Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-09-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1107-1017/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-13
Bylos Nr.
II-1107-1017/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01280-2024-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
P. P.
Kategorijos
  • 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
Skundas Nr. II-1107-1017/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01280-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1.; 16.11.3; 16.11.11; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – P. P. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekančio terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, iki bausmės atlikimo faktiškai gyvenusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17645-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2024 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17645-2024 (toliau – ir Nutarimas) P. P. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje administracinius nusižengimus dėl to, kad jis 2024 m. gegužės 21 d., 9.30 val., vairuodamas automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbulas, iš degalinės teritorijos, išvažiavo į Pelesos g. ir atbulas važiavo prieš eismą, atbulas degant raudonam šviesoforo signalui įvažiavo į Pelesos g. – Dariaus ir Girėno g. sankryžą, privertęs kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, toliau važiavo Dariaus ir Girėno g. iš keturių eismo juostų prieš eismą, nepakluso reikalavimui sustoti, stabdomas išreiškiant raudonos ir mėlynos spalvų švyturėliais ir garsiniu signalu žymėto policijos automobilio, įvažiavęs prieš eismą į Telšių g. sustojo dėl troleibuso užblokuoto kelio. Šiais savo veiksmai sukėlė pavojų policijos pareigūnams ir kitiems eismo dalyviams. Tokiu būdu P. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 108, 73.11, 8, 16 punktus. Jam buvo paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 000 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 48 mėnesiams (b. l. 5-8).

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjas P. P. pateikė skundą, kuriuo prašė pakeisti jam paskirtą nuobaudą. Nurodė, kad už minėtus pažeidimus jis buvo nepagrįstai ir neteisingai nubaustas, kadangi jis su savo automobiliu stovėjo aikštelėje, kur prie jo prišoko kažkoks vyras ir pradėjo lupti dureles, daužyti automobilį rankomis. Jis išsigando galimo smurto, psichologinio spaudimo, pradėjo važiuoti atbulas kuo toliau nuo užpuoliko. Tai, kad minėtas vyras buvo policijos pareigūnas, sužinojo tik areštinėje. Atsižvelgiant į tai, kad jis buvo užpultas užpuoliko, įvykusios žmogiškos klaidos, prašo pakeisti jam paskirtą bausmę. Kai buvo stabdomas pareigūnų, pareiškėjas iškart sustojo, o dėl neteisėtų užpuoliko veiksmų, daužant automobilį, teko patirti psichologinį ir baimės jausmą (b. l. 2).

Atsiliepimas

Institucijos pateiktame atsiliepime į skundą nurodyta, kad pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų išimtinės ir leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Laikomasi pozicijos, kad paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimų padarymui, pavojingumui, neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Prašoma nutarimą palikti nepakeistą ir Pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 19-20).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. rugsėjo 2 d. gautame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas P. P. nepageidauja dalyvauti skundo nagrinėjime, prašo pranešti apie priimtą procesinį sprendimą, todėl byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka (b. l. 28-29; (ANK 630 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 417 straipsnio 4 dalies nuostatomis, važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių (ANK 417 straipsnio 8 dalis).

Atitinkamai KET 8 punkto nuostatomis, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. KET 73.11 punkte įtvirtintas eismo draudimas, esant raudonam signalui.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis).

KET 108 punkte nurodyta, jog reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jei posūkis arba apsisukimas galimas iš vienos eismo juostos, sukdamas vairuotojas gali pasirinkti bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią suka, eismo juostą. Jeigu sukti leidžiama keliomis eismo juostomis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eismo juosta.

Pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, nepaklusimas uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis).

KET 16 punkte numatyta, jog tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti.

Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma (tarp jų tyrėjos M. M. ir specialisto R. V. 2024 m. gegužės 21 d. tarnybinių pranešimų bei pareigūnų pateiktų kūno kamerų bei vaizdo registratorių vaizdo įrašų duomenys) patvirtina, kad pareiškėjas P. P. nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2024 m. gegužės 21 d., 9.30 val., vairuodamas automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atliko jam inkriminuotus veiksmus: jis, važiuodamas atbulas, iš degalinės teritorijos, išvažiavo į Pelesos g. ir atbulas važiavo prieš eismą, atbulas degant raudonam šviesoforo signalui įvažiavo į Pelesos g. – Dariaus ir Girėno g. sankryžą, privertęs kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, toliau važiavo Dariaus ir Girėno gatve, kuri yra net keturių eismo juostų, prieš eismą, nepakluso reikalavimui sustoti, stabdymą išreiškiant raudonos ir mėlynos spalvų švyturėliais ir garsiniu signalu žymėto policijos automobilio, įvažiavęs prieš eismą į Telšių gatvę, sustojo dėl troleibuso užblokuoto kelio. Šie pareiškėjo veiksmai yra užfiksuoti ne tik minėtuose tarnybiniuose pranešimuose, bet ir objektyviai matomi pateiktuose vaizdo įrašuose.

Atlikdamas šiuos manevrus, pareiškėjas P. P. vairavo transporto priemonę, esant draudžiamam šviesoforo signalui, nors tai yra draudžiama pagal KET 8 ir 73.11 punktų reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje. Be to, važiuodamas prieš eismą ir šiais savo veiksmais privertęs kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, jis neabejotinai sukėlė pavojų policijos pareigūnams ir kitiems eismo dalyviams, t. y. pavojingai vairavo. Dėl šių pareiškėjo veiksmų skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuotas KET 108 punkto pažeidimas bei tinkamai kvalifikuota pareiškėjo veika pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Taip pat, teisėtai ir pagrįstai Institucija sprendė, jog pareiškėjas, nepaklusęs policijos pareigūnų aiškiam reikalavimui sustoti, pažeidė KET 16 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą 426 straipsnio 5 dalyje.

Nors pareiškėjas P. P. skunde teigė, kad jis nesuprato, jog jam, sėdinčiam stovinčiame automobilyje Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į langą pabeldė policijos pareigūnas ir jis manė esantis užpultas, ši pareiškėjo versija vertintina kaip gynybinė, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir yra paneigta byloje esančių įrodymų visuma. Visų pirma, iš specialisto R. V. 2024 m. gegužės 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnas įvykio metu buvo su uniforma, turėjo policininkų darbo įrankius (raciją, guminę lazdą), kurie buvo akivaizdžiai matomi; be to, pareigūnas iš pradžių tik pareikalavo atidaryti automobilio dureles, o pareiškėjui įsijungus atbulinę automobilio eigą ir pradėjus šalintis, kelis kartus pabeldė pareiškėjui į automobilį, jokių kitų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu jis neatliko ir pagrindo manyti, kad pareiškėjui (jo turtui ir/ar sveikatai) kilo pavojus, nebuvo. Tai patvirtina ir pateiktas minėto pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas.

Be to, M. M. ir R. V. 2024 m. gegužės 21 d. tarnybiniuose pranešimuose bei pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis iš degalinės teritorijos, esančios Pelesos gatvėje, išvažiavo į Dariaus ir Girėno gatvę atbulas, prieš eismą, degant raudonam šviesoforo signalui, dėl to privertęs kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, toliau važiavo Dariaus ir Girėno gatve iš keturių eismo juostų, kurioje tuo metu eismas buvo intensyvus, prieš eismą, į pareigūnų reikalavimą per garsiakalbį bei įjungus raudonos ir mėlynos spalvų švyturėlius sustoti nereagavo, važiuodamas priešprieša, apvažiavo pareigūnus ir nusuko į greta esančią Telšių gatvę, kurioje buvo priverstas sustoti dėl kelią jam užblokavusio troleibuso bei netrukus atvykusių pareigūnų. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas, stabdomas pareigūnų, iškart savanoriškai sustojo.

Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad, jo vertinimu, pareiškėjui paskirta per griežta nuobauda. Su šiuo teiginiu taip pat nesutiktina. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos.

Šiuo atveju, įvertinus padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (pareiškėjo veiksmais buvo itin šiurkščiai pažeistos KET, padaryti net trys pavojingi pažeidimai, dėl ko buvo sukeltas realus pavojus kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui), jo kaltės formą ir rūšį (visi trys nusižengimai padaryti, veikiant tiesiogine tyčia), tai, jog šiuo atveju nenustatytos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, pareiškėjo asmenybę – brandaus amžiaus, realiai nedirbantis, nors VSDFV duomenimis, verčiasi individualia veikla; bylos duomenimis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra ne kartą teistas, pastaruoju metu daugiausia už turtinio pobūdžio nusikaltimus, daug kartų baustas administracine tvarka dėl smulkių vagysčių, paskirtų baudų nemoka. Įvertinus šias aplinkybes, skundžiamu nutarimu pareiškėjui buvo teisėtai ir pagrįstai nutarta paskirti artimą vidurkiui dydžiui nuobaudą bei vidurkio dydžio administracinio poveikio priemonę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra. Be to, teismas sprendžia, jog pareiškėjui šiuo nutarimu paskirta teisinga nuobauda bei administracinio poveikio priemonė, tinkamai įvertinus padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę. Teismas sprendžia, kad pritaikyta atsakomybė nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Netenkinti P. P. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-17645-2024.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė