Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-352-753/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-11-12Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-03-24Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-12
Bylos Nr.
1-352-753/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23698-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Civilinis ieškovas
A. K., Kauno teritorinės ligonių kasos
Kaltinamasis
E. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-352-753/2021Teisminio proceso Nr.1-01-1-23698-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.;1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.1.1.; 2.1.15.1.1; 2.1.,15.1.2; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 12 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant Editai Juršienei, Almai Kazlauskienei, Tatjanai Daugirdienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorams A. L., V. G.,

nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui A. K.,nukentėjusiojo atstovui advokatui D. M.,kaltinamajam E. Z.,civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pareigose, (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininko pareigose, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu – (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo Kodekso 135 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Z. 2020 m. birželio 6 d., apie 22.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, kieme, prie namo (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, supykęs ant A. K., tyčia, mažiausiai vieną kartą spyrė A. K. sėdinčiam į veidą, dėl ko šis nuo spyrio parkrito ant žemės, taip nukentėjusiajam padarydamas poodines kraujosruvas akių srityje, abipusį žandinių ančių priekinių, šoninių, vidinių, užpakalinių, viršutinių sienelių sparninių ataugų lūžimą, nosies kaulų lūžimą, muštinę žaizdą nosies srityje, trijų neprotezuotų dantų apatiniame žandikaulyje išmušimą, šešių protezuotų dantų viršutiniame žandikaulyje išmušimą, kaklo srities suspaudimą, sukėlusį gerklų ar trachėjos sužalojimą, davusį kvėpavimo takų paburkimą (edemą), tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą.

Apklaustas 2021 m. sausio 18 d. ir 2021 m. spalio 6 d. teisiamuosiuose posėdžiuose E. Z. pilnai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį padarymo. Nukentėjusiojo A. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo pripažino iš dalies, t. y. pilnai pripažino civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, o pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė sumažinti, nes finansiškai neišgalės sumokėti visos prašomos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgiant į šeimos gaunamas pajamas, kurioje auga mažametis vaikas. Kaltinamasis E. Z. paaiškino, kad 2020 m. birželio 6 d. tarp jo ir nukentėjusiojo A. K. įvykio konfliktas dar iki to, kol padarė nusikaltimą, dėl ko jis trenkė pastarajam. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, labai stipriai jam trenkė. Jam pačiam nesitiki, kad jis taip galėjo padaryti. Laiko neatsuksi atgal. Kaltinamojo E. Z. paaiškinimu, tądien jis buvo išgėręs alkoholio - brendžio 200 ar 300 gramų namuose, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Paaiškino, kad labai retai jis vartoja alkoholio. Kaltinamojo E. Z. paaiškinimu, įvykio dieną nukentėjusysis A. K. atvažiavo pas kaimynę, jie kieme aiškinosi tarpusavio santykius (jie susitikinėja). Jis paprašė pastarojo, kad taip nebūtų. Vakare, apie 23.30 val., nukentėjusiajam A. K. kieme sėdint ant kėdės, jis įspyrė pastarajam vieną kartą į veidą. Įvykio vietoje buvo S. (A. draugė), jo sutuoktinė S. Z. ir vaikai. Kaltinamojo E. Z. paaiškinimu, prieš įvykį jis su sutuoktine S. Z. ir vaiku buvo kieme, sėdėjo po kaimynės S. langais. Prieš tai kieme buvo S. mama su vaikiais. Tądien buvo S. gimtadienis, S. ir jo sutuoktinė S. vartojo alkoholį. Pamena, kad nukentėjusysis A. K., atėjęs į kiemą, numetė gėles ant žemės. Pastarasis atsisėdo priešai jį, t. y. E. Z., tuo metu pastarasis nieko blogi nedarė. Kaltinamasis E. Z. koja spyrė nukentėjusiajam A. K., nieko jam nesakė. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, padarė didelę klaidą, nukentėjusiojo A. K. jis atsiprašė, gera valia dalimis moka (pagal rašytinį susitarimą) Ligonių kasai padarytą žalą virš 6000 Eurų už nukentėjusiojo gydymą, mokėdamas po 110 Eurų kas mėnesį iki pilno sumokėjimo (2 t., b. l. 49-50).

Nukentėjusysis A. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį 23 736,61 Eurų dydžio, kurį sudaro 8736,61 Eurų turtinė žala ir 15 000 Eurų neturtinė žala, kurią prašė pilna apimtimi priteisti iš kaltinamojo E. Z. (2 t., b. l. 52-55,56, 57, 58-59, 60,6162, 63,64, 65,67-69, 70).

2021 m. vasario 18 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis, civilinis ieškovas A. K. parodė, kad E. Z. yra matytas iš matymo asmuo, pastarojo iki įvykio jis nepažinojo. Parodė, kad įvykio dieną jis atvyko pas draugę S. K., gyvenančią adresu – (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną jis buvo atvykęs pas S. kelis kartus. Pirmą kartą jam atvykus, S. namuose nebuvo. Pirmą kartą atvykęs pas S., jis nematė E. Z. sutuoktinės ir jo vaiko. Atvykus antrą kartą (vakare), S. K. buvo lauke. Pastaroji (S. K.), E. Z. ir jo sutuoktinė (trise) sėdėjo laike, nematė ar ten buvo Z. vaikas. A. K. prisėdo prie jų, bendravo su S. Nukentėjusiojo A. K. parodymu, praėjus gal 10 minučių, E. atsistojęs be jokios priežasties jam spyrė. Iki įvykio jis nesipyko su E. Nukentėjusiojo teigimu jis šnekučiavosi su drauge S., apie ką šnekučiavosi, negalintis tiksliai pasakyti, nesiaiškino tarpusavio santykių su S., pastarosios atžvilgiu jis nevartojo įžeidžiančių žodžių. Spyris buvo į veido sritį, po kurio jis nieko neatsimena. Atsimena, kad buvo pažadintas Klinikose po kelių dienų buvimo komoje. Dėl kaltinamojo E. Z. veiksmų, jam buvo padaryti daugybiniai veido lūžiai, išmušti dantys kaip nurodyta kaltinime. Jam buvo išmušti 6 dantys., t. y. išmušti du dantys esantys apačioje, keturi dantys išmušti viršuje, buvo šalinamos dantų šaknys. Dėl patirto sužalojimo jam buvo apribotas gyvenimas tikrai ne mėnesį, sunku buvo šnekėti, bendrauti su žmonėmis, nes jis šveplavo, pasekmes jaučia iki šiol, ryte atsikėlus, kol neišmankština žandikaulio, jį vimdo. Nuo 7 iki 12 dienų jis gulėjo klinikų reanimacijos skyriuje, po to nuo 12 iki 15 dienos gulėjo nosies ir žandikaulio skyriuje. Atsibudęs iš komos, jis kurį laiką jautė skausmą žandikaulio srityje, apie savaitę laiko nieko negalėjo valgyti, jam buvo leidžiami nuskausminamieji vaistai, lašinamos lašelinės, po to kurį laiką galėjo valgyti tik skystą maistą, jautė galvos skausmus pakaušio srityje per savaitę kelis kartus, buvo nemiga. Dėl patirto sužalojimo jis apie 61 dieną buvo nedarbingas (išduotas nedarbingumo pažymėjimas), išleistas iš ligoninės apie mėnesį laiką vartojo vaistus nuo skausmo, dar kurį laiką jautė skausmą veido srityje. Po įvykio praėjus pusantro mėnesio jis pradėjo normaliai valgyti, iki šios vartoja vaistus nuo streso (vaistai pagaminti žoliniu pagrindu). Jam buvo atlikta nosies operacija, jaučia nosies skausmą, jos formą pasidarė visai kitokia, tai kelia diskomfortą. Būnant šaltyje, jam pradeda tinti veidas, skaudėti. Gyvena ne taip kaip jis gyveno iki įvykio. Vakarais retkarčiais jis bijo išeiti į lauką, ko iki įvykio jam nėra buvę, bijo, kad taip vėl neatsitiktų. Nukentėjusiojo A. K. teigimu, gydytojai jam sakė, kad pasekmės gali išnykti per kelis metus ir/ar likti visam gyvenimui (2 t., b.l. 78-79).

2021 m. kovo 10 d. teisiamajame posėdyje liudytoja S. K. parodė, kad nukentėjusysis A. K. yra draugas, o kaltimasis E. Z. yra kaimynas, gyvena kaimynystėje. 2020 m. birželio 6 d. buvo jos gimtadienis, tądien ji dieną grįžo į namus, o apie 5-6 val. vakaro atvažiavo taksi automobiliu nukentėjusysis A. Ji su pastaruoju šnekėjosi kieme, apsižodžiavo tarpusavyje, sakė jam važiuoti namo. Pastarasis išmetė gėles iš taksi ir išvažiavo. Vakare A. K. pradėjo jai skambinėti telefonu, sakė nori pabūti kartu. Apie 21.00 val.-22.00 val. A. K. atvažiavo. Tuo metu ji buvo kieme su S. ir E. Z.. A. K. atėjo ir atsisėdo. Jis kaip ir nieko nesakė, sėdint jie nieko nekalbėjo. A. K. prie stalo elgėsi tinkamai, jis net nespėjo prakalbėti. Prie pastarojo priėjo E. Z. ir spyrė. Tuomet A. sėdėjo ant kėdės, gal prieš tai porą žodžių persimetė ir E. spyrė iš kojos pastarajam, t. y. sėdinčiam E. Z. ir A. K. buvo išgėrę (iš K. būsenos tai suprato, jis negriuvinėjo, nepasakytų, kad jis būtų buvęs stipriai išgėręs). E. Z. buvo išgėręs alkoholio, bet negriuvinėjo. Liudytojos S. K. teigimu, tądien ji taip pat buvo išgėrusi alkoholio (šampano). E. Z. negalėjo matyti jos pirmojo tądien įvykusio konflikto su A., nes E. su žmona buvo toliau prie suoliuko, o ji su A. buvo toliau paėję pakalbėti. Spyrio metu šalia buvo S., R. ir G. Z. tuomet šalia nebuvo. Po spyrio A. nukrito nuo kėdės ant žolės, ji labai išsigando, nes A. buvo visas kraujuotas. P. A. ant kėdės, jis kaip ir nesiorientavo. Pastarajam iš burnos bėgo kraujas ir ant jo bėgo kraujas. Ji ir pats A. kvietė greitąją medicinos pagalbą. A. K. buvo išvežtas ir paguldytas į Kauno klinikas, kurį laiką jis buvo komos būsenoje (2 t., b. l. 106-107).

2021 m. kovo 10 d. teisiamajame posėdyje liudytoja S. Z. parodė, kad E. Z. yra jos sutuoktinis. 2020 m. birželio 6 d. ji su kaimyne sėdėjo lauke, abi gėrė kokteilį (išgėrė po vieną kokteilį). Po kažkurio laiko prie jų atėjo sutuoktinis E. Z.. Po kurio laiko prie jų priėjo S., po to prie jų priėjo A. su gėlėmis. Kiek pamena, pastarasis trenkė gėles į žemę ir išvažiavo. Antrą kartą A. K. atvyko su draugu, priėjo prie jų, pastarasis pradėjo aiškintis santykius su S. Jos sutuoktiniui E. tai nepavyko, todėl prašė A. išvažiuoti. A. išvažiavo, tačiau po kurio laiko grįžo jau vienas. A. buvo girtas, jis svirduliavo. Tuo metu kieme buvo vaikas, t. y. liudytojos mažametis vaikas, kuris išsigando A. poelgio, nes apsiverkęs atbėgo iki jos. Liudytojos S. Z. parodymu, kai pirmą kartą su taksi buvo atvažiavęs A., jis turėjo gėlų, tuomet jis ir S. buvo apie 3-4 metrų atstumu nuo jos. Liudytoja matė, kad S. pykosi su A., tai buvo galima spręsti iš tono, nors žodžių ji negirdėjo, ir išvažiuodamas A. numetė gėles ant žemės. Tai buvo dienos metu, tikslaus laiko ji negalinti pasakyti. Gal po valandos pasirodė A. su kitu vyriškiu, jie atėjo prie stalo kur ji sėdėjo. Liudytoja neatsimena ką A. tiksliai pasakė, jis bandė kalbėtis su S., gal šis norėjo su ja taikytis. A. draugauja su S. Pokalbis buvo nemalonus, tonas buvo negražus, tas kitas vyras stovėjo šalia. E. paprašė jų išeiti. Jie išėjo. Negalinti pasakyti ar A. apsižodžiavo su E. Po kiek laiko (gal už valandos) atėjo ir/ar atvažiavo A., gerai nepamena. A. svirduliavo, o lauke buvęs jos dviejų metų vaikas pastarojo išsigando, pradėjo verkti. Liudytoja apramino vaiką, paleido jį toliau lakstyti po kiemą. Vyrui E. ji pasakė, kad vaikas išsigando A. Vyras ne kaip sureagavo, kad jo vaikas išsigando kito žmogaus. Po šio pasakymo, po kažkiek laiko E., nieko nesakęs, spyrė į veidą A. Tuo metu prie jų sėdėjo S., bet ji nešnekėjo su A. Nukentėjusysis A. nukrito nuo kėdės, jam buvo kraujo ant veido. E. pakėlė A., paklausė jo ar viskas gerai ir/ar reikia kviesti greitąją pagalbą. Šis pasakė, kad jam nereikia greitosios. Tądien jos sutuoktinis E. Z. buvo išgėręs pora stikliukų alkoholio, tai ji matė prieš 3-4 valandas iki įvykio. S. E. nevartojo alkoholio lauke. S. Z. parodymu, sutuoktinis E. Z. yra ramaus būdo, tik progomis vartoja alkoholį, būna linksmas, su visais bendrauja, jis nėra konfliktiškas (2 t., b. l.108-109).

2021 m. kovo 10 d. teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja G. Z. parodė, kad 2020 m. birželio 6 d. vakare, atėjusi dukra S. K. pasakė jai, kad E. spyrė A. ir šį išvežė į ligoninę. Liudytoja G. Z. paties įvykio aplinkybių nematė. Dukra S. K. jai pasakojo, kad A. ramiai sėdėjo ant kėdės ir jam spyrė. Liudytojos parodymu, įvykio dieną ji su vaikais buvo kieme, sėdėjo ant suoliuko, kur sėdėjo S. ir E. E. supo vaikus. Kai ji išėjo į namus, S. dar nebuvo grįžusi. Dienos metu S. buvo užėjusi į namus, kažką pasiėmė (nematė ką ji pasiėmė), o vakare grįžusi, ji jau buvo neblaivi (2 t., b.l. 109).

2021 m. kovo 10 d. teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė Z. M. paaiškino, kad A. K. įvykio metu buvo išmušti du apatiniai dantys. Pagal pateiktus medicinius duomenis nurodyta, kad, kad jis atvyko dėl protezavimo, išmuštas tiltas. Protezuotas tiltas nuo 22-15 danties, tai parašyta medicininiuose dokumentuose, fiksuotas prie 22, 21,11,15 danties, kuris per traumą buvo nulaužtas (išmušti protezuoti dantys). Tiltas sulūžo, juos reikia naujai atstatyti. Ekspertės Z. M. teigimu, A. K. įvykio metu buvo išmušti du apatiniai dantys, visas sulaužytas (nulaužtas) protezuotas tiltas fiksuotas nuo 22 iki 15 danties (viršuje) su protezuotas dantimis, t. y. išmušti du apatiniai (tikri) dantys ir keturi protezuoti viršutiniai dantys, o ant dantų prie kurių buvo pritvirtintas tiltas, liko tik šaknys (išmuštas 13 dantis). Ekspertė Z. M. paaiškino, jog specialisto išvadą ji aprašė pagal gautus A. K. medicinius duomenis, jo paties nepažiūrėjo. Jei būtų apžiūrėjusi A. K., pastarąjį ji būtų nukreipusi odontologo konsultacijai (2 t., b. l. 109-110).

Žemesnės instancijos teismas

2021 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi byloje paskirta papildoma kompleksinė medicininė ekspertizė A. K., pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriui, į ekspertizės atlikimą įtraukiant gydytoją odontologą ir gydytoją protezuotoją, atsiradus byloje prieštaravimams tarp Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.G 1976/2020(02) nurodytų teiginių ir nukentėjusiojo nurodyto prarastų dantų skaičiaus, šių prieštaravimų teismo posėdyje apklausta teismo medicinos ekspertė Z. M. negalėjo pašalinti. Ekspertės Z. M. paaiškinimu, A. K. išmušti du apatiniai tikri ir viršutiniai protezuoti dantys. Specialisto išvadoje rašė tik apie tiltą, protezavimas neįeina, rašė tik pagal medicininius dokumentus, pati žmogaus neapžiūrėjo. Jeigu būtų apžiūrėjusi, būtų siuntusi pas odontologą, rašė tik pagal medicinius dokumentus. Dabar reikalingas odontologo išrašas, gali tik odontologas apžiūrėti žmogų. Ar tie dantys tinka protezavimui, tik odontologas gali nurodyti. Dokumentuose konstatuota, kad yra sąkandžio anomalija, burnos ertmėje gausu korozinių dantų, t. y. sugedusių dantų. Ne nuo traumos koroziniai dantys, tai savaime sugedę. Viršutinio žandikaulio priekinių dantų likusios šaknys 21, 12 danties. Toliau 11, 12, 22 danties protezavimas įklotais. Dokumentuose rašo, kad tikslingas protezavimas. Tikslinga kviesti odontologą, jis paaiškins. Nuo 22 iki 15 tiltas, o 41, 42, 43 viršutiniame žandikaulyje jie randasi. Jam išmušti 5 dantys ir tiltas pagal aprašymą. Išmušti dantys apatiniame žandikaulyje – du dantys. Viršuje išmušti 41, 42, 43 tikri dantys, tai apatiniame žandikaulyje pagal dokumentus išmušti 5 dantys apačioje. 41, 42, 43 apačioje ir dar du, kurių numeriai neparašyti. Pradžioje du dantys apatiniame žandikaulyje, o dabar atsiranda trys dantys 41, 42, 43. Tiltas nuo 22 iki 15 išmuštas ir trys dantys, vienur aprašyti trys dantys, kitur aprašyti du dantys, viso išmušti 3 dantys, bet ne penki, išmušti 3 dantys apatinio žandikaulio. Tik odontologas gali pasakyti, ar galima tvirtinti protezą, nes burnos ertmėje daug korozinių dantų, daugiau jie nieko nerašo. Odontologas turėtų atsakyti, ar tuo metu dantys buvo koroziniai ar ne. Dar rašoma, kad dantų plombavimas atliktas. Ant korozinių dantų negalima dėti tilto, dar atliktas stambių plombų pakeitimas po traumos rugpjūčio mėn. Apie tai galėtų plačiau pasisakyti odontologas teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 109-111, 118-120).

Byloje gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. balandžio 27 d. ekspertizės aktas Nr. KMPG 15/2021 (02), kuriuo konstatuota, kad A. K. 2020 m. birželio 6 d. įvykio metu yra netekęs trijų dantų apatiniame žandikaulyje (41,31, 32). A. K. po 2020 m. birželio 6 d. įvykio dantys nebuvo šalinti. Vienas dantis viršutiniame žandikaulyje (12) A. K. turbūt išmuštas traumos metu, nes nėra net šaknies. Kiti šeši viršutiniame žandikaulyje buvę protezuoti dantys (15, 14, 11, 21, 22, 23) nepašalinti. Penkių dantų likę tik šaknys, kurios po buvusios traumos jau netinkamos protezuoti: dėl skilimo (15, 11, 21, 22) ar per mažai likusių sveikų audinių (14) ir jų būtinas pašalinimas yra tiesioginė traumos pasekmė. 23 dantis tinkamas protezavimui. 13 retinuotas (neišdygęs) dantis turės būti pašalintas, jeigu bus atliekama implantacija. Išvada konstatuota, kad A. K. dėl kaltinamojo E. Z. spyrio į veidą neteko trijų neprotezuotų dantų apatiniame žandikaulyje (41, 31, 32). Vienas buvęs protezuotas dantis viršutiniame žandikaulyje (12). Penki buvę protezuoti dantys viršutiniame žandikaulyje turės būti ištraukti, nes nebetinkami protezavimui (15, 14, 11, 21, 22). Vienas protezas (vainikėlis) viršutiniame žandikaulyje 23 d. (likęs dantis tinkamas protezavimui). Vienas retinuotas (neišdygęs) dantis (13 d.) turės būti pašalintas, jei bus atliekama implantacija (2 t., b. l. 132-138).

Civilinės ieškovės – Kauno teritorinė ligonių kasos atstovė R. O. pateikė byloje raštus dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atstovei nedalyvaujant. Pranešė, kad civilinį ieškinį atsiėmė 2020 m. gruodžio 9 d. pareiškimu (dėl ieškinio atsiėmimo), kadangi po ieškinio pareiškimo Kauno teritorinė ligonių kasa ir E. Z. 2020 m. spalio 8 d. sudarė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo dalimis sutartį Nr.Ž-22/2942 (2 t., b.l. 85,86).

Be kaltinamojo E. Z. kaltės pripažinimo padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, jo kaltė yra pilnai įrodyta byloje apklausto nukentėjusiojo A. K., liudytojų S. Z., S. K. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime ir teisme, kurios parodė, kad įvykio metu E. Z. vieną kartą spyrė į veidą sėdinčiam A. K., po ko jis nuvirto ant žemės, liudytojos G. Z. duotu parodymu teisme, kuri parodė, kad 2021 m. birželio 6 d. vakare atėjusi į namus dukra S. K. jai pasakė, jog E. spyrė A., A. išvežtas į ligoninę, bylos rašytine medžiaga.

Kauno apksrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo J. O. tarnybiniame pranešime nurodyta, 2020 m. birželio 6 d. buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra sužalotas asmuo, kurį sužalojo pažįstamas. Atvykus nustatyta, kad nukentėjusysis A. K., kuris iš įvykio vietos išvežtas į LSMUL Kauno klinikas, paguldytas į reanimacijos skyrių. Tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad nukentėjusysis A. K. yra gydomas LSMUL Kauno klinikų Traumų centro intensyvios terapijos skyriuje dėl veido sumušimo, daugybinių veido kaulo lūžių, būklė stabili. Patikslinimo metu nustatyta, kad 2020 m. birželio 6 d. apie 22.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, A. K. galimai sužalojo, koja spirdamas į galvos sritrį E. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), todėl tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1, 2).

Kauno apksrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos N. B. 2020 m. rugsėjo 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pradėtas byloje ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį. Specialisto išvadoje Nr. G 1976/2020 (02) nurodyta, kad A. K. konstatuota kaklo srities suspaudimas, sukėlęs gerklų arba trachėjos sužalojimą, davusį kvėpavimo takų paburkimą (edemą), atvirų kvėpavimo takų praeinamumo palaikymui buvo intubuotas, atliekama dirbtinė plaučių ventiliacija, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 11).

Įvykio vieta – kiemas, esantis prie daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini),. Kieme tarp medžių matyti sustatytos kėdės, suolas, stalas, šalia sustatyti vaikiški žaislai. Įvykio vietos apžiūros metu, ant žemės šalia kėdės, prie stalo rasta raudonos spalvos dėmė, galimai kraujas. Apžiūrėjus aplinkinių pastatatų fasadą vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., b. l. 20, fotolentelė Nr.1,1 t., b.l. 21-24).

Kauno apksrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo V. P. 2020 m. birželio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. birželio 6 d., 22.25 val. patruliuojant r.š. „4006“ kartu su RS vyriausiuoju patruliu M. V. iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas pranešimas, kad prieš 5 min kieme, adresu - (duomenys neskelbtini), sumušė pažįstamas vyras. Pranešėjui 30 m. sužeistas veidas, kraujuoja iš burnos. Abu konflikto dalyviai yra vietoje. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), gale namo šalia vaikų žaidimo aikštelės ant suoliuko sėdėjo vyriškis, kurio veidas buvo kruvinas, šalia stovėjo moteris, kuri prisistatė S. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, sunkiai orientavosi aplinkoje, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0279 (patikros Nr. 1218261) jai nustatytas 2,66 promilių girtumas. Moteris nurodė, kad jis jos draugas A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio ji sakosi nepažįsta, sėdėjo lauke ir gėrė alkoholinius gėrimus, buvo tamsu ir ji gerai nematė, tačiau kaip jai atrodė nepažįstamas namo gyventojas vieną kartą koja spyrė jos draugui A. į veido sritį, dėl ko ji nežino. Vėliau ji minėjo, kad visi girtavo pas ją bute, nuolat painiojosi. A. K. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,86 promilių girtumas. A. K. nebendravo, sakė, kad nieko nežino, nieko nepažįsta. Atvykusi Kaišiadorių GMP brigada Nr. 1306 A. K. apžiūrai išvežė į LSMUL Kauno klinikas. Kadangi A. K. nėra apklaustas, nėra aiškios visos įvykio aplinkybės, neaiški įvykio vieta, todėl tikslinga patikslinti minėto įvykio aplinkybes (1 t., b.l. 25).

Apklaustas ikiteiminiame tyrime A. K. parodė, kad 2020 m. birželio 6 d. vakare, tikslios valandos nepamena, jis paskambino savo draugei S. K., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino, Kaišiadorys, kuri jam pasakė, kad su kaimynais, kurių nei vardų, nei pavardžių neminėjo, kieme prie namo švenčia savo gimtadienį. Jis kartu su savo draugu R. M. taksi atvažiavo netoli S. namo. R. nuėjo link miesto, o jis nuėjo pas S. Lauke prie namo sėdėjo S., S. kaimynas su žmona, kurių vardų ir pavardžių nežino, buvo pažįstamas tik iš matymo. Jis atsisėdo ant suoliuko, kalbėjosi atsisukęs į S., o tas kaimynas atsistojo ir spyrė jam vieną kartą į veidą. Jis daugiau nieko nepamena, tik po kelių dienų pabudo LSMUL Kauno klinikose, gydytojas sakė, kad jam buvo sukelta dirbtinė koma. Jam buvo padaryti daugybiniai veido kaulų lūžiai, išmušti 6-7 dantys. Jis užsiregistravo pas stomatologą Kaišiadorių ligoninėje. 2020 m. birželio 15 d. grįžęs iš ligoninės, jis kalbėjosi su S., kuri pasakė, kad jį sumušė jos kaimynas E. Z.. Pastarąjį jis yra matęs du kartus, atpažintų, jis aukštas, stambus, tada buvo su barzda. Kadangi jį matęs anksčiau, tai įsidėmėjo jo bruožus (1 t., 29-30, 32).

Ikiteisminiame tyrime papildomai apklaustas nukentėjusysis A. K. parodė, kad tvirtina savo ankstesnius parodymus, tačiau norėtų juos patikslinti. Nukentėjusysis parodė, kad 2020 m. birželio 6 d. vakare, galėjo būti tarp 22.00 val. ir 22.30 val., nes jau buvo prietema, jam paskambino draugė S. K., kuri pakvietė jį atvažiuoti iki jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), nes pasakė, kad kieme prie savo daugiabučio švenčia savo gimtadienį su kaimynais. Jis tuo metu buvo su draugu R. M. prie Gudienos kaime esančių tvenkinių. Sutiko atvažiuoti. Jie išsikvietė taksi ir nuvyko iki S. namų. Jis buvo išgėręs alaus, bet nebuvo pergėręs. R. gal ir buvo išgėręs, nežino, jis su juo negėrė. Prie S. namų galėjo atvažiuoti apie 22.30 val., taksi automobilis juos su R. paleido prie (duomenys neskelbtini), į kiemą nesuko, paleido pagrindinėje Gedimino gatvėje. Čia jie su R. tikrai išsiskyrė. Jis nuėjo link S. namų, o R. irgi kažkur nuėjo. Ar R. ruošėsi eiti į parduotuvę „Gėrimų pasaulis“, kuri yra netoliese, jis nežino. Nesitarė taip, kad jis grįš iki S. namų, kur buvo švenčiamas jos gimtadienis. Kai atėjo, visus rado sėdinčius prie namo esančioje aikštelėje. S. sėdėjo ant tokio suoliuko po medžiais, ten buvo, kaip dabar jau žino, E. Z., kuris sėdėjo ant kėdės. E. Z. yra S. kaimynas, gyvena tame pačiame name kaip ir ji. E. Z. jis žinojo iš matymo, kaip S. kaimyną, nes kai atvažiuodavo pas S., jį kartais matydavo, nes gyvena toje pačioje laiptinėje kaip ir S. Jų niekas nesieja, jie nėra susipykę, susitikus net nesisveikindavo. S. kažkiek pabendraudavo su E. Z. žmona S., bet tikrai nebuvo artimos draugės. E. žmona S. taip pat buvo tuo metu toje aikštelė prie namo, jei gerai pamena. Ar buvo dar kokių nors žmonių, jis tikrai neprisimena, bet jam atrodo, kad ne, nes jų nematė. Atėjęs jis prisėdo ant suoliuko prie S. Jie pradėjo kalbėtis. S. buvo išgėrusi, kaip ir E. su žmona. Ar jie tuo metu gėrė kokį alkoholį, jis neprisimena. Kalbantis su S. jie tikrai nekonfliktavo. S. vaikų lauke jis nematė, o ar kartu buvo E. vaikas, jis nežino. Kai jis atėjo E. sėdėjo ir jokių vaikų ant supynės nesupo. Atėjęs į aikštelę, jis nepasisveikino su E. Z.. Kiek laiko jis kalbėjosi su S. sėdėdami ant suoliuko, nežino, bet viskas įvyko labai greitai. Net nežino, kas „susišvietė“ E. Z., bet E. Z. atsistojo, tikriausiai nuo kėdės, priėjo jam iš kairės pusės ir spyrė jam sėdinčiam ant suoliuko prie S., kiek prisimena, vieną spyrį koja į veido sritį. Po spyrio jis iš karto nuvirto ant žolės. Neprisimena, ar po spyrio jis nuvirto aukštielninkas ar ant kurio nors šono. Nuo to momento jam pradingo atmintis, net nepamena tų momentų kada buvo atvykusi greitoji, policija, nepamena, kad pats būtų kalbėjęs su BPC darbuotoju, nežino, ar bendravo su medikais, kurie jam teikė medicininę pagalbą. Dėl to, jis neprisimena, kokias savo sužalojimo aplinkybes jis galėjo nuodyti šiems asmenims, jei su jais bendravo. Užtikrintai gali pasakyti tik tai, kad jį sumušė vienas asmuo - E. Z., daugiau nieko įvykio vietoje nebuvo ir jam nebuvo suduotų daugiau jokių smūgių. Kodėl medicininiuose dokumentuose yra įrašas, kad jis sumuštas pažįstamų asmenų, negali paaiškinti, nes nežino. Gal medikai rašydami suklydo. Ar po spyrio E. Z. jį pakėlė, nežino, neprisimena. Visi įvykiai nuo smūgio iki tada, kai jis prabudo iš dirbtinės komos jam dingę iš atminties. Kai medikai jį pažadino, pamanė, kad viskas vyksta tą pačią dieną, kada ir įvyko įvykis. Kauno klinikose jis buvo gydomas daugiau nei savaitę. Spyriu jam buvo sužalotas veidas, lūžo nosis, sinusai, išmušti keli dantys. Gydėsi ambulatoriškai, kreipėsi dėl apžiūros pas dantistą, tačiau dantų dar nesigydė. Nurodė, kad kartu su juo įvykio jo kaimyno R. M. nebuvo, jis tikrai atsimena, kad išlipęs iš taksi automobilio, jis su R. išsiskyrė. Tik vėliau po komos jam S. pasakė, kad ji skambino R. M. po to, kai jam Z. spyrė, R. M. atėjo iki įvykio vietos ir GMP automobiliu palydėjo jį iki Kauno klinikų. Kai grįžo iš ligoninės, praėjus kažkuriam tai laikui, jam telefonu paskambino E. Z., kuris pasiūlė susitikti, nes norėjo pakalbėti dėl įvykusio incidento. Jis sutiko, abu pakalbėjo. E. Z. jo atsiprašė ir paklausė, kiek galėtų prisidėti pinigais prie gydymo. Jis atsakė, kad dar praėjo nedaug laiko, jis dar gydosi, nežino, kiek isa tai kainuos. Jie susitarė, kad vėliau tai aptars. Judviejų pokalbis buvo draugiškas (1 t., b.l. 35-37, 39).

Kauno apksrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Z. 2020 m. birželio 17 d. nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju A. K. (1 t., b. l. 41).

Iš byloje pateikto 2020 m. spalio 1 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole matyti, kad nukentėjusysis A. K. tyrime iš jam pateiktų atpažinti 4 vnt. fotonuotraukų, fotonuotraukoje Nr. 2 atpažino asmenį kaip E. Z., kuris 2020 m. birželio 6 d. jam sėdinčiam ant suoliuko prie (duomenys neskelbtini), esančio namo, aikštelėje, įspyrė vieną kartą į veido sritį, po kurio jis nukrito, tačiau ar šono, ar aukštielninkas, neprisimena. Nepamena, kokią avalynę avėjo E. Pastarąjį (E. Z.) jis atpažino iš bendrų veido bruožų, jį yra matęs ir anksčiau, tik nežinojo jo vardo ir pavardės, žinojo tik kaip draugės S. K. kaimyną. Atpažinimui pateiktoje nuotraukoje E. Z. yra jaunesnis, įvykio metu jis buvo apžėlusiu veidu, todėl apklausoje ir įvardino vieną iš požymių - barzdą. E. Z. yra stambaus kūno sudėjimo (1 t., b. l. 46-48,50, 51-52, 53).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvadoje Nr.G 1976/2020(02) nurodyta, kad A. K. konstatuota poodinės kraujosruvos akių srityje, abipusis žandinių ančių priekinių, šoninių, vidinių, užpakalinių, viršutinių sienelių sparninių ataugų lūžimas, nosies kaulų lūžimas, muštinė žaizda nosies srityje, kaklo srities suspaudimas, sukėlęs gerklų ar trachėjos sužalojimą, davęs kvėpavimo takų paburkimą (edemą), atvirų kvėpavimo takų praeinamumo palaikymui buvo intubuotas, atliekama dirbtinė plaučių ventiliacija, dviejų dantų išmušimas apatiniame žandikaulyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai nebūdinti savęs sužalojimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti būnant nukentėjusiajam įvairiose padėtyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2020 m. birželio 6 d. Medicininių duomenų, nurodančių, kad konstatuoti sužalojimai yra anksčiau turėtų traumų pasekmė nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Kaklo srities suspaudimas sukėlęs gerklų ar trachėjos sužalojimą, davęs kvėpavimo takų paburkimą (edemą), atvirų kvėpavimo takų praeinamumo palaikymui buvo intubuotas, atliekama dirbtinė plaučių ventiliacija - tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.8 punktas (1 t., b. l. 70-71).

Ikiteisminiame tyrime apklausta 2020 m. spalio 5 d. apklausta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertė Z. M. į užduotus klausimus atsakė, kad poodinės kraujosruvos akių srityje, muštinė žaizda nosies srityje, dviejų dantų išmušimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Abipusių žandinių ančių priekinių, šoninių, vidinių, užpakalinių, viršutinių sienelių sparninių ataugų lūžimas, nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaklo srities suspaudimas sukėlęs gerklų ar trachėjos sužalojimą, davęs kvėpavimo takų paburkimą (edemą), atvirų kvėpavimo takų praeinamumo palaikymui buvo intubuotas, atliekama dirbtinė plaučių ventiliacija - atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Neatmetama galimybė, kad visi A. K. nustatyti sužalojimai veido ir kaklo srityse galėjo atsirasti nuo vieno stipraus spyrio koja į veido-kaklo sritį (1 t., b. l. 91-93).

Apklausta kaip liudytoja S. K. ikiteiminaime tyrime parodė, kad 2020 m. birželio 6 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), ji pradėjo švęsti savo gimtadienį. Gimtadienį šventė trise: ji, jos kaimynas E., kurio pavardės tiksliai nežino, bet jai atrodo Z. (gyvenantis (duomenys neskelbtini)), E. Z. žmona S. Z.. Gimtadienyje visi vartojo alkoholį, buvo stipriai neblaivūs. Apie 21.30 val. jai paskambino jos vaikinas A. K., kurį ji pakvietė į savo gimtadienį. A. sutiko ir apie 22.00 val. atvyko prie jos daugiabučio. Tuo metu visi gimtadienyje buvę asmenys taip pat buvo išėję iš buto, sėdėjo daugiabučio kieme. A. atvažiavo taksi automobiliu su draugu R. M.. A. ir R. taip pat buvo stipriai neblaivūs. Jiems tik išlipus iš taksi, R. iš karto išėjo į naktinę parduotuvę, o A. atėjo link jų. A., priėjęs prie jų, kažką jai pasakė, tačiau ką, neatsimena. Jis atsisėdo ant kėdės, kuri buvo kieme, šalia suoliuko. Jam atsisėdus, gimtadienyje buvęs E. Z. iš karto priė prie jo sėdinčio, ir , nieko nesakęs, dešine koja spyrė A. į kairės pusės veido sritį. Po šio smūgio A. nukrito nuo kėdės, prarado sąmonę. Po smūgio E. iš karto atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Automobilio nei markės, nei modelio, nei valstybinių numerių nežino. E. žmona išėjo namo, o ji paskambino R. R. atbėgo ir pamatęs kruviną A. liepė iškviesti medikus. Atvykę medikai išsivežė A. K. į ligoninę. Kur išvažiavo kaimynas E. Z., ji nežino. A.s nei vieno iš gimtadienyje buvusių asmenų nepažinojo, prieš A. suduodant smūgį jokio konflikto nebuvo, kodėl E. spyrė A. į veidą, nežino nei ji, nei E. žmona S. Jos abi labai išsigando dėl tokių E. veiksmų. Šį įvykį matė visi gimtadienyje buvę asmenys (1 t., b. l. 95,96, 97).

Ikiteisminiame tyrime papildomai apklausta S. K. parodė, kad tvirtina savo ankstesnius parodymus. E. Z. su S. Z. yra jos kaimynai, gyvena name, adresu - (duomenys neskelbtini). Jų butai yra pirmame aukšte. Santykiai yra kaimyniški, nebuvo susipykę, nesipyksta ir po šio įvykusio incidento tarp jos draugo A. K. ir E. Z.. Nori pasakyti, kad prie jų namo kieme, kiek atokiau nuo namo yra padarytas suoliukus su stalu, kaip ir pasisėdėjimo vieta, vaikams yra padarytos supynės, smėlio dėžė. 2020 m. birželio 6 d., apie 18.00 val., ji grįžo taksi automobiliu. Kieme po medžiais sėdėjo kaimynės S. Z., J., kurios pavardės nežino, S. vyras E. Z.. Jos mama G. Z. su jos trimis mažamečiais vaikais buvo namuose. Ji turi tris vaikus - A. O. (duomenys neskelbtini), A. K. (duomenys neskelbtini), o A. -(duomenys neskelbtini). Ji prisijungusi prie kaimynių savo mažojo tikrai neatsivedė į lauką. S. su J. gurkšnojo ar tai šampaną, ar kokteilį, ji nepamena. Ji kartu su jomis taip pat išgėrinėjo. Visi buvo apsvaigę nuo alkoholio. Kitą dieną, t. y. birželio 7-ąją yra jos gimtadienis. Ji turi draugą A. K., su kuriuo tądien buvo apsipykę. Galėjo būti apie 19 val., kai A. atvyko iki jos namų su taksi, atvežė jai gėlių. Tada jis atvažiavo vienas. Taksi laukė, o A. atnešęs numetė jai prie kojų gėles, jie apsižodžiavo. A. išvažiavo su tuo pačiu taksi automobiliu. Jokio prašymo iš E. pusės, kad A. išvažiuotų, nebuvo. Vyrai tarpusavyje net nebendravo. Viskas įvyko labai greitai. Jos sėdėjo lauke toliau. E. Z. su jomis negėrė, jis buvo prieš tai išgėręs ir matėsi, kad buvo neblaivus. Tą vakarą A. jai rašinėjo trumpąsias žinutes, skambinėjo. Ji su juo pabendraudavo, į žinutes atrašydavo. A. taip pat buvo neblaivus. A. jai paskambinęs pasakė, kad atvažiuos pas ją, ji pamanė, kad pastarasis tikrai neatvažiuos tokiu vėlyvu metu girtas, bet apie 22.30 val. taksi automobilis sustojo aikštelėje prie jų namo, adreu (duomenys neskelbtini). Iš taksi automobilio išlipo A. ir jo draugas R. M.. R. net nepriėjęs prie jų, nuėjo link naktinės parduotuvės, bet tą ji sužinojo vėliau. A. prie jų priėjo vienas. Kaimynės J. jau nebuvo. Jie sėdėjo trise: ji, E. ir S. E. ir S. gal trejų metukų vaikas buvo kartu. Jos pačios vaikų lauke tirai nebuvo. Atėjęs A. su ja santykių nebesiaiškino, ji sėdėjo prie stalo ant suoliuko. S. sėdėjo ant to paties suoliuko, šalia jos. Tuo metu E. stovėjo prie medžių. Jokių alkoholinių gėrimų A. neatsivežė. Taip nebuvo, kad Z. vaikas pamatęs A. pradėtų verkti, pas S. vaikas neatbėgo. A. atsisėdo ant mokyklinės kėdutės, stovėjusios šalia suoliuko, ant kurio sėdėjo ji su S., tik arčiau jos krašto, todėl gal dėl to A. atrodo, kad jis atsisėdo šalia jos ant suoliuko. Niekas su niekuo nesipyko. Viskas įvyko labai greitai, pati net nesuprato, kaip E. priėjo prie A. ir , nieko nepasakęs, spyrė vieną spyrį koja pastarajam į veido sritį. Spyris buvo tiesiai į veidą, iš kurio daugiau šono, dabar nepasakys. Po spyrio A. su kėde nuvirto aukštielninkas. E. jį pakėlęs pasodino ant tos pačios kėdės. A. visas veidas buvo kruvinas. Tas spyris galėjo būti apie 22.45 val., nes nuo A. atvykimo iki jos namo buvo praėję gal 15 minučių. Ką avėjo E., ji nepamena. Tą momentą, kai A. buvo įspirta, matė ji ir S., pašalinių asmenų nebuvo. Matėsi, kad E. pats pasimetė, kas įvyko, susiėmė už galvos, nežinojo ką daryti. Jos taip pat išsigando, nes A. veidas buvo kruvinas. Pamena, kad E. iš išgąsčio sėdo į automobilį ir išvažiavo, o jo žmona su vaiku nuėjo namo. Ji tada iš karto paskambino R. M., kad šis ateitų ir padėtų A. A. pats išsikvietė greitąją, paskambindamas BPC telefono numeriu 112, telefonu su pagalba taip pat kalbėjo pats. Buvo sąmoningas, tikrai neatrodė, kad tokia bloga situacija su juo. A. sau pagalbą išsikvietė iš karto, gal 5 min. bėgyje po įvykio. Greitoji medicinos pagalba ir policija atvyko labai greitai. Į Kauno klinikas su greitąja A. palydėjo jo draugas R. Paties įvykio R. nematė, jos jam pasakė, kas nutiko. Iki šios dienos ji nežino priežasties, dėl kurios E. įspyrė A. A. K. ligoninėje gulėjo ilgiau nei 10 dienų. Ji žino, kad grįžęs iš ligoninės A. buvo susitikęs su E., pastarasis jo atsiprašė, aptarė žalos atlyginimą A. ( 1 t., b.l. 100-101,102, 103).

Apklaustas liudytoju R. M. ikiteiminiame tyrime parodė, kad 2020 m. birželio 6 d., apie 20.30 val., susitiko su savo draugu A. K., tarp (duomenys neskelbtini) pažymėtais namais, Gudienos kaime, Kaišiadorių r. Jie abu ėjo pasivaikščioti link tvenkinio. A. K. buvo šiek tiek neblaivus. Jiems būnant kartu, jie alkoholinių gėrimų nevartojo. Maždaug apie 22.00 val. jam būnant su A. K., šiam į mobilųjį telefoną paskambino A. draugė S. ir pasikvietė A. į gimtadienį. Po pokalbio su S., jis su A. išsikvietė taksi ir nuvažiavo į Kaišiadorių miestą. Jiems išlipus ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, jis pasakė A. K., kad eina iki „Gėrimų pasaulio“ nusipirkti atsigerti, o tuo metu A. K. nuėjo pas savo draugę link (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo. Jam einant link minėtos parduotuvės, į mobilųjį telefoną paskambino S. ir pasakė, kad A. sumušė. Tada jis greitai atbėgo prie (duomenys neskelbtini) namo, kur ant suoliuko sėdėjo A. K.. Buvo matyti, kai iš A. burnos ir nosies bėga kraujas, ant žolės šalia suoliuko taip pat matėsi raudonos spalvos dėmės. Šalia A. K. buvo tik jo draugė S., kuri iš išvaizdos atrodė neblaivi. Maždaug po poros minučių į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai. Tuo metu A. K. kalbėjo. Jis sėdo į greitosios medicinos pagalbos automobilį, palydėjo vežamą A. iki Kauno klinikų. Vežamas GMP automobiliu A. K. dar sakė, kad jam skauda ir paprašė vaistų. Liudytojas parodė, kad jis nematė ir nežino, kas galėjo sužaloti A. K., kadangi jam atėjus prie A., šalia pastarojo buvo tik jo draugė S. (1 t., b. l. 105, 106, 107).

Ikiteiminiame tyrime apklausta liudytoja S. Z. parodė, kad su sutuoktiniu E. Z. ir mažamečiu sūnumi A. Z., adresu (duomenys neskelbtini). S. K. yra jos kaimynė, o A. K. yra S. K. draugas. 2020 m. birželio 6 d. vakare, valandos tikslios nepamena, ji su savo sutuoktiniu ir kitomis kaimynėmis sėdėjo prie savo namo laiptinės. S. K. grįžo namo su taksi automobiliu, pasiėmė iš kambario savo vaiką ir atėjo prie jų. E. buvo namuose išgėręs alkoholio, o jos visos sėdėjo ir gėrė po kokteilį. Netrukus atvažiavo A. K. su draugu, kurio nepažįsta, jie abu atėjo prie S. A. pradėjo su S. aiškintis santykius. Jos vyras E. paprašė jų išeiti, nes norėjo ramiai pasėdėti. Jie jo paklausė ir išėjo. Nežino po kiek laiko, bet vėl atėjo A. K., jis buvo vienas. Prie laiptinės sėdėjo tik ji, S. ir E., kitų jos kaimynių jau nebuvo. A. K. buvo labai girtas, net svirduliavo, pro jį ėjo jos sūnus A., kuriam (duomenys neskelbtini), vaikas išsigando A. K., pradėjo verkti, atėjo iki jos. E. ant supynių supo S. vaiką, ji nuėjo prie E. ir pasakė kas atsitiko. A. K. kieme sėdėjo ant kėdės, o E. priėjęs prie A. spyrė šiam vieną kartą į veidą, A. nukrito ant žemės. E. labai išsigando, pakėlė jį ir paklausė, ar jam reikia greitosios, A. pasakė, kad jam nieko nereikia, todėl jie nuėjo namo. Matė, kad A. K. veidas buvo kraujuotas. Daugiau nieko apie šį įvykį pasakyti negali (1 t., b. l. 109-110, 111, 112).

Tyrime papildomos liudytojo apklausos metu S. Z. parodė, kad jai šiuo metu yra išaiškinta teisė atsisakyti ikiteisminiame tyrime duoti parodymus arba neatsakyti į tam tikrus klausimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 2 dalį, kadangi vyras E. Z. yra įtariamasis. 2020 m.liepos 28 d. buvo apklausta liudytoja, jai ta teisė taip pat buvo išaiškinta ir ji sutiko duoti parodymus. Liudytoja patvirtino savo ankstesnius parodymus ir sutiko atsakyti į jai užduotus papildomus klausimus. Liudytoja S. Z. parodė,kad 2020 m. birželio 6 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, ji su kaimynėmis G. (tyrimu nustatyta, kad tai G. Z.), kuri yra S. K. mama, ir J. (tyrimu nustatyta, kad tai J. S.) sėdėjo namo kieme įrengtoje pasisėdėjimo vietoje, kur yra stalas, suoliukas, vaikams supynės bei smėlio dėžė. Pradžiopje jos visos trys gurkšnojo kokteilius. Jos (duomenys neskelbtini) sūnus buvo kartu, žaidė. Po to prie jų prisijungė ir S. K.. Kiek pamena, S. iš kažkur grįžo, pasiėmė iš namų savo mažiausią vaiką ir atėjo prie jų. Visos gėrė alkoholinius kokteilius. Kažkuriuo momentu prie jų prisijungė ir jos vyras E. Z.. Šis buvo išgėręs alkoholio namuose, su jomis negėrė. Kiek pamena, S. draugas A. buvo atvykęs pas jas prie namo du kartus. Kiek pamena, vienas kartas buvo, kada jis atvyko su gėlėmis, o kitas kartas, kada atvyko su draugu. To draugo nei vardo, nei pavardės nežino. Nepamena ir kuris kartas buvo pirmiausiai, ar tas, su gėlėmis, ar su draugu. Kai atvyko S. draugas A., ji neprisimena, ar G. su J. dar buvo kartu su jomis. Pamena, kad kai A. atvyko pirmą kartą, su jis su S. dėl kažko apsižodžiavo aiškindamiesi santykius. Jos vyras E. paprašė, kad A. liautųsi ir išeitų. A. apsisuko ir išėjo. Jokio konflikto tarp jos vyro ir A. neįvyko. Jos liko toliau sėdėti. Praėjus kuriam laikui, kiek valandų buvo nepamena, A. vėl atėjo prie jų. Jai atrodo, kad pastarasis buvo stipriai išgėręs. Ji su S. tuo metu sėdėjo ant vieno suoliuko, prie stalo. Kaimynių kiek pamena jau nebuvo. Vyras supo Sa. vaiką, jei gerai pamena, tai tą mažiausiąjį, kurį ji atsivedė. Jos pačios sūnus lakstė netoliese ir pamatęs svirduliuojantį A., jos sūnus išsigando ir atbėgo apsiverkęs prie jos. Tada ji atsistojo nuo suoliuko ir su vaiku priėjusi prie E. pasakė, kad vaikas išsigando girto A. Tada vėl grįžo ant suoliuko, o sūnus toliau bėgiojo. A. tuo metu atsisėdo ne prie S. ant suoliuko, nes šalia S. sėdėjo ji, o ant kėdės, stovėjusios priešais jas, priešais stalą. Tuo metu E. priėjo prie sėdinčio ant kėdės A. K. ir spyrė koja vieną smūgį A. į veidą, po spyrio A. su kėde nuvirto aukštielninkas. Ką avėjo vyras, negali pasakyti, nes nepamena. Jos vyras E. nėra jokios sporto šakos atstovas, jis tik šiaip dėl savęs sportuoja sporto klube. Viskas įvyko labai greitai. Po spyrio nukritusį A., E. pasodino ant žolės. Matėsi, kad E. išsigando to, kas atsitiko, nes A. veidas buvo kruvinas, dar A. klausė, ar nereikia jam iškviesti greitosios. A. pasakė, kad pagalbos jam nereikia. Ar šį incidentą matė vaikai, ji nežino, jie kažkur netoliese lakstė ar tai žaidė. Nebuvo jokio triukšmo, jie buvo keturiese, visi buvo išsigandę. A. draugo incidento metu nebuvo. Kai A. pasakė, kad jam nereikalinga pagalba, ji su vyru ir vaiku nuėjo į namus. Ar vyras kur nors vėliau buvo su mašina išvažiavęs nežino. Kiek tuo metu galėjo būti valandų negali pasakyti, bet buvo jau prietema. Ji pati galvoja, kad E. spyrė A. dėl to, kad ji pasakė, kad jų sūnus išsigando girto A. Mano, kad jos vyras dėl to supyko ant A. ir įspyrė vieną kartą jam į veidą. Nori pasakyti, kad tol kol ji E. nieko nepasakė apie vaiką, jos vyras į atėjusį A. visiškai nekreipė dėmesio, jam nieko nesakė, nekonfliktavo su juo, jis buvo prie supynių (1 t., b. l. 115-116, 117,118).

Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja G. Z. parodė, kad gyvena su dukra S. K. ir trimis šios vaikais - (duomenys neskelbtini). S. turi draugą A. K., tačiau kartu jie negyvena. Kaimynystėje, to paties namo toje pačioje laiptinėje gyvena kaimynai Z. Liudytojos parodymu, tiek A., tiek E. Z. yra lėto būdo, abu tikrai gero charakterio. E. labai myli vaikus, kieme net užsiima su jos dukters vaikais ir visi kartu žaidžia, nuperka ledų, saldainių. G. Z. parodymu, 2020 m. birželio 6 d. vakareji buvo su vaikais lauke, ten buvo ir E. Z. sūnus. Negali pasakyti, ar dienos metu E. buvo išgėręs, bet jis tai ateidavo prie jų, tai nueidavo vėl į butą, buvo parduotuvėje. S. tuo metu kartu su jais nebuvo. Prie namo kieme po medžiais jie yra įsirengę pasisėdėjimo vietą, ten yra suoliukas, stalas, vaikams padarytos supynės ir smėlio dėžė. Tądien ant suoliuko sėdėjo E. Z. žmona S., pas kurią tai atbėgdavo ant kelių pasėdėti, tai pažaisdavo jų trejų metų sūnus. Ar buvo su ja kokia kaimynė, nepamena. Ji matė, kad S. kažką gurkšnojo iš puodelio, tik nežino ką. Ji pati sėdėjo ant suoliuko. Jau buvo pavakarys, kai pamatė kieme sugrįžusią savo dukrą S., ši buvo išgėrusi ir jos nematė, kadangi ji su anūkais buvo šiek tiek toliau. S. prisėdo prie S., pradėjo gerti kažkokį alkoholį, gal šampaną. Tada ji pasišaukė vaikus ir nuėjo namo jų maudyti, nes buvo smėliuoti. Kiek buvo valandų, negali pasakyti. Būdama namuose jokio triukšmo negirdėjo, nesigirdėjo net kalbų. Atvykusio A. nematė, todėl apie įvykį sužinojo iš S. Vaikai jau miegojo kai S. grįžo į namus. Kiek valandų buvo neužfiksavo, bet lauke buvo tamsu. S. jai pasakė, kad buvo į kiemą atvykęs A., kuris prisėdo šalia, ir A. neva E. Z. koja spyrė į veidą. Duktė pasakė, kad A. grietosios pagalbos medikai išvežė į ligoninę, sakė, kad buvo atvykusi policija, o draugas išsigandęs pabėgo. Dar pasakė, kad A. K. į ligoninę su greitąja išlydėjo kažkoks jo kaimynas, draugas, vardo jo nežino. Jai yra žinoma, kad A. gulėjo Kauno klinikose, buvo gydomas. S. jį ligoninėje lankė. Pačio įvykio ji nematė, todėl negalinti nieko papasakoti (1 t., b.l. 127-128, 129,130).

Ikiteiminaime tyrime apkalaustas įtariamuoju E. Z., pilnai pripažino kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pagal Lietuvos Respublikos audžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį. E. Z. paaiškino, kad laikosi savo ankstesnių parodymų, duotų 2020 m. liepos 14 d. įtariamojo apklausos metu, tačiau sutinka atsakyti į jam užduodamus klausimus. Jis pats nėra dažnai vartojantis alkoholį žmogus. Nėra jokios sporto šakos specialistas, baigęs muzikos mokyklą. Tik dėl savęs vaikšto į sporto klubą Kaišiadoryse. 2020 m. birželio 6 d. jis su žmona S. ir (duomenys neskelbtini) metų sūnumi nuo ryto buvo namuose. Tądien jis visą dieną laikas nuo laiko pagurkšnodavo brendžio, viso išgėrė apie 0,3 ltr ir jautėsi apsvaigęs. Jis periodiškai tai išeidavo į kiemą, tai grįždavo į butą išgerti, vėl išeidavo į lauką, o moterys - tai jo žmona S. ir kaimynė J. gurkšnojo kokteilį lauke (namo kieme). Dar lauke buvo kaimynė G. (S. mama) su dviem jaunesniais S. vaikais - (duomenys neskelbtini) mergaite ir (duomenys neskelbtini) berniuku. S. mama su merginomis negėrė. Jie namo gale, atokiau nuo gatvės, yra pasidarę pasisėdėjimo vietą. Ten yra suoliukas, stalas, būna mokyklinė kėdė, jis buvo atsinešęs dvi medžiagines turistines kėdes. Vaikams jis yra padaręs supynes ir smėlio dėžę. Jau buvo pavakarys, kiek tiksliai laiko negalintis pasakyti, grįžo kita kaimynė S. K.. Kada ji grįžo ir su kuo, jis nepastebėjo. S. prisijungė prie jų pasisėdėjimo. Pradžioje lauke dar pabuvo tiek ir G. su J., vėliau jos nuėjo namo. Kiek tuo metu buvo valandų, negalintis pasakyti. Visi buvo išgėrę alkoholio, išskyrus G. S. jau grįžo išgėrusi. Praėjus dar kažkuriam laikui su taksi automobiliu atvažiavo S. K. draugas A. K., kurį jis buvo matęs keletą kartų. S. draugas atvyko vienas, girtas, su gėlėmis. Jis gėles numetė mašinų aikštelėje ir vėl išvažiavo. Ar šis vyras su S. tuo metu apsižodžiavo, jis neprisimena Neturėjo su juo jokio kontakto. Tada lauke jie buvo trise, tai yra jis, jo žmona S. ir S. Taip pat žaidė jo sūnus ir S. (duomenys neskelbtini) duktė. Buvo jau prietema, galėjo būti tarp 21.30 val. ir 22.00 val., kai prie jų atėjo S. draugas su savo draugu, kurį taip pat matė pirmą kartą. Ar jie atvažiavo su taksi, ar atėjo pėsčiomis, jis nematė. Jie buvo atėję prie jų arti. S. su savo draugu apsižodžiavo, konfliktavo žodžius girdėjo tiek jis, tiek jo žmona S., tiek tas kitas vyras. Tada jis pasakė, kad jei čia ruošiasi bartis, tai geriau lai išeina ir nekonfliktuoja. S. draugas A. ir tas jo draugas su juo nesipyko, o apsisuko ir išėjo. Praėjus kelioms minutėms A. jau vienas be draugo grįžo prie jų. Tuo metu jis pats stovėjo šiek tiek atokiau prie supynių, ar supo S. dukrą, jis neprisimena. Prieš tai apklausoje yra sakęs, kad supo S. mergaitę, bet dabar nėra tuo tikras. S. tuo metu sėdėjo ant suoliuko. Kur sėdėjo jo žmona S., jis nematė. A. atėjęs prisėdo ant jo turistinės mėlynos spalvos kėdės. Ta kėdė stovėjo priešais stalą ir gautųsi priešais suoliuką. Nori tik paminėti, kad pats to momento, kad jų vaikas būtų išsigandęs ir pradėjęs verkti kai pamatė A., nematė, tačiau išgirdo, kad vaikas verkia ir yra pas žmoną S. ant rankų. Išgirdo ir žmonos frazę, kažką panašaus į tai, kad vaikas verkia, jis jį išgąsdino ar gąsdina, kažką panašaus. Girdėjo, kad A. kažką kalbėjo, bet ar konfliktavo tuo metu su S., negali pasakyti, nes triukšmo tikrai nebuvo. Nežino kaip tai nutiko, bet tikrai dėl to, kad jis atėjo antrą kartą ir dar išgąsdino jo trejų metų sūnų labai supyko ir, priėjęs prie jo, nieko nesakęs, dešine koja, neapskaičiavęs savo spyrio stiprumo, jis spyrė sėdinčiam ant kėdės A. vieną spyrį į veidą sritį. Nuo jo spyrio A. iš karto nukrito aukštielninkas su kėde ant žemės, kurios gruntas žolė. Jis tuo metu avėjo guminėmis šlepetėmis. Jis išsigando to, ką padarė, kartu su S. pakėlė A. su ta pačia kėde į sėdimą padėtį. A. veidas buvo kruvinas, vyras sėdėjo pasilenkęs į priekį. Dar paklausė, ar A. nereikia greitosios. A. pradėjo jį kolioti, tikrai buvo sąmoningas, pasakė, kad jam nieko nereikia. Vaikas šito veiksmo nematė, todėl neišsigando. Kai A. pasakė, kad jam pagalbos nereikia, ir pats ėmė kažkam skambinėti, kartu su šeima grįžo namo į butą, lauke prie A. liko S. Parėjus į namus žmona su vaiku nuėjo miegoti, o jis išėjo pėsčiomis į miestą pasivaikščioti, nes buvo susinervinęs, dar buvo pas draugą, kurio nenorėtų įvardinti. Su mašina jis tikrai neišvažiavo. Kai išėjo į kiemą policijos ir greitosios pagalbos automobiliai dar nebuvo atvažiavę. S. valė A. nosį. Prie jų nebuvo jokių pašalinių žmonių, jie buvo dviese. Kai A. grįžo iš ligoninės, jis susitiko su A., atsiprašė, pakalbėjo dėl to, kas nutiko, pažadėjo, kad atlygins žalą. Pastarasis jam pasakė, kad pats nežino, kiek tai kainuos, sutarė vėliau tai aptarti. A. dar pasakė, kad ant jo nepyksta. E. Z. planuoja vykti į Kauno teritorinę ligonių kasą dėl susitarimo, kad apmokėti A. gydymo išlaidas. Į parodymų patikrinimą vietoje jis vykti atsisako, kadangi jam gėda ir nemalonu kas nutiko, nenori, kad apie tai sužinotų kaimynai ir aplinkiniai, o be to, jis viską pripažįsta pilnai ir paaiškino visas aplinkybes, kurias prisimena kaip įspyrė A. vieną kartą į veidą. Nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 153-159, 160, 161, 166-168, 169,170).

2020 m. spalio 9 d. apklaustas įtariamuoju E. Z. pilnai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodesko 135 starispnio 1 dalies, patvirtino savo ankstesnius parodymus duotus 2020 m.liepos 14 d. ir 2020 m. spalio 8 d. įtariamojo apklausos metu, papildyti neturintiską. Ką padarė nuoširdžiai gailisi. Dėl žalos atlyginimo Kauno teritorinei ligonių kasai už A. K. gydymą, jis pasirašė 2020 m. spalio 8 d. dėl žalos sumokėjimo dalimis, padarė 200 Eurų pradinį įnašą (1 t., b.l. 175,176,177).

2020 m. birželio 6d. ROIK informacijoje užfiksuota, kad įvykis registruotas 2020 m. birželio 6 d. 22.55 val., adresu (duomenys neskelbtini). BPSID pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2020 m. birželio 6 d. 22.55 val. Pranešėjas: „K.“; Telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos įvykio aplinkybės: „Prieš 5 min. kieme sumušė pažįstamas vyras. Pranešėjui 30 m., sužeistas veidas, kraujuoja iš burnos. Abu konflikto dalyviai yra vietoje“. Informacija perduota GMP ir AVPK (1 t., b. l. 137-140).

2020 m. rugsėjo 28 d. objektų apžiūros protokole apžiūrėtas BPC Klaipėdos skyriaus pateiktas pranešimo garso įrašas, pranešimas fiksuotas iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 02.29 val. Apžiūros metu atlikta 2020_06_06_22-51-18_ iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) gauto pranešimo stenograma:

Bendrojo pagalbos centro operatorės balsas (toliau BPC) – 112 klausom, 112 klausom, 112 klausom.Vyriškas balsas (toliau VB) – laba diena.

BPC – laba diena, kas nutiko?

VB – (nesuprantami žodžiai) viskas atsitiko nelaimė tokia žinai.

BPC – sakykit.

VB – Kaišiadoryse čia.

BPC – sakykit, kas nutiko, kokia pagalba reikalinga?

VB – nu nežinau, dantis išdaužė, karočia, visa pagalba reikalinga.

BPC – sumušė jumis?

VB – jo.

BPC – prieš kiek laiko?

VB – va ką tik.

BPC – o tai prieš kiek tas ką tik?

VB – nu 2 minutės.

BPC – kas sumušė ir kur?

VB – prie (duomenys neskelbtini) namo.

BPC – o gatvė kokia?

VB – nu tai gatvė, tai nežinau blet, čia nu.

BPC – nu tai jeigu matot numerį (duomenys neskelbtini), tai gal matot ir gatvė kokia?

VB – gatvė tai (duomenys neskelbtini).

BPC – (duomenys neskelbtini)?

VB – jo.

BPC – čia Kaišiadorys?

VB – taip Kaišiadorys.

BPC – (duomenys neskelbtini), o tai dabar kas čia sumušė pažįstamas, nepažįstamas?

VB – žinau kas parodysiu.

BPC – nu tai pažįstamas ar nepažįstamas?

VB – parodysiu kas.

BPC – nu jūs atsakykit man į klausimą.

VB – jisai čia vietoj esa.

Fone girdisi vyriškas balsas

BPC – aš supratau, nu bet ar tai jūsų giminaitis ar šiaip (nesuprantami žodžiai).

VB – ne, vapšie nei giminaitis, niekas vapšie.

BPC – supratau, sakykit medikų reikia jum?

VB – jo aišku, nu tai kraujuoju blet.

BPC – iš kur kraujuojat?

VB – iš dantų iš kur blet iš kur aš kraujuoju.

BPC – supratau, kiek metų jum?

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Kaltinamojo E. Z. kaltė dėl padaryto nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį yra pilnai įrodyta: ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo E. Z. visišku kaltės pripažinimu (valstybiniai kaltintojai pakeitus kaltinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 1 dalies pagrindu), nukentėjusiojo A. K. parodymu, kad įvykio dieną jis šnekučiavosi su drauge S., apie ką negalintis pasakyti, bet nesiaiškino tarpusavio santykių, S. atžvilgiu nevartojo įžeidžiančių žodžių, ir jam buvo spyris į veido sritį, po kurio jis nieko neatsimena. Atsimena, kad buvo pažadintas Klinikose po kelių dienų buvimo komoje. Dėl kaltinamojo E. Z. veiksmų, jam buvo padaryti daugybiniai veido lūžiai, išmušti dantys kaip nurodyta kaltinime: jam buvo išmušti 6 dantys., t. y. išmušti du dantys esantys apačioje, keturi dantys išmušti viršuje, pašalintos dantų šaknys. Tą aplinkybę, kad E. Z. spyrė vieną kartą į viedo sritį sėdinčiam A. K., teisme ir ikiteiminiame tyrime parodė liudytojos S. Z. (kaltinomojo E. Z. sutuoktinė) ir S. K., kurios buvo šalia ir matė įvykio aplinkybes, taip parodė tyrime ir teisme apklausta liudytoja G. Z., nurodžiusi aplinkybę, kad 2021 m. birželio 6 d. vakare atėjusi į namus dukra S. K. jai pasakė, jog E. spyrė A., A. išvežtas į ligoninę. Kaltinamojo E. Z. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį įrodo ir aukščiau aptarti bylos rašytiniai duomenys, o taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. balandžio 27 d. ekspertizės aktas Nr. KMPG 15/2021 (02), kuria konstatuota, kad A. K. 2020 m. birželio 6 d. įvykio metu yra netekęs trijų dantų apatiniame žandikaulyje (41,31, 32). A. K. po 2020 m. birželio 6 d. įvykio dantys nebuvo šalinti. Vienas dantis viršutiniame žandikaulyje (12) A. K. turbūt išmuštas traumos metu, nes nėra net šaknies. Kiti šeši viršutiniame žandikaulyje buvę protezuoti dantys (15, 14, 11, 21, 22, 23) nepašalinti. Penkių dantų likę tik šaknys, kurios po buvusios traumos jau netinkamos protezuoti: dėl skilimo (15, 11, 21, 22) ar per mažai likusių sveikų audinių (14) ir jų būtinas pašalinimas yra tiesioginė traumos pasekmė. 23 dantis tinkamas protezavimui. 13 retinuotas (neišdygęs) dantis turės būti pašalintas, jeigu bus atliekama implantacija. Išvada konstatuota, kad A. K. dėl kaltinamojo E. Z. spyrio į veidą neteko trijų neprotezuotų dantų apatiniame žandikaulyje (41, 31, 32). Vienas buvęs protezuotas dantis viršutiniame žandikaulyje (12). Penki buvę protezuoti dantys viršutiniame žandikaulyje turės būti ištraukti, nes nebetinkami protezavimui (15, 14, 11, 21, 22). Vienas protezas (vainikėlis) viršutiniame žandikaulyje 23 d. (likęs dantis tinkamas protezavimui). Vienas retinuotas (neišdygęs) dantis (13 d.) turės būti pašalintas, jei bus atliekama implantacija (2 t., b. l. 132-138). Ikiteisminiame tyrime apklausta 2020 m. spalio 5 d. apklausta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertė Z. M. paiaškino, kad nukentėjusiuajam abipusių žandinių ančių priekinių, šoninių, vidinių, užpakalinių, viršutinių sienelių sparninių ataugų lūžimas, nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaklo srities suspaudimas sukėlęs gerklų ar trachėjos sužalojimą, davęs kvėpavimo takų paburkimą (edemą), atvirų kvėpavimo takų praeinamumo palaikymui buvo intubuotas, atliekama dirbtinė plaučių ventiliacija - atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Neatmetama galimybė, kad visi A. K. nustatyti sužalojimai veido ir kaklo srityse galėjo atsirasti nuo vieno stipraus spyrio koja į veido-kaklo sritį (1 t., b. l. 91-93).

Kaltinamojo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Nukentėjusysis A. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį 23 736,61 Eurų dydžio, kurį sudaro 8736,61 Eurų turtinė žala ir 15000 Eurų neturtinė žala, kurią prašė pilna apimtimi priteisti iš kaltinamojo E. Z. (2 t., b. l. 52-55,56, 57, 58-59, 60,61- 62, 63,64, 65,67-69, 70). Nukentėjusiojo atstovas advokatas D. M. siūlė skirti kaltinamajam E. Z. švelnesnę bausmęs, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kaltinamasis E. Z. ikiteisminiame tyrime, teisme atsiprašė nukentėjusiojo A. K., gera valia atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą 4000 Eurų dydžio, ką patvirtina byloje pateiktas raštas (2 t., b.l. 171). Kaltinamasis E. Z. sutinka gera valia atlyginti nukentėjusiajam A. K. padarytą turtinę žalą, iš dalies sutiko su prašoma priteisti 15000 Eurų dydžio neturtine žala, prašė priteisti mažesnę neturtinę žalą, nurodęs aplinkybę, kad tokio dydžio žala jam būtų per didelė finanasinė našta, kadangi šeimoje auga mažametis vaikas. Jis gera valia dalimis moka padarytą žalą privalomojo sveikatos draudimo fiudžetui (Ligonių kasai), yra sudaręs rašytinę sutartį dėl žalos atlyginimo dalimis. Viso padaryta žala yra 6592,06 Eurų, kurią jis moka pagal rašytinį susitarimą dalimis (2 t., b.l. 86,87).

Bausmės skyrimo nuostatos

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo E. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Už padarytą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį (sunkų sveikatos sutrikdymą) sankcijoje numatyta, kas asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Tačiau šio baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas E. Z., teismo nuomone, atsižvelgus į jo asmenybę: neteistas, vedęs, augina mažametį vaiką, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, prieštarauja teisingumo principui. Teismas įvertinęs visas teisme nustatytas bylos aplinkybes daro išvadą, kad kaltinamajam yra pagrindas paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Baudžiamosios teisės paskirties (baudžiamojo kodekso 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

Pagal baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Skiriant bausmę, baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal baudžiamojo kodekso 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).

Remiantis galiojančia teismine praktika dėl baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir nuteistojo asmenybės vertinimo svarbos sprendžiant šį klausimą, teismas atkreipia dėmesį ir į vieną naujausių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinių nutarčių baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018. Joje nurodoma, kad skiriant realaus laisvės atėmimo bausmę teismas turi įvertinti ir tai, kaip tokia bausmė paveiks nuteistojo šeimos ryšius (bendravimą ir mažamečio vaiko auklėjimą), jo paties resocializaciją bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015).

Sprendžiant klausimą dėl galimybės skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę kaltinamajam E. Z. pažymima, kad byloje nėra tam būtinų baudžiamojo kodekso 62 str. 1 ir 2 dalyse numatytų aplinkybių ir sąlygų. Tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas skirti E. Z. ne sankcijoje numatytą laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmę taikant baudžiamojo 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokia išvada daroma dėl keleto aplinkybių. E. Z. nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir ši aplinkybė, vertinant ją, kaip tai numatyta baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje, pagal reikšmę jei ir nenusveria teismo jau nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau nėra mažiau reikšminga. Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas atsižvelgia į tai, kad ši veika nesukėlė jokių ilgalaikių padarinių. Nukentėjusis A. K. nepateikė duomenų apie tai, kad šiuo metu jo sveikatos būklė yra pablogėjusi (šiuo metu jis nejaučia to sužalojimo padarinių), iškyrus tai, kad nori susitvarktyti išmuštus dantis bei turintis nepatogumų rytais, turintis išmankštinti žandikaulį. Nustatyta, kad kaltinamasis E. Z. tyčia spyrė A. K. sėdinčiam į veidą, dėl ko šis nuo spyrio parkrito ant žemės, taip nukentėjusiajam padarydamas poodines kraujosruvas akių srityje, abipusį žandinių ančių priekinių, šoninių, vidinių, užpakalinių, viršutinių sienelių sparninių ataugų lūžimą, nosies kaulų lūžimą, muštinę žaizdą nosies srityje, trijų neprotezuotų dantų apatiniame žandikaulyje išmušimą, šešių protezuotų dantų viršutiniame žandikaulyje išmušimą, kaklo srities suspaudimą, sukėlusį gerklų ar trachėjos sužalojimą, davusį kvėpavimo takų paburkimą (edemą), tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Nustatyta, kad kaltinamasis E. Z. spyrė A. K. sėdinčiam į veidą ne iš anksto tam pasiruošęs, o pasielgdamas spontaniškai ir iš pykčio, kuomet sutuoktinė S. Z. jam pasakė, kad jų mažametis sūnus, tuo metu buvęs kieme, išsigando neblaivaus nukentėjusiojo A. K.. Nors toks kaltinamojo elgesys yra nepateisinamas, tačiau teismo nuomone pastarojo elgesys po įvykio, t.y. pakėlė nuo žemės nukentėjusįjį, jo atsiprašė, paklausė ar reikalinga pagalba, ketino ir tarėsi dėl žalos atlygino, turi būti vertinama išimtine nusikalstamą veiką apibūdinančia aplinkybe, kartu su kitomis aplinkybėmis rodančia mažesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. E. Z. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, jis baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b.l. 196-200, 2 t., b. l. 1-4), neteistas (1 t., b. l. 185-187, 190-195), dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininko pareigose (2 t., b. l. 5, 170). Darbdavio (duomenys neskelbtini) E. Z. charakterizuojamas teigiamai, kaip kruopštus, pareigingas darbuotojas, sąžiningai savo darbą atliekantis darbuotojas (2 t., b.l. 170). (duomenys neskelbtini) duomenimis E. Z. nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (1 t., b. l. 184). Duomenų, kad E. Z. padarė kokius nors naujus teisės pažeidimus, byloje nėra. Teismas atkreipia dėmesį ir į kaltinamojo socialinę bei šeimyninę padėtį. Kaltinamasis E. Z. yra vedęs, šeimoje auga mažametis vaikas, gimęs (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 182). Teismas daro išvadą, kad išimtine aplinkybe, rodančia mažesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą, laikytinas kaltinamojo elgesys po nusikaltimo padarymo, t. y. jis pakėlė nuo žemės nuketėjusįjį, paklausė pastarojo ar reikia jam iškviesti medicinos pagalbą, jam grįžus iš ligoninės, pastarojo atsiprašė, teisme atlygino dalį, t. y. 4000 Eurų turtinės žalos bei ketina atlygintį likusią nesumokėtą dalį 4736,61 Eurų turtinės žalos. Nukentėjusiojo A. K. atstovas advokatas D. M. prašė neskirti kaltinamajam E. Z. realios laisvės atėmimo bausmės.Teismas tokią nukentėjusiojo, jo atstovo poziciją bei prašymą neskirti E. Z. realios laisvės atėmimo bausmės taip pat vertina išskirtine šios bylos aplinkybe.

Ikiteisminiame tyrime ir teisme E. Z. paaiškino, kad nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, tai didelė jam pamoka, ketina gera valia atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą bei dalimis išmokėti ligonių kasai padarytą žalą už nukentėjusiojo gydymo išlaidas.

Atsižvelgusi į visas jau aptartas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad net ir pačios švelniausios sankcijoje numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas E. Z. nebūtų būtų neproporcingas padarytam nusikaltimui ir nuteistosios asmenybei ir neužtikrintų bausmės paskirties.

Dėl realios laisvės atėmimo bausmės nutrūktų kaltinamojo ryšys su nepilnamečiu vaiku, tokios bausmės paskyrimas turėtų neigiamos įtakos ne tik paties E. Z. resocializacijai, bet ir jo nepilnamečiui vaikui, sutuoktinei. Teismo nuomone, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl yra pagrindas taikyti baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti E. Z. ne sankcijoje numatytą laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmę. Teismas mano, kad E. Z. yra tikslinga skirti ne laisvės atėmimo, o laisvės apribojimo bausmę, kartu paskiriant kaltinamajama baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus įpareigojimus.

Civiliniai ieškiniai

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 6592,06 Eurų civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo padarytą žalą PSDF biudžetui už nukentėjusiojo A. K. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis) (1 t., b. l. 77-78, 79, 80, 81, 82). Byloje nustatyta, kad dėl E. Z. nusikalstamu veiksmu buvo sužalotas nukentėjusysis A. K., kuris dėl patirto sužalojimo gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir už asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, bendra suteiktų gydymo paslaugų laina sudaro 6592,06 Eurų. Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas 6592,06 Eurų civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo padarytai žalai PSDF biudžetui atlyginti už nukentėjusiojo A. K. gydymą yra pilnai pagrįstas ir įrodytas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl padaryta PSDF biudžetui žala turi būti atlygintina iš kaltinamojo E. Z.. Tačiau byloje pateiktas rašytinė 2020 m. spalio 8 d. sutatis dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (sutarties Nr. Ž-22/2942), kuria Kauno teritorinė ligonių kasa ir E. Z. susitarė dėl savanoriškai padarytos žalos 6592,06 Eurų žalos privalomojo sveikatos draudimo fiudžetui atlyginimo, t. y. savanoriškai dalimis sumokant (po 102,06 Eurų iki kiekvieno mėnesio pabaigos) iki pilno atsikaitymo (2 t., b. l. 86, 87).

Kauno teritorinė ligonių kasa raštu teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo baudžiamojoje byloje, nurodžiusi aplinkybę, kad po ieškinio pateikimo 2020 m. spalio 8 d. Kauno teritorinė ligonių kasa ir E. Z. sudarė žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo dalimis sutartį Nr. Ž-22/2942, dalis žalos yra atlyginta, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsiima ieškinį (2 t., b.l. 44). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, kuomet civilinis ieškovas pateikė rašytinį pareiškimą dėl pareikšto civilinio ieškinio atsiėmimo ir šalims sutarus dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo dalimis sutartį Nr. Ž-22/2942, byloje pareištas civilinis ieškinys yra paliktinas nenagrinėtinu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas A. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 15000 Eurų neturtinės žalos ir 8736,61 Eurų turtinės žalos atlyginimo, prašant pilnai tenkinti civilinį ieškinį, priteisiant jį iš kalto asmens E. Z..

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatytas neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą; šie kriterijai turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Neturtinės žalos atlyginimo atveju neįmanomas visiško žalos atlyginimo principas. Teismas įpareigotas kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo padariniams, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016). Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Teismas, įvertinęs visumą neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių ir atsižvelgdamas į abiejų šalių – nukentėjusiosios ir nuteistojo – interesų pusiausvyrą (E. Z. yra jauno ir darbingo amžiaus), į tai, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad prašoma priteisti neturtinė suma 15000 Eurų sumoje prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei teismų praktikai.

Spręsdamas dėl A. K. patirtos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-450/2006, 3K-3-529/2008, 3K-3-174/2009 ir kt.). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytus kriterijus, taip pat ir protingumo kriterijų. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina įvertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129/2009). Sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą. Esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi.

A. K. įvykio metu buvo padarytos poodines kraujosruvas akių srityje, abipusis žandinių ančių priekinių, šoninių, vidinių, užpakalinių, viršutinių sienelių sparninių ataugų lūžimas, nosies kaulų lūžimas, muštinė žaizda nosies srityje, išmušti trys neprotezuoti dantys apatiniame žandikaulyje, išmušti šeši protezuoti dantys viršutiniame žandikaulyje bei kaklo srities suspaudimas, sukėlęs gerklų ar trachėjos sužalojimą, davusį kvėpavimo takų paburkimą (edemą), tokiu būdu buvo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikata. Nukentėjusiojo A. K. parodymu, byloje pateiktais rašytiniais mediciniais duomenimis nustatyta, kad penkias dienas jis buvo gydytas Lietuvos sveikatos moklsų universiteto ligoninės Kauno klinikų reanimacijos skyriuje dėl patirtos traumos (kvėpavimo nepakankamumo) (laikotarpiu nuo 2020m. birželio 7 d. iki 2020 m. birželio 12 d.), po to gydytas šios medicinos įstaigos ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje (laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. birželio 15 d.), išrašytas tolimesniam ambulatoriniam gydymui šeimos gydytojo priežiūroje, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. (61 dieną). Iki šiolei A. K. nėra susitvarkęs išmuštų dantų, kaip paaiškino, dantų gydymas ir protezavimas sudaro dideles pinigines išlaidas, kurios bendroje sumoje sudarys 8640 Eurų (byloje pateikta UAB „Marvelės“ odontologijos kabineto, paciento A. K. gydymo planas, 2 t., b. l. 57), bei patyrė išlaidos vaistų pirkimui, kurui, vykstant apžiūrai (pas medikus), todėl pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys bendrai 8736,61 Eurų dydžio turtinei žalai atlyginti, kuriai neprieštaravo kaltinamasis, yra tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad dalį (4000 Eurų) turtinės žalos gera valia kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam, kurios dydžio neginčijo ir pats kaltinamasis, priteistina iš kaltinamojo neatlyginta likusi turtinė žala, kuri sudaro 4736,61 Eurų nukentėjusiojo naudai.

Dėl kaltinamojo E. Z. atliktų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, kurio metu šis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, jis buvo ilgą laiką nedarbingas (išduotas nedarbingumas 61 dienai), prieš tai gulėjo Kauno klinikų reanimacijos dėl patirtos traumos (kvėpavimo nepakankamumo, buvo komoje) (laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 7 d. iki 2020 m. birželio 12 d.), po to buvo gydytas šios medicinos įstaigos ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje (laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. birželio 15 d.), kurį laiką jautė skausmą žandikaulio srityje, buvo sunku šnekėti, bendrauti su žmonėmis (šveplavo), negalėjo valgyti, jautė skausmą, dėl ko buvo lašinami nuskausminamieji vaistai, apie savaitę laiko jautė skausmą galvoje (pakaušio srityje), kurį laiką galėjo valgyti skystą maistą (normaliai pradėjo valgyti tik praėjus pusantro mėnesio), jį vimdė, juto nemigą, stresą, atsirado baimė vakarais išeiti į lauką, iki šiol nėra pašalinęs patirtos traumos padarinių, t.y. nesutvarkyti išmušti dantys, o tai susiję su nukentėjusiojo stipriais dvasiniais išgyvenimais, bendravimo galimybių sumažėjimu.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, vertinamos individualios bylai svarbias patirtos neturtinės žalos aplinkybes: nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir patirtas medicinines procedūras, tęsiamą gydymo laikotarpį (dantų gydymą, protezavimą),psichologinę būseną; taip pat į nuteistojo E. Z. nusikalstamos veikos pobūdį bei materialinę padėtį: ne tik nuteistojo dabartinė turtinė padėtis, bet ir ateities galimybės dirbti ir atlyginti neturtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. Z. yra jauno, darbingo amžiaus, dirbantis asmuo, turintis vieną išlaikytinį – nepilnametį vaiką, byloje duomenų apie kokias nors jo sveikatos problemas nėra, todėl nustatytinas ir priteistinas neturtinės žalos dydis 15 000 Eurų sumoje prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Kiti klausimai

Byloje kaltinamajam E. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinis diskas (CD,1 vnt.), įsiteisėjus nuospredžiui, paliktinas bylos medžiagoje.

Nukentėjusiojo A. K. ambulatorinė asmens sveikatos istorija, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina medicinos įstaigai (VšĮ Moters sveikatos centrui).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu ir 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendė:

E. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika padaryta 2020 m. birželio 6 d.) ir ,taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę - laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

- per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą likusią turtinę žalą (4736,61 Eurų) nukentėjusiajam;

- įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, panaikinti.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo A. K. civilinį ieškinį dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš E. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), 4736,61 (keturis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt šešis eurus 0,61 ct) Eurų turtinės žalos ir 15000 (penkiolika tūkstančių eurų) Eurų neturtinės žalos nukentėjusiojo A. K. naudai.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 6592,06 Eurų žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti už nukentėjusiojo A. K. patirtas gydymo išlaidas, palikti nenagrinėtiną (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Daiktinį įrodymą - kompaktinį diską (CD, 1 vnt.) su BPC garso įrašu, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti bylos medžiagoje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. K. ambulatorinę asmens sveikatos įstoriją VšĮ Moters sveikatos centrui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Rasa Balsevičienė