priklausančių statinių nusidėvėjimas buvo 70 proc. (pirties – 56 proc.), todėl galimybės šiuos statinius naudoti pagal paskirtį nėra. Nurodo, kad visi statiniai yra nunykę, o žemės sklypas, pagal 2014 m. vasario mėnesį atlikto patikrinimo duomenis, yra nenaudojamas. NŽT manymu, pareiškėja siekia įsigyti žemės sklypą ne aukciono būdu, o vėliau jį parduoti rinkos kaina. NŽT nurodo, kad, vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.06:2002, ginčo žemės sklype esančio gyvenamojo namo gyvavimo trukmė pasibaigė dar 1964 m., o pagalbinio ūkio pastato – 1980 m., todėl juos naudoti pagal paskirtį nėra galimybės. Pasak NŽT, pareiškėja nuo pastatų paveldėjimo (t. y. nuo 1985 m.) nesiėmė jokios iniciatyvos statinius rekonstruoti, jų niekada nenaudojo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu NŽT atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl sklypo suformavimo žemėtvarkos projekte, kai valstybinės žemės sklype yra pareiškėjai priklausantys nekilnojamojo turto objektai.
Žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbai, kaip teisingai nurodė NŽT pareiškėjai 2013 m. rugsėjo 9 d. rašte (prijungta administracinė byla Nr. I-6475-815/2014 (toliau – prijungta byla), b. l. 74) ir 2014 m. sausio 24 d. rašte (prijunta byla, b. l. 9–16), yra vykdomi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu (toliau – Žemės reformos įstatymas).
Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos nuosavybės teise įregistruoti 3 pastatai (gyvenamasis namas, pirtis ir ūkio pastatas) bei 2 statiniai (šulinys ir lauko tualetas), esantys (duomenys neskelbtini) (prijungta byla, b. l. 79–80). Bylos duomenimis nustatyta, kad Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajonui 1992 m. rugpjūčio 4 d. priėmė potvarkį Nr. 1025p „Dėl žemės sklypų privačių namų valdoms pardavimo“ (toliau – potvarkis), kuriuo, be kita ko, nusprendė (duomenys neskelbtini) esantį 0,25 ha ploto žemės sklypą (toliau – ginčo žemės sklypas) už 945,00 rublius parduoti pareiškėjai (buvusi pareiškėjos pavardė – K., b. l. 36) privačiai namų valdai (prijungta byla, b. l. 71–73). Namų valdai (atskirai sodybai), pagal Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi potvarkio priėmimo metu) 9 straipsnio 4 dalį, buvo parduodama žemė, užimta statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamos žemės sklypas. Pagal Žemės reformos įstatymo 22 straipsnį, patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus, valstybinis žemėtvarkos institutas paženklina žemės sklypų ribas vietovėje ir parengia žemės nuosavybės ir žemės naudojimo teisės dokumentus (šių dokumentų formas, parengimo ir išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė).
Valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarka buvo nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 550 (šiuo metu nebegaliojantis), kuriame buvo išskirtas reguliavimas dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų ir dėl naujų valstybinės žemės sklypų. Pagal minėto nutarimo (originali redakcija) 2 punktą, naudojamais buvo laikomi valstybinės žemės sklypai, kurie nustatytąja tvarka buvo suteikti naudoti (individualiems gyvenamiesiems namams statyti, komercinei-ūkinei bei nekomercinei veiklai) arba kuriuose yra pastatyti ir naudojami pastatai. Pagal minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintų žemės pardavimo taisyklių 6 punktą, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba, gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą, ne ilgiau kaip per mėnesį surašo sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Žemės sklypo pirkėjas savo parašu patvirtina sutinkąs su sklypo įkainojimu ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis. Ginčo žemės sklypo įkainojimo aktas buvo surašytas ir patvirtintas pareiškėjos parašu (prijungta byla, b. l. 33).
Pagal minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintų žemės pardavimo taisyklių 8 punktą, supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. Potvarkyje turi būti nurodyta parduodamo žemės sklypo vieta ir dydis; sklypo kaina; nuosavybės teisės apribojimai, suderinti su pirkėju žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekte; asmuo, įgaliotas miesto (rajono) valdybos vardu pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal 9 punktą, miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą, siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką, bei įpareigoja miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą. Laikotarpis nuo miesto (rajono) valdybos potvarkio priėmimo iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo.
Pagal minėtų žemės pardavimo taisyklių 10 punktą, pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Jeigu pirkėjas per nustatytą laiką nesumoka pranešime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, ši sutartis nesudaroma. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir per mėnesį turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančią. Teisė paveldėti žemės sklypą atsiranda nuo pirkimo-pardavimo sutarties notarinio patvirtinimo momento.
Ginčo žemės sklypo įkainojimo akte nurodyta suma buvo apmokėta (nurašyta nuo investicinių čekių) 1993 m. vasario 10 d. (prijungta byla, b. l. 89), tačiau ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta. Byloje nėra duomenų apie asmenį, kuris buvo paskirtas atsakingu už pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai buvo nurodyta ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo data, o pareiškėja būtų nenuvykusi jos pasirašyti, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų dėl pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, skundusi kompetentingų institucijų neveikimą ar vilkinimą atlikti joms priskirtus veiksmus. Darytina išvada, kad, nepasirašius ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, jos nustatyta tvarka neužregistravus ir nepatvirtinus, pardavimo procedūra, vykdyta pagal minėtą teisinį reguliavimą, nutrūko.
Praėjus beveik 15 metų, pareiškėja 2008 m. sausio 31 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių (toliau – žemėtvarkos skyrius), prašydama „suformuoti sklypą po pastatais į (duomenys neskelbtini)“ (prijungta byla, b. l. 36). Minėtą prašymą žemėtvarkos skyrius 2008 m. gegužės 15 d. raštu persiuntė projektavimo darbus vykdžiusiam (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – žemėtvarkos projektas) autoriui – A. J. įmonei (toliau – autorius) (prijungta byla, b. l. 37). Tuo pačiu pareiškėja buvo informuota, kad norėdama privatizuoti namų valdos žemės sklypą prie turimų pastatų, pareiškėja turi atlikti žemės sklypo ribų kadastrinius matavimus. Žemėtvarkos skyrius 2008 m. spalio 30 d. raštu dar kartą nurodė pareiškėjai atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus (prijungta byla, b. l. 38). Pareiškėja reikiamus kadastrinius matavimus atliko (prijungta byla, b. l. 84–88). 2011 m. gegužės 18 d. pareiškėja kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, prašydama už sumokėtas įmokas parduoti ginčo žemės sklypą (prijungta byla, b. l. 67). Dėl ginčo žemės sklypo pareiškėja kreipėsi į NŽT taip pat ir 2012 m. rugsėjo 24 d. (prijungta byla, b. l. 78). Pareiškėja prašė patikrinti, kodėl žemėtvarkos projekto autorius neįtraukė ginčo žemės sklypo į žemėtvarkos projektą. Su prašymu dėl ginčo žemės sklypo suformavimo pareiškėja dar kartą kreipėsi į NŽT 2013 m. rugpjūčio 28 d. (prijungta byla, b. l. 68). NŽT 2013 m. rugsėjo 9 d. atsakė pareiškėjai, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje projektavimo darbai jau yra baigti, o pareiškėjos prašymas bus įtrauktas į sekantį žemėtvarkos projektą (prijungta byla, b. l. 74–75). Papildomai minėtu raštu NŽT informavo pareiškėją, kad žemės sklypas gali būti suformuotas ir rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurį patvirtinus, pareiškėjai bus parduotas ginčo žemės sklypas. Atsižvelgdama į šį atsakymą, pareiškėja nedelsdama (2013 m. rugsėjo 17 d.) kreipėsi į NŽT su prašymu dėl leidimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą išdavimo (prijungta byla, b. l. 76). NŽT tokį leidimą pareiškėjai išdavė 2013 m. spalio 23 d. (prijungta byla, b. l. 77).
Pareiškėja 2013 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į NŽT ir į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – Ministerija), prašydama skubos tvarka papildyti dar 2009 m. liepos 13 d. pradėtą rengti žemėtvarkos projektą, įtraukiant į šį projektą ginčo žemės sklypą (prijungta byla, b. l. 25–26). Minėtame skunde pareiškėja paaiškino, kad dėl ginčo žemės sklypo suformavimo žemėtvarkos projekte raštu kreipėsi dar 2008 metais ir daug kartų po to. Pareiškėja skunde nurodė, kad jau 6 metai ginčo žemės sklypas dėl NŽT vilkinimo ir biurokratizmo nėra įtrauktas į žemėtvarkos projektą. 2013 m. lapkričio 26 d. skundu pareiškėja dar kartą kreipėsi į NŽT (prijungta byla, b. l. 29–30). Šio skundo turinys buvo analogiškas 2013 m. lapkričio 15 d. skundui. Minėtais skundais pareiškėja iš esmės atsisakė sklypo formavimo procedūros pagal pareiškėjai išduotą leidimą ir prašė NŽT skubiai papildyti jau parengtą žemėtvarkos projektą.
Žemesnės instancijos teismas
Ministerija 2013 m. lapkričio 22 d. raštu nurodė NŽT spręsti klausimą dėl ginčo žemės sklypo privatizavimo, taip pat pavedė išsiaiškinti priežastis, kodėl pareiškėjos ginčo žemės sklypo suprojektavimo klausimas nebuvo sprendžiamas, rengiant 2009–2013 metų žemėtvarkos projektą. Ministerija nurodė NŽT imtis priemonių, kad tokie veiksmai daugiau nepasikartotų (prijungta byla, b. l. 19–20). NŽT, atsakydama į pareiškėjos skundus ir į minėtą Ministerijos raštą, 2014 m. sausio 24 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-187 (toliau – 2014 m. sausio 24 d. raštas) nurodė, kad be aukciono gali būti parduodami tik tie valstybinės žemės sklypai po statiniais (pastatais), kurie yra faktiškai naudojami statinių (pastatų) eksploatacijai (prijungta byla, b. l. 9–16). Minėtu raštu NŽT paaiškino pareiškėjai, kad pavedė Vilniaus rajono skyriui patikrinti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių statinių buvimo faktą ir apie patikrinimo rezultatus bei priimtus sprendimus informuoti pareiškėją papildomai. NŽT 2014 m. sausio 24 d. rašte nurodė, kad pagal pareiškėjai išduotą leidimą, projektus gali rengti asmenys, kuriems tokia teisė yra suteikta. NŽT rašte nurodyta, kad tokių asmenų sąrašas yra skelbiamas NŽT interneto tinklalapyje (prijungta byla, b. l. 14). Pareiškėja, nesutikdama su tokiu NŽT atsakymu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2014 m. spalio 27 d. sprendimu panaikino dalį minėto NŽT rašto ir įpareigojo NŽT su pareiškėja pasirašyti potvarkiu pareiškėjai parduoto ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (prijungta byla, b. l. 148–160). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą pakeitė ir panaikino visą NŽT raštą, įpareigodamas NŽT priimti naują sprendimą dėl pareiškėjos skundų (prijungta byla, b. l. 187–200). Kitais teisės taikymo klausimais, susijusiais su namų valdos žemės sklypo formavimu, LVAT minėtoje nutartyje nepasisakė, nes tai galėtų saistyti NŽT poziciją, iš naujo nagrinėjant pareiškėjos skundus ir priimant naują sprendimą. NŽT, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjos skundus, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame nurodė, kad ginčo žemės sklypas negali būti suformuotas nei rengiant žemėtvarkos projektą, nei tokio sklypo formavimo pertvarkymo projektą (b. l. 10 antra pusė). Skundžiamame sprendime NŽT nurodė, kad ginčo žemės sklypas negali būti parduotas pareiškėjai be aukciono, nes šiame sklype esantys pareiškėjos statiniai iš esmės yra tik jų liekanos ir jų neįmanoma eksploatuoti pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Skundžiamame sprendime NŽT taip pat nurodė, kad neginčija fakto, jog 1992 m. priimant potvarkį dėl ginčo žemės sklypo pardavimo pareiškėjai, ginčo žemės sklype buvo pastatai, tačiau šiai dienai statiniai yra sunykę, todėl ir ginčo žemės sklypas yra nebenaudojamas statiniams eksploatuoti. NŽT skundžiamą sprendimą grindžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nustatančiu, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui (valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį). NŽT taip pat remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260, kuriuo buvo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės), 2.2 punktu, nustatančiu, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. NŽT skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad šios teisės aktų nuostatos iš esmės reiškia, kad žemės sklypas po statiniais gali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas tik tuo atveju, jei jis yra faktiškai naudojamas statinių (pastatų) eksploatacijai. Atsižvelgdama į tai, kad 2014 m. vasario 17 d. vykusio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ginčo žemės sklypas yra nenaudojamas (prijungta byla, b. l. 63 antra pusė), NŽT, praėjus daugiau nei 7 metams nuo pirmojo pareiškėjos pasikreipimo šiuo klausimu, priėmė galutinį sprendimą pareiškėjos prašymo netenkinti, t. y. ginčo žemės sklypo žemėtvarkos projekte apskritai nesuformuoti. Esmine tokio sprendimo priežastimi NŽT nurodė tai, kad pareiškėjos statiniai ginčo žemės sklype šiuo metu yra nunykę. Kaip minėta, pareiškėja su tokiu NŽT sprendimu nesutinka. Pareiškėjos nuomone, ta aplinkybė, kad statiniai yra sunykę, savaime nėra pagrindas pasibaigti teisei naudotis namų valdos sklypu.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja nuo 2008 metų aktyviai siekė, kad būtų suformuotas ginčo žemės sklypas žemėtvarkos projekte. Šiuo tikslu pareiškėja ne kartą kreipėsi į NŽT, pagal nurodymus atliko ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Kaip minėta, NŽT Vilniaus rajono skyrius 2013 m. rugsėjo mėnesį nurodė pareiškėjai, kad projektavimo darbai yra baigti ir pareiškėjos prašymas bus įtrauktas į sekantį žemėtvarkos projektą, 2014 m. sausio mėnesį nurodė, kad ginčo žemės sklypas galėtų būti suformuotas pagal pareiškėjai išduotą leidimą, o 2015 m. lapkričio mėnesį NŽT pareiškėjai atsakė, kad ginčo žemės sklypas žemėtvarkos projekte apskritai nebus suformuotas. NŽT veiksmai, susiję su labai ilgu (beveik 8 metus trukusiu) pareiškėjos iškelto klausimo (dėl ginčo žemės sklypo suformavimo žemėtvarkos projekte) sprendimu, neabejotinai nesiderina su gero viešo administravimo principu, tačiau teisėjų kolegija negali išeiti iš nagrinėjamos administracinės bylos ginčo ribų, todėl sprendžia tik dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir kitų pareiškėjos skunde suformuluotų reikalavimų pagrįstumo.
Valstybinės žemės pardavimas yra vienas iš žemės įsigijimo nuosavybėn būdų, numatytų Žemės reformos įstatymo 5 straipsnyje. Pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, žemė parduodama pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Taigi, valstybinės žemės pardavimui yra būtinas jos suformavimas žemėtvarkos projekte. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385. Pagal minėto nutarimo 2.2 punktą, žemėtvarkos projekte, be kita ko, projektuojami numatomi parduoti valstybinės žemės sklypai. Atsižvelgiant į tai, ginčo teisiniams santykiams aktualios taip pat ir Taisyklės, kuriomis skundžiamame sprendime rėmėsi NŽT.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimu patvirtinusi Taisykles, minėto nutarimo 2.1.3 punktu nustatė, kad NŽT parduoda naudojamus valstybinės žemės sklypus, o nutarimo 2.2 punkte, be kita ko, numatė, kad pagal Taisykles parduodami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Taigi, NŽT nustačiusi, kad pareiškėjai priklausantys statiniai iš esmės yra sunykę, padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo žemės sklypas yra nenaudojamas šių statinių eksploatavimui. Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo žemės sklype šiuo metu yra išpjauti krūmai, šienaujama žolė, tačiau neginčijo aplinkybės, kad ginčo žemės sklypas nėra naudojamas jame esančių statinių eksploatavimui, iš esmės sutiko su tuo, kad statiniai yra sunykę. Atitinkamai konstatuotina, kad NŽT skundžiamame sprendime padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad valstybinės žemės, nenaudojamos joje esančių statinių eksploatacijai, negalima parduoti. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypo nebuvo numatoma parduoti, skundžiamu sprendimu NŽT teisėtai ir pagrįstai atsisakė ginčo žemės sklypą suprojektuoti žemėtvarkos projekte. Pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti skundžiamą sprendimą atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjos antrasis reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti NŽT žemėtvarkos projekte suformuoti pareiškėjos išpirktą ginčo žemės sklypą, priimti sprendimą parduoti žemę bei pasirašyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį yra išvestinis reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.
Pareiškėjos atstovo teismo posėdyje nurodytos aplinkybės dėl NŽT atsisakymo išduoti leidimą rekonstruoti sunykusius statinius nėra teisiškai reikšmingos, nes skundžiamo sprendimo priėmimo metu pareiškėja šio prašymo (dėl leidimo išdavimo) NŽT dar nebuvo pateikusi, o ginčas dėl NŽT atsisakymo išduoti minėtą leidimą administracinėje byloje nėra išnagrinėtas. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo atstovo pateiktų dokumentų, NŽT neatsisakė svarstyti klausimo dėl leidimo išdavimo statinių atnaujinimui (b. l. 30–31). Konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas neatima iš pareiškėjos teisės dar kartą išreikšti valią dėl minėtos valstybinės žemės (ginčo žemės sklypo) pirkimo, jeigu pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka atnaujintų ginčo žemės sklype esančius statinius ir pradėtų juos eksploatuoti. Be to, jeigu pareiškėja dėl NŽT veiksmų ar neveikimo (biurokratinio sprendimų priėmimo vilkinimo ar kitokių, pareiškėjos manymu, neteisėtų aktų) patyrė turtinę ir (arba) neturtinę žalą, ji turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl šios žalos priteisimo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos H. B. (B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.