Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-04-29 · Administracinė byla Nr. eA-174-525/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-29
Bylos Nr.
eA-174-525/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05701-2023-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
E. P.
Atsakovas
Vyriausiajai rinkimų komisijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-174-525/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05701-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 5.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas E. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2023 m. balandžio 14 d. rašte Nr. 2-587(2.11) „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau – ir Raštas) nurodytą sprendimą; 2) įpareigoti atsakovą pašalinti neigiamas pasekmes, kurios buvo sukurtos Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. SP-77 „Dėl galutinių 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatų Alytaus rajono, Anykščių rajono, Biržų rajono, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kelmės rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kupiškio rajono, Lazdijų rajono, Mažeikių rajono, Pagėgių, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Skuodo rajono, Šakių rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybės nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas dėl rezultatų) dalimi, kuria pripažinta, kad R. J. (toliau – ir Kandidatas) yra išrinktas Šakių rajono savivaldybės meru.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. kovo 5 d. dalyvavo vykusiuose Šakių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos ir mero rinkimuose. Juose dalyvavo ir Kandidatas, kuris Sprendimu dėl rezultatų pripažintas išrinktu Savivaldybės meru. Pareiškėjo vertinimu, Kandidatas negalėjo dalyvauti Savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose dėl to, jog yra šiurkščiai pažeidęs viešųjų ir privačių interesų derinimą nustatantį reglamentavimą. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 5 d. raštu „Dėl būtinybės pašalinti priimtais sprendimais sukurtas neteisėtas pasekmes“ (toliau – ir Prašymas), adresuotu atsakovui (kopiją siunčiant Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – ir VTEK)), kreipėsi į VRK, prašydamas, „nedelsiant imtis veiksmų tam, kad būtų pašalintos neteisėtais Komisijos veiksmais sukurtos neigiamos teisinės pasekmės, dėl kurių Šakių rajono savivaldybės meru tapo asmuo (Kandidatas), kuriam tebetaikomas draudimas būti renkamam į tokias pareigas“. Pareiškėjas nurodė, kad Kandidatas Šakių rajono mero 2020 m, spalio 23 d. potvarkiu Nr. MP-94 (toliau – ir Potvarkis) buvo atšauktas iš biudžetinės įstaigos Šakių kultūros centro (toliau – ir Centras) direktoriaus pareigų dėl šiurkštaus VPIDĮ pažeidimo. Todėl pareiškėjas sprendė, kad Kandidato atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir VPIDĮ) 23 straipsnio 4 dalyje nurodytos pasekmės – jis trejus metus negalėjo ir negali būti renkamas į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje. Kandidato atšaukimą iš Centro vadovo pareigų dviem įsiteisėjusiais sprendimais patvirtino ir teismai – Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-618-829/2011 ir Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1874-638/2021.

3. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamu Raštu VRK paneigė VPIDĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatytus ribojimus ir jų taikymą Kandidatui, todėl teigė, kad skundžiamas Raštas neatitinka VPIDĮ 23 straipsnio 4 dalies normų ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. VPIDĮ 23 straipsnio 9 dalies normoje aiškiai nurodyta, kokiais atvejais VPIDĮ 23 straipsnyje nurodyti draudimai netaikomi. Tokie atvejai yra tik du: „Šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi asmeniui įgyvendinant teisę būti renkamam Respublikos Prezidentu arba Seimo nariu“. Jokios kitos išimtys VPIDĮ 23 straipsnio 4 dalyje nurodyto draudimo atžvilgiu nėra numatytos. VRK, gavusi pareiškėjo prašymą, privalėjo patikrinti vienintelį faktą, t. y., ar Kandidatas nėra šiurkščiai pažeidęs VPIDĮ nuostatų. Nustačiusi šį juridinį faktą, VRK neturėjo nei kompetencijos, nei konstituciškai pagrįsto pagrindo aiškinti VPIDĮ 23 straipsnio normų prieš įstatymų leidėjo valią.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas teigė, kad VRK savo poziciją grindė VTEK 2022 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. S-2053 (2.5 E) „Dėl nuomonės pateikimo“ (toliau – ir VTEK nuomonė), kurioje nurodoma, jog „Rinkimų kodeksas turi aukštesnę galią nei Įstatymas“, o „draudimas asmeniui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas pažeidusiu Įstatymo nuostatas, dalyvauti rinkimuose ir būti registruojamam į kandidatų sąrašą Rinkimų kodekse nenustatytas“. Nors pareiškėjas kartu su skundu teikė prašymą inicijuoti konstitucinės justicijos bylą dėl VPIDĮ normų konstitucingumo, tačiau tai, jo nuomone, nepaneigė pareiškėjo pozicijos, kad VPIDĮ 23 straipsnio 4 dalies normose nurodytų ribojimų taikymas atitinka konstitucinę teisę. Priešingai – būtent kitoks aiškinimas (toks, kokį pateikė VRK bei VTEK) neatitinka Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės.

5. Pareiškėjas neginčijo to fakto, kad Rinkimų kodeksas turi aukštesnę galią nei VPIDĮ. Tačiau pareiškėjas nesutiko su atsakovo ir VTEK pozicija, jog Rinkimų kodeksas draudžia taikyti kituose įstatymuose numatytus ribojimus. Taip yra dėl tos priežasties, jog Rinkimų kodekse nėra nei vienos nuostatos, kuri kaip nors eliminuotų kitų įstatymų (pvz., VPIDĮ) taikymą.

6. Pareiškėjas tvirtino, kad Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes VRK neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo (t. y. neatliko administracinės procedūros), taip pat padarė procedūrinius pažeidimus. Rašte nurodytą poziciją atsakovas grindė išimtinai vien tik VTEK nuomone, nors pati VTEK nuomonė yra ydinga ir todėl VRK negalėjo ja vadovautis, Raštas turėtų būti panaikintas dėl to, kad VRK neįvykdė jai tenkančios pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjo teigimu, Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytų reikalavimų. Nors Rašte nurodoma, jog „atsakymas suderintas su VRK nariais“, tačiau nei Rinkimų kodekse, nei VAĮ, nei VRK 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. Sp-71 patvirtintame „Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos reglamente“ (toliau – ir Reglamentas) nėra nustatyta tokia administracinio sprendimo priėmimo procedūra kaip „suderinimas su VRK nariais“.

7. Pareiškėjo vertinimu, šioje byloje egzistuoja pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti VPIDĮ nuostatų atitiktį Konstitucijai, t. y. kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijos 34, 119 straipsniai ir Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalis neprieštarauja VPIDĮ 23 straipsnio 4 daliai ta apimtimi, kad asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti šiurkščiai pažeidusiais VPIDĮ reikalavimus, trejus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, negali būti renkami į savivaldybės mero pareigas.

Atsiliepimas

8. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundo netenkinti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 5 d. raštu kreipėsi į VRK, prašydamas pašalinti, jo manymu, neteisėtais VRK veiksmais (priimtais administraciniais aktais) sukurtas neigiamas teisines pasekmes, dėl kurių Šakių rajono savivaldybės meru tapo kandidatas R. J., kuriam yra tebetaikomas draudimas būti renkamam į tokias pareigas, nes jis yra šiurkščiai pažeidęs VPIDĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (tai nustatyta Šakių rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2020 m. rugsėjo 18 d. Centro veiklos ir vidaus kontrolės vertinimo ataskaitoje Nr. AS-3-(24.1)-2). VRK į šį pareiškėjo 2023 m. balandžio 5 d. prašymą atsakė VRK Raštu. VRK nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad R. J. negalėjo būti renkamas į savivaldybės mero pareigas, t. y. negalėjo būti kandidatu, ir Rašte nurodė, kad „VRK 2023 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. Sp-30 registruoti R. J. kandidatu į Šakių rajono savivaldybės merus yra teisėtas ir pagrįstas“. Šią savo poziciją VRK grindė teisiniais argumentais, t. y. jog Rinkimų kodekse nenustatytas draudimas asmeniui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas pažeidusiu VPIDĮ nuostatas, dalyvauti rinkimuose ir būti registruojamam į kandidatų sąrašą. Rinkimų kodeksą Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino 2022 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu Nr. XIV-1381, kuris turi aukštesnę galią nei VPIDĮ. Tokią poziciją VRK grindė ir VTEK, kurios kompetencijoje yra VPIDĮ priežiūra bei kontrolė, VTEK sprendimų įgyvendinimo priežiūra bei rekomendacijų ir nuomonės teikimas VPIDĮ įgyvendinimo klausimais (Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 18 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 8 punktas), VRK 2022 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. S - 2053 (2.5 E) pateikta analogiška nuomone.

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip ir R. J., VRK 2023 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. Sp-30 buvo registruoti kandidatais į Šakių rajono merus. VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. Sp-77 buvo pripažinta, kad Šakių rajono meru yra išrinktas R. J., surinkęs 54,41 proc. rinkėjų balsų, o pareiškėjas E. P. liko antras, surinkęs 44,67 proc. rinkėjų balsų. Taip pat pažymėjo, kad nei vieno iš minėtų VRK sprendimų pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais, kurie jau yra ir praleisti, neskundė (Rinkimų kodekso 189 str. 3 d.).

11. Atsakovo vertinimu, skunde teismui pareiškėjas nenurodo, kaip jo ginčijami VRK sprendimai, liečiantys R. J. (tiek dėl jo registravimo kandidatu į merus, tiek dėl galutinių rezultatų pripažinimo, tiek Raštas) pažeidžia jo interesus, todėl manė, kad pareiškėjas savo kreipimąsi į teismą sieja su viešojo intereso gynimu. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo kandidatu į merus rinkimuose ir pagal rinkimų rezultatus buvo antras, savaime nereiškia, kad net jei išrinkto mero įgaliojimai būtų nutraukti nesuėjus terminui, jis būtų pripažintas meru, nes tokiu atveju pagal Rinkimų kodekso reikalavimus, yra rengiami pirmalaikiai mero rinkimai (Rinkimų kodekso 13 str. 5 d. 5 p., 177 str.).

Atsiliepimas

12. Atsakovas teigė, kad Rinkimų kodekse nėra jokios normos, kuri suteiktų teisę kandidatui rinkimuose kreiptis į teismą su skundu dėl VRK sprendimo ar kitos jos veikos, nesusijusios su jo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu, t. y. dėl viešojo intereso gynimo. Atsakovas įvertinęs, kad nei Raštas, nei VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. Sp-77 dalis, kuria R. J. pripažintas išrinktu Šakių rajono savivaldybės meru, pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, sprendė, kad pareiškėjas nebuvo subjektas, turintis teisę ginti viešąjį interesą, todėl jis neturėjo reikalavimo teisės nei į Rašto, nei į minėto VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. Sp-77 dalies panaikinimą.

13. Atsakovas pažymėjo, kad Rinkimų kodeksas yra konstitucinis įstatymas, todėl kiti įstatymai (paprastieji) neturi prieštarauti Rinkimų kodekso nuostatoms. Taigi, Rinkimų kodekse nesant draudimo asmeniui, teisės aktų nustatyta tvarka pripažintam pažeidusiu VPIDĮ nuostatas, dalyvauti rinkimuose ir būti registruojamam į kandidatų sąrašą, kituose įstatymuose įtvirtintos priešingos nuostatos turi būti pašalintos, t. y. suderintos su Rinkimų kodeksu. Šiai dienai tokie prieštaravimai nėra pašalinti, t. y. VPIDĮ 23 straipsnio 4 dalies nuostatos, draudžiančios deklaruojantiems asmenims, teisės aktų nustatyta tvarka pripažintiems šiurkščiai pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, trejus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos būti renkamiems į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jie dirba, nėra suderintos su Rinkimų kodeksu, kuris tokio draudimo nenumato. Tačiau ši kolizija turi būti sprendžiama prioritetą teikiant konstituciniam įstatymui, kaip aukštesnę teisinę galią turinčiam įstatymui (lex superior derogat legi inferiori). VRK neturėjo teisinio pagrindo taikyti VPIDĮ nuostatas, kurios neatitinka Rinkimų kodekso. Šie teisiniai argumentai labai aiškiai ir buvo nurodyti ginčijame Rašte pareiškėjui, paaiškinant, kodėl VPIDĮ nuostatos netaikytinos R. J. atžvilgiu.

14. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo Prašymas, į kurį VRK atsakė ginčijamu Raštu, buvo parengtas nepažeidžiant VAĮ ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, reikalavimų. Kadangi pareiškėjo Prašymas nebuvo susijęs su jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, VRK pareiškėjo prašymą nagrinėjo ir į jį atsakė laikydamasi Taisyklių 45.4. papunkčio reikalavimų, t. y. pareiškėjui buvo atsakyta laisva forma (informaciniu raštu), nurodant VRK poziciją pareiškėjo rašte keliamu klausimu. Atsakant asmenims į gautus prašymus pagal Taisyklių 45.4. papunkčio reikalavimus, VRK neturėjo pareigos rengti viešų VRK posėdžių ir priimti dėl to sprendimus. Atsakovo teigimu, VRK Raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė, t. y. jokios įtakos jo teisėms ar įstatymo saugomiems interesams nedarė ir nedarytų net skundo tenkinimo atveju, nes pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

15. VRK nematė pagrindo pareiškėjo pareikštam prašymui kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes jokio neatitikimo tarp Konstitucijos 34 straipsnio, 119 straipsnio normų ir VPIDĮ 23 straipsnio 4 dalies bei Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies normų neįžvelgė. Kas turi teisę būti išrinktu savivaldybės tarybos nariu, meru Konstitucija deleguoja nustatyti rinkimų įstatymuose, kas ir yra padaryta. Konstitucinis Teismas nenagrinėja bylų dėl vieno įstatymo normų galimo prieštaravimo kitam įstatymui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 str.), nes tokie prieštaravimai yra šalinami taikant teisės normų kolizijų sprendimo taisykles.

II.

16. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo E. P. skundą atmetė.

17. Teismas nustatė, kad:

17.1. VRK 2023 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. Sp-30 registravo kandidatus į Šakių rajono merus, tarp kurių buvo registruoti pareiškėjas ir R. J..

17.2. VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. Sp-77 buvo pripažinta, kad Šakių rajono meru yra išrinktas R. J., surinkęs 54,41 proc. rinkėjų balsų, o pareiškėjas E. P. liko antras, surinkęs 44,67 proc. rinkėjų balsų.

Šalies argumentai

17.3. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 5 d. Raštu kreipėsi į VRK, prašydamas pašalinti, jo manymu, neteisėtais VRK veiksmais (priimtais administraciniais aktais) sukurtas neigiamas teisines pasekmes, dėl kurių Šakių rajono savivaldybės meru tapo kandidatas R. J., kuriam yra tebetaikomas draudimas būti renkamam į tokias pareigas, nes jis yra šiurkščiai pažeidęs VPIDĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (tai nustatyta Šakių rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2020 m. rugsėjo 18 d. Centro veiklos ir vidaus kontrolės vertinimo ataskaitoje Nr. AS-3-(24.1)-2).

17.4. VRK, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą, Raštu informavo pareiškėją, kad „VRK 2023 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. Sp-30 registruoti R. J. kandidatu į Šakių rajono savivaldybės merus yra teisėtas ir pagrįstas“. Nurodė, jog Rinkimų kodekse nenustatytas draudimas asmeniui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas pažeidusiu VPIDĮ nuostatas, dalyvauti rinkimuose ir būti registruojamam į kandidatų sąrašą. Rinkimų kodeksą Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino 2022 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu Nr. XIV-1381, kuris turi aukštesnę galią nei VPIDĮ. Tokią poziciją VRK grindė ir VTEK pateikta nuomone.

17.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovą pašalinti neigiamas pasekmes, kurios buvo sukurtos Sprendimo dėl rezultatų dalimi, kuria pripažinta, kad R. J. yra išrinktas Šakių rajono savivaldybės meru.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismo vertinimu, iš pareiškėjo skundo argumentų buvo matyti, kad pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl VRK priimtų sprendimų, kuriuo R. J. buvo registruotas kandidatu į Šakių rajono merus bei dėl sprendimo, kuriuo buvo pripažinta, kad Šakių rajono meru yra išrinktas R. J.. Pareiškėjo teigimu, VRK negalėjo Kandidato nei registruoti kandidatu į Šakių rajono merus, nei pripažinti, kad Šakių rajono meru yra išrinktas R. J., nes minėtas asmuo teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas pažeidusiu VPIDĮ nuostatas.

19. Teismas apžvelgė Rinkimų kodekso 189 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas ir pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nenurodė, o teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su VRK priimtu Sprendimu dėl rezultatų jį skundė, kaip tai nustatyta Rinkimų kodekse. Pareiškėjas tik 2023 m. balandžio 5 d. su Prašymu kreipėsi į VRK, prašydamas pašalinti, jo manymu, neteisėtais VRK veiksmais (priimtais administraciniais aktais) sukurtas neigiamas teisines pasekmes, dėl kurių Šakių rajono savivaldybės meru tapo kandidatas R. J..

20. Teismas apžvelgęs Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio, 23 straipsnio nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Taigi, teismas įvertinęs skundžiamą Raštą, jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas subjektui, kurio atžvilgiu toks raštas yra priimtas, byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad toks Raštas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui. Kaip buvo matyti iš šioje byloje skundžiamo Rašto, jame išdėstytos aplinkybės, susijusios su priimtais VRK 2023 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. Sp-30, kuriuo registruoti kandidatai į Šakių rajono merus ir VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. Sp-77, kuriuo buvo pripažinta, kad Šakių rajono meru yra išrinktas R. J., tačiau Rašte nebuvo suformuluota privalomo pobūdžio patvarkymų pareiškėjui, kurie sukeltų materialines teisines pasekmes pareiškėjui, todėl toks Raštas pagal savo pobūdį nebuvo priskirtinas prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalyku. Teismas pažymėjo, jog net teismui panaikinus Raštą, liktų galioti aukščiau paminėti VRK sprendimai, o pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

21. Teismui konstatavus, kad Raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, netenkintas ir prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą.

22. Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė teismo įpareigoti atsakovą pašalinti neigiamas pasekmes, kurios buvo sukurtos Sprendimo dėl rezultatų dalimi, kuria pripažinta, kad R. J. yra išrinktas Šakių rajono savivaldybės meru. Teismas pažymėjo, jog šis reikalavimas yra iš esmės susijęs su Sprendimu dėl rezultatų. Kadangi šioje byloje nebuvo sprendžiama dėl Sprendimo dėl rezultatų teisėtumo bei pagrįstumo, todėl toks pareiškėjo reikalavimas teismo netenkintas.

III.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. P. reikalavimus patenkinti visiškai. Taip pat pareiškėjas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio ir 119 straipsnio ir Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalis neprieštarauja VPIDĮ 23 straipsnio 4 daliai ta apimtimi, kad asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti šiurkščiai pažeidusiais VPIDĮ reikalavimus, trejus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, negali būti renkami į savivaldybės mero pareigas.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

24.1. Skundžiamu Raštu VRK paneigė VPIDĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatytus ribojimus ir jų taikymą Kandidatui. Priimdamas Raštą, VRK pažeidė VPIDĮ 23 straipsnio 4 ir 9 dalių normas (kadangi Raštu sukūrė įstatymų leidėjo valiai prieštaraujančią išimtį), todėl Raštas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas sprendime dėl to apskritai nepasisakė ir šių argumentų neįvertino – tai reiškia, kad neišnagrinėjo administracinės bylos. Tai yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti, o pareiškėjo reikalavimus – patenkinti.

24.2. Skundžiamame Rašte nepagrįstai nurodoma, jog šiuo atveju VPIDĮ 23 straipsnio 4 dalyje numatytas ribojimas nėra taikomas, nes, anot VTEK, tokios normos prieštarauja konstituciniam įstatymui. VPIDĮ 23 straipsnio 4 dalies normos nėra antikonstitucinės, o VRK, vietoje to, kad aiškintų teisės aktų hierarchijos ryšius, privalėjo taikyti įstatyme numatytą ribojimą. Atitinkamai Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas sprendime šių argumentų apskritai neįvertino ir tokiu būdu, neišnagrinėdamas bylos, pažeidė ABTĮ normas, todėl sprendimas turi būti panaikintas, o pareiškėjo reikalavimai patenkinti.

24.3. Raštu priimdamas skundžiamą sprendimą, atsakovas padarė procedūrinius pažeidimus: VRK ne tik neišnagrinėjo pareiškėjo rašte nurodyto prašymo (t. y. neįvykdė administracinės procedūros), bet vadovavosi neprivaloma ir, pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, priimta VTEK nuomone, kuri net netaikytina kandidato atžvilgiu. Ir dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas sprendime dėl to taip pat nepasisakė ir tokiu būdu, neišnagrinėdamas bylos, pažeidė ABTĮ normas, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas.

24.4. Įvertinus VRK bei VTEK poziciją ir darant (nors ir nepagrįstą) prielaidą, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjas prašo inicijuoti konstitucinės justicijos bylą su prašymu ištirti VPIDĮ nuostatų konstitucingumą.

Atsiliepimas

25. Atsakovas VRK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas pirmiausiai pažymi tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės kartoja savo reikalavimus bei jų argumentus dėl ginčijamo Rašto, tačiau jokių argumentų dėl teismo padarytų išvadų sprendime (t. y. jog „teismas nenustatė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su VRK priimtu Sprendimu dėl rezultatų jį skundė, kaip tai nustatyta Rinkimų kodekse“, jog „ginčijamas Raštas nesukelia jam jokių teisinių pasekmių“ „ginčijamas Raštas savo pobūdį nepriskirtinas prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl netenkinamas ir prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą “, jog „reikalavimas įpareigoti atsakovę pašalinti neigiamas pasekmes, kurios buvo sukurtos Sprendimo dėl rezultatų dalimi, kuria pripažinta, kad R. J. yra išrinktas Šakių rajono savivaldybės meru, negali būti tenkinamas, nes byloje nėra sprendžiama dėl Sprendimo dėl rezultatų“) neteisėtumo ir nepagrįstumo nenurodo. Taigi pareiškėjas nenurodo jokių įstatymų ir bylos aplinkybių, kuriomis grįstų skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą (apeliacinio skundo juridinis pagrindas) (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Atsižvelgiant į tai, VRK nurodo neturintis į ką atsikirsti ir pažymi, kad į pareiškėjo šiame skunde kartojamus 2023 m. balandžio 19 d. skunde teismui argumentus buvo detaliai atsakyta 2023 m. gegužės 17 d. atsiliepimu, teiktu Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Žemesnės instancijos teismas

27. VRK vertinimu, teismas bylą išnagrinėjo ABTĮ nustatyta tvarka tinkamai, o teismo sprendime padarytos išvados yra pagrįstos ir motyvuotos, grindžiamos tinkamu Rinkimų kodekso bei ABTĮ įstatymo nuostatų vertinimu tiek dėl VRK ginčijamo Rašto pasekmių pareiškėjui (nesukelia jokių) ir jo galimybės jį skųsti (ar yra suinteresuotas subjektas kreiptis į teismą), tiek dėl pareiškėjo keliamo ginčo esmės. Teismo išvados taip pat grindžiamos ir administracinių teismų praktika minėtais klausimais. Teismas tinkamai nustatė bylos dalyką, t. y. jog pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl VRK Rašto teisėtumo, o ne dėl VRK Sprendimo dalies, kuria pripažinta, kad R. J. yra išrinktas Šakių rajono savivaldybės meru, teisėtumo ir pagrįstumo. Tokį šios bylos dalyką nustatė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eR-30-556/2023, kuria atsisakė priimti pareiškėjo analogišką skundą kaip nepriskirtiną Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti vienintele ir galutine instancija.

28. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas skunde neginčija teismo padarytų išvadų, jog VRK Raštas jam nesukelia jokių teisinių pasekmių ir jog Rašto panaikinimas jo teisių ir pareigų turinio nepakeistų. Raštu byloje pareiškėjo teisės ir interesai nėra pažeidžiami, jokių rinkiminių ginčo santykių tarp VRK ir pareiškėjo nėra, todėl pareiškėjas, kaip pagrįstai nurodyta teismo sprendime, nėra laikytinas suinteresuotu asmeniu, turinčiu reikalavimo teisę (ABTĮ 5 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VRK Rašto, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo Prašymą, teisėtumo bei pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad atsakovas ginčo rašte netinkamai aiškino ir taikė įstatymus bei padarė procedūrinius pažeidimus.

31. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

33. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Atsižvelgdama į minėtas nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

34. Byloje nustatyta, kad atsakovo 2023 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. Sp-30 buvo įregistruoti kandidatai į Šakių rajono merus, tarp kurių buvo įregistruoti pareiškėjas ir R. J.. Atsakovo 2023 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. Sp-77 buvo patvirtinti galutiniai rinkimų rezultatai ir pripažinta, kad Šakių rajono meru yra išrinktas R. J., surinkęs 54,41 % rinkėjų balsų, o pareiškėjas E. P. liko antras, surinkęs 44,67 % rinkėjų balsų.

35. Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu partvirtinto Lietuvos Respublikos Rinkimų kodekso 81 straipsnis, XIX skyriaus 182-192 straipsniai reglamentuoja rinkiminius ginčus, be kita ko nustato VRK sprendimų, kuriais registruojami kandidatai į rajono merus bei patvirtinami rinkimų rezultatai apskundimo terminus bei tvarką.

36. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 5 d. raštu kreipėsi į VRK, prašydamas pašalinti, jo manymu, neteisėtais VRK veiksmais (priimtais administraciniais aktais) sukurtas neigiamas teisines pasekmes, dėl kurių Šakių rajono savivaldybės meru tapo kandidatas R. J., kuriam yra tebetaikomas draudimas būti renkamam į tokias pareigas, nes jis yra šiurkščiai pažeidęs VPIDĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (tai nustatyta Šakių rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2020 m. rugsėjo 18 d. Centro veiklos ir vidaus kontrolės vertinimo ataskaitoje Nr. AS-3-(24.1)-2).

37. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Raštu informavo pareiškėją, kad „VRK 2023 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. Sp-30 registruoti R. J. kandidatu į Šakių rajono savivaldybės merus yra teisėtas ir pagrįstas“. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nenustatytas draudimas asmeniui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas pažeidusiu VPIDĮ nuostatas, dalyvauti rinkimuose ir būti registruojamam į kandidatų sąrašą. Rinkimų kodeksą Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino 2022 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu Nr. XIV-1381, kuris turi aukštesnę galią nei VPIDĮ. Tokią poziciją VRK grindė ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pateikta nuomone.

38. Pareiškėjo 2023 m. balandžio 5 d. prašymo atsakovui turinys bei teismui pateiktų procesinių dokumentų argumentai patvirtina, kad pareiškėjas nesutinka su VRK priimtu sprendimu, kuriuo R. J. buvo registruotas kandidatu į Šakių rajono merus, bei sprendimu, kuriuo buvo pripažinta, kad Šakių rajono meru yra išrinktas R. J., ir siekia kad atsakovas savo iniciatyva panaikintų šiuos sprendimus.

39. Apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kad pareiškėjo 2023 m. balandžio 5 d. prašymas nėra pagrįstas. Rinkimų kodekso 81 straipsnio 6 dalis numato, kad VRK, esant nustatytam teisiniam pagrindui, gali panaikinti sprendimą dėl kandidato registravimo ne vėliau kaip iki galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo dienos. Nagrinėjamu atveju galutiniai rinkimų rezultatai buvo patvirtinti 2023 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. Sp-77, todėl net jei ir pareiškėjo 2023 m. balandžio 5 d. prašyme būtų nurodytas pakankamas pagrindas 2023 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. Sp-30 dėl kandidato registravimo panaikinti, tokio sprendimo VRK negali panaikinti, nes Rinkimų kodeksas tokios kompetencijos atsakovui nenumato.

40. Minėta, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 5 d. prašyme nesutinka ir su VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. Sp-77, kuriuo buvo patvirtinti galutiniai rinkimų rezultatai ir pripažinta, kad Šakių rajono meru yra išrinktas R. J. Rinkimų kodekso 181 straipsnis, 193 straipsnis nustato teisinius pagrindus, kuriems esant VRK pripažįsta rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo 2023 m. balandžio 5 d. prašyme nėra nurodęs nei vieno Rinkimų kodekso 181, 193 straipsniuose nurodyto teisinio pagrindo, kuris atsakovui leistų spręsti dėl rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais. Teismas tokių pagrindų taip pat nenustatė, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2023 m. balandžio 5 d. prašymą.

41. Kartu pažymėtina, kad vadovaujantis Rinkimų kodekso 189 straipsnio 4 dalimi pareiškėjas turėjo teisę ginčyti VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. Sp-77 per 5 dienas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos dalyką, t. y. jog pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl VRK Rašto teisėtumo, o ne dėl VRK Sprendimo dalies, kuria pripažinta, kad R. J. yra išrinktas Šakių rajono savivaldybės meru, teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 25 d. Nutartis administracinėje byloje Nr. eR-30-556/2023). Pirmosios instancijos teismo išvados, jog negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę pašalinti neigiamas pasekmes, kurios buvo sukurtos VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. Sp-77 dėl galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo, yra pagrįstas ir teisėtas, nes byloje nėra sprendžiama dėl VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. Sp-77 teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodo, kad nei vieno iš 2023 m. balandžio 5 d. prašyme nurodomų VRK sprendimų (VRK 2023 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. Sp-30, VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. Sp-77) pareiškėjas Rinkimų kodekso nustatyta tvarka ir terminais neskundė.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje ginčijamas VRK Raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir ginčijamo rašto panaikinimas pareiškėjo teisių ir pareigų turinio nepakeistų. Ginčo raštu pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, todėl pareiškėjas nėra laikytinas suinteresuotu asmeniu, turinčiu reikalavimo teisę.

44. Įvertinus tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl VRK sprendimų (VRK 2023 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. Sp-30, VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. Sp-77) teisėtumo, taip pat įvertinus tai, kad byloje ginčijamas VRK raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas, nes nagrinėjamoje byloje nėra taikomos teisės normos, kurių konstitucingumu abejoja pareiškėjas.

45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė