- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-17
- Bylos Nr.
- e2-201-236/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00712-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- A. Č.
- Ieškovas
- G. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovui A. Č. dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas G. A. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. Č. 88 800 Eur kaip be pagrindo gautas lėšas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ naudai. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą, kilnojamą turtą ir pinigines lėšas ieškinio sumos ribose. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas yra fizinis asmuo, reiškiamas reikalavimas piniginis, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir nutarė areštuoti atsakovui A. Č. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, neviršijant bendros 88 800 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant atsiskaityti su UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“.Teismas nustatė, jog ieškovas, suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką, pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, dėl ko vertino ieškinį, kaip preliminariai pagrįstą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovo finansinę padėtį. Atsakovas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį, todėl padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. Č. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismui pateiktas ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Nors ieškovas reiškia netiesioginį ieškinį UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ vardu, jis nėra ir niekuomet nebuvo įmonės kreditoriumi, be to ginčijamos pinigų sumos atsakovui buvo perleistos pagal paskolos sutartį, kurios grąžinimo terminas ginčo nagrinėjimo metu dar nėra suėjęs.Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomu. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas rėmėsi tik deklaratyviais ieškovo teiginiais, tuo tarpu reali atsakovo turtinė padėtis įvertinta nebuvo. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 1 154 596 Eur sumą, šis turtas nėra įkeistas ar kaip nors kitaip suvaržytas, be to jis yra eilės pelningai veikiančių įmonių akcininkas, jo akcijų vertė sudaro ne mažiau kaip 3 678 155 Eur sumą, todėl nėra jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui. Ieškovas ieškinį pareiškė siekdamas savanaudiškų tikslų, o ne norėdamas apginti UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ interesus. Ieškovas G. A. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atskirajame skunde atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados apie preliminarų ieškinio pagrįstumą. Jo nurodyti argumentai apie teisinio pagrindo gauti pinigines lėšas egzistavimą bus išnagrinėti ir dėl jų pasisakyta teismui priimant galutinį sprendimą byloje. Atsakovas yra fizinis asmuo, kuris gali laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu, todėl panaikinus taikomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovas šį turtą galėtų suvaržyti ar perleisti, taip apsunkindamas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl papildomai pateiktų įrodymų priėmimo
Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. Č. kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui eilę naujų įrodymų, kuriais siekia paneigti teismo padarytą išvadą dėl grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nagrinėjamas nepranešus atsakovui, spręstina, kad apeliantas neturėjo galimybės šių įrodymų teismui pateikti anksčiau, todėl teismas juos priima į bylą ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).Nagrinėjamu atveju atsakovas, kurio atžvilgiu byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateikė apeliacinės instancijos teismui atskirąjį skundą kuriame ginčija abi pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, būtinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – ieškinio preliminarų pagrįstumą bei grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pasisakydamas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo apeliantas nurodo, jog ieškovo ieškinys negali būti laikomas preliminariai pagrįstu, kadangi ieškovas neturi teisės byloje pareikšti netiesioginį ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, jog tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).Šuo atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio buvo pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl jis pagrįstai pripažintas preliminariai pagrįstu. Tuo tarpu, išvados apie ieškinyje pateiktų faktinių bei teisinių argumentų teisingumą, be kita ko ir ieškovo teisė pareikšti netiesioginį ieškinį, bus padarytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos nutartis šioje dalyje pripažintina teisėta ir pagrįsta. Šios išvados nepaneigia ir byloje nustatyta aplinkybė, jog jau po skundžiamos nutarties priėmimo ieškovas pateikė teismui patikslintą netiesioginį ieškinį, kuriame prašo pripažinti negaliojančia atsakovo A. Č. ir UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ 2015 m. vasario 2 d. sudarytą paskolos sutartį ir taikyti restituciją, kadangi šiuo ieškiniu iš esmės siekiama tapačių tikslų – grąžinti į UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ turto masę atsakovui perduotus pinigus, tačiau pasirinktos kitos gynybos priemonės. Atskirajame skunde atsakovas taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo egzistuojant grėsmei dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo, kadangi ieškinio suma, įvertinus atsakovui priklausantį turtą, nelaikytina didele, be to byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovas siekia ar ateityje sieks šį turtą sumažinti. Įvertinęs kartu su atskiruoju skundu pateiktus papildomus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovo argumentu sutinka. Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas A. Č. kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui eilę rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo gerą turtinę padėtį bei paneigiančių aplinkybę, jog ieškinio suma jam laikytina didele. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso 79 nekilnojamojo turto objektai, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 1 154 596 Eur, be to jam priklauso 5 veikiančių įmonių akcijos. Šis turtas nėra suvaržytas ar areštuotas, išskyrus šioje byloje nagrinėjamą turto areštą 88 800 Eur sumoje. Byloje nėra jokių duomenų rodančių atsakovo siekį jo turimą turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti neegzistuojant grėsmei ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui ateityje, o nesant bent vienai iš dviejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, jų taikymas negalimas. Aukščiau aptarti argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas tenkinti atsakovo atskirąjį skundą, skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo G. A. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.