- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- e2-5685-869/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01465-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- G. T., J. T.
- Trečiasis asmuo
- R. T.
- Kategorijos
- 2.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.9.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Rainienei,
uždarame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. T. ir J. T. dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo R. T.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ieškovas, Skyrius, Tarnyba) ieškiniu prašo: 1) laikinai apriboti G. T. motinos valdžią nepilnamečiui sūnui L. T., gim. (duomenys neskelbtini); 2) neterminuotai apriboti J. T. tėvo valdžią nepilnamečiui sūnui L. T., gim. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš motinos G. T. ir tėvo J. T. išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) nustatyti nuolatinę globą L. T., jo globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti R. T.; 5) nepilnamečio L. T. gyvenamąją vietą nustatyti globėjos R. T. gyvenamojoje vietoje; 6) teismo išlaidas priteisti iš atsakovų.
2. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad motina G. T. nesirūpina sūnumi L. T., jo neaugina, išlaikymo neteikia, tačiau stengiasi keistis, t. y., sprendžia priklausomybės problemą, vaiką aplanko, su juo bendrauja, tarp motinos ir sūnaus yra emocinis ryšys, tuo tarpu nepilnamečio tėvas J. T. yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo ir rūpinimosi juo. Nepilnamečiui iškilęs realus pavojus jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi ir saugumui, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas jo tėvams apriboti valdžią. Atsižvelgiant į tai, kad motina bendrauja su vaiku ir stengiasi vykdyti pagalbos plane iškeltus uždavinius, atsakovės G. T. motinos valdžia sūnui L. T. ribotina laikinai, o tėvui J. T. taikytinas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas sūnui L. T. G. T. šeima Tarnybai žinoma nuo 2014 m. dėl alkoholio/psichotropinių medžiagų vartojimo, šeima nuo 2014 m. gegužės 21 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Socialinis darbas su šeima dirbamas jau septintus metus, tačiau ilgalaikių ir pastovių teigiamų pokyčių šeimoje nėra dėl atsakovės motyvacijos, valios ir noro stokos iš esmės keisti savo gyvenimo būdą. Vaikui laikinoji globa nustatyta 2020 m. rugpjūčio 28 d. Nuo laikinosios globos nustatymo padėtis šeimoje nepasikeitė – atsakovai vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, nesirūpina, nesidomi jo poreikiais, stokoja socialinių įgūdžių, nesugeba auginti ir auklėti vaiko, ilgą laiką sūnaus gyvenime tinkamai nedalyvauja nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, susitvarkyti buitį, tik motina bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais.
3. Ieškinyje nurodoma, kad 2020 m. sausio 13 d. Tarnyboje buvo gautas pranešimas iš G. T. šeimai socialinės priežiūros paslaugas teikiančio Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro apie pablogėjusią situaciją šeimoje. Pranešime nurodyta, jog G. T. šeimai nuo 2019 m. spalio 22 d. taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės priežiūros paslaugos Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centre, nuo paslaugų teikimo pradžios klientė bendradarbiavo, laikėsi pagalbos plane numatytų uždavinių, tačiau 2020 m. sausio 10 d. sužinota apie galimą psichotropinių medžiagų vartojimą šeimoje ir nuo 2019 m. gruodžio pabaigos moters negrįžimą į namus bei nesirūpinimą mažamečiu sūnumi. 2020 m. sausio 16 d. Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centre organizuota G. T. pagalbos plano peržiūra, į kurią pati G. neatvyko, apie savo neatvykimą informavo SMS žinute teigdama, kad yra pavargusi nuo išorinės kontrolės ir kad bendradarbiauti su institucijomis nenori. Pagalbos plano peržiūroje dalyvavusi G. T. motina R. T., prižiūrinti mažametį atsakovų sūnų L. T., paaiškino, kad G. vartoja alkoholį ir narkotines medžiagas, elgiasi agresyviai, pagalbos nepriima, gydytis atsisako, sūnumi nesirūpina ir nesidomi. R. T. nuomone, vaiko motina yra visiškai abejinga sūnaus likimui ir su kuo bei kur jis augs. Jos dukra keičia sugyventinius, gyvenamąsias vietas, dažnai negrįžta namo ir yra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus priežiūros. Su G. T. šeima dirbanti socialinė darbuotoja paaiškino, kad nuo 2020 metų pradžios G. pradėjo vengti susitikimo su socialine darbuotoja, neatsiliepdavo į telefono skambučius, nukeldavo suplanuotus susitikimus.
4. Tarnybos specialistai vertindami vaiko situaciją 2020 m. sausio 31 d. nuvyko į šeimos namus ir bendravo su nepilnamečiu L. Berniukas papasakojo, kad gyvena su senele bei prosenele, kad juo rūpinasi senelė, su kuria labai gerai sutaria. Nurodė, kad su mama matosi rečiau, ji nakvoja kituose namuose. Vaikas teigė, kad kartais su mama leidžia laisvalaikį, bet norėtų daugiau laiko praleisti su ja, tačiau ji nepasilieka su juo namuose. (Duomenys neskelbtini) Tarnybos specialistai Tarnyboje susitiko ir bendravo su G. T. Bendravimo metu moteris paaiškino, kad šiuo metu ji gyvena atskirai nuo vaiko ir senelės pas draugą. Kartu gyvena draugo tėvas, kuriam apie 78 metus, todėl jos draugas prašė juo pasirūpinti. Greta nurodė, jog su savo motina R. T. nesutaria, todėl nori gyventi atskirai. Teigė, kad tris mėnesius gyveno atskirai nes norėjo pabėgti nuo mamos, kuri visada priekaištauja. Paaiškino, kad vaiku rūpintis norėtų, tačiau supranta, kad neturi tam įgūdžių. G. T. teigimu, sūnaus L. tėvas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, tačiau vaiko niekada neaugino, juo nesirūpino, išlaikymo neteikė, paskutinį kartą vaiką matė prieš 2 metus per gimtadienį. 2020 m. vasario 5 d. Tarnyboje buvo bendrauta ir su L. T. senele R. T., kuri nurodė, kad pagrindinės jos dukros problemos yra priklausomybės. Moters teigimu, jos dukra alkoholį vartoja apie 10 metų, namuose neprisideda prie buities darbų. Jos kambaryje R. T. rado apie 10 butelių vieno litro talpos alkoholio. Moteris nurodė, kad sutinka ir yra visapusiškai pasiruošusi padėti dukrai, sutinka dėl laikinosios priežiūros priemonės taikymo jos namuose.
5. (Duomenys neskelbtini)surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa bei vertinimo metu nustačius rizikos veiksnius tėvų šeimoje (motina galimai turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, galimai vartoja alkoholį, tačiau priklausomybių nepripažįsta ir gydytis nenori? motina nuo 2019 m. gruodžio mėn. negyvena namuose su vaiku? vaiko tėvas įkalinimo įstaigoje), nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Vaiko motinai sutikus priimti pagalbą, o R. T. sutikus padėti dukrai rūpintis vaiku, nuspręsta taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę senelės R. T. namuose. Tarnybos specialistai atsižvelgdami į (duomenys neskelbtini) posėdžio metu gautą informaciją, į (duomenys neskelbtini) atvejo vadybininkės pateiktą informaciją apie šeimą (motina išsikraustė iš namų) ir siekdami apsaugoti bei užtikrinti geriausius mažamečio L. T. interesus, (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą nutraukti laikinąją priežiūrą ir teikti prašymą teismui dėl leidimo paimti berniuką iš jo įstatyminių atstovų ir inicijuoti laikinosios globos mažamečiui nustatymą senelės šeimoje, kadangi taikyta laikinoji priežiūros priemonė buvo neveiksminga vaiko motina nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, todėl ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar net gyvybei. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi tenkino tarnybos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo. Atsakovei socialines paslaugas teikiančio Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro specialistams pavyko užmegzti gana artimą ir atvirą ryšį su atsakove, atsakovė bendradarbiauja, atsiliepia į telefono skambučius, atvyksta į konsultacijas sutartu laiku, sudaro sąlygas apsilankyti namuose, noriai ir atvirai dalinasi informacija apie situaciją šeimoje, savo išgyvenimais ir planais.
6. Atsakovas J. T. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2022 m. vasario 11 d. asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis).
7. Atsakovė G. T. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2022 m. vasario 19 d. asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).
8. Trečiasis asmuo R. T. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2022 m. vasario 21 d. asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Danutė Rainienė, atsižvelgdama į atsakovų poziciją, sumažino ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo, prašydama priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kitoje dalyje ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. Atstovė paaiškino, kad įstatymas numato, jog tuo atveju, jei tėvams yra laikinai apribota valdžia, jų gyvenimas viename būste negalimas.
10. Atsakovė G. T. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir neterminuoto tėvo valdžios ribojimo sutiko. Su pačiu išlaikymo priteisimu sutiko, tačiau nesutiko su išlaikymo dydžiu. Prašė išlaikymą priteisti periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį, motyvuodama tuo, kad jai jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje uždrausta gyventi, jeigu galėtų gyventi savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje galėtų vaikui daugiau skirti. Šiuo metu prie vaiko išlaikymo neprisideda. Ji moka 350 Eur už buto nuomą ir komunalinius mokesčius. Nurodė, kad šiuo metu priklausomybių neturi. Neneigė, kad anksčiau problemų turėjo. Į „Minesotos“ programą buvo siunčiama dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms, o ne dėl priklausomybės alkoholiui. Vaikas buvo paimtas iš šeimos dėl to, kad programoje registruotis atsisakė. Ieškovė suvokia, kad turi galimybę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, tačiau nurodė, kad tokiu advokatu nepasitikinti. Patvirtino, kad laikinoji globėja savo pareigas atlieka tinkamai. Nesutinka su bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimu.
11. Atsakovas J. T. teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nesutiko su išlaikymo dydžiu. Tarnybos atstovei patikslinus poziciją dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio, t. y., sumažinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iki 100 Eur per mėnesį, atsakovas su jo atžvilgiu pareikštu ieškiniu sutiko pilnai. Atsakovas paaiškino, jog šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Jam liko dar šešeri metai. Su sūnumi nebendrauja, neteikia jam išlaikymo, tačiau ateityje ketina su vaiku susiskambinti ir bendrauti.
Šalies argumentai
12. Trečiasis asmuo R. T. su ieškiniu sutiko, prašė tenkinti. Ji paaiškino, jog yra atsakovės motina, L. augina nuo pat vaikystės. Pasak R. T., pastaruoju metu ji galinti akcentuoti dukters pasikeitimus į gerąją pusę – vaiko motiną labai motyvuoja darbas, rūpinimasis vaiku, bendravimas su juo. Kai savaitgaliais R. T. dirba, berniuką prižiūri G. T., veža sūnų į futbolo rungtynes. Atsakovė pagal galimybes prisideda prie sūnaus išlaikymo. Pasak trečiojo asmens, kartais atsakovė kelioms dienoms dingsta, tuomet būna neramu, o ir sūnus L. pergyvena.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Dėl tėvų valdžios ribojimo
13. Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
14. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).
15. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
17. Iš į bylą pateiktos gimimo įrašo kopijos nustatyta, kad nepilnamečio vaiko L. T., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė G. T., tėvas – atsakovas J. T. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) be tėvų globos likusiam L. T. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta R. T., gim. (duomenys neskelbtini) (vaiko senelė).
18. Byloje nustatyta, kad socialinis darbas su atsakovų šeima dirbamas jau nuo 2014 metų, t. y., praktiškai nuo pat vaiko gimimo, tačiau ilgalaikių ir pastovių teigiamų pokyčių šeimoje nėra. Atsakovas tėvo valdžios vaiko atžvilgiu neįgyvendina, yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, iš laikymo ir priežiūros. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Paskutiniame (duomenys neskelbtini) pagalbos plane atsakovei keliami uždaviniai: 1. spręsti priklausomybių problemą (G. T. nuo (duomenys neskelbtini) nuosekliai lankė priklausomybių konsultantės Aistės Kudzytės konsultacijas Pal. J. Matulaičio ŠPC; sudalyvavo 8 konsultacijose; į konsultaciją (duomenys neskelbtini) sutartu laiku neatvyko, apie neatvykimą pranešė prieš pat konsultaciją; nelankė AA grupių, motyvuodama tuo, kad jai nepatinka ten besirenkantys žmonės, ji su jais negali susitapatinti ir teigė, kad mieliau renkasi NA (Narkomanų Anonimų) grupes, prie susirinkimų jungiasi nuotoliu būdu maždaug kartą per mėnesį; gydytis pagal Minesotos programą atsisakė argumentuodama tuo, kad šiuo metu dirba ir negali prarasti darbo, be to nemato poreikio gydytis); 2. Spręsti užimtumo problemą (G. T. nuo 2021 m. birželio 1 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini); darbo sutartis terminuota iki 2021 m. gruodžio mėnesio; teigė, kad gali būti, jog darbo sutartis bus pratęsta; jeigu darbo sutartis nebus pratęsta, ji būtinai ieškos kito darbo; vadovaujantis teismo išreikalautais valstybinio socialinio draudimo duomenimi, nuo 2022 m. kovo 21 d. atsakovė dirba (duomenys neskelbtini0 pardavimų vadybininke, kur jai priskaičiuotas darbo užmokestis sudaro 848,64 Eur - 1426,80 Eur); 3. Santykio su vaiku atkūrimas (G. T. leidžia laiką kartu su sūnumi – kartu žiūri filmus, savaitgalį eina į McDonald’s, Skypark ir kitas pramogų vietas, kartu skaito knygeles. Vaiko laikina globėja, močiutė R. T. bei socialinė darbuotoja išsakė, kad pastebi, jog G. T. su vaiku kartais kalba grubokai, nes jos manymu, berniuką reikia auklėti tik griežtai. Pastebėta, kad mama neparodo švelnumo sūnui, nors berniukas to nori. Pokalbio su socialine darbuotoja metu mažametis L. T. išsakė, jog jam nepatinka, kad mama kiekvieną savaitgalį nakvoja kitame bute); 4. Vaiko psichinės sveikatos gerinimas (laikinoji globėja R. T. vykdo uždavinį; L. T. yra konsultuojamas psichologo VšĮ Sotas); 5. Bendradarbiauti su socialine darbuotoja (uždavinys vykdomas; G. T. bendradarbiavimas su socialine darbuotoja vyko sklandžiai); 6. Bendrauti ir bendradarbiauti su sūnaus ugdymo įstaigos darbuotojais (ŠPC atvejo vadybininkė siuntė užklausą (duomenys neskelbtini)pradinei mokyklai; (duomenys neskelbtini) gautas (duomenys neskelbtini) atsakymas, kuriame teigiama, kad su vaiko mama G. T. nuo pirmos klasės (šiuo metu berniukas mokosi (duomenys neskelbtii)) bendravimo nėra. Visada su klasės vadove, mokyklos bendruomene bendradarbiauja vaiko močiutė. Bendravimas su močiute sklandus, močiutė reaguoja į pastebėjimus laiku, priima pastabas. L. T. močiutė nuolatos domisi mokinio rezultatais bei elgesiu mokykloje, taip pat reguliariai stebi visą informaciją TAMO dienyne); 7. Socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos (ŠPC socialinė darbuotoja šeimos namuose lankosi 3-4 kartus per mėnesį, palaiko nuolatinį kontaktą su G. T. telefonu. Apsilankymų namuose ir konsultacijų metu moteris motyvuojama lankyti priklausomybių specialistės konsultacijas, dalyvauti AA ir NA grupių susirinkimuose, motyvuojama aktyviai vykdyti pagalbos plane iškeltus uždavinius. Taip pat paslaugų gavėja konsultuota tėvystės įgūdžių klausimais) (duomenys neskelbtini).
19. Atsakovei keliami uždaviniai vykdomi iš dalies. Kaip matyti iš byloje esančių pagalbos planų ir Tarnybos pateiktos medžiagos, atsakovės motyvacija svyruojanti, nėra nuosekli. Nors pastaruoju metu pastebimas atsakovės bendradarbiavimas, ryšio su vaiku kūrimas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atvejo vadybos procesas atsakovės G. T. šeimai baigtas 2021 m. gruodžio 27 d., kadangi nėra žinoma jos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).
20. VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės duomenimis atsakovė G. T. gydyta nuo ((duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, atsakovei diagnozuoti (duomenys neskelbtini). Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis atsakovė gydyta Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini).
21. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre arba jo archyve nėra duomenų apie atsakovę G. T. Administracinių nusižengimų registro duomenimis atsakovė G. T. bausta už važiavimą autobusu/troleibusu be bilieto.
22. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro arba jo archyvo duomenimis atsakovas J. T. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), jam (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusiu nuosprendžiu skirta (duomenys neskelbtini) galutinė terminuota laisvės atėmimo bausmė. Atsakovas ne kartą teistas. Administracinių nusižengimų registro duomenimis atsakovas baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą.
23. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Taigi, joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
24. Byloje nustatyta, kad atsakovė šiuo metu stengiasi ir iš dalies vykdo jai keliamus įsipareigojimus, domisi ir palaiko ryšį su sūnumi, bendradarbiauja su specialistais, iš dalies sprendžia priklausomybės problemą, stengiasi įsilieti į darbo rinką. Vis dėl to atsakovės gyvenamoji vieta nėra žinoma, atsakovė jos neatskleidžia, dėl ko atvejo vadybos procesas atsakovės šeimai yra nutrauktas, nėra žinoma, ar atsakovės gyvenamojoje vietoje sudarytos saugios sąlygos gyventi vaikui. Vaikas patvirtina, kad motina naktis leidžia kitame bute. Atsakovė nesiima veiksmų priežastims, trukdančioms jai pasirūpinti mažamečiu sūnumi, sutinka su laikinu motinos valdžios ribojimu. Teismas vertina, kad pokyčiams atsakovei reikalingas tam tikras laiko tarpas. Byloje nustatyta, kad atsakovė tinkamai nesirūpino savo nepilnamečiu sūnumi, dėl ko berniukas buvo paimtas iš šeimos ir perduotas senelei, atsakovė keisti savo gyvenimo būdą palaikyti ryšį su sūnumi ėmė tik praėjus metams laiko po to, kai vaikas buvo paimtas. Šiuo metu atsakovė stengiasi keisti savo elgesį, žalingus įpročius ir gyvenimo būdą, t. y., sprendžia priklausomybių problemą, užimtumo problemą, kuria santykį su vaiku leisdama laiką kartu. Vis dėlto atsakovės vykdomi pokyčiai nėra visapusiški ir ilgalaikiai, atsakovė negyvena kartu su vaiku, jo neišlaiko, nesidomi vaiko sveikata ir ugdymu, jos gyvenamoji vieta ir aplinkos atitiktis vaiko interesams nėra žinoma.
25. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kad motina vykdo iš dalies jai keliamus įpareigojimus, deda pastangas, vadovaujantis vaiko interesų prioriteto principu, siekiant motyvuoti atsakovę ir suteikti atsakovei galimybę įgyvendinti kitus jai keliamus įpareigojimus ir pasiekti ilgalaikių pokyčių šiuo metu įgyvendinamuose įpareigojimuose, atsakovės motinos valdžia sūnui ribotina terminuotai, pagrįstai tikintis, kad atsakovė išspręs priklausomybės problemas, pakeis savo gyvenamąją aplinką, teiks vaikui išlaikymą ir sudarys saugias sąlygas savarankiškai auginti sūnų. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo prašymas tenkintinas – atsakovės G. T. valdžia nepilnamečiui sūnui L. T. ribotina laikinai, iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės.
26. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, kad atsakovo J. T. pareigų nevykdymo konstatavimui pakanka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Iš šių faktinių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas vaikui ilgą laiką, vaiko neaugina, neišlaiko, nesidomi jo poreikiais, ryšio nepalaiko. Be kita ko, šiuo metu negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigų, ir dėl objektyvių priežasčių, t. y., laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau įvertinus priežastis, dėl kurių atsakovas objektyviai negali pasirūpinti vaiku (laisvės atėmimo bausmės atlikimo) ir ilgai trunkantį atsakovo vengimą vykdyti pareigas savo nepilnamečiui vaikui, rūpintis ir išlaikyti, dėl ko vaiku rūpinasi kiti asmenys (šiuo atveju – vaiko senelė), kiek laiko tai trunka, atsižvelgiant į visus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, nesirūpina juo ir objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas atsakovui taikyti griežtesnę poveikio priemonę – neterminuotą tėvo valdžios ribojimą sūnui L. T.
27. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
28. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).
Dėl nepilnamečio vaiko globos
29. Vadovaujantis CK 3.256 straipsniu, nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
30. CK 3.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaiko globa (rūpyba) nustatoma remiantis geriausių vaiko interesų pirmumo, vaiko globos (rūpybos) šeimoje, pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai ir kiti su vaiku emociniais ryšiais susiję asmenys, jeigu tai atitinka vaiko interesus.
31. Mažamečiui L. T. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta vaiko senelė R. T. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad trečiasis asmuo sutinka tapti nuolatiniu globėju, tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku, berniukas trečiojo asmens namuose jaučiasi mylimas ir laimingas. Globojamo vaiko aplankymo aktas patvirtina, kad laikinoji globa vyksta sklandžiai, globėja užtikrina vaiko emocinius ir fizinius poreikius, saugią aplinką.
32. Atsakovei apribojus motinos valdžią yra pagrindas nustatyti mažamečiui L. T. nuolatinę globą (CK 3.251 straipsnio 1 dalis, CK 3.256 straipsnis, CK 3.257 straipsnio 6 punktas, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 20 straipsnio 2 dalis, CPK 407 straipsnis). Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, atstovauti ir ginti jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, rengti berniuką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (CK 3.248 straipsnis, CK 3.268 straipsnis) gali ir sutinka trečiasis asmuo – vaiko senelė R. T.. Kitų asmenų, kurie norėtų ir galėtų rūpintis mažamečiu, nėra. Remiantis CK 3.249 straipsnyje įtvirtintais vaiko globos nustatymo principais, ieškovo prašymas tenkintinas, nepilnamečiui L. T. nustatytina nuolatinė globa, nepilnamečio globėja ir gaunamų lėšų bei turto administratore paskirtina R. T., nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatytina globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.245, 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 1 punktas, 3.256, 3.257 straipsnio 6 punktas, 3.259, 3.263 straipsniai, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnio 1 punktas, CPK 493 straipsnis).
33. Nustačius nuolatinę globą, laikinoji nepilnamečio vaiko globa baigiasi (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
34. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).
35. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.
Žemesnės instancijos teismas
36. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.
37. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. T. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė atsižvelgdama į atsakovų pozicijas, sumažino ieškinio reikalavimus, prašydama priteisti iš kiekvieno iš atsakovų išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį. Atsakovai teismo posėdžio metu su patikslintu ieškinio reikalavimu sutiko.
38. Byloje esančiais duomenimis atsakovas šiuo metu nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke. Atsakovai yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie tai, jog jai būtų apribotas darbingumas.
39. Nors ieškovas nepateikė vaiko poreikių apskaičiavimo lentelės, tačiau įvertinęs tai, kad ieškovo apskaičiuota vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra daug mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 nustatytas minimalusis darbo užmokestis (730 Eur (apie 533 Eur atskaičius mokesčius)), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-276/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; ir kt.) ir galėtų patenkinti tik pačius būtiniausius mažamečio poreikius, teismas sprendžia, kad ieškovo nurodoma mažamečiui L. T. išlaikymui reikalinga 100 Eur suma iš kiekvieno iš tėvų, yra minimalaus dydžio, kurią atsakovai turi realią galimybę teikti. Pažymėtina, kad ir įkalinimo įstaigoje atsakovui yra galimybė dirbti ir tokiu būdu gauti pajamas, reikalingas jo nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Esant išdėstytam tenkintinas ieškovo prašymas – iš atsakovų priteistinas išlaikymas mažamečiui L. T., mokamas periodinėmis išmokomis po 100 Eur iš motinos G. T. ir tėvo J. T. po 100 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
40. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
41. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdomas skubiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
42. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
43. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai (100 proc.), o bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistinas 27,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą (100 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
44. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 26,88 Eur, t. y., šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina po 13,44 Eur (26,88 Eur /2) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Laikinai, iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės, apriboti atsakovei G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečiui vaikui L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Neterminuotai apriboti atsakovui J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečiui vaikui L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nuolatinę globą L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo globėja ir gaunamų lėšų bei turto administratore paskirti R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nepilnamečio vaiko L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti globėjos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovės G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. T. asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 100 (vieną šimtą) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. sausio 19 d.) iki vaiko pilnametystės.
Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečio vaiko L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise vaiko nuolatinei globėjai R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 27,00 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 27,00 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.
Išaiškinti, kad priteista žyminio mokesčio suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovės G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 13,44 Eur (trylika eurų 44 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susidariusių dėl procesinių dokumentų siuntimo.
Priteisti iš atsakovo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 13,44 Eur (trylika eurų 44 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susidariusių dėl procesinių dokumentų siuntimo.
Išaiškinti, kad priteista pašto išlaidų suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.