Klaipėdos apygardos teismo nutartis

dalyvaujant: pareiškėjo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, priimtos civilinėje byloje Nr. eS2-2811-676/2019 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys E. V., S. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teismas konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti nepakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, todėl šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo paskirtas žodinio proceso tvarka.

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas Tarnybos prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš tėvų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

17. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas nėra absoliutus ir pirmiausia nukreiptas prieš nesąžiningus proceso dalyvius, piktnaudžiaujančius procesu ir nesilaikančius CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir teikti teismui savo reikalavimus ir atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus ir argumentus rūpestingai ir laiku. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

18. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus – tarnybinį pranešimą dėl V. šeimos (Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą iš „Sodros“ duomenų bazės apie E. V. socialinio draudimo priskaičiuotas išmokas, įdarbinimus bei pajamas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 14 d.; išrašą iš „Sodros“ duomenų bazės apie S. V. įdarbinimus ir pajamas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 14 d.; Gyventojų registro duomenų bazės išrašą apie E. V. ir jos šeimos narių deklaruotą gyvenamąją vietą; Gyventojų registro duomenų bazės išrašą apie S. V. ir jo šeimos narių deklaruotą gyvenamąją vietą; Mokinių registro duomenų bazės išrašus.

19. Kadangi šioje byloje yra viešasis interesas, teismas turi būti aktyvus ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, leidimo paimti vaiką iš nesaugios aplinkos išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, naujai pateikiami įrodymai priimami ir vertinami kartu su visais kitais įrodymais (CPK 582 straipsnio 3, 4 dalys).

20. Apeliacinės instancijos teismas, ruošdamasis bylos nagrinėjimui ir susipažinęs su byloje esančia medžiaga, nustatė, kad atskirajame skunde Tarnyba teigia, jog vaiko tėvas S. V. nepareiškė noro pasirūpinti savo dukra. Įrodymų, kad nepilnamečio vaiko tėvas negali pasirūpinti savo vaiku ar kad būtų pateikęs atsisakymą juo rūpintis, byloje nėra. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas 2019 m. kovo 8 d. nutartimi Tarnybą įpareigojo pateikti teismui šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus. Pareiškėja Tarnyba minėta nutartimi (2019 m. kovo 8 d.) taip pat buvo įpareigota pateikti teismui įrodymus / duomenis, patvirtinančius E. V. stacionarų gydymą (duomenys neskelbtini). Atskirajame skunde Tarnyba nurodė, jog nepilnamečio vaiko mama E. V. gydoma (duomenys neskelbtini), todėl pasirūpinti vaiku negali, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje ir (ar) kartu su atskiruoju skundu nebuvo nepateikta.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei iki paskirto teismo posėdžio žodinio proceso tvarka (t. y. 2019 m. kovo 14 d.), nei posėdžio metu Tarnyba minėtus teiginius parvirtinančių rašytinių įrodymų teismui nepateikė.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties

24. CK 3.254 straipsnis nustato atvejus, kada vaikui nustatoma laikinoji globa (rūpyba), t. y. kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (1 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (2 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (3 punktas). CK 3.254¹ straipsnis numato, kad kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (1 dalis). Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (2 dalis). CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

25. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, šio įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos; ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius teikia savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją).

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė ir vertino, kad nepilnamečiam vaikui esant pas globėjus Tarnyba gali kreiptis dėl tėvų valdžios ribojimo ar nuolatinės globos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CK 3.254¹ straipsnio ir VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr.56 patvirtintuose Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatuose (2018 m. liepos 17 d. redakcija) nustatytu teisiniu reglamentavimu, kuris numato, jog klausimas dėl laikinosios globos tokiose situacijose gali būti sprendžiamas tik gavus teismo leidimą paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą. Atsižvelgiant į tai sutiktina su Tarnybos atskirajame skunde nurodytais motyvais, jog teismui netenkinus prašymo dėl nepilnamečio vaiko paėmimo, įsiteisėjus tokiai nutarčiai, vaikas turi būti grąžintas atstovams pagal įstatymą.

27. Nagrinėdamas bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, teismas negali apsiriboti tik formaliųjų požymių (procedūrinių aspektų) patikrinimu, bet turi išsamiai patikrinti visas konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes (minėta, faktinę situaciją tiek a posteriori (vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą momentu), tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu (į ateitį). Pažymėtina, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti, ar pagrindas paimti vaiką iš tėvų egzistuoja procesinio sprendimo priėmimo metu. Visais atvejais sprendžiant tokio pobūdžio bylas svarbiausia užtikrinti vaiko interesus.

28. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2019 m. sausio 29 d. 20.13 val. policija informavo Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių apie galimą vaiko teisų pažeidimą bute, adresu (duomenys neskelbtini). Iš Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos (duomenys neskelbtini) ir Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos akto (duomenys neskelbtini) matyti, kad trys mažamečiai vaikai – Š. S., gimęs (duomenys neskelbtini) A. T. S., gimusi (duomenys neskelbtini) ir A. S. V., gimusi (duomenys neskelbtini) buvo rasti namuose kartu su tėvais, kurie buvo neblaivūs, E. V. nustatytas 2,46 promilės, S. V. – 2,66 promilės neblaivumas. E. V. nekontroliavo savo elgesio, vaikams girdint keikėsi necenzūriniais žodžiais, garsiai šaukė, dėl įvykio kaltino sutuoktinį, savo kaltės nepripažino. Taip pat nustatyta, kad būstas neatitinka vaikų poreikių, kambariai netvarkingi ir nešvarūs, daiktai ir rūbai išmėtyti, vaikams trūksta priežiūros, rūbai neplauti, virtuvėje ant stalo stovėjo taurės su alkoholinių gėrimų likučiais. Mažamečiai paaiškino, kad namuose dažnai girtaujama. Šioje šeimoje anksčiau buvo užfiksuotas smurtas artimoje aplinkoje. Nustatytos aplinkybės priskirtinos rizikos veiksniams, abu vaiko atstovai (arba turimas vienintelis iš atstovų) apsvaigę nuo psichoaktyviųjų medžiagų. Nurodyti veiksniai pagal Grėsmės vaikui lygių nustatymo anketoje pateiktus kriterijus yra priskirtini aukštos rizikos veiksniams, todėl pareiškėjo darbuotojai nustatė antrąjį grėsmės vaikams lygį ir priėmė sprendimą vyresniuosius vaikus perduoti jų tėvui Z. S., o A. S. V., gimusią (duomenys neskelbtini) paimti iš tėvų; vaikas perduotas tėvo S. V. seseriai L. J.. L. J. paaiškino, kad nuo 2018 m. vasaros tai jau trečias atvejis, kai A. S. V. dėl abiejų tėvų neblaivumo tenka laikinai apgyvendinti savo namuose.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl leidimo paimti nepilnametį vaiką iš atstovų pagal įstatymą, dėl šių aplinkybių nepasisakė, jų neanalizavo, taip pat nevertino, ar saugu yra vaiką grąžinti jo tėvams.

30. Atskirajame skunde Tarnyba nurodė, jog nepilnamečio vaiko mama E. V. gydoma (duomenys neskelbtini), todėl pasirūpinti vaiku negali, posėdžio metu šiuos teiginius palaikė, nurodė, jog E. V. stacionarinis gydymas minėtoje medicinos įstaigoje yra baigtas, tačiau ir toliau paskirti vartoti stiprūs psichotropiniai vaistai nuo depresijos. Posėdžio metu E. V. pripažino, kad 2019 sausio 31 d. kreipėsi į medikus, buvo paskirtas stacionarinis gydymas, gydyta (duomenys neskelbtini) (iki 2019 m. vasario 28 d.), gydyta nuo depresijos, šiuo metu laikosi gydytojo nurodymų, vartoja paskirtus vaistus, jaučiasi gerai. Taip pat teigė, jog priklausomybė alkoholiui diagnozuota nebuvo, tačiau buvo pasiūlyta lankyti psichoterapijos kursus / programą dėl priklausomybės alkoholiui, juos pradės lankyti nuo 2019 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nei šiuos teiginius, nei teiginius, jog E. V. buvo gydoma (duomenys neskelbtini), patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nėra (nėra duomenų, patvirtinančių gydymą, ligos diagnozę, stacionaraus gydymo laikotarpį, vartojamus medikamentinius preparatus, ir kitų duomenų ar rekomendacijų, priklausančių nuo diagnozuotos ligos).

31. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys nurodė naujas faktines aplinkybes, kad E. V. yra gražinti du mažamečiai vaikai A. T. S. , gimusi (duomenys neskelbtini) ir Š. S., gimęs (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu jie kartu su mama apgyvendinti (duomenys neskelbtini). E. V. yra priėmusi Tarnybos mobiliosios komandos specialistų siūlomą pagalbą, vykdo kitus Tarnybos nurodytus įpareigojimus (konsultavosi su psichologu, savo ir vaikų gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini)), jai padeda socialinė darbuotoja V.. Pažymėtina, jog byloje nėra pateiktas sprendimas, kurio pagrindu E. V. buvo grąžinti kiti du vaikai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam, kad išsamiai būtų išnagrinėtas klausimas dėl leidimo / neleidimo iš tėvų paimti nepilnametį vaiką A. S. V., turi būti įvertinti ir šie duomenys.

32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad šeimos bylų specifika jas nagrinėjant reikalauja ne tik aktyvaus teismo, bet ir tiesioginio bei aktyvaus valstybinių įstaigų ir institucijų, atsakingų už vaikų teisių apsaugą, vaidmens. Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl vaiko teisių, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sąlygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimą su kitu tėvu, kitais šeimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.), todėl svarstytinas klausimas, ar nėra tikslinga apklausti socialinę darbuotoją, kuri teikia socialinę pagalbą E. V. (duomenys neskelbtini).

33. Atkreiptinas dėmesys, jog iš šioje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad E. V. turi dar vieną nepilnametį vaiką G. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Gyventojų registro duomenų bazės išrašo duomenimis, G. B. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kitų duomenų byloje apie šį nepilnametį vaiką nėra. Duomenų, kodėl ir dėl kokių priežasčių jos neaugina E. V., byloje taip pat nėra pateikta.

34. Atskirajame skunde nurodyta, jog S. V. nepareiškė noro pasirūpinti savo vaiku. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Tarnybos atstovė nurodė, jog vaiko tėvas sutinka, kad dukra būtų paimta iš tėvų, kad jis savo dukros auginti negali, kadangi dirba, taip pat pažymėjo, jog S. V. tam neturi ir tinkamų įgūdžių bei nepakankamai lėšų, tačiau jokių raštiškų dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes, teismui nepateikė. S. V. teismo posėdyje nedalyvavo, jo atstovas nurodė, kad S. V. šiuo metu yra užsikodavęs nuo alkoholio, savo dukrą A. S. V. yra pasiryžęs auginti pats, yra dirbantis, pajamų pakanka, nuomojasi dviejų kambarių butą, su pateiktu prašymu leisti paimti vaiką nesutinka.

35. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vaiko tėvo S. V. pozicija dėl pasirūpinimo dukra nėra aiški. Rašytinių įrodymų, kad nepilnamečio vaiko tėvas negali pasirūpinti savo vaiku ar kad būtų pateikęs atsisakymą juo rūpintis, kuriuos būtų galima vertinti ir dėl jų pasisakyti, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant tokio pobūdžio bylas ir esant tokiems prieštaringiems byloje pateiktiems įrodymams turėtų būti išklausytas pats suinteresuotas asmuo S. V. tam, kad teismas tinkamai galėtų įvertinti jo galimybę užtikrinti nepilnamečiam vaikui saugią aplinką.

36. Geriausių vaiko interesų apsaugos principas yra plačiai išanalizuotas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, nurodant, kad geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr., pvz., 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą, priimtą byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par.79 ir kt.). Pagal EŽTT jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. EŽTT ne vienoje byloje taip pat yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z.J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; 2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par.133–135).

37. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesurinko visų reikšmingų bylai įrodymų, jų netyrė ir nevertino. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, jog prašymo dėl leidimo paimti vaiką nagrinėjimui reikalingi papildomi duomenys ar įrodymai, gali taikyti CPK 582 straipsnio 3 dalį, t. y. įpareigoti pareiškėją pateikti bylai išspręsti reikalingus papildomus duomenis ar įrodymus.

38. Šeimos bylų specifika lemia, kad teismas šio pobūdžio bylose yra aktyvus. Aktyvus teismo vaidmuo nurodytas CPK 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintose proceso teisės normose (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis).

39. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta anksčiau, ir byloje paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, spręstina, kad šiuo atveju nebuvo atskleista bylos esmė, tinkamai ir iki galo neišsiaiškintos bei neištirtos anksčiau minėtos aplinkybės, dėl to yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškėjos Tarnybos prašymo dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo daug naujų aplinkybių, kurioms patvirtinti ar paneigti būtina surinkti naujų įrodymų, o tai reiškia bylos nagrinėjimą iš esmės naujai atskleistų aplinkybių pagrindu. Šias nustatytas aplinkybes nagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir šalių teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės ir tinkamai išnagrinės pirmosios instancijos teismas.

40. Pažymėtina, kad, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tėvų ir vaiko tarpusavio ryšys grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, įvertinus, kad šioms byloms yra taikomi sutrumpinti bylos nagrinėjimo terminai, taip pat tai, jog posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys patvirtino, kad S. V. ir E. V. gali matytis su dukra A. S. V., bus palaikomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.