Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pagal BK 182 str. 1 d., 228 str. 2 d. išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; N. G. pagal BK 182 str. 1 d., 228 str. 2 d. išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. buvo kaltinamas tuo, kad piktnaudžiaudamas tarnyba savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, būdamas valstybės tarnautoju - dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) aps. VPK) Kelių policijos valdybos (toliau – KPV) Kelių patrulių rinktinės (toliau – KPR) patruliu, pagal (duomenys neskelbtini)aps. VPK KPV KPR antrosios kuopos antrojo būrio patrulio pareigybės aprašymą, patvirtintą 2010 m. birželio 14 d. (duomenys neskelbtini)aps. VPK viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), privalėdamas užtikrinti kelių eismo priežiūrą, nusikaltimų bei kitokių teisės pažeidimų prevenciją, viešąją tvarką, visuomeninę rimtį bei saugumą, žmonių teisių, teisėtų interesų ir turto apsaugą, privalėdamas išaiškinti Kelių eismo taisyklių pažeidėjus ir savo kompetencijos ribose skirti jiems administracines nuobaudas, 2012-12-09 tarnybos metu patruliuodamas tarnybiniu automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), borto Nr. (duomenys neskelbtini), po priskirtą teritoriją, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi bei siekdamas turtinės naudos, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su (duomenys neskelbtini)aps. VPK KPV KPR patruliu N. G., 8.50 val. kelyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)sen., (duomenys neskelbtini)rajone, N. G. įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius bei taip sustabdžius A. M. vairuojamą automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis (J. K.), priėjęs prie A. M. automobilio, paprašė pateikti dokumentus bei nurodė A. M. eiti kartu su juo, po ko tarnybiniame automobilyje, turėdamas tikslą apgaule savo ir N. G. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, N. G. pritariant, nors nebuvo patikrinęs A. M. girtumo alkoholio kiekio matuokliu, nurodė kad A. M. yra galimai neblaivus, bei paaiškino, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam užtraukia administracinę atsakomybę – 4000 Lt baudą, o automobilio paėmimas, transportavimas ir laikymas automobilių saugojimo aikštelėje parai kainuoja 800 Lt, bei gresia teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Po ko, žinodamas, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. 5-V-80 „Dėl Baudos kvito blanko formos ir Baudos kvito blanko pildymo, išdavimo ir apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 5-V-1122 pripažintas netekusiu galios, ir patruliuojantys pareigūnai neturi teisės priimti sumokamos baudos grynaisiais pinigais, bei neįformins galimai padaryto teisės pažeidimo, jis, pritariant N. G., tyčia suteikė A. M. tikrovės neatitinkančią informaciją, kad patruliuojantiems pareigūnams galima sumokėti pusę baudos administracinio pažeidimo vietoje, mokant iš karto grynaisiais pinigais, bei nurodė, kad A. M. gali vietoje pareigūnams sumokėti 2000 litų dydžio baudą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, N. G. laukiant tarnybiniame automobilyje, jis su A. M. grįžo prie pastarojo automobilio ir kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)sen., (duomenys neskelbtini)r., paėmė A. M. perduotus jam (J. K.) 1000 Lt grynųjų pinigų. A. M. nurodžius, kad netrukus prie sankryžos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)sen., (duomenys neskelbtini)r., sumokės dar 800 Lt, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, grįžo į tarnybinį automobilį bei kartu su N. G. nuvyko prie minėtos sankryžos, kur abu laukė, kol 2012-12-09 nuo 8.59 val. iki 9.04 val., A. M. tarnybiniame automobilyje perdavė jam (J. K.) 600 Lt grynųjų pinigų, kaip likusią baudos dalį, tokiu būdu, suklaidinant A. M., apgaule įgijo svetimą turtą – A. M. priklausančius 1600 litų grynųjų pinigų, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 p., kuriame nustatyta asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, 2000-10-17 Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 3 str., 4 str. 2 d., 5 str. 1 d. 1 p., 5 p., 6 p., 21 str. nustatytus reikalavimus vykdyti Lietuvos Konstituciją ir kitus įstatymus ir jais vadovaujantis, nešališkai ginti visus asmenis, veiklą grįsti teisėtumo principu, saugoti žmogaus teises ir laisves, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 3 str. 9 d. 2 p., 3 p., 12 str. nuostatas sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Tokiu būdu J. K. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir šiais savo veiksmais diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, ir taip padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Policijos įstaigai, ir valstybei. Taip padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 228 str. 2 d.

N. G. buvo kaltinamas tuo, kad piktnaudžiaudamas tarnyba savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, būdamas valstybės tarnautoju - dirbdamas (duomenys neskelbtini)apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini)aps. VPK) Kelių policijos valdybos (toliau – KPV) Kelių patrulių rinktinės (toliau – KPR) patruliu, pagal (duomenys neskelbtini)aps. VPK KPV KPR antrosios kuopos antrojo būrio patrulio pareigybės aprašymą, patvirtintą 2010 m. birželio 14 d. (duomenys neskelbtini)aps. VPK viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), privalėdamas užtikrinti kelių eismo priežiūrą, nusikaltimų bei kitokių teisės pažeidimų prevenciją, viešąją tvarką, visuomeninę rimtį bei saugumą, žmonių teisių, teisėtų interesų ir turto apsaugą, privalėdamas išaiškinti Kelių eismo taisyklių pažeidėjus ir savo kompetencijos ribose skirti jiems administracines nuobaudas, 2012-12-09 tarnybos metu patruliuodamas tarnybiniu automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), borto Nr. (duomenys neskelbtini), po priskirtą teritoriją, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi bei siekdamas turtinės naudos, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su (duomenys neskelbtini)aps. VPK KPV KPR patruliu J. K., 8.50 val. kelyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)sen., (duomenys neskelbtini)rajone, įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius bei taip sustabdė A. M. vairuojamą automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko laukė tarnybiniame automobilyje, kol J. K., priėjęs prie A. M. automobilio paprašė pateikti dokumentus bei nurodė A. M. eiti kartu su juo. Tarnybiniame automobilyje, turėdamas tikslą apgaule savo ir J. K. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, nors nebuvo patikrinę A. M. girtumo alkoholio kiekio matuokliu, konkliudentiniais veiksmais pritarė J. K., pastarajam nurodant, kad A. M. yra galimai neblaivus, bei aiškinant, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam užtraukia administracinę atsakomybę – 4000 Lt baudą, o automobilio paėmimas, transportavimas ir laikymas automobilių saugojimo aikštelėje parai kainuoja 800 Lt, bei gresia teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Po ko, žinodamas, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. 5-V-80 „Dėl Baudos kvito blanko formos ir Baudos kvito blanko pildymo, išdavimo ir apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 5-V-1122 pripažintas netekusiu galios, ir patruliuojantys pareigūnai neturi teisės priimti sumokamos baudos grynaisiais pinigais, bei neįformins galimai padaryto teisės pažeidimo, pritarė tyčia J. K. A. M. suteiktai tikrovės neatitinkančiai informacijai, kad patruliuojantiems pareigūnams galima sumokėti pusę baudos administracinio pažeidimo vietoje, mokant iš karto grynaisiais pinigais, bei kad A. M. gali vietoje pareigūnams sumokėti 2000 litų dydžio baudą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis laukė tarnybiniame automobilyje, kol J. K. kartu su A. M. priėjo prie pastarojo automobilio, kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)sen., (duomenys neskelbtini)r., ir paėmė A. M. perduotus J. K. 1000 Lt grynųjų pinigų. A. M. nurodžius, kad netrukus prie sankryžos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)sen., (duomenys neskelbtini)r., sumokės dar 800 Lt, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (N. G.) kartu su J. K., pastarajam grįžus į tarnybinį automobilį, nuvyko prie minėtos sankryžos, kur abu laukė, kol 2012-12-09 nuo 8.59 val. iki 9.04 val. A. M. tarnybiniame automobilyje perdavė J. K. 600 Lt grynųjų pinigų, kaip likusią baudos dalį, tokiu būdu, suklaidinant A. M., apgaule įgijo svetimą turtą – A. M. priklausančius 1600 litų grynųjų pinigų, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 p., kuriame nustatyta asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, 2000-10-17 Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 3 str., 4 str. 2 d., 5 str. 1 d. 1 p., 5 p., 6 p., 21 str. nustatytus reikalavimus vykdyti Lietuvos Konstituciją ir kitus įstatymus ir jais vadovaujantis, nešališkai ginti visus asmenis, veiklą grįsti teisėtumo principu, saugoti žmogaus teises ir laisves, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 3 str. 9 d. 2 p., 3 p., 12 str. nuostatas sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Tokiu būdu N. G. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir šiais savo veiksmais diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, ir taip padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Policijos įstaigai - ir valstybei. Taip padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 228 str. 2 d.

J. K. pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir skirti 150 MGL dydžio (19500 Lt) baudą, pagal BK 228 str. 2 d. skirti 250 MGL dydžio (32500 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 63 str. subendrinus bausmes skirti galutinę subendrintą bausmę - 300 MGL dydžio (39000 Lt) baudą.

N. G. pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir skirti 150 MGL dydžio (19500 Lt) baudą, pagal BK 228 str. 2 d. ir skirti 250 MGL dydžio (32500 Lt) baudą Vadovaujantis BK 63 str. subendrinus bausmes paskirti galutinę subendrintą bausmę - 300 MGL dydžio (39000 Lt) baudą.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo, yra nepagrįsti. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka proceso dalyvių lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar teismo šališkumą patvirtinančios aplinkybės. Vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, taip pat turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais.

Taip pat nepagrįsti prokuroro apeliacinio skundo argumentai, susiję su BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje visi įrodymai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kaltinamuosius kaltinančių duomenų, juos vertino netinkamai, paneigdamas abejotinomis prielaidomis, kurių nepatvirtino kiti bylos duomenys.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatyta dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų dėl J. K. ir N. G. inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Pastebėtina, kad įrodymai, kuriais grindžiama kaltininkų kaltė, turi sudaryti vieningą vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti kaltininkų kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.

Šioje byloje neginčijamų J. K. ir N. G. kaltės įrodymų piktnaudžiavus tarnyba ir savo naudai apgaule įgijus svetimą turtą nėra, byloje esantys įrodymai neduoda pagrindo daryti vienareikšmę ir neabejotiną išvadą, kad jų kaltė įrodyta.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais prokuroro apeliacinio skundo argumentų apie tai, kad teismas nevertino visų kaltinamuosius kaltinančių duomenų, juos vertino netinkamai, paneigdamas abejotinomis išvadomis, kurių nepatvirtino kiti bylos duomenys. Kaip jau buvo nurodyta, teismas išnagrinėjo visus įrodymus, juos išdėstė ir įvertino.

Liudytojas V. G. teisme parodė, kad su J. K. priklauso medžiotojų būreliui „(duomenys neskelbtini)“. Kiekvienais metais renkami pinigai pirkti pašarus žvėreliams. Gruodžio mėn. 200 Lt davė J., kuris turėjo nupirkti pašarus. Šiuos pinigus iš jo paėmė Imuniteto tarnyba, apie pasakė J.. Tokią sumą J. taip pat davė J. tėvas ir R.. Padavus pinigus, jis juos įsidėjo į piniginę. Perdavė dvi kupiūras po 100 Lt. Vėliau vėl buvo rinkti pinigai tam pačiam tikslui.

Liudytojas R. K. teisme parodė, jog savo sūnui J. K. 2012 m. gruodžio mėn. davė 200 Lt vienoje kupiūroje, kad šis nupirktų pašarų žvėreliams. Pinigus šis įsidėjo į piniginę. Pašarus pirko medžiotojų grupė. Vėliau sūnus pasakė, kad pinigus paėmė Imuniteto tarnyba. Pinigus J. K. davė ir V. G. ir R. F., mes tarėmės susidėti po 200 Lt. Pašarus perka nuolat. Neatsimena, ar paskui buvo renkami pinigai.

Liudytojas R. F. teisme parodė, kad buvo renkami pinigai pirkti pašarus žvėreliams. Gruodžio mėn. davė 200 Lt vienoje kupiūroje. Vėliau medžioklėje sužinojo, kad pinigai buvo paimti. Tai pasakė J. K., taip pat pasakė, jog vėl riks pinigus. J. K. sakė, jog Imuniteto tarnyba paėmė pinigus. Liudytojas parodė žinantis, kad pinigus davė ir V..

Liudytojas J. D. teisme parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini)miesto VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos, 2 būrio vadas, J. K. ir N. G. yra jo vadovaujamo būrio darbuotojai. Kai kuriuose policijos automobiliuose yra įrengta telemetrinė įranga, kuri leidžia stebėti, kur yra automobilis, specialiųjų švyturėlių panaudojimą, durelių atidarymą. Liudytojo manymu, automobilyje, kuriuo patruliavo J. K. ir N. G. buvo sumontuota ši įranga. Įrangos patikros liudijimo nėra, ją prižiūri sumontavusi įmonė, kuriai ir pranešama apie pastabėtus gedimus. Įranga gana tiksliai parodo automobilio buvimo vietą, tačiau būna vėlavimas. Buvo nemažai atvejų, kai įrangos fiksuojami duomenys buvo akivaizdžiai neteisingai, pvz.: rodė greitį 200 km/h arba minus 4000 km/h arba automobilis yra Baltarusijoje. 2012 m. gruodžio 9 d. J. K. ir N. G. patruliavo (duomenys neskelbtini)rajone. Iš automobilio nuolatos siunčiamas signalas, nepriklausomai ar jis juda, ar stovi vietoje. Stacionari vaizdo ir garso įrašymo kamera šiame automobilyje nebuvo įrengta, taip pat nebuvo ir video registratoriaus. Žurnale yra žymima, kada duota įranga. Galbūt tame automobilyje buvo registratorius, tačiau šios aplinkybės negali nei patvirtinti, nei paneigti. Vaizdo registratorius veikia nepriklausomai ar variklis įjungtas, ar ne. Vaizdo registratoriaus duomenys fiksuojami atminties kortelėje. Registratorius išjungiamas mygtuku, arba ištraukiamas iš maitinimo. Stacionarios įrangos išjungti negalima. Registratoriaus įjungimas, išjungimas nefiksuojamas, tai pagalbinė priemonė. Atminties kortelėje matosi, kada jis yra įjungtas ar išjungtas. VPVS sistema patikima, tačiau būna didelių neatitikimų. 2012 m. gruodžio 9 d. 8:45:57 val. rodė greitį 63 km/h, tačiau automobilio variklis buvo išjungtas. Imuniteto tarnybos pareigūnai, išimdami iš automobilio daiktus, turi surašyti poėmio protokolą.

Liudytojas pateikė teismui Matavimo prietaisų išdavimo žurnalą, kuriame įrašyta, kad video registratorius automobiliui buvo priskirtas 2012-05-15, pasirašė N. G., prie šio tarnybinio automobilio priskirta 10 žmonių. Parodė, kad video registratorius buvo techniškai tvarkingas, šiuo metu jis perduotas kitam automobiliui. Video registratoriaus atmintis ribota, jos užtenka 2-3 paroms, paskui įrašas daromas „ant viršaus“. Video registratorius neįsijungia automatiškai, jį reikia įjungti mechaniškai.

Liudytojas parodė ir tai, kad sistemos gedimo atveju, siųsdavo patrulį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba ryšininkų skyrių, pranešimų el. paštu nesiųsdavo.

Liudytojas R. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012 m. gruodžio 9 d. iš pagalbos centro buvo gautas pranešimas apie policijos pareigūnų paimtą kyšį – 1600 Lt. Apie tai buvo informuotas Imuniteto skyrius. Su Imuniteto skyriaus pareigūnu nuvyko į (duomenys neskelbtini), privažiavo prie pareigūnų automobilio. Dalyvavo atliekant kratą, pas vieną iš policijos pareigūnų buvo rasti 800 Lt ar 1000 Lt. Vieningos pajėgų valdymo sistemos pagalba buvo nustatyti pareigūnai, kurie dirbo toje vietovėje. Jis dalyvavo atliekant kratą pareigūnų tarnybiniame automobilyje, buvo paimti dokumentai. Sistema tuo metu nebuvo apžiūrima, nes ji veikė, rodė teisingus duomenis. Tame rajone tuo metu dirbo tik vienas automobilis. Nuo skambučio į pagalbos centrą iki nuvykimo prie pareigūnų automobilio praėjo daugiau nei valanda laiko. Per valandą tas automobilis keitė savo buvimo vietą apie kelių kilometrų atstumu. Kratos metu iš automobilio buvo paimti dokumentai, ar buvo paimti kiti daiktai, liudytojas nepastebėjo, neprisimena.

Liudytojas E. J. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo gautas pranešimas apie pareigūnų galimai paimtą kyšį. Susisiekė su pareiškėju, kuris nurodė, kad jį sustabdė policijos pareigūnai, sakė, kad automobilyje yra davikliai, kurie iš oro paima mėginius ir parodo apie asmens neblaivumą bei pasiūlė susitarti. Jis atvežė ir davė 1600 Lt kyšį. Pareiškėjui buvo pasiūlyta atvykti parašyti pareiškimą, tačiau jis atsisakė, nurodė, jot tai galės padaryti tik kitą dieną, nes yra užsiėmęs statybomis, įjungtas betono maišyklė. Buvo suorganizuotas pareigūnų patikrinimas. T. A. su dar vienu pareigūnu išvyko patikrinti ir telefonu informavo, jog pas vieną pareigūną buvo rasti 800 Lt, nuspręsta atlikta asmens ir automobilio kratas, tai buvo atlikta. Taip pat liudytojas parodė, kad su pareiškėju kalbėjosi asmeniškai. Pareiškėjas sukėlė įtarimų, nes ilgai nekėlė telefono, susiekti pavyko tik po valandos. Jis aiškino, kad pinigus davė siekdamas išvengti atsakomybės ir neprarasti vairuotojo pažymėjimo.

Liudytojas parodė ir tai, kad dalyvavo asmens ir automobilio kratoje, buvo išimti dokumentai, alkotesteris. Alkotesterio neapžiūrinėjo, tai atliko kartu su specialistu. Automobilyje nebuvo įrengtas stacionarus vaizdo registratorius, video registratoriaus, kuris kabinamas ant lango, nebuvo. Taip pat nematė, ar šiame automobilyje buvo kokios nors priemonės, fiksuojančios vaizdą ir garsą. Automobilį apžiūrėjo adresu (duomenys neskelbtini). Jei būtų buvęs vaizdo registratorius, jis būtų paimtas. Registratoriai yra problematiški, jie genda. Registratoriaus nebuvimas nelaikomas tarnybiniu pažeidimu. Prokuroro nutarimo atlikti kratą nebuvo. Taip pat liudytojas parodė, kad nebuvo susidūręs su VPVS gedimo atvejais. Pagal šią sistemą ieškomi automobiliai visada surandami sistemos nurodomoje vietoje.

Liudytojas T. A. teisme parodė, kad viršininkas jam pranešė apie galimą kyšininkavimo atvejį. Važiavo į patrulių buvimo vietą, kurią nustatė VPVS pagalba. Nuvažiavę į (duomenys neskelbtini), prie kavinės surado tarnybinį automobilį, pareigūnų paprašė parodyti kiek jie turi piniginėse pinigų. Vieno piniginė buvo beveik tuščia, kitas turėjo 800 Lt, vėliau patikslino, jog šis pareigūnas turėjo 1230 Lt. Vietoje pinigų neskaičiavo, bet iš kupiūrų skaičiaus suprato, kad turima suma viršija leistiną. Paklausus apie pinigus, šis negalėjo paaiškinti iš kur ši suma. Pareigūnus pristatė į Imuniteto skyrių. Dalyvavo asmens bei automobilio kratoje. Iš automobilio paimti daiktai nurodyti apžiūros protokole. Video registratoriaus nebuvo. Liudytojas parodė, kad jam nėra žinoma, kas atliko asmens kratą ir asmens atpažinimą.

Liudytojas V. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad kuopos vadas jam nurodė nuvykti į Imuniteto tarnybą ir iš kolegų paimti ginklus, nes jie įtariami padarę nusikalstamą veiką. Tai ir atliko, tyrimo veiksmuose nedalyvavo. Iš sulaikytų pareigūnų paėmė ginklus, su jais nebendravo. Tarnybinio automobilio neapžiūrėjo. Įvykio vietoje nebuvo. Tyrėja pasakė, kad pareigūnai įtariami kyšio ėmimu.

Liudytojas J. K. apklaustas teisme parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)apskrities VPK (duomenys neskelbtini)skyriaus viršininku, registruoja paraiškas ir atlieka pirminę smulkių VPVS gedimų apžiūrą. Esant gedimui, policijos ekipažas užsiregistravęs atvažiuoja, organizuojamas smulkių gedimų remontas arba dėl gedimo, kurio negalima sutvarkyti, siunčiama į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš praktikos žino, kad pradžioje buvo daug VPVS gedimų, šiuo metu mažiau. Jei automobiliui stovint sistema fiksuoja greitį 60 km/h, tai akivaizdus sistemos gedimas. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiskambinama, suderinamas laikas ir tuomet siunčiamas automobilis. Liudytojas taip pat parodė, kad automobilyje valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo keičiama duomenų perdavimo kortelė, datos nurodyti negali. VPVS gedimai registruojami elektroninėje paraiškų erdvėje nustatyta tvarka. Nebuvo registruotas gedimas, kad šis automobilis nesiuntė jokių duomenų.

Liudytojas J. P. teisme parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri policijos automobiliuose montavo telemetrinę sekimo įrangą. Įrenginys fiksuoja automobilio koordinates ir duomenis perduoda į Policijos departamento serverį. Sistemos veikime buvo gedimų, juos taiso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas jis nurodė bendrinius dalykus apie galimybę sistemą atjungti. Įranga veikia GPS palydovų ir GSM ryšio pagalba. Jei įranga nemato GPS palydovo, negali nustatyti buvimo vietos, duomenys tuo metu nesiunčiami. Tai gali atsitikti dėl įrangos gedimo, dėl uždengtos antenos, pvz. įvažiavus į požeminį garažą. Aplinkybes nurodytas per apklausą ikiteisminio tyrimo metu bei teisme žino iš praktikos. Tuo metu nebuvo nustatyta pranešimų apie gedimus registracijos tvarka. Pasitikrinęs el. paštą nustatė, kad nebuvo gauta pranešimų dėl to automobilio. Taip pat liudytojas parodė, kad negali vienareikšmiškai pasakyti, ar tuo metu jokio gedimo, kuris fiksuotų neteisingus durelių atidarymus, uždarymus, nebuvo, tiesiog nebuvo gautas pranešimas. Remontas be prašymo pašalinti gedimus nėra galimas.

Iš liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas A. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei nurodė policijos automobilio maršrutą (t. 1, b. l. 14-18).

(duomenys neskelbtini)apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-o būrio 2012 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad J. K. ir N. G. 2012 m. gruodžio 9 d. dirbo 12 val. (t. 1, b. l. 165-167).

(duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės pajėgų išdėstymo plane nurodyta, kad 2012 m. gruodžio 9 d. J. K. ir N. G. dirbo nuo 6.30 val. iki 19.30 val. automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)rajone; grafoje „Pastabos, Užduotys“ nurodyta – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 180).

Iš (duomenys neskelbtini)apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyresniojo tyrėjo T. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012 m. gruodžio 9 d. apie 9.49 val. buvo gautas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini)apie tai, jog policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini)k. iš neblaivaus vairuotojo galimai paėmė kyšį, kartu su (duomenys neskelbtini)apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniuoju specialistu R. V. nustatė, kad nurodytoje vietoje nurodytu laiku tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dirbo Kelių policijos valdybos ekipažas su policijos pareigūnais – N. G. ir J. K.. Nuvyko į vietą, apie 13.00 val. pastebėjo minėtus pareigūnus išeinančius iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 161).

Iš asmens kratos protokolo matyti, kad pas J. K. rasta ir paimta 1230 Lt, keturios 100 Lt kupiūros, keturios 200 Lt kupiūros, po vieną 10 Lt ir 20 Lt kupiūrą (t. 2, b. l. 43). Iš asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu pas N. G. rasta ir paimta 160Lt, viena 100 Lt kupiūra, viena 50 Lt kupiūra ir viena 10 Lt kupiūra (t. 2, b. l. 2). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad vienas rankos piršto pėdsakas, išryškėjęs ant 200 Lt kupiūros, paimtos kratos metu pas J. K., asmeniui identifikuoti tinkamas, tačiau paliktas ne A. M. (t. 1, b. l. 86-88). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad vienas rankos piršto pėdsakas yra paliktas ne R. F., ne R. K. ir ne V. G. (t. 1, b. l. 95-96).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad tarnybinio policijos automobilio su skiriamaisiais ženklais „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu iš automobilio bagažinės buvo paimtas alkotesteris „Drager“ Alcotest (duomenys neskelbtini)juodos spalvos plastikiniame dėkle su mobiliuoju spausdintuvu (t. 1, b. l. 71). Apžiūros protokole užfiksuota, kad alkotesterio „Drager“ Alcotest (duomenys neskelbtini), paimto 2012 m. gruodžio 9 d. iš tarnybinio policijos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidinėje atmintyje „Paskutiniai testai“ paskutinis matavimas užfiksuotas 2012 m. gruodžio 8 d. 20.53 val. Fiksavimo rezultatas – 1.00 promilė. 2012 m. gruodžio 9 d. alkotesterio atmintyje duomenų nėra, jis nebuvo panaudotas (t. 1, b. l. 72-73).

Iš (duomenys neskelbtini)apskrities VPK Imuniteto skyriaus tyrėjo J. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad pateikta VPVS ataskaita apie policijos ekipažą – (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 2012 m. gruodžio 9 d. nuo 8.16 val. iki 9.30 val. (t. 1, b. l. 120-134). Iš (duomenys neskelbtini)apskrities VPK Imuniteto skyriaus tyrėjo J. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad pateikti VPVS duomenys „Pajėgų valdymo maršruto istorija“ apie policijos ekipažą – (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2012 m. gruodžio 9 d. nuo 8.48 val. iki 9.04 val. ir 12 val. (t. 1, b. l. 135-148).

Iš (duomenys neskelbtini)apskrities VPK Imuniteto skyriaus tyrėjos R. G. tarnybinio pranešimo dėl tikrintų transporto priemonių registracijos sistemos duomenų ir pokalbių radijo ryšiu analizės matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl galimo policijos pareigūnų kyšininkavimo, buvo išanalizuoti 2012 m. gruodžio 9 d. nuo 5.23 val. iki 11.59 val. pateikti tikrintų transporto priemonių registracijos sistemos duomenys. Pagal Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis bei pareiškėjo A. M. parodymus, patruliai, 2012 m. gruodžio 9 d. dirbę šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)r., (duomenys neskelbtini)sen., (duomenys neskelbtini)k. buvo apie 9 val. Susipažinus su tikrintų transporto priemonių registracijos sistemos duomenimis nustatyta, kad patruliai šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gruodžio 9 d. apie stabdytą transporto priemonę pranešė vieną kartą, dar nebūdami maršrute, t. y. 7.23 val. radijo ryšio Autotikros kanalu pranešė apie (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), sustabdytą VW markės automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tikrintų transporto priemonių registracijos sistemos skiltyje „Priežastis“ nurodyta – kiti pažeidimai, skiltyje „Poveikis“ – paleistas. Daugiau 2012 m. gruodžio 9 d. laikotarpiu nuo 5.23 val. iki 11.59 val. patrulių, dirbusių šaukiniu (duomenys neskelbtini), pranešimų apie stabdytas transporto priemones negauta. Taip pat užfiksuota, kad nustačius, jog patruliai šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini)r., (duomenys neskelbtini)sen., (duomenys neskelbtini)k. buvo apie 9 val., (duomenys neskelbtini)aps. VPK (duomenys neskelbtini)skyriaus paprašyta pateikti 2012 m. gruodžio 9 d. pokalbius radijo ryšiu nuo 8.09 val. iki 13.29 val. Išklausius visus pateiktus pokalbius radijo ryšiu nustatyta, kad patrulis šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ 12.00 val. tik pranešė Operatyvaus valdymo skyriui, kad papietaus (t. 1, b. l. 119).

Iš (duomenys neskelbtini)apskrities VPK Imuniteto skyriaus tyrėjos R. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizavus automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), borto Nr. (duomenys neskelbtini), VPVS duomenis 2012 m. gruodžio 9 d. nuo 8.16 val. iki 13.20 val. ir liudytojo A. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenis, nustatyta, kad VPVS duomenys sutampa su A. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, t. y. VPVS duomenimis, 2012 m. gruodžio 9 d. 8.50 val. tarnybinis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas iš (duomenys neskelbtini)k. link (duomenys neskelbtini)k., ties posūkiu į (duomenys neskelbtini)k. du kartus įjungia šviesos sistemas, 8.52 val. automobilis sustoja, VPVS kelis kartus fiksuojamas automobilio priekinių ir galinių vairuotojo pusės durų atidarymas, automobilis apsisuka ir stovi iki 8.56 val. Toliau VPVS matyti, kad tarnybinis automobilis 8.59 val. sustoja ties sankryža (duomenys neskelbtini). Tęsiant VPVS duomenų analizę matyti, kad toliau tarnybinis automobilis važinėja po (duomenys neskelbtini)r. 2012 m. gruodžio 9 d. 12.00 val. tarnybinis automobilis, važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), pravažiavęs (duomenys neskelbtini)k. ir pasukęs link (duomenys neskelbtini)kelio, sustoja (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini)r. Išanalizavus VPVS duomenis, vietovę pagal www.maps.lt, www.mapsgoogle.lt nustatyta, kad tarnybinis automobilis stovi prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini)r. (t. 1, b. l. 160).

Iš (duomenys neskelbtini)aps. VPK Informatikos ir ryšių skyriaus ryšių poskyrio viršininko J. S. 2013 m. liepos 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini)apskrities VPK (duomenys neskelbtini)skyriuje laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 9 d. iki 2013 m. liepos 2 d. nebuvo užregistruota tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), borto Nr. (duomenys neskelbtini), vieningos pajėgų valdymo sistemos įrangos gedimas. Taip pat nėra duomenų, kad būtų kreiptasi dėl galimo minėtos įrangos gedimo (t. 1, b. l. 163).

(duomenys neskelbtini) apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio patrulių J. K. ir N. G. veiksmų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio patruliai J. K. ir N. G. 2012 m. gruodžio 9 d. apie 13.00-13.30 val. būdami tarnybos metu ir vykdydami viešąjį patruliavimą, turėjo, atitinkamai, 1230 Lt ir 160 Lt grynųjų pinigų, nors policijos patrulių tarnybinę veiklą reglamentuojančios Patrulių veiklos instrukcijos 110 p. numatyta, kad patruliavimo metu leidžiama turėti ne didesnę, negu vienos bazinės socialinės išmokos dydžio, t. y. 130 Lt grynųjų pinigų sumą, o pagal (duomenys neskelbtini) apskrities VPK viršininko 2011-06-09 Nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl policijos pareigūnų veiklos skaidrumo užtikrinimo“ 1.1 p. ne didesnę nei 25% pareiginės algos bazinio dydžio, t. y. 112,5 Lt sumą. Konstatuota, kad pareigūnai J. K. ir N. G. nusižengė Patrulių veiklos instrukcijos 110 p. ir Nurodymo 1.1 p. nuostatoms (t. 1, b. l. 174-177). Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio specialistas Ž. B. pateikė (duomenys neskelbtini) aps. VPK viršininko 2011 m. birželio 9 d. Nurodymo dėl policijos pareigūnų veiklos skaidrumo užtikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini)kopiją, kurioje užfiksuota, kad J. K. su minėtu Nurodymu pasirašytinai supažindintas 2012 m. vasario 12 d., o N. G. – 2012 m. kovo 12 d. (t. 1, b. l. 197-198).

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, detaliai išsiaiškinęs faktines įvykio aplinkybes ir įvertinęs išteisintųjų J. K. ir N. G., liudytojų A. M., J. R., J. D., V. G., R. K., R. F., J. P., R. V., E. J., T. A., J. K., V. P. parodymus, kitus byloje esančius duomenis, Vilniaus apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nesurinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad J. K. ir N. G. padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, teismo posėdyje apklausęs liudytoją A. M., dar kartą įvertinęs bylos duomenis, sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir neginčytinų, sudarančių vientisą ištisą loginę seką, įrodymų, kurie patvirtintų, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis J. K. ir N. G. piktnaudžiavo tarnyba ir savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą.

J. K. ir N. G. nuosekliai tvirtino, jog 2012 m. gruodžio 9 d. nuo 7 val. patruliavo jiems paskirtoje teritorijoje. Vykstant iš (duomenys neskelbtini)apskrities VPK Kelių policijos valdybos į maršrutą, (duomenys neskelbtini)g. sustabdė įtartinai važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), tačiau nenustačius pažeidimų šios transporto priemonės vairuotojas buvo paleistas, kitų automobilių tą dieną nestabdė. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sustabdę, liudytojo A. M. anksčiau nėra matę. Neneigė su savimi turėję asmens kratos metu rastas ir paimtas pinigų sumas, nurodė, jog tai buvo asmeniniai pinigai, o taip pat pinigai surinkti iš medžiotojų būrelio narių pašarams pirkti. Tokie J. K. ir N. G. parodymai bylos nagrinėjimo nebuvo paneigti neginčijamais bylos įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojo A. M. parodymus pripažino prieštaringais ir nepatikimais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo A. M. parodymus vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas, nes jų objektyviai nepatvirtina rašytinė bylos medžiaga. Iš byloje esančios A. M. 2012 m. gruodžio 9 d. skambučio Bendrajam pagalbos centrui stenogramos matyti, kad A. M. nurodė, jog prieš pusę valandos ar prieš valandą policijos pareigūnai paėmė 1600 Lt už tai, kad neva jis buvo neblaivus, tačiau vėliau suprato, kad jį apgavo. Be to, A. M. nurodė prisipažįstąs, jog pareigūnams davė kyšį. Vėliau pasakė nežinantis, ar tai buvo kyšis. Galvojo, kad susimoka pusę baudos. A. M. taip pat nurodė, kad neatsimena, neįsidėmėjo policijos pareigūnų automobilio numerio (t. 1, b. l. 67-70). Ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. gruodžio 10 d. apklaustas liudytoju A. M. parodė apie įvykio aplinkybes ir jau teigė prisimenantis, jog policijos pareigūnų automobilio valstybinio numerio paskutiniai skaičiai buvo (duomenys neskelbtini). Taip pat parodė, jog galėtų atpažinti policijos pareigūnus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, asmens parodymo atpažinti protokolo byloje nėra, taigi tokie ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti nebuvo, nors teisiamajame posėdyje liudytojas A. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodytos kaltinamųjų nuotraukos. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad liudytojas A. M. po pranešimo Bendrajam pagalbos centrui su policijos pareigūnais bendrauti vengė. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Imuniteto tarnybos pareigūnui su A. M. telefonu susiekti pavyko tik praėjus valandai po jo pranešimo telefonu 112. Liudytojas E. J., (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininkas, teisiamajame posėdyje parodė, kad pranešėjas jam sukėlė įtarimų, jis atsisakė atvykti į policijos komisariatą ir parašyti pareiškimą, nurodė, kad yra užsiėmęs, dirba su betono maišykle. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje ši A. M. nurodyta priežastis, trukdžiusi jam atvykti į policijos įstaigą, įvertinta kaip rodanti A. M. parodymų nepatikimumą. Prokuroro teigimu, dėl prieššaltinių betono priedų darbas su betono maišykle esant ir minusinei oro temperatūrai yra galimas, tačiau ši apelianto nurodyta aplinkybė neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog liudytojo A. M. parodymai yra nuoseklūs ir patikimi.

Liudytojo A. M. parodymai apie pinigų davimą policijos pareigūnams taip pat buvo prieštaringi, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas teigė, kad padavė pareigūnui praskleistas penkias kupiūras po 200 Lt, teisiamajame posėdyje parodė, kad pinigus padavė perlenktus. Taip pat nebuvo nuoseklūs liudytojo parodymai apie tai, kodėl jis davė pinigus policijos pareigūnams. Paskambinęs Bendrojo pagalbos centro telefonu A. M. nurodė, kad jį „nureketavo“ policijos pareigūnai, neva už tai, kad jis girtas, vėliau suprato, kad jį apgavo. Teisme liudytojas parodė, kad per radiją išgirdo, jog ta diena buvo – antikorupcijos, todėl paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu. Taip pat tik teisme liudytojas parodė apie tai, kad pinigus davė, nes išsigando dėl jo automobilyje buvusių vertingų įrankių. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jį sustabdęs policijos pareigūnas ir paklausęs, ar jis iš vakaro vartojo alkoholio, jam atsakius, kad alkoholį vartojo, pasakė, jog už tai gresia 4000 Lt bauda bei automobilio uždarymas į aikštelę, o taip pat teisių atėmimas. Pareigūnas pasakė, kad pagal įstatymą pusę baudos galima susimokėti vietoje. Pareigūnams per du kartus perdavė 1600 Lt, t. y. prie automobilio padavė 1000 Lt ir vėliau sankryžoje prie parduotuvės policininkų tarnybiniame automobilyje padavė 600 Lt. Teisiamajame posėdyje liudytojas parodė, kad pareigūnui pinigus davė per tris kartus - padavė 1000 Lt ir vėliau padavė 200 Lt bei 400 Lt. Pinigus mokėjo kaip baudą, tačiau kvito negavo ir jo neprašė. Taip pat liudytojas A. M. parodė, jog jis manė, kad policijos pareigūnai jo neblaivumą patikrino per atstumą. Neįtikinama, kad normalaus intelekto išsilavinęs žmogus, einantis mokyklos direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigas, nesuvokė, kad policijos pareigūnai asmens girtumą tikrina specialiu prietaisu - alkotesteriu. Be to, kaip parodė pats liudytojas, jis automobilį vairuoja nuo 1981 m., keturis kartus policijos buvo tikrintas alkotesteriu, taigi jam buvo žinoma asmens neblaivumo (girtumo) nustatymo tvarka. Liudytojas A. M. parodė ir tai, kad yra turėjęs reikalų su policija, buvo baustas už vairavimą neprisisegus saugos diržų, tačiau teismas baudą panaikino.

Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad ant pinigų, asmens kratos metu rastų ir paimtų pas J. K. ir N. G., liudytojo A. M. pirštų atspaudų nerasta. O pinigų, rastų ir paimtų pas J. K. ir N. G., suma (1230 Lt ir 160 Lt) nesutampa su liudytojo A. M. nurodyta suma – 1600 Lt. Be to, asmens kratos metu pas N. G. rasta viena 100 Lt, viena 50 Lt ir viena 10 Lt kupiūra, pas J. K. – keturios 100 Lt, keturios 200 Lt, viena 20 Lt ir viena 10 Lt kupiūra, o liudytojas A. M. parodė, kad 1600 Lt sumą davė 200 Lt kupiūromis. Tiek J. K., tiek N. G. nuosekliai paaiškino aplinkybes dėl pas juos rastų pinigų, kad tai buvo jų asmeniniai pinigai, o taip pat iš medžiotojų būrelio narių surinkti pinigai pašarams pirkti.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino VPVS duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad jie, priešingai nei nurodoma kaltinime, vienareikšmiškai nepatvirtina liudytojo A. M. parodymų. VPVS duomenys rodo, kad 08:46:13 val., 08:50:06 val., 08:50:26 val., 09:14:15 val., 09:14:16 val., 09:14:20 val. buvo įgungtos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šviesos sistemos. VPVS duomenys rodo ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 9 d. maršrutą. Teismas įvertino, kad (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Imuniteto skyriaus tyrėjos 2013 m. birželio 19 d. tarnybinis pranešimas yra nepilnas, neatsispindi duomenys, kurie neatitinka liudytojo A. M. parodymų. Pagal VPVS duomenis, policijos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. apylinkėse 2012 m. gruodžio 9 d. stovėjo nuo 8.52 val. iki 8.55 val., o liudytojas A. M. teigė, kad pokalbis su pareigūnais vyko apie 15 min. Pagal VPVS duomenis 08:52:22 val. ir 08:53:44 val. užfiksuotas automobilio priekinių vairuotojo pusės durelių atidarymas bei 08:52:50 val., 08:53:15 val., 08:53:40 val. - galinių vairuotojo pusės durelių atidarymas, nors liudytojas A. M. tvirtino, kad jam sustojus, prie jo priėjo policijos pareigūnas sėdėjęs tarnybinio automobilio priekinėje keleivio sėdynėje. Pagal VPVS duomenis, nuo 8.52 val. iki 8.55 val., tarnybinio automobilio priekinės keleivio durelės nebuvo atidaromos, be to, nuo 08:59:02 val. iki 09:04:05 val., kai pagal VPVS duomenis policijos tarnybinis automobilis vėl stovėjo, nė vienos šio automobilio durelės nebuvo atidaromos, nors liudytojas A. M. teigė, kad jis išėjęs iš parduotuvės, savo automobiliu privažiavo prie policijos automobilio, buvo įlipęs į policijos pareigūnų automobilį, sėdėjo galinėje keleivio sėdynėje ir perdavė policijos pareigūnui kaip parodė ikiteisminio tyrimo metu 600 Lt, o teisme parodė - 400 Lt.

Skundžiamame nuosprendyje padarytos pagrįstos išvados dėl VPVS duomenų, kaip įrodymo šaltinio baudžiamojoje byloje. Teismas pripažino, kad dėl šių duomenų patikimumo byloje nėra objektyvių įrodymų. Nors byloje apklaustas liudytoju T. A. tvirtino, jog VPVS veikia tiksliai ir pagal šios sistemos duomenis 2012 m. gruodžio 9 d. buvo nustatyta policijos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vieta, tačiau byloje pateikti VPVS duomenys apie tai, kad automobiliui stovint vietoje, esant išjungtam varikliui, automobilio greitis fiksuojamas 4039 km/h, automobilio vieta – Baltarusijos Respublikos teritorija. Ir nors byloje nepateikti duomenys apie automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančios VPVS įrangos gedimus, vienareikšmiškai teigti, kad VPVS duomenys yra absoliučiai tikslūs, nėra pagrindo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priskirtas video registratorius, tačiau iš automobilio apžiūros protokolo matyti, kad paminėtas įrenginys nenurodytas. Automobilio apžiūrą atlikę pareigūnai parodė, kad šio prietaiso automobilyje nematė.

Byloje nustatyta, kad J. K. ir N. G. 2012 m. gruodžio 9 d. tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patruliavo (duomenys neskelbtini) rajone ir galėjo lankytis kaltinime nurodytose vietovėse, tačiau ši aplinkybė neginčytinai nepatvirtina, jog jie padarė kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas.

Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir yra padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Turtinė žala laikytina didele, kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei.

Būtinas piktnaudžiavimo sudėties požymis yra didelė žala, kuri gali būti turtinio ir (ar) neturtinio pobūdžio, bei priežastinis ryšys tarp piktnaudžiavimo ir kilusių padarinių valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nesutikdamas su J. K. ir N. G. išteisinimu, prokuroras apeliaciniame skunde iš viso nepateikė argumentų dėl valstybei padarytos žalos dydžio.

BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – sukčiavimas, tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013).

Pirmosios instancijos teismas, detaliai išsiaiškinęs faktines įvykio aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad byloje nesurinkta jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų J. K. ir N. G. kaltę piktnaudžiavus tarnyba ir savo naudai įgijus svetimą turtą.

Būtina pažymėti, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

Jau šioje nutartyje buvo paminėta, kad aptariamoje byloje objektyvių ir neabejotinų įrodymų, kad išteisintieji J. K. ir N. G. piktnaudžiaudami tarnyba savo naudai įgijo svetimą turtą, nesurinkta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, J. K. ir N. G. veiksmuose nenustatęs visų baudžiamajai atsakomybei pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį kilti būtinų nusikalstamos veikos sudėties požymių, pagrįstai juos išteisino.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.