- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-1418-950/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09431-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- D. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17631-955/2023 pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. V. (toliau – ir ieškovė arba apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti nepilnametės dukters K. V. gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo D. V. (toliau – ir atsakovas) nepilnametei dukrai K. V. išlaikymą po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 10 dienos, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka ir išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą – 2 640 Eur; 4) nustatyti tėvo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
3. Teismas, nustatęs, kad ieškovė su analogišku ieškiniu jau buvo kreipusi į teismą ir teismas 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, ieškovė šios nutarties neskundė, jokių kitų pagrindų, pateikdama ieškinį pakartotinai, nenurodė, todėl konstatavo, kad nėra išnykę pagrindai, dėl kurių ieškovės ieškinį buvo atsisakyta priimti.
4. Tokį sprendimą teismas grindė tuo, kad šalių nepilnametė dukra K. V. gimė santuokoje, duomenų, jog sutuoktinių santuoka yra nutraukta, pripažinta negaliojančia ar teismas yra patvirtinęs separaciją, byloje nepateikta, todėl negalima spręsti, kad nepilnamečio vaiko tėvai gyvena skyrium, atitinkamai teismas neturi pagrindo nustatinėti vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su vienu iš tėvų.
5. Teismas nurodė, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų nebuvimas sudaro teisinį pagrindą teismui tokį ginčą pripažinti nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka ir ieškinį atsisakyti priimti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė K. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Skundžiama nutartis yra be motyvų, todėl turėtų būti panaikinta. Nutartyje nenurodyta nei viena teisės norma, draudžianti teisme nagrinėti ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp neišsituokusių sutuoktinių. Taip pat nenurodyta ir jokia teismų praktika.
6.2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neturi pagrindo nustatinėti vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su vienu iš tėvų, tačiau ieškinyje taip pat buvo pareikštas ir reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo. Skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė, kodėl negalėjo nagrinėti ieškinio pagal šį reikalavimą.
6.3. Ieškinio 44–53 punktuose išsamiai išdėstyta, kodėl ieškovė neskundė Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarties ir kodėl ši nutartis nepagrįsta, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje dėl to nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai).
Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų
8. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad skundžiama nutartis yra be motyvų, nes nutartyje nėra nurodyta nei viena teisės norma, nei teismų praktika, kur būtų nurodyta, jog teisme draudžiama nagrinėti ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp neišsituokusių sutuoktinių.
9. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo procesinis sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo.
10. Įstatyme nustatyta, jog teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai pripažįstama esminiu proceso teisės pažeidimu.
11. Vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės instancijos teismas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu naikina apskųstą sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte: kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).
12. CPK 291 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus nutarties turiniui, 1 dalyje nustatyta, kad nutartyje turi būti nurodoma: 1) nutarties priėmimo laikas ir vieta; 2) teismo pavadinimas, teismo sudėtis ir teismo posėdžio sekretorius; 3) dalyvaujantys byloje asmenys ir ginčo dalykas; 4) klausimas, kuriuo priimama nutartis; 5) motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi; 6) teismo nutarimas; 7) nutarties apskundimo tvarka ir terminas. Taigi CPK nustatyta pareiga teismui motyvuoti priimtą nutartį.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).
14. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovė 2023 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kurį 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti (minėtos nutarties ieškovė neskundė, todėl ji įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 15 d.; Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-15922-955/2023). Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje neatkartodamas 2023 m. rugpjūčio 15 d. įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų ieškinio atsisakymo motyvų, atsisakė priimti 2023 m. rugsėjo 1 d. teismui pateiktą ieškinį tuo pagrindu, jog ieškovė į teismą kreipėsi pakartotinai, nepašalinusi 2023 m. rugpjūčio 15 d. nutartyje nurodytų ieškinio atsisakymo pagrindų.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantės argumentais, jog skundžiama nutartis yra be motyvų. Kaip matyti iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies, joje yra išvardintos teismo nustatytos aplinkybės, nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas turi vadovautis sprendžiant nutartyje nagrinėjamą klausimą, bei kiti teisiniai argumentai, kas iš esmės atitinka CPK 291 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantam kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, ypač ieškinio priėmimo stadijoje, kuomet teismas tik sprendžia, ar ieškinys atitinka CPK jam keliamus formos reikalavimus, ir nenagrinėja ieškinio iš esmės.
16. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė.
Dėl ginčo esmės
17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Pažymėtina, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pakartotinai teikiamu ieškiniu prašė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, taip pat nustatyti tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, priteisti iš atsakovo išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nustatęs, kad šalių nepilnametė dukra gimė santuokoje, teismas neturi duomenų, jog šalių santuoka yra nutraukta, pripažinta negaliojančia ar teismas yra patvirtinęs separaciją, todėl negali spręsti, kad nepilnamečio vaiko tėvai gyvena skyrium, ir būtent dėl to neturi pagrindo nustatinėti vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su vienu iš tėvų.
21. Apeliantė, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė, kuri negyvena kartu su atsakovu, turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jokių papildomų reikalavimų prieš tai nutraukti santuoką, pripažinti santuoką negaliojančia ar teisme patvirtinti separaciją įstatymų leidėjas nėra nustatęs. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
22. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai) (CK 3.174 straipsnio 1 dalis). Kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) (CK 3.175 straipsnio 1 dalis). Nei vienoje iš nurodytų teisės normų nėra įtvirtintos sąlygos, kad įgyvendinti teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ar išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo gali išimtinai tik tėvas / motina, kuris yra nutraukęs santuoką, kurių santuoka yra pripažinta negaliojančia ar patvirtintas gyvenimas skyrium (separacija).
23. Nustatyta, kad ieškinyje ieškovė yra nurodžiusi, jog nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. atsakovas kartu su ja ir šalių nepilnamete dukterimi nebegyvena, su dukra bendrauja itin mažai bei epizodiškai, dukrai 2022 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. visiškai neteikė išlaikymo, o nuo 2022 m. gruodžio mėn. – ne pilna apimtimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nesant duomenų, jog nepilnamečio vaiko tėvai yra nutraukę santuoką, santuoka pripažinta negaliojančia arba yra patvirtinta šalių separacija, ieškovė neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovė aiškiai ieškinyje nurodė, kad atsakovas kartu su ja ir šalių nepilnamete dukterimi negyvena, ieškovė kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos vykdymo, privalomosios mediacijos procedūra buvo atlikta. Vadovaujantis CK 3.174–3.175 straipsnių nuostatomis, ieškovė, kaip šalių nepilnamečio vaiko motina, turėjo teisę teismui teikti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, nes kartu su atsakovu nebegyvena. Draudimas kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo tėvams dar oficialiai nenutraukus santuokos, apeliacinės instancijos teismo nuomone, akivaizdžiai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus.
24. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.