Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 10 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Nuteistosios J. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas teismas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto „a“ papunktis).

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens teisės į tinkamą teismo procesą principas, be kita ko, reiškia, jog teismas privalo besąlygiškai laikytis konstitucinių principų ir juos įtvirtinančių įstatymų reikalavimų dėl baudžiamojo proceso šalių lygybės įstatymui ir teismui, būti nešališkas ir nepriklausomas. Tai – svarbiausios prielaidos, kad teisme būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės ir nustatyta tiesa bei teisingai pritaikyti baudžiamieji įstatymai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Baudžiamajame procese teisme taip pat turi būti paisoma proceso aiškumo, proceso dalyvių lygiateisiškumo, jų dalyvavimo įrodinėjimo procese, jų teisės turėti vertėją, rungimosi ir kitų principų, idant būtų išsamiai, objektyviai, nešališkai ištirtos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir būtų priimtas teisingas sprendimas baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismas, baudžiamojo proceso teisėje inter alia reiškia, kad teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) bei priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi veikti taip, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Teismas privalo būti lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

7. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61/2010, 2K-150-689/2019, 2K-181-648/2019, 2K-5-976/2020). Teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-5-976/2020, 2K-101-303/2020 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).

8. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija. Reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste pažymėtina, kad teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad nuosprendis yra baigiamasis teismo proceso aktas, kuriuo išsprendžiami nusikalstamos veikos pripažinimo įrodyta, asmens pripažinimo kaltu ir kiti baudžiamojo proceso įstatyme numatyti klausimai. Kadangi nuosprendyje išsprendžiami itin svarbūs klausimai, jam keliami griežti formos ir turinio reikalavimai, įtvirtinantys, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis teisėtas tada, kai juo yra tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o pagrįstas – kai teismo išvados dėl įstatymo taikymo yra pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais ir yra motyvuotos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74/2010, 2K-86/2010, 2K-664/2012, 2K-32-699/2016, 2K-79-976/2016, 2K-222-697/2016, 2K-109-746/2017).

9. Siekiant tinkamai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir tokiu būdu priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, būtina laikytis ankščiau aptartų sąlygų ir esminių baudžiamojo proceso reikalavimų. Atsižvelgus į paminėtas BPK nuostatas bei įvertinus skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžio turinį, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas anksčiau išdėstytų nuostatų nesilaikė, jų realaus įgyvendinimo neužtikrino – teismo procesas nebuvo organizuojamas taip, kad jame dalyvaujantiems proceso dalyviams negalėtų kilti pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo nagrinėjant baudžiamąją bylą bei priimant joje procesinį sprendimą; nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir J. P. atžvilgiu priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl ko skundžiamas nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

10. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, surašydamas dėl nuteistosios apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nes išdėstydamas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nusikalstamos veikos aplinkybes, jų nenustatė, kaip to reikalauja minėtos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Nuosprendžio aprašomosios dalies 1 punkte teismas aprašė nusikalstamą veiką, kuria J. P. kaltinama pagal kaltinamąjį aktą. Veikos faktinės aplinkybės perkeltos (nukopijuotos) iš kaltinamojo akto, paliekant žodį „kaltinama“. Tai būdinga išteisinamajam nuosprendžiui, kurio aprašomojoje dalyje išdėstoma kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė (BPK 305 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

11. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. J. P. pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą, kuris perkeltas į nuosprendžio aprašomosios dalies 1 punktą, kaltinama netikro dokumento pagaminimu ir šio netikro pagaminto dokumento pateikimu teismui civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas J. P. veiksmus įvertino kaip dokumento suklastojimą (nuosprendžio 21 punktas) ir, motyvuodamas išvadą, kad J. P. veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nuosprendžio 22 punkte nurodė kitas, nei suformuluotos kaltinime, nusikalstamos veikos faktines aplinkybes.

12. BPK 255 straipsnis apibrėžia ir nustato nagrinėjimo teisme ribas. Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis). BPK 256 straipsnis reglamentuoja kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus. Šiame straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie šią galimybę nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams.

13. BPK 255 ir 256 straipsnių prasme nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę arba kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nei nurodytosios kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei panašiai, ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą (tai yra, ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia) (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-61-689/2020).

14. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, iš anksto neįspėjęs kaltinamosios ir jos gynėjų, pakeitė esmines kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes, t. y. faktines aplinkybes dėl nusikalstamos veikos padarymo būdo. Pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą J. P. pati iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) civilinėje byloje ištraukė originalaus dokumento „UAB (duomenys neskelbtini) LYDRAŠTIS 2020-09-14 D.“ kopiją ir, pagaminusi kaltinime nurodytu būdu netikrą dokumentą, pati pateikė šį netikrą pagamintą dokumentą teismui. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje (22 punktas) padarė išvadą, kad originalaus dokumento „UAB (duomenys neskelbtini) LYDRAŠTIS 2020-09-14 D.“ kopija gauta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir kad dokumentas teismui buvo pateiktas per atstovą. Atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, pakeitęs minėtas esmines kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad „kaltinamosios veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nes ji 2021 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau iki spalio mėn. 6 d., nenustatytoje vietoje, būdama buvusia uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadove ir atsakove Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytomis aplinkybės gavusi nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, originalo dokumento „UAB (duomenys neskelbtini) LYDRAŠTIS 2020-09-14 D.“ kopiją, „UAB (duomenys neskelbtini) LYDRAŠTIS 2020-09-14 D.“ kopijoje padarė pakeitimus – prirašant punktą „11. Įmonės antspaudas 1 vnt.“, bei prie J. P. parašo esančioje datoje „2020-09-15“ įrašą „-15“, tai yra tyčia įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriais patvirtino žinomai netikrus duomenis, kad administratoriui mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, mažosios bendrijos narei S. S., ji neva perduoda įmonės antspaudą ir pateikė ją per atstovą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ (22 punktas). Šioje teismo išvadoje nenurodyta, kurią iš BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų padarė apeliantė – pagamino netikrą dokumentą, kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte, ar suklastojo tikrą dokumentą, kaip J. P. veiksmus teismas vertino nuosprendžio 21 punkte. Taigi, tiksliai neišdėsčius įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, yra neaišku, už kokią konkrečią veiką nuteista J. P., todėl nuosprendis negali būti laikomas teisėtu.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs iš esmės skirtingas, nei kaltinamajame akte nurodytas, veikos faktines aplinkybes, apie tai turėjo nedelsdamas pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams, suteikiant kaltinamajai laiko pasirengti gynybai (BPK 256 straipsnis). Iš teisiamojo posėdžio protokolo ir teisiamojo posėdžio garso įrašo matyti, kad prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą, teisiamojo posėdžio pirmininkas paklausė prokurorės, ar, jos nuomone, kaltinamosios veiksmai galėtų būti vertinami kaip tikro dokumento suklastojimas; prokurorei atsakius, jog kaltinimą ji palaikys tokį, koks yra, teisiamojo posėdžio pirmininkas nurodė, jog kaltinimas galės būti patikslintas, jeigu teismas tam nustatys pagrindą. Kaip jau minėta, priimdamas skundžiamą nuosprendį, teismas pakeitė kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, tačiau pirmosios instancijos teisme kaltinimo pakeitimo klausimas svarstomas nebuvo ir taip buvo suvaržyta J. P. teisė žinoti, kuo yra kaltinama, ir gintis, taip pat teisė į teisingą teismo procesą. Akivaizdu, kad jeigu pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalauja BPK 256 straipsnis, būtų pranešęs nagrinėjimo teisme dalyviams, jog kaltinime nurodytas veikos padarymo būdas gali būti pakeistas iš esmės skirtingu, J. P. ir jos gynėjai galimai kitaip būtų organizavę gynybą.

16. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose pripažįstama, kad BPK 255, 256 straipsnyje numatytų procedūrų taikymas galimas ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas šio esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, padaryto apylinkės teismui nesilaikant BPK 255, 256 straipsnių reikalavimų, ištaisyti negali, nes nėra aišku, kaip jau aptarta anksčiau, už kokią konkrečią veiką yra nuteista J. P.. Minėta, kad pagal BK 300 straipsnio 1 dalį netikro dokumento pagaminimas ir tikro dokumento suklastojimas yra alternatyvios nusikalstamos veikos, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kaltinamosios veiksmus kaip dokumento suklastojimą, pašalino iš kaltinimo J. P. inkriminuotą netikro dokumento pagaminimo požymį, tačiau nuosprendžio aprašomosios dalies 22 punkte dėstydamas įrodyta pripažintos veikos aplinkybes, tikro dokumento suklastojimo požymio nenurodė. Be to, BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje byloje pirmosios instancijos nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tik nuteistoji. Taigi, net jei apeliacinės instancijos teismas sutiktų su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir veikos kvalifikavimu, atlikti įrodymų tyrimą ir taikyti BPK 256 straipsnyje numatytas procedūras neturi galimybės, nes tuo būtų pažeistos BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos.

17. Anksčiau aptarti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas objektyviąja prasme, todėl, konstatavus, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, skundžiamas nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto „a“ papunktis).

18. Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad yra pagrindas skundžiamą nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, dėl kitų nuteistosios J. P. apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto „a“ papunkčiu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.