Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. BVK 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji (suimtieji). Be to, patiems nuteistiesiems tenka už savo pinigus mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis.

Skundžiamu atveju pagal antstolio nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra iš išieškomos viso lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti, mokėti už suvartojamą elektros energiją už jo naudojamus prietaisus ir pan. Antstolis tokias savo veiksmais visiškai jam apribojo teisę bendrauti su artimaisiais laiškais (nes neturi galimybės įsigyti vokų ir pašto ženklų) ar telefonu (nes jis negali įsigyti taksofono kortelių). Taip pat dėl tokių antstolio veiksmų jam atimta teisė naudotis personaliniu kompiuteriu, televizoriumi, elektriniu virduliu, nes esant pilnai užblokuotai jo sąskaitai, jis negali sumokėti už sunaudojamą elektros energiją. Tokiu būdu jis yra žeminamas ir kankinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA – 350 Eurų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA (civilinė byla Nr. 2S-988-254/2016).

Tuo atveju, jeigu lėšos buvo nurašytos kaip darbo užmokestis, vadovaujamasi CPK LI skyriuje (733-743 str.) numatytu reglamentavimu išieškojimo iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 str. Pagal šio str. 1 d. iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, - iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. d.). CPK 736 str. 3 d. nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK738 str. - pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 str. - pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Suinteresuoto asmens antstolio Algimanto Maliukevičiaus argumentai dėl pareiškėjo skundo.

2016 m. spalio 26 d. patvarkymu Nr. S-16-135-15185 antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, motyvuodamas, kad, vadovaujantis CPK 688 straipsnio 1 dalimi, vykdymo procese antstoliui yra suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, todėl nustačius, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, į Kybartų pataisos namus išsiųstas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato draudimo išieškojimą nukreipti į laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Skolininko argumentai, kad jis nėra pilnai aprūpinamas ir išlaikomas valstybės nėra pagrįsti, kadangi BVK 92 straipsnyje įtvirtinta teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, nereiškia, kad neįsigijus jų minimalūs nuteistojo poreikiai nėra užtikrinami. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartyje Nr. 2YT-39147-294/2016 yra pasisakęs, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punktas imperatyviai nurodo, jog vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti nurodytas dokumentų formas, tame tarpe Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede nurodytą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir minėtoje formoje nėra numatyta jokių išlygų dėl laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančių ir skolininkui priklausančių lėšų areštuojamos sumos diferencijavimo, ar tos sumos procentinės išraiškos.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos argumentai dėl pareiškėjo skundo.

Šalies argumentai

Tais atvejais, kada vykdomas išieškojimas iš fizinių asmenų pagal vykdomuosius dokumentus ir jis nukreipiamas į fizinio asmens-skolininko darbo užmokestį ir kitas jo pajamas, išskaitų iš darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį reglamentuoja CPK 736 straipsnis, tačiau šia procesine teisės norma suinteresuoto asmens vertinimu sprendžiant antstolio 2016 m. rugsėjo 28 d. priimto skundžiamo patvarkymo Nr. S-16-135-13488 vykdomojoje byloje Nr. 0135/16/02057 teisėtumo ir pagrįstumo klausimą neturėtų būti vadovaujamasi, kadangi pareiškėjas prie skundo taip pat nėra pridėjęs jokių rašytinių įrodymų, jog antstolio vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo vykdomojoje byloje Nr. 0135/16/02057 būtų nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ar kitas jo pajamas ir antstolis nesilaikydamas CPK 736 straipsnyje nustatytų dydžių būtų išskaičiavęs iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų didesnio dydžio išskaitą. CPK 739 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, kurios priklauso skolininkui ir iš kurių yra negalimas išieškojimas, tačiau jų tarpe nėra numatyta, kad antstolis, vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą negalėtų jį nukreipti į skolininkui priklausančias pinigų sumas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos, kurioje skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę ar laikomas suėmimo sąlygomis, sąskaitoje. Be to, CPK 739 straipsnyje numatytame baigtiniame sąraše pinigų sumų, kurios priklauso skolininkui ir iš kurių negalimas išieškojimas taip pat nėra numatyta, kad išieškojimas būtų negalimas iš skolininkui priklausančių pinigų sumų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurias į ją perveda skolininko artimieji jo tam tikriems poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad skolininkui priklausančios piniginės lėšos gautos iš trečiųjų asmenų (skolininko tėvų, draugų) yra laikytinos kitomis skolininko pajamomis, jas asmuo naudoja savo nuožiūra, tai yra padidėja bendros skolininko vykdymo procese pajamos, dėl ko negali būti draudžiama išieškoti iš šių lėšų (Vilniaus apygardos teismo 2012-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-314-619/2012), todėl pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, sudaranti teisinį skundo pagrindą, jog antstolis galimai yra nukreipęs išieškojimai pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima, yra taip pat nepagrįsta ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti antstolio 2016 m. rugsėjo 28 d. priimto patvarkymo Nr. S-16-135-13488 vykdomojoje byloje Nr. 0135/16/02057.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, taikytina teisė ir motyvai.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai – antstolis, skolininkas ir išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Antstolio procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas, o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti teismui skundą dėl tų veiksmų (CPK 594, 512 straipsniai).

Ginčas yra kilęs dėl antstolio patvarkymo areštuoti ir pervesti į jo depozitinę sąskaitą visas pareiškėjui, kuris Kybartų pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, priklausančias pinigines lėšas, esančias Kybartų pataisos namų depozitinėje sąskaitoje. Pareiškėjo nuomone, negalima nukreipti išieškojimą į Kybartų pataisos namų sąskaitoje esančias jam priklausančias pinigų sumas, kurios neviršija 1 MMA.

Nustatyta, kad antstolio Algimanto Maliukevičiaus kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0135/16/02057 pagal Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-91-581-2015 dėl 1591,56 EUR bylinėjimosi išlaidų išieškojimo valstybės naudai iš skolininko T. S.. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, skolininkui T. S. buvo išsiųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą geruoju ir siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas bei jų paskaičiavimas. Skolininkas per raginime nurodytą terminą nesumokėjo skolos valstybei ir vykdymo išlaidų antstoliui, todėl buvo pradėtas priverstinis skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas. Kadangi skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, 2016 m. rugsėjo 28 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-16-135-13488, kuriuo, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštavo 1591,56 Eur skolos ir 303,73 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1895,29 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Kybartų pataisos namų sąskaitoje, ir nurodė Kybartų pataisos namams areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Duomenų, kad pagal šį patvarkymą kokia nors lėšų suma būtų pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą, nėra.

Nagrinėjant pareiškėjo skundą pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Atsižvelgdamas į antstolio 2016 m. rugsėjo 28 d. patvarkymo Nr. S-16-135-13488 turinį – į tai, kad nurodoma areštuoti ir pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą lėšas, kad vadovaujamasi CPK 688 straipsniu, – teismas sprendžia, jog minėtu patvarkymu antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko, t.y. pareiškėjo, turtą (o ne į pajamas), todėl aktualūs yra būtent apribojimai, teisės aktuose nustatyti vykdant išieškojimą iš skolininko turto.

Pareiškėjas savo skundą grindžia CPK 668 straipsnio 1 dalies ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 1R-265 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija), 93.6 papunkčio nuostatomis.

Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Taigi, kaip visiškai teisingai nurodo suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ši vykdymo procesą reglamentuojanti teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į poįstatyminį teisės aktą – Sprendimų vykdymo instrukciją, kurioje detaliai pateiktas baigtinis sąrašas turto ir lėšų, į kuriuos negali būti nukreipiamas išieškojimas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 papunktyje numatyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į skolininkui nuosavybės teise priklausančią arba bendrojoje nuosavybėje esančią grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, išskyrus atvejus, kai skolininkas to pageidauja raštu. Taigi, iš CPK 668 straipsnio 1 dalies ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 papunkčio nuostatų analizės darytina išvada, kad teisės aktuose yra nustatytas apribojimas vykdant išieškojimą iš grynųjų pinigų (kaip turto), ir nėra nustatyta jokio apribojimo, kai išieškojimas vykdomas iš negrynųjų pinigų.

Kaip nurodo pats pareiškėjas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Iš to seka, kad ta aplinkybė, jog nuteistiesiems apskritai yra uždraustas disponavimas grynaisiais pinigais (kas juos skiria nuo kitų skolininkų), neturi jokios reikšmės, ir vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, atliekančių bausmę laisvės atėmimo vietoje, išieškojimas negali būti nukreipiamas tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.

Nagrinėjamu atveju išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjo pinigines lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje, t.y. į negrynuosius pinigus. Taigi, nagrinėjamam atvejui CPK 668 straipsnio 1 dalyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 papunktyje nustatytas apribojimas vykdant išieškojimą iš grynųjų pinigų neaktualus.

Papildomai pasakytina, kad nors pareiškėjas teigia, jog lėšų areštas apriboja jo būtinų poreikių tenkinimą, tačiau nuteistiesiems pagal įstatymus užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas; kiekvienam nuteistajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; tie, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; maistu nuteistieji taip pat aprūpinami nemokamai. Asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas.

Anksčiau išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad antstolis, priimdamas patvarkymą dėl įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančių lėšų arešto ir išieškojimo nukreipimą iš tokių lėšų elgėsi teisėtai pagal CPK reikalavimus, Sprendimų vykdymo instrukciją, antstolis vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų nepažeidė. Dėl nurodytos priežasties skolininko skundas dėl antstolio veiksmų vykdymo procese atmestinas.