- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- eR-30-556/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00039-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Vienintelė instancija
- Rezultatas
- Atsisakyta priimti.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- E. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. P. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas E. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2023 m. balandžio 19 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą, prašydamas:
1) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: iki bylos nagrinėjimo pabaigos sustabdyti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK) 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. SP-77 „Dėl galutinių 2023 m. kovo 5 d. savivaldybiu tarybų ir merų rinkimų rezultatų Alytaus rajono, Anykščių rajono, Biržų rajono, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kelmės rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kupiškio rajono, Lazdijų rajono, Mažeikių rajono, Pagėgių, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Skuodo rajono, Šakių rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybėse nustatymo“ (toliau – ir VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimas) dalies, kuria pripažinta, kad R. J. yra išrinktas Šakių rajono savivaldybės meru, galiojimą ir uždrausti R. J. prisiekti (kaip Šakių rajono savivaldybės merui) bei eiti Šakių rajono savivaldybės mero pareigas;
Žemesnės instancijos teismas
2) išreikalauti iš atsakovo VRK rašytinius įrodymus: visą rašytinę administracinės procedūros (t. y. pareiškėjo E. P. 2023 m. balandžio 5 d. rašto „Dėl būtinybės pašalinti priimtais sprendimais sukurtas neteisėtas pasekmes“ svarstymo ir VRK 2023 m. balandžio 14 d. rašto Nr. 2-587(2.11) „Dėl Jūsu prašymo“ (toliau – ir Raštas) priėmimo) medžiagą bei įrodymus, atskleidžiančius, kad Rašto suderinimas su VRK nariais atitinka Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir VRK 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. Sp-71 patvirtinto Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos reglamento nuostatas;
3) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnis ir 119 straipsnis ir Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsnio 4 daliai ta apimtimi, kad asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti šiurkščiai pažeidusiais Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus, trejus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, negali būti renkami į savivaldybės mero pareigas;
4) panaikinti atsakovo VRK 2023 m. balandžio 14 d. rašte Nr. 2-587(2.11) „Dėl Jūsų prašymo“ (Raštas) nurodytą sprendimą;
5) įpareigoti atsakovą VRK pašalinti neigiamas pasekmes, kurios buvo sukurtos VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimo dalimi, kuria pripažinta, kad R. J. yra išrinktas Šakių rajono savivaldybės meru.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad buvo kandidatu 2023 m. kovo 5 d. vykusiuose Šakių rajono savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose. Juose dalyvavo ir R. J., kuris VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimu pripažintas išrinktu Šakių rajono savivaldybės meru. Pareiškėjo vertinimu, R. J. negalėjo dalyvauti Šakių rajono savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose dėl to, jog yra šiurkščiai pažeidęs viešųjų ir privačių interesų derinimą nustatantį reglamentavimą, toks pažeidimas patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 5 d. raštu „Dėl būtinybės pašalinti priimtais sprendimais sukurtas neteisėtas pasekmes“ kreipėsi į VRK, prašydamas nedelsiant imtis veiksmų tam, kad būtų pašalintos neteisėtais VRK veiksmais sukurtos neigiamos teisinės pasekmės, dėl kurių Šakių rajono savivaldybės meru tapo asmuo – R. J., kuriam tebetaikomas draudimas būti renkamam į tokias pareigas.
Atsakydama į pareiškėjo kreipimąsi, VRK skundžiamame Rašte nurodė, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK) 2022 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. S-2053(2.5 E) pateikė nuomonę VRK, jog deklaruojančiam asmeniui, pripažintam pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, Įstatymo 23 straipsnyje nustatytas draudimas būti renkamu į lygiavertes ar aukštesnes pareigas yra netaikytinas, nes Rinkimų kodekse nenustatytas draudimas asmeniui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas pažeidusiu Įstatymo nuostatas, dalyvauti rinkimuose ir būti registruojamam į kandidatų sąrašą. Rinkimų kodeksas turi aukštesnę galią nei įstatymas. Taigi VRK 2023 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. Sp-30 registruoti R. J. kandidatu į Šakių rajono savivaldybės merus yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjo vertinimu, Raštu VRK paneigė Įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatytus ribojimus ir jų taikymą R. J., todėl Raštas neatitinka Įstatymo normų ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas taip pat teigia, kad priimdamas Raštą atsakovas padarė procedūrinius pažeidimus: VRK ne tik neišnagrinėjo pareiškėjo kreipimesi nurodyto prašymo (t. y. neįvykdė administracinės procedūros), bet vadovavosi VTEK nuomone, kuri netaikytina R. J., taip pat nurodo ir VTEK 2022 m. gruodžio 29 d. rašto Nr. S-2053(2.5 E) priėmimo trūkumus.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Raštą, pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 124 straipsnio (2022 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. XIV-1383 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad Rinkimų kodekse, Referendumo konstituciniame įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti VRK sprendimus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, skundai paduodami raštu, faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. VRK sprendimų priėmimo tvarka yra reglamentuota, be kita ko, Rinkimų kodekso 44 straipsnyje. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad VRK sprendimai gali būti skundžiami šio kodekso nustatyta tvarka.
Rinkimų ginčų nagrinėjimo tvarka yra išdėstyta Rinkimų kodekso XIX skyriuje (182–192 str.). Rinkimų kodekso 182 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais rinkimų komisijų sprendimai gali būti skundžiami teismui. Rinkimų kodekse nurodyti konkretūs atvejai, kai skundas paduodamas tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (žr., pvz., 125, 175, 189 str. ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija pirmąja ir vienintele instancija nagrinėti iš rinkimų teisinių santykių kilusius ginčus yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad skundai dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų ar neveikimo pirmąja instancija nagrinėjami apygardų administraciniuose teismuose. Todėl, sistemiškai vertinant nurodytas nuostatas, darytina išvada, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vienintele instancija nagrinėja tik ginčus dėl VRK sprendimų rinkimų teisinių santykių srityje, kurių specialiąją apskundimo tvarką (asmenis, turinčius teisę paduoti skundą, terminus ir pan.) nustato Rinkimų kodeksas. Ginčai dėl kitų VRK sprendimų ar neveikimo nagrinėtini bendrąja ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. skundai pirmąja instancija nagrinėjami apygardų administraciniuose teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-3-520/2023).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į VRK su 2023 m. balandžio 5 d. raštu ,,Dėl būtinybės pašalinti priimtais sprendimais sukurtas neteisėtas pasekmes“ kreipėsi jau po 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatų patvirtinimo, skunde teismui, be kita ko, nurodo aplinkybes dėl Rašto neteisėtumo pažeidus administracinę procedūrą. VRK Rašte, išnagrinėjus pareiškėjo 2023 m. balandžio 5 d. raštą, nurodoma, kad VRK 2023 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. Sp-30 registruoti R. J. kandidatu į Šakių rajono savivaldybės merus yra teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo keliamas reikalavimas panaikinti Raštą nepatenka į atvejų ratą, nustatytą Rinkimų kodekse, kuriems esant skundas gali būti paduodamas tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Toks skundas turi būti paduodamas nagrinėti apygardos administraciniam teismui. Taigi pareiškėjas, kreipdamasis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su reikalavimu panaikinti Raštą (jame nurodytą sprendimą), nesilaikė teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų, todėl atsisakytina priimti nagrinėti šią jo skundo dalį.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma įpareigoti atsakovą VRK pašalinti neigiamas pasekmes, kurios buvo sukurtos VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimo dalimi, kuria pripažinta, kad R. J. yra išrinktas Šakių rajono savivaldybės meru, konstatuoja, kad šis skundo reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Raštą (jame nurodytą sprendimą), dėl to šią skundo dalį taip pat atsisakytina priimti nagrinėti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kaip nepriskirtiną Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti vienintele ir galutine instancija.
ABTĮ 70 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paduodamas kartu su skundu (prašymu, pareiškimu), jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo. Kadangi pareiškėjo skundą atsisakoma priimti, nesprendžiamas ir prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 124 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjo E. P. skundą.
Nutartis neskundžiama.