Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta bausmė - laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. Z. :

-per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą likusią turtinę žalą (4736,61 Eurų) nukentėjusiajam;

- laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo A. K. civilinis ieškinys dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Priteista iš E. Z. 4736,61 (keturi tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt šeši eurai 0,61 ct) Eurų turtinės žalos ir 15 000 (penkiolika tūkstančių eurų) Eurų neturtinės žalos nukentėjusiojo A. K. naudai.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 6592,06 Eurų žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti už nukentėjusiojo A. K. patirtas gydymo išlaidas, paliktas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. Z. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 6 d., apie 22.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, kieme, prie namo (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, supykęs ant A. K., tyčia, mažiausiai vieną kartą spyrė sėdinčiam A. K. į veidą, dėl ko šis nuo spyrio parkrito ant žemės, taip nukentėjusiajam padarydamas poodines kraujosruvas akių srityje, abipusį žandinių ančių priekinių, šoninių, vidinių, užpakalinių, viršutinių sienelių sparninių ataugų lūžimą, nosies kaulų lūžimą, muštinę žaizdą nosies srityje, trijų neprotezuotų dantų apatiniame žandikaulyje išmušimą, šešių protezuotų dantų viršutiniame žandikaulyje išmušimą, kaklo srities suspaudimą, sukėlusį gerklų ar trachėjos sužalojimą, davusį kvėpavimo takų paburkimą (edemą), tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą.

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendyje konstatuota, kad E. Z. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Spręsdamas dėl A. K. patirtos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertino nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą ir atsiradusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui.

3. Nuteistasis E. Z. skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, prašo pakeisti jo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš jo nukentėjusiajam 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

3.1. Apeliantas skunde nurodo, kad nuosprendžio dalis, kuria iš jo priteista 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimui, priimta tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, nesilaikant teismų praktikoje suformuotų neturtinės žalos dydžio nustatymui aktualių taisyklių. Prašo atsižvelgti į tai, kad E. Z. kaltę visuomet pripažino, gailisi dėl padarytos veikos, savanoriškai ir geranoriškai jau atlygino pusę turtinės žalos, taip pat sudarė sutartį dėl padarytos žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie SAM, atsiprašė nukentėjusiojo. E. Z. turi šeimą, sutuoktinę ir mažametį sūnų, kuriuos turi išlaikyti. Mano, kad iš jo priteista pernelyg didelė suma, kurios nėra jokių galimybių atlyginti.

3.2. Skunde apeliantas nurodo, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką.

3.3. Apelianto vertinimu, vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Skunde pažymima, kad šiuo atveju nukentėjusiajam vienintelė ryškesnė pasekmė ir ateities intervencija - tvarkytini dantys, tačiau dantų tvarkymas turėtų būti ir bus apmokėtas iš turtinės žalos, kurios daugiau nei pusę jau yra E. Z. atlyginta. Jis taip pat sudarė sutartį dėl padarytos žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie SAM. Skunde pažymima, kad šiuo metu E. Z. per mėnesį jo gaunamos pajamos sudaro 453,56 Eur, iš kurių jis turi atlyginti ir (jau kurį laiką moka) turtinę žalą nukentėjusiajam, Valstybinei ligonių kasai prie SAM, taip pat turi rūpintis šeima ir būtiniausių savo paties poreikių tenkinimu - būstu, sveikata, maistu ir pan. Paminėtina, kad E. Z. neturi ir jokio turto (nei nekilnojamojo, nei transporto priemonių), kurį realizavus galėtų atlyginti priteistą neturtinę žalą. Šios aplinkybės parodo, kad apeliantas neturi jokių galimybių ir yra finansiškai nepajėgus atlyginti nukentėjusiojo prašomą ir teismo priteistą 15 000 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, nukentėjusiojo atstovas advokatas ir prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistą.

Nuteistojo E. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, veikos kvalifikacijos, paskirtos bausmės tinkamumo. Skunde prašoma sumažinti nukentėjusiajam priteistą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnis).

7. Šioje byloje neginčytinai įrodyta, jog dėl nuteistojo E. Z. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. K. sveikata, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą įvertino 15 000 eurų, kurią ir prašė priteisti. Teismas, nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje klausimas dėl civilinio ieškinio, priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajam, išspręstas tinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas objektyviai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgus į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovautasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, taip pat nepažeidžiant ir pagrindinių teisės principų.

8. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

9. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam A. K. dėl tyčinių neteisėtų E. Z. veiksmų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė didelius fizinius skausmus. A. K. įvykio metu buvo padarytos poodines kraujosruvas akių srityje, abipusis žandinių ančių priekinių, šoninių, vidinių, užpakalinių, viršutinių sienelių sparninių ataugų lūžimas, nosies kaulų lūžimas, muštinė žaizda nosies srityje, išmušti trys neprotezuoti dantys apatiniame žandikaulyje, išmušti šeši protezuoti dantys viršutiniame žandikaulyje bei kaklo srities suspaudimas, sukėlęs gerklų ar trachėjos sužalojimą, davusį kvėpavimo takų paburkimą (edemą). Penkias dienas jis buvo gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų reanimacijos skyriuje dėl patirtos traumos (kvėpavimo nepakankamumo), po to gydytas ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje, išrašytas tolimesniam ambulatoriniam gydymui šeimos gydytojo priežiūroje, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d., t. y. 61 dieną. A. K. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jis kurį laiką jautė skausmą žandikaulio srityje, buvo sunku šnekėti, bendrauti su žmonėmis, nes šveplavo, negalėjo valgyti, jautė skausmą, dėl ko buvo lašinami nuskausminamieji vaistai, apie savaitę laiko jautė skausmą galvoje, pakaušio srityje, kurį laiką galėjo valgyti tik skystą maistą, normaliai pradėjo valgyti tik praėjus pusantro mėnesio, jį vimdė, juto nemigą, stresą, atsirado baimė vakarais išeiti į lauką, iki šiol nėra pašalinęs patirtos traumos padarinių, t. y. nesutvarkyti išmušti dantys. Jam buvo atlikta nosies operacija, jaučia nosies skausmą iki šiol, pasikeitė jos forma, dėl ko jaučia diskomfortą, būnant šaltyje, jam pradeda tinti ir skaudėti veidą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias bei kitas nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, darė pagrįstą išvadą, jog dėl patirtų traumų nukentėjusysis kentė skausmą, patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, jautė nepatogumus (ilgalaikis gydymas, procedūros, buvimas gydymo įstaigoje) ir neigiamus emocinius išgyvenimus. Be fizinių išgyvenimų dėl patirtos traumos – sukelto skausmo, kančių, kitų nepatogumų, susijusių su dantų netekimu, dėl patirtų sužalojimų sumažėjo ir nukentėjusiojo bendravimo galimybės, nes jis negalėjo laisvai bendrauti, dėl kalbos defekto jautė emocinį diskomfortą, vengė bendravimo su pašaliniais žmonėmis, kas taip pat laikytina kaip sukeltos traumos padariniai ir vertintina kaip nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala.

10. Skundo autorius per didelės nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį grindžia tuo, kad nukentėjusiajam vienintelė ryškesnė pasekmė ir ateities intervencija tai tvarkytini dantys, kas bus apmokėta iš turtinės žalos, kurios daugiau nei pusę jau yra E. Z. atlyginta. Šis skundo argumentas neduoda pagrindo išvadai, kad dėl to A. K. padaryta neturtinė žala turi būti sumažinta. Kaip paminėta, dėl patirtos traumos A. K. neteko net šešių dantų, dėl ko jis turėjo ir dar ateityje turės materialinių nuostolių, tačiau dėl šios traumos taip pat pasikeitė ir jauno žmogaus gyvenimo kokybė ir tai įtakojo jo emocinę ir psichologinę būklę, todėl akivaizdu, kad šiais padariniais nukentėjusiajam buvo padaryta ne tik turtinė, bet ir moralinė, t. y. neturinė žala. Mažinti neturtinės žalos dydį neduoda pagrindo ir kita apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad E. Z. sudarė sutartį dėl padarytos žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie SAM. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl nukentėjusiojo gydymo ligoninėje, Kauno teritorinė ligonių kasa patyrė turtinės žalos, susijusios su ligonio gydymu, slauga bei kitas išlaidas. Kauno teritorinė ligonių kasa ir E. Z. susitarė dėl savanoriškai padarytos 6592,06 Eurų žalos privalomojo sveikatos draudimo biudžetui atlyginimo, t. y. savanoriškai dalimis sumokant po 102,06 Eurų iki kiekvieno mėnesio pabaigos, iki pilno atsikaitymo (2 t., b. l. 86, 87). Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, kad ši žala taip pat nesusijusi su E. K. apelianto nusikalstamais veiksmais sukeltais moraliniais ir psichologiniais padariniais.

11. Apeliaciniame skunde E. Z. nurodo, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, vadovaujantis teismų praktika. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių taisyklių laikėsi. Pažymėtina, kad asmeniui padarytos neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, įstatymų leidėjas taip pat nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų. Teisės aktuose yra įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas, kuriame įtvirtinti kriterijai ir faktai turi būti ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nors kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, svarbu yra nenukrypti ir nuo teismų formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose, kad priimami sprendimai dėl piniginių kompensacinių sumų priteisimo remtųsi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

12. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad apylinkės teismas nustatydamas A. K. patirtos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes – įvykdytos veikos pavojingumą (padarytas sunkus nusikaltimas), nuteistojo kaltę (veika padaryta tyčia), nukentėjusiojo patirto sveikatos sutrikdymo pobūdį ir sunkumą, gydymo trukmę, liekamuosius reiškinius (A. K. nurodė, kad vaistus nuo streso vartoja iki šiol, jam skauda nosį, veidą), nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nuteistojo turtinę padėtį, bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš kurios matyti, jog nukentėjusiesiems sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose priteisiamos neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 7 000 Eur iki 40 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-427-693/2016, Nr. 2K-166-699/2018, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.). Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į kaltininko interesus, kad kaltinamasis yra sveikas ir darbingas asmuo, šiuo metu dirbantis, turintis pastovias pajamas.

13. Apeliantas skunde nurodo, kad jo pajamos nėra didelės, jis turi šeimą, todėl tokio ieškinio priteisimas yra didelė finansinė našta, tačiau kaip, minėta, esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus yra susijęs su nukentėjusiajam sukeltomis pasekmėmis, kurios atsirado dėl neteisėtų apelianto veiksmų ir todėl pačiam E. Z. atsiradę nepatogumai bei suvaržymai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, išlaikė teisingą nukentėjusiojo ir nuteistojo skirtingų interesų pusiausvyrą bei teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, tuo nenukrypstant ir nuo susiformavusios teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo klausimais.

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam A. K. priteista 15 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, adekvati nuteistojo E. Z. padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms, nuteistojo galimybėms atlyginti padarytą žalą ir neprieštarauja sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.