- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- II-74-1010/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01293-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. Ž.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Donatas Lengvinas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
sekretoriaujant L. D.
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-12251-2021 (ROIK: 21152360042).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis M. S. 2021 m. gruodžio 11 d. G. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad G. Ž. 2021 m. gruodžio 11 d. 17.30 val. Klaipėdos miesto sav., Klaipėdoje magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 305 kilometre 2021 m. gruodžio 11 d. 16.43 val. vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini),“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,68 promilių (+/-0,01 prom.) girtumas. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. U. 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-12251-2021 G. Ž. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2021 m. gruodžio 31 d. gautas G. Ž. (toliau ir pareiškėjas) skundas dėl minėto nutarimo pakeitimo. Skunde paaiškino, kad skundžiamame nutarime padarė administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, tai pripažino ir sustabdžiusiems ir jo pažeidimą tyrusiems policijos pareigūnams. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Be to, G. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijos, teisinio statuso įstatymo pagrindu pripažintas nukentėjusiuoju nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu, kaip Afganistano karo dalyvis, jam išduotas nukentėjusio asmens (Afganistano karo dalyvio) pažymėjimas, todėl prašo šią aplinkybę, vadovaujantis ANK 35 str. 2 d., pripažinti kaip asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jam paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą administracinio poveikio priemonę.
Su priimtu nutarimu dalyje dėl paskirtos baudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės paskyrimo trukmės už administracinio nusižengimo padarymą, numatyta ANK 422 str. 5 d., G. Ž. nesutinka. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria jam už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 str. 5 d., buvo paskirtas specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Paskirtą 800 Eur baudą sumokėjo 2021-12-23. Motyvuodamas tuo, kad G. Ž. Institucijai pateiktu 2021-12-20 „Prašymu administracinio nusižengimo byloje ROIK 21152360042, pradėtoje pagal Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos tarnybos 202112-11 administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30- ANRP-38213-2021“ (toliau – Prašymas Institucijai) prašė paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skirti trumpesniam nei šešių mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trumpesniam nei vienų metų terminui, terminus sušvelninant Institucijos nuožiūra, tačiau Institucija į šį prašymą neatsižvelgė, netenkindama šio prašymo nepateikė jokių atsisakymo motyvų. Taip pat mano, kad yra pagrindas paskirti švelnesnę nei numatyta įstatymu administracinio poveikio priemonę. Nurodo, kad ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. ANK 34 str. 6 d. numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. G. Ž. pažymėjo, kad yra vedęs ir šiuo metu besirūpinantis sveikatos nustojusia sutuoktine D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai diagnozuota onkologinė liga, dėl kurios šiai dienai jau atliktos 4 operacijos, paskutinė 2021-11-17. Dėl to, G. Ž. nuolat ir nepertraukiamai rūpinasi sutuoktine, veža į gydymo įstaigas, vaistines, pas šeimos gydytoją, padeda buityje. Kitų asmenų galinčių padėti sveikatos nustojusiais sutuoktinei nėra, G. Ž. yra vienintelis artimas asmuo, galinti padėti, t. y. pristatyti sutuoktinę į gydymo įstaigas, vaistines, ligoninę asmuo. Skunde nurodė, kad G. Ž. kaip minėta pripažintas nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu, t. y. Afganistano karo dalyviu, kas taip pat leidžia G. Ž. asmenybę vertinti teigiamai. Tarnaudamas Afganistane G. Ž. patyrė ne tik skaudžius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, bet ir patyrė fizines traumas/susirgimus, kurių pasekmės – hepatitas, potrauminis sindromas. Siekdamas padėti to paties likimo žmonėms, G. Ž. kartu su Afganistano karo dalyviais įsteigė Afganistano karo dalyvių organizaciją Klaipėdoje „Miražas“ į. k. 300525912, kurios pagrindinė veiklos kryptis: padėti veteranams grįžti į visuomenę, pagalba neįgaliesiems, mamoms netekusioms vaikų, žuvusiųjų pagerbimas ir atminimas. G. Ž. yra šios organizacijos pirmininkas, iš savo lėšų dalinai išlaikantis vieną organizacijos darbuotoją. Už šią visuomeninę veiklą Afganistano karo veteranų judėjime, ne kartą skatintas, jam suteiktos padėkos. Nežiūrint Afganistane patirtų skaudžių išgyvenimų ir traumų/susirgimų, lydinčių jį visą gyvenimą, G. Ž. (duomenys neskelbtini) m. sukūrė šeimą, gimė sūnus. Pagal įgytą specialybę užsidirba pragyvenimui ir šeimos išlaikymui. Pragyvenimui jis užsidirba, nuo 2011 metų vykdydamas individualią veiklą, statybos srityje. Buvusio darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas itin teigiamai, nurodant, kad dirbdamas bendrovėje jis neturėjo jokių nusižengimų nei dėl darbo drausmės, nei dėl kokių žalingų įpročių. Šios aplinkybės rodo, kad G. Ž., kaip asmuo gerbia nustatytas taisykles ir laikosi drausmės.
G. Ž. pažymėjo, kad skiriant nuobaudas kiekvienu atveju būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra aiškiai per griežta, (žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d.,2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d.,2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudos skyrimo arba nuobaudos neskyrimo (šiuo atveju administracini poveikio priemonės taikymo) negalima neatsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje pažymima, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams už tokių pačių pažeidimų padarymą turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2AT-3-2011).
Nors neginčija pažeidimo fakto, tai yra to, kad vairavo transporto priemonę būdamas lengvo apsvaigimo nuo alkoholio, padarydamas vieną šiurkščiausių KEP pažeidimų, tačiau labai prašo atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis konstitucinio proporcingumo principu ir bausmės individualizavimo kriterijais manytina. kad egzistuoja sąlygos šioje byloje G. Ž. taikyti ANK 34 str. 6 d. ir jam skirtiną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metu ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metu šešių mėnesių, švelninti, t. v. taikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei 6 mėn. terminui, bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trumpesniam nei vienų metų terminui, bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Manytina, kad tokiu būdu ne tik bus pasiekti nuobaudos tikslai, bet ir atsižvelgiant į aplinkybių visumą, vertinant pažeidimo pobūdi, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybe, ji nebūtų aiškiai per griežta. G. Ž. prašo paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skirti trumpesniam nei šešių mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trumpesniam nei vienų metų terminui, terminus sušvelninant teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Institucijos priimtas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir nėra jokio pagrindo jo keisti. Nurodo, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgusi į byloje esančių duomenų visumą, davė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje G. Ž. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad labai gailisi ir atsiprašo dėl savo neatsakingo poelgio. Dėl jo jaučia didelę gėdą. Jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, tačiau tą kartą nepagalvojęs po darbo savo būsto statybvietėje, išgėrė butelį alaus ir iš karto išvažiavo. Buvo nevalgęs, neišgėręs vandens, dar parūkė, greičiausiai todėl buvo nustatytas toks neblaivumo laipsnis. Prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes jo darbo pobūdis toks, jog ši teisė jam yra būtina. Jo darbas susijęs su statybos darbais – stogų dengimu ir priežiūra, objektai išsidėstę po visą Lietuvą, privalo vežtis įvairius įrankius, todėl į juos vykti gali tik su transporto priemone. Netekęs ilgam laikui teisės vairuoti, netektų darbo ir pragyvenimo šaltinio. Be to, jo sutuoktinė serga onkologine liga, pati nevairuoja, todėl į gydymo įstaigas ją nuvežti gali tik jis. Nors jie turi sūnų, tačiau jis jau yra suaugęs, sukūręs savo šeimą, gyvena atskirai Klaipėdos rajone, todėl rūpintis mama nuolat negali. Administracine tvarka yra baustas tik už nesunkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą.
Institucijos atstovas teisminio nagrinėjimo metu nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujat, apie posėdį pranešta tinkamai, nutarta bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Iš 2021 m. gruodžio 11 d. administracinio nusižengimo protokolo, surašyto G. Ž., dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, matyti, kad protokolas surašytas 17.30 val., nusižengimui nustatyti naudotas alkotesteris „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0011, 1526819, prietaiso rodmenys 0,68 ± 0,02 prom. Ir pakartotinai tikrinant neblaivumo laipsnį naudotas „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0011, 1526819, prietaiso rodmenys 0,74 ± 0,02). Protokole užfiksuota, kad G. Ž. su pažeidimu sutinka ir gailisi (b. l. 26-27).
Iš 2021 m. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. gruodžio 11 d. dirbant kartu su vyr. patruliu D. A. AP“ (duomenys neskelbtini),“ apie 16.40 val. Klaipėdos mieste vykdant vairuotojų blaivumo kontrolę buvo sustabdytas automobilis Lexus RX400h val. Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinus vairuotojo G. Ž. gim. (duomenys neskelbtini), blaivumą bekontakčiu alkotesteriu „Drager“ Nr. ARPF-0179 jis parodė, kad vairotojo iškvėptame ore yra alkoholio. Buvo nuspręsta G. Ž. patikrinti alkotesteriu Drager Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0011, patikros Nr. 1526819, pirmu pūtimu jam buvo nustatytas lengvas 0,68 promilių girtumas. Praėjus 15 minučių patikrinus antrą kartą G. Ž. blaivumą jam nustatytas lengvas 0,74 promilių girtumas. Vairuotojas buvo nušalintas nuo vairavimo ir surašytas protokolas ROIK: 21152360042 pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Vairuotojas su pažeidimu sutiko, jo neginčijo. Įvykis filmuotas Bodycam Nr. B0F1EC61967E (b. l. 28).
2021 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apskrities VPK surašė neblaivumo surašymo aktą, G. Ž. nusižengimui nustatyti naudotas alkotesteris „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0011, 1526819, prietaiso rodmenys 16.43 val. parodė 0,68 ± 0,02 prom. Ir pakartotinai tikrinant neblaivumo laipsnį naudotas „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0011, 1526819, 17.58 val. prietaiso rodmenys rodė 0,74 ± 0,02 neblaivumo laipsnį (b. l. 29)
2021 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apskrities VPK priėmė sprendimą Nr. 30- ANR_O- 44073-2021 sustabdyti teisę G. Ž. vairuoti transporto priemones (b. l. 31).
2021 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apskrities VPK priėmė sprendimą Nr. 30-ANR_T-1246-2021 G. Ž. nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, nustačius, kad vairuotojas neblaivus (0,68 prom.) (b. l. 30).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Ž. skunde neneigia faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. G. Ž. už jo padarytą nusižengimą paskirta minimalaus dydžio bauda, taip pat nustatytas trumpiausias ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos alternatyvios administracinės poveikio priemonės taikymo terminas.
Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – G. Ž. prašo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis).
Pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių – yra numatyta ne kaip švelnesnė poveikio priemonė, nei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, o kaip savo pobūdžiu ir poveikiu tapati, tačiau alternatyvi priemonė. Todėl ši administracinio poveikio priemonė taikoma ne išimtiniais atvejais, o bendraisiais administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimo bei taikymo pagrindais (ANK 32 straipsnis, 34 straipsnio 1 dalis). Taigi, tai kad pareiškėjui už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta alternatyvi poveikio priemonė, kuri, beje, taikoma tik esant pažeidėjo sutikimui (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis), nereiškia, kad buvo taikyta švelnesnė administracinio poveikio priemonė ir nebeliko pagrindo spręsti klausimą dėl jos švelninimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad G. Ž. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino nuo pat tyrimo pradžios, paaiškino nusižengimo padarymo aplinkybes. Paaiškino, kad 15 min. prieš tikrinimą išgėrė 2 butelius alaus, dėl savo poelgio gailisi (b. l. 26). Kad pažeidėjas pripažino savo kaltę patvirtina ir policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 28). Skunde pareiškėjas taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad G. Ž. už analogiškus ar kitokius šiurkščius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas. Už ankstesnius nusižengimus paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 42-46). Taip pat sumokėta ir skundžiamu nutarimu skirta bauda (b. l. 23). Todėl G. Ž. nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, sistemingai nesilaikančiu teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių, turinčiu neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, ignoruojančiu eismo saugumo reikalavimus. O kad baustumas už kitokius, ne grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neužkerta kelio taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, patvirtina ir teismų praktika (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-235-360/2021).
Vertinant G. Ž. padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamo pažeidimo fiksavimo metu jam nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis ne itin daug viršijo minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,4 prom.) girtumo ribą (pažeidėjui nustatytas nesunkus girtumo laipsnis – 0,68 prom. neįvertinus paklaidos), t. y. nežymiai viršijo leidžiamą ribą, nuo kurios apskritai kyla administracinė atsakomybė pagal minėtą straipsnio dalį. Kad esant tokiam neblaivumo laipsniui galima svarstyti klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo patvirtina aukštesniųjų teismų praktika (jau minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-235-360/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-529-290/2021, 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-663-383/2021). Kaip paaiškino pareiškėjas protokolo surašymo metu, jis prieš vairuodamas išgėrė nestipraus alkoholio – du butelius alaus, todėl tikėtina, kad galėjo sąžiningai klysti, įvertindamas savo organizmo būklę prieš nusižengimą ir jo padarymo metu, kadangi jautėsi gerai ir nesitikėjo, jog jo organizme gali būti toks alkoholio kiekis. Tai reiškia, kad G. Ž. padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis. Juo labiau, kad policijos pareigūnai G. Ž. vairuojamą automobilį sustabdė ne dėl to, kad jis pavojingai vairavo ar kitaip kėlė grėsmę, o vykdydami prevencinę priemonę (b. l. 28). Dėl padaryto nusižengimo eismo įvykis nebuvo padarytas, padariniai nekilo. Visos šios aplinkybės (jo padarytų KET pažeidimų skaičius, paskutinio nusižengimo padarymo aplinkybės, nustatytas girtumo laipsnis ir kt.) leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėjas iš esmės yra drausmingas vairuotojas, o jo padarytas paskutinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Be to, G. Ž. paaiškinimai teismo posėdžio metu neleidžia teismui abejoti tuo, kad pareiškėjas itin neigiamai vertina savo elgesį, suvokia tokio elgesio galimas sukelti pasekmes bei padarė dėl jo atitinkamas išvadas.
Įvertinama ir tai, jog G. Ž. yra brandaus amžiaus, teisė vairuoti jam būtina dėl darbo pobūdžio, nes jam būtinas mobilumas (b. l.12, 13), todėl suprantama, kad netekęs teisės vairuoti ilgam terminui ne tik praras darbą, bet ir bus apsunkinta jo galimybė įsidarbinti. Taigi, pareiškėjas netektų pragyvenimo šaltinio ir galimai taptų našta visuomenei. Svarbu ir tai, pareiškėjo šeima turi didelių finansinių įsipareigojimų (b. l. 18-20), jo sutuoktinei D. Ž. diagnozuotas onkologinis susirgimas, šeimoje daugiau vairuojančių asmenų nėra, todėl G. Ž. privalo pasirūpinti ir sergančia sutuoktine. Taigi, ilgalaikio termino administracinio poveikio priemonės taikymo pasekmės neigiamos įtakos turėtų ne tik nusižengimą padariusiam asmeniui, bet ir kitiems, su nusižengimu nesusijusiems jo šeimos nariams, kas būtų neadekvati ir neteisinga priemonė. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakomybėn traukiamas asmuo piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų įrašytas į priklausomybių ligų kabineto įskaitą. Pareiškėjas buvusi darbovietė (duomenys neskelbtini), jį charakterizuoja ypač teigiamai, bei patvirtina, kad pareiškėjo darbo objektai yra išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje, todėl teisė vairuoti pareiškėjui yra būtina (b. l. 13). Be to, pareiškėjas yra pripažintas nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu, t. y. Afganistano karo dalyviu, jis vadovauja Afganistano karo veteranų organizacijai Klaipėdoje (duomenys neskelbtini), aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje (b. l. 8, 15, 16, 17), kas taip pat leidžia G. Ž. vertinti kaip socialiai integruotą, teigiamą asmenybę.
Kita vertus, negalima neigti, jog vairavimas neblaiviam, net jei nustatomas ir nedaug leidžiamą ribą viršijantis girtumo laipsnis, yra šiurkštus KET pažeidimas. Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, turėjo būti itin kritiškas sau, žinodamas, jog vartojo alkoholį, įvertinti tokio elgesio neigiamas pasekmes – galimą tam tikrų suvaržymų patyrimą. Teismo vertinimu, išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti nuobauda nepasiektų jai keliamų tikslų – nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo, bausmės neišvengiamumas. Ir nors aptartos aplinkybės vertinamos pareiškėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau jos visa apimtimi neeliminuoja jo atsakomybės už šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą. Dėl ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti nustatant G. Ž. trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai taikymo terminą, negu sankcijoje numatytas minimalus terminas.
Dėl šių priežasčių nutarimo dalis, kuria G. Ž. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, keistina, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams, bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 10 mėnesių, specialiosios teisės atėmimo termino pradžią skaičiuojant nuo sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 11 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto G. Ž. skundą tenkinti.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-12251-2021 ir G. Ž. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 10 (dešimt) mėnesių, specialiosios teisės atėmimo termino pradžią skaičiuojant nuo sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 11 d.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.