Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-282-928/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-04
Bylos Nr.
1-282-928/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48934-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Odeta Gruodienė
Kaltinamasis
G. Š.
Nukentėjusysis
A. K.
Civilinis ieškovas
Panevėžio teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-282-928/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48934-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.9.7; 1.2.4.1.1; 2.1.15.3.2; 2.3.6.4.5 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 4 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Odeta Gruodienė,sekretoriaujant A. Petkevičienei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui,kaltinamajam G. Š., jo gynėjui advokatui S. B.,nukentėjusiajai A. K.,

nedalyvaujant civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui M. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. 2019 m. lapkričio 16 d., apie 19 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdamas neblaivus, peiliu tyčia dūrė nukentėjusiajai A. K. į pilvą, taip, padarydamas durtinę pjautinę kiaurinę pilvo sienos žaizdą, kraujosruvą taukinėje, sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. K. sveikatą

Kaltinamasis G. Š. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2019 m. lapkričio 16 d. jis būdamas išgėręs su kaimynu 700 g degtinės, nuėjo į parduotuvę ir nusipirkęs 0,5 litro degtinės butelį sugalvojo nueiti pas A. ir V.. Jau po 15.00 val., nuėjęs pas A. ir V., ir išgėrus nusineštą butelį degtinės, jis V. davė 10 eurų, jog šis nueitų dar nupirkti degtinės. Padavęs pinigus, jis ant stalo pasidėjo telefoną ir piniginę. Nupirkus V. degtinės ir begeriant jis pasigedo piniginės, telefono ir įvyko konfliktas. Po to, kas įvyko neatsimena, tik pamena, kad jį V. K. laikydamas prispaudęs ant grindų pasakė, kad prisidirbai, įdūrei A.. Tuo metu A. K. vaikščiojo po kambarį ir klausė kam įdūriau. Nepamena aplinkybių, nes buvo labai susijaudinęs. Atvažiavusi policija uždėjo jam atrankius ir nuvežė į (duomenys neskelbtini). Su pareigūnais nekalbėjo apie įvykį. Taip nebuvo, kaip nurodė liudytoja pareigūnė. Paleidus policijai jis nuėjo pas V. K. paklausti dėl telefono ir šis pasakė, kad telefoną išsivežė policija. Prie stalo kur sėdėjo buvo paprastas peilis (rankena plastmasinė, spalva oranžinė) pjaustyti vėdarams. Jie turėjo visi tokius pat peilius, nes pjaustėsi vėdarus. Jis sėdėjo ant raudonos sofos, ant fotelio V., o nukentėjusioji sėdėjo ant kėdės. Parodžius byloje peilio fotonuotrauką, kaltinamasis patvirtino, kad tokių peilių buvo ant stalo. Blaivas nebūtų taip pasielgęs, labai gailisi dėl tokių savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios, pripažįsta, kad nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Jis su A. ir V. yra pažįstami jau seniai, jokių pykčių nebuvo.

Kaltinamasis G. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šių jo parodymų dalis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad <...>. Toliau vartojant alkoholį, bendraujant su kaimynais, jis pamatė, kad ant stalo nebėra jo piniginės ir telefono. Jis iš karto paklausė V. K. ir A. K., kur jie padėjo jam priklausančius daiktus, dėl to tarp jų visų trijų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu prie jo priėjo V. K. ir du kartus kumščiu sudavė jam į veidą, pataikydamas į lūpą ir nosį, o jo žmona stovėjo šalia ir šaukė ant jo vadindama necenzūriniais žodžiais. Daugiau visų vakaro įvykio aplinkybių dėl girtumo tiksliai nepamena. Pamena, kad V. K. prispaudęs jį laikė ir šaukė ant jo klausdamas: „ką tu padarei“. Tuo metu priešais save pamatė už pilvo susisėmusią A. K.. Kadangi A. K. rėkė, kad jai įdurta į pilvą, suprato, kad jis įdūrė A. K. į pilvą peiliu. Matė, kai ji skambino pagalbai. Atvažiavę pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Nors tiksliai nepamena visų įvykio aplinkybių, tačiau neneigia, kad dūrė peiliu savo kaimynei A. K. vieną kartą į pilvą. Iš kur galėjo paimti peilį, taip pat nežino, nes nepamena (1 t., b. l. 161-164). Pagarsinus parodymus kaltinamasis G. Š. patvirtino, kad parodymai teisingi ir paaiškino, kad jam du, tirs kartus trenkė į lūpą V. K. ir tada laikė jį gulintį ant grindų atsisėdęs ant jo.

Nukentėjusioji A. K. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 16 d. apie 16.00 val. pas ją ir jos vyrą V. Š. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivus G. Š., bei su savimi atsinešė butelį degtinės. Ji tuo metu virtuvėje kepė vėdarus, o G. Š. ir jos vyras nuėjo į salioną, Jie ten išgėrinėjo, nueidavo ir ji prie jų bei išgerdavo taurelę. Baigus kepti vėdarus, ji nuėjo prie jų atsisėsti, bei nunešė vėdarus ir peiliuką (8 cm medine ruda kriauna) pasipjaustyti. Pasipjausčius vėdarus, peiliukas ant stalo ir gulėjo. Iš pradžių sėdėjo V. K. ant sofos, G. Š. ant geltono fotelio, o ji ant minkštasuolio prie sekcijos. Bevalgant, išgėrinėjant G. Š. davė 10 eurų jos vyrui, kuris nuėjo į parduotuvę ir nupirko degtinės butelį. Grįžus vyrui su degtinės buteliu, jie toliau išgėrinėjo. Po kiek laiko jie ėjo parūkyti, ji irgi buvo atsikėlusi, todėl apsikeitė sėdimomis vietomis, t.y. G. Š. atsisėdo ant minkštasuolio, ji atsisėdo, kur G. Š. sėdėjo, o jos vyras sėdėjo, kaip ir sėdėjęs ant sofos. Begeriant buvo pastatytas stikliukas prie Š., jos vyras pasakė „imk išgerk“, bet jau gerokai išgėręs G. Š. paėmė ir išpylė stikliuką. Jos vyras nuėjo atsinešė šluostę ir iššluostė. Padėjus šluostę, G. Š. paėmė degtinės butelį ir pradėjo degtinę pilti ant grindų, todėl ji apie 19.00 val., pradėjo rėkti, jog kelkis, eik namo, jei taip darai ir neškis tą degtinę. G. Š. pradėjo dairytis, kur jo piniginė su telefonu. Kai ji pradėjo G. Š. varyti į namus, buvo priėjusi prie jo ir paėmusi jam už peties, tai šis automatiškai, ar iš pykčio, gal kad, jis manė jog piniginė prapuolė, ar gal nesusivaldė, griebė prie jo ant stalo dešinėje pusėje buvusį peiliuką ir dešinėje rankoje laikydamas peilį dūrė jai į pilvą. Ji pati nepajautė, tik jos vyras pasakė, kad pasižiūrėk tave perdūrė, kvieskis greitąją. Neskubėdama nuėjo į virtuvę pasižiūrėti, pagalvojo, gal nereikia kviestis greitosios, tačiau kada spustelėjo įdūrimo vietoje, ištryško čiurkšlė kraujo, todėl išsikvietė greitąją. Jos vyras kai pamatė, kad įdūrė, sudavė G. Š. kumščiu, pervertė ant grindų, prispaudė ir laikė kol atvažiavo policija. Peilį iš G. Š. atėmė jos vyras. Atvykusi greitoji ją išvežė į ligoninę. Sąmonės praradusi nebuvo, kol laukė greitosios jai pasakė gulti aukštielninkai ir prispausti žaizdą. Ji buvo pristatyta į ligoninę, nes reikėjo apžiūrėti. Ligoninėje jai padarė operaciją, pjovė žiūrėti ar nepažeisti vidaus organai, bei reikėjo išvalyti žaizdą. Jai vidaus organai nebuvo pažeisti, pažeista tik oda ir riebalinis sluoksnis. Iš ligoninės į namus ją paleido trečią dieną. Policija atvykusi pas ją į namus G. Š. piniginę, telefoną rado, kiek pamena lygtai daiktai buvo už jo, sekcijoje, matomoje vietoje, tačiau G. Š. sėdėdamas nugara negalėjo matyti. Peilį su kuriuo dūrė G. Š., bei jos rūbus pasiėmė policija. G. Š. jos atsiprašė, sakė, kad pats nesuvokia kaip tai atsitiko, nieko neprisimena, nuvežė echoskopiją darytis, domėjosi jos sveikata. Ji su G. Š. susitarė dėl žalos atlyginimo ir kiekvieną mėnesį jai atlygina, ji jokių pretenzijų neturi. Šitoks įdūrimas negalėjo būti tyčia apgalvotas, operaciją sutiko daryti ilgai įkalbinėjant, jog įsitikinti, ar nepažeisti vidaus organai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad A. K. nustatyta durtinė pjautinė kiaurinė pilvo sienos žaizda, kraujosruva taukinėje. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu pjaunančiu ginklu, galimai peilio geležte, ar panašiai, 1 trauminio poveikio pasekoje. Dėl nustatytos kiaurinės durtinės pjautinės pilvo sienos žaizdos A. K. sveikata sutrikdyta sunkiai, remiantis S.S.M.N.T.K. p. 6.6.9. Mažai tikėtina, kad A. K. galėjo susižaloti pati griūdama, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms, nėra (1 t., b. l. 29-30).

Ekspertė S. M. nurodė, kad surašytą specialisto išvada tvirtina. Ji apžiūrėjo nukentėjusiąją A. K.. Nukentėjusioji po sužalojimo buvo atvykusi pas ją su policijos siuntimu. Apžiūros metu nieko nebuvo galima matyti, išskyrus pooperacinę žaizdą, todėl išsireikalavo papildomai medicinos dokumentus ir juos gavusi surašė išvadą. Sunkus sveikatos sutrikdymas šiuo atveju yra dėl kiaurinės pilvo žaizdos atsiveriančios į pilvo ertmę. Pagal sveikatos sutrikdymo mąstą taisyklių 6.6.9 punktą, patvirtinta, kad tai yra sunkus sužalojimas, kuris atsiveria į ertmę ir kanalas yra ertminis ir atsitrenkia į žarną. Vidaus organai nebuvo pažeisti, bet padarius prieš apžiūrą echoskopiją, buvo rasta skysčio po kepenimis. Tai leido įtarti, kad yra pažeidimas. Nei kraujo spaudimas, nei pulsas, neleidžia daryti prielaidos, kad buvo grėsmė gyvybei, tačiau jeigu būtų nesuteikta pagalba tikėtina, kad būtų komplikacijos išsivystę.

Liudytojas V. K. nurodė, kad 2019 m. rudenį, apie 16.00 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) atėjo, neblaivus G. Š., kuris su savimi atsinešė degtinės 0,5 litro butelį, jį išgėrė. Apie 18-19 val. G. Š. davė 10 eurų, jis nuėjo nupirko dar vieną 0,5 litro degtinės butelį. Pinigus G. Š. paėmė iš piniginės, po to piniginę visada turėjo prie savęs. Jie toliau išgėrinėjo, žmona A. K. atnešė maistą, šakutę ir peiliuką. Išgėrinėdami užkandžiavo, kai G. Š. pradėjo pilstyti degtinę. Jis vieną kartą išvalė, G. Š. vėl tyčia pylė, tada A. liepė eiti namo. G. Š. nieko nelaukęs, sėdėdamas iš peilio bedė žmonai A. K. į pilvą. Žmona iš karto nesuprato kas įvyko, jis jai pasakė žiūrėk tau įdūrė į pilvą. Jis iš G. Š. atėmė peilį, trenkė per galvą ir laukė pareigūnų atsisėdęs ant gulinčio G. Š.. Jis žmonai sakė iškvieti policiją ir greitąją, o peilį padėjo ant stalo. Pirmiausia atvyko policija.Pokalbio apie vaikystę, apie simpatiją iš Š. nežino, tokių kalbų nebuvo. Vėliau kai grįžo iš areštinės G. Š. buvo atėjęs, klausė kaip žmona. Nebuvo jokių kalbų apie dingusius daiktus, G. Š. nebesiorientavo, nes piniginė ir telefonas prieš akis buvo. G. Š. sėdėjo prie stalo, o daiktai buvo padėti ant fotelio, o kai persėdo ant kėdutės, tai daiktai buvo likę ant fotelio.

Liudytoja L. Š. nurodė, kad ji yra kaltinamojo G. Š. sesuo. Jos brolis G. Š. laibai rūpestingas, darbštus, eilę metų vienas augino vaiką. Prieš 8 metus ji susirgo, brolis ją vežiojo ir vežioja pas gydytojus. Brolis atvažiuoja padėti nudirbti sunkiausius darbus, bei padeda finansiškai. Ji su vyru gyvena (duomenys neskelbtini), abu yra bedarbiai. Jos brolis laibai išgyvena dėl to įvykio, prašo teismo nenuteisti laisvės atėmimo bausme, nėra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, yra dirbantis, dirba vairuotoju - vežioja krovinius, nėra agresyvus, niekada nematė, kad pultų muštis.

Liudytoja I. L. nurodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK patrulių kuopoje. Darbo metu vyko į nurodytą pranešimą, kur buvo peiliu sužalota moteris. Ji su kolega nuvyko pirmiau, nei medikai. Kambaryje moteris gulėjo ant lovos, o vyriškis (tikriausi moters vyras) buvo sulaikęs kaltinamąjį, t.y. kad nepabėgtų buvo ant šio atsisėdęs, paguldęs ant žemės. Kiek suprato jie vakarojo, sėdėjo, valgė ir vyras su peiliu dūrė. Iškvietėm medikus, buvo kraujo. Kaltinamasis buvo neblaivus, jis nieko nesakė. Kaltinamąjį ji su kolega buvo nusivedę į automobilį, saugojo, tada šis sakė, kad seniau buvo draugai, buvo mylėjęs tą moterį. Dėl piniginės ar daiktų dingusių, jokios kalbos nebuvo. Pačioje patalpoje kaltinamasis nieko neaiškino. Dėl įvykusio įvykio aplinkybių jiems paaiškino moteris, kai gulėjo lovoje. Moters vyras irgi aiškino, kad sėdėjo, moteris atnešė valgyti ir tuo metu vyras, ar atsistojo, ir dūrė su peiliu, kuriuo valgė. Įvykio vietoje buvo rastas peilis. Būklė to asmens kur sulaikėm, buvo neblaivus, kiek alkoholio matuoklis nustatė nepamena, tačiau matėsi, kad buvo daug išgėręs.

Liudytoja I. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad dirba Panevėžio AVPK Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2019 m. lapkričio 16 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu D. P. apie 19.00 val. gavo pranešimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur ką tik pranešėjos vyro draugas su peiliu perdūrė pranešėjai pilvą, kraujuoja. Nuvykus minėtu adresu, buto durys buvo atrakintos, viduje girdėjosi žmonių balsai. Įėjus į vidų, viename iš buto kambarių pastebėjo lovoje ant nugaros gulinčią moterį su kraujuojančia žaizda pilvo srityje, ji ranka buvo prispaudusi žaizdą (vėliau nustačius tapatybę, nustatyta, kad tai A. K., gim. (duomenys neskelbtini)). Tame pačiame kambaryje ant žemės, ant kairiojo šono gulėjo vyriškis (vėliau nustačius tapatybę, nustatyta, kad tai G. Š., gim. (duomenys neskelbtini)), ant jo šono sėdėjo ir laikė prispaudęs prie žemės kitas vyriškis (vėliau nustačius tapatybę, nustatyta, kad tai V. K., gim. (duomenys neskelbtini)). Moteris buvo sąmoninga, ji paaiškino, kad vyko išgertuvės, atvykęs vyro V. K. draugas G. Š. vartojo su jais alkoholį. A. K. gamino valgyti, atnešė ant stalo maisto su įrankiais, o vienu metu G. Š. pagriebė nuo stalo buvusį peilį ir įbedė jai į pilvą. Tuo tarpu V. K. atėmė iš G. Š. peilį ir jį užgulė, kad nepabėgtų iš įvykio vietos. A. K. paaiškino, kad visi jie trys yra vaikystės draugai, o G. Š. ją buvo įsimylėjęs pirmesnis, po to A. K. ištekėjo už V. K.. Moteris paaiškino, kad jiems trims vakarieniaujant ir vartojant alkoholį, prisiminė vaikystės laikus ir G. Š. pajautęs nuoskaudą, kad moteris neliko su juo, o ištekėjo už bendro draugo, išliejo pyktį durdamas jai peiliu į pilvą. G. Š. buvo ramus, nesipriešino. Moterį apžiūrėjo Greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai, kurie išsivežė į Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių. G. Š. buvo sulaikytas, tarnybiniame automobilyje jis paaiškino, kad pripažįsta dėl įvykdyto nusikaltimo, gailisi ir kad tai įvykdė iš pykčio, nes iki šiol yra įsimylėjęs A. K.. A. K. buvo nustatytas 1,79 prom. girtumas, o G. Š. buvo nustatytas 1,87 prom. girtumas. G. Š. po įvykio buvo pristatytas į Panevėžio AVPK OVS laikino sulaikymo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 117-120). Pagarsinus parodymus liudytoja I. L. nurodė, kad parodymai teisingi ir juos tvirtina.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. L. 2019 m. lapkričio 16 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos analogiškos, 2020 m. sausio 16 d. liudytojos I. L. apklausoje nurodytos aplinkybės, tačiau papildomai nurodyta, jog <...>. Pabendravus su įvykį mačiusiu V. K. šis paaiškino, kad jo žmona A. K. gamino valgyti ir jie kartu su G. Š. vartojo alkoholį, o kai jo žmona atnešė maistą su įrankiais G. Š. valgymo metu numetė lėkštę iš pykčio ir tiesiai įdūrė peiliu žmonai į pilvą ir žmona pradėjo kraujuoti. V. K. nustatytas alkoholio matuokliu 1,79 promilės girtumas (1 t., b. l. 70).

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo iš kurio matyti, kad pirminiais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 16 d., apie 19.05 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 1,87 promilės girtumas, peiliu tyčia sužalojo A. K.. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje A. K. nustatyta durtinė pilvo sienos žaizda, 1,63 promilės girtumas, paguldyta į Bendrosios chirurgijos skyrių (1 t., b. l. 6-7).

2019 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelėmis, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis butas. Buto kambaryje prie rytinės sienos yra šaldytuvas, spintelė, ant kurios yra televizorius, sekcija. Prie šiaurinės sienos yra sofa-lova. Prie vakarinės sienos yra fotelis, maišai su malkomis, spintelė ant kurios yra muzikinis centras. Ant fotelio yra telefonas „HUAWEI“ su dėklu, rudos spalvos piniginė kurios viduje yra: vairuotojo kortelė (duomenys neskelbtini), ATK (duomenys neskelbtini), SWEDBANK dvi kortelės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SEB MYLIMIAUSIA (duomenys neskelbtini), du VAIRUOTOJO PAŽYMĖJIMAI Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie išduoti G. Š. vardu. Piniginėje dar yra įvairios nuolaidų kortelės, vizitinės kortelės, nuotraukos. Piniginė su joje esančiais daiktais ir "HUAWEI" telefonas supakuojami į SPP (duomenys neskelbtini). Kambario viduryje yra staliukas, ant kurio yra indai su maisto produktais, „SOBIESKI“ 0,5 l stiklinis butelis su skysčiu, peilis rudos spalvos mediniu kotu. Nuo peilio rankenos padaroma nuoplova spec. tampono pagalba ir supakuojama į voką. Peilis supakuojamas į kartoninę dėžutę. Ant kambario grindų, kurios yra išklotos laminatu, 1,3 m nuo rytinės ir 2,35 m nuo pietinės sienų 0,7x1,1 m plote yra matomos pavienės raudonos spalvos dėmės panašios į kraujo, kurių skersmuo nuo 2 mm iki 22 mm. Dėmės, kuri yra 1,38 m nuo rytinės ir 2,4 m nuo pietinės sienų padaroma nuoplova ant spec. tampono ir supakuojame į voką. Prieškambario vakarinėje sienoje yra praėjimas į virtuvės kambarį. Virtuvėje prie pietinės sienos yra virtuvės baldų spintelės, dujinė viryklė, skalbimo mašina. Ant kambario grindų 0,8 m nuo pietinės ir 1,2 m nuo vakarinės sienų yra 0,1x0,6 m dydžio raudonos spalvos dėmė panaši į kraujo. Kambaryje prie vakarinės sienos yra spintelė ir kėdė. Prie šiaurinės sienos yra krosnis. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau jokių pėdsakų ar objektų reikšmingų tyrimui neaptikta (1 t., b. l. 8-22)

2019 m. lapkričio 24 d. daiktų apžiūros protokolu, fotolentelėmis iš kurių matyti, kad apžiūrėta: - peilis, paimtas 2019 m. lapkričio 16 d. apžiūros bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu. Peilis yra rudos spalvos medine rankena. Peilio geležtė yra 7 cm ilgio, 1 cm pločio, į galas smailėjantis. Ant peilio geležtės vienoje pusėje įrėžtas užrašas „TRAMONTINA INOX STAINLESS BRASIL“. Peilio geležtė purvina, iš abiejų pusių matomos rudos spalvos dėmės. Peilio rankena yra 9 cm ilgio, ploniausiame gale 1 cm pločio, storiausiame gale 1,3 cm, pločio; - A. K. marškinėliai (protokole įvardyti „maikė“), megztinis (protokole įvardytas „golfas“), liemenėlė, paimti 2019 m. lapkričio 17 d. savanoriško daiktų pateikimo metu. Marškinėliai yra baltos spalvos, <...>. Marškinėlių priekinėje pusėje matyti rudos spalvos, panaši į kraują, dėmė. Dėmė yra marškinėlių centrinėje dalyje, 12 cm nuo marškinėlių apatinės dalies, 22 cm nuo dešinio marškinėlių šono. Dėmė yra 7 cm pločio ir 12 cm ilgio; megztinis yra su kaklo mova, megzto rašto, ryškiai salotinės spalvos su juodos spalvos įmegztais raštais. Megztinio priekinėje pusėje, apačioje, matyti rudos spalvos, panaši į kraują, dėmė. Dėmė yra megztinio apatinėje dalyje, 6 cm nuo megztinio apatinės dalies, 15 cm nuo dešinio megztinio šono. Dėmė yra 3 cm pločio ir 4 cm ilgio; liemenėlė yra šviesiai pilkos spalvos, ant kairiojo kaušelio, apatinėje dalyje, matoma rudos spalvos, panaši į kraują. Dėmė yra 6 cm pločio ir 3 cm ilgio (1 t., b. l. 39-47, 69).

2019 m. lapkričio 19 d. daiktų apžiūros protokolais, fotolentelėmis iš kurių matyti, kad apžiūrėta piniginė bei joje esantys daiktai ir mobiliojo ryšio telefonas „HUAWEI“. (1 t., b. l. 58-63). Daiktai pagal pakvitavimą grąžinti G. Š. (1 t., b. l. 68).

2019 m. gruodžio 18 d. apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad apžiūrėtas 2019 m. gruodžio 4 d. bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktas garso įrašas CD skaitmeninėje laikmenoje. Garso įrašo trukmė 1.12 min. Operatorė: 112. (duomenys neskelbtini): Laba diena. Operatorė: Laba diena. (duomenys neskelbtini): Reikia greitosios. Operatorė: Kokiu adresu, sakykit. (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) rajonas. Operatorė: Taip. (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) savivaldybė. Operatorė: Taip. (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) kaimas. Operatorė: Taip. (duomenys neskelbtini): Naujamiesčio gatvė. Operatorė: Taip. (duomenys neskelbtini): 8-3. Operatorė: Aštuntas? (duomenys neskelbtini): Taip, namas aštuntas. Operatorė: Butas trečias? (duomenys neskelbtini): Butas trečias. Operatorė: Kas blogai, vyrui ar moteriai? (duomenys neskelbtini): Pergėrė atėjęs draugas vyro, išgėrinėjom ir perdūrė pilvą man. Operatorė: Su kuo perdūrė? (duomenys neskelbtini): Su peiliu. Operatorė: Kelintas aukštas pas jus? (duomenys neskelbtini): Pirmas. Operatorė: Kodas laiptinės bus? (duomenys neskelbtini): Ne. Operatorė: Kodo nėra. Šiuo metu tas draugas vietoj? (duomenys neskelbtini): Taip, taip, prispaudęs laiko vyras (kažką sako nesuprantamai). Operatorė: Supratau, kraujuojat? (duomenys neskelbtini): Policija ir greitoji. Operatorė: Galit tą vietą prispausti ir laikyti, kad tik nekraujuotumėt, gerai? (duomenys neskelbtini): Taip, gerai. Operatorė: Jūsų vardas, pavardė, kas praneša? (duomenys neskelbtini): A. K.. Operatorė: K.? (duomenys neskelbtini): Taip. Operatorė: Supratau, palaukit, (duomenys neskelbtini), viso gero. (duomenys neskelbtini): Gerai, ačiū. Įrašo pabaiga. Apžiūra baigta (1 t., b. l. 78, 80-82).

Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ rodmenimis nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 16 d. 20.32 val. G. Š. nustatytas 1,87 promilės girtumas (1 t., b. l. 149).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Sunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, pasireiškia tuo, kad sunkiai sužalojamas ar susargdinamas asmuo. Kaltinamasis G. Š. neneigė, kad jis peiliu įdūrė nukentėjusiajai V. K. į pilvą, kaltu prisipažino ir, atsižvelgiant į įvykio metu buvusį jo girtumą (jam nustatytas 1,87 promilių apsvaigimas nuo alkoholio), nurodė tas aplinkybes, kurias jis galėjo prisiminti, t. y. teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad nupirkus V. degtinės už jo duotus pinigus ir toliau geriant, jis pasigedo piniginės, telefono ir įvyko tarp jų konfliktas. Po to, kas įvyko neatsimena, tik pamena, kad jį V. K. laikydamas prispaudęs ant grindų pasakė, kad prisidirbai, įdūrei A.. Tuo metu A. K. vaikščiojo po kambarį ir klausė kam įdūriau. Ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad vartojant alkoholį, bendraujant su kaimynais, jis pamatė, kad ant stalo nebėra jo piniginės ir telefono, dėl to tarp jų visų trijų kilo žodinis konfliktas. Daugiau visų vakaro įvykio aplinkybių dėl girtumo tiksliai nepamena. Pamena, kad V. K. prispaudęs jį laikė ir šaukė ant jo, klausdamas „ką tu padarei“. Tuo metu priešais save pamatė už pilvo susisėmusią A. K.. Kadangi A. K. rėkė, kad jai įdurta į pilvą, suprato, kad jis įdūrė A. K. į pilvą peiliu. Išsamesnes aplinkybes nurodė nukentėjusioji A. K.. Ji patvirtino, kad įvykusio tarp jos ir G. Š. konfliktui, t.y. dėl to kad jis būdamas neblaivus pradėjo pilstyti alkoholį, o jai pareikalavus išeiti iš namų, bei laikant už peties, kaltinamasis pradėjo reikalauti piniginės ir telefono, bei sėdėdamas prie stalo dūrė jai peiliu, kuris buvo ant stalo šalia kaltinamojo, į pilvą. Kad A. K. buvo sužalota būtent kaltinamojo G. Š., patvirtino ir liudytojas V. K.. Jis matė, kad G. Š. pradėjo pilstyti degtinę, tada A. liepė eiti namo, o G. Š. nieko nelaukęs, sėdėdamas, peilio bedė žmonai A. K. į pilvą. Žmona iš karto nesuprato kas įvyko, jis jai pasakė žiūrėk tau įdūrė į pilvą. Be to, ir atvykus į įvykio vietą pareigūnei I. L., kuri apklausta liudytoja, nurodė, kad nukentėjusioji nurodė, jog G. Š. išliejo pyktį durdamas jai peiliu į pilvą. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas V. K. nurodė, kad iš G. Š. buvo atimtas peilis V. K.. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus A. K. marškinėlius, megztinį, liemenėlę, kuriuos ji vilkėjo įvykio metu, ant jų rastos tamsiai rudos dėmės, galimai kraujo, apžiūrėjus įvykio metu rastą peilį, ant jo rasta tamsiai raudonos spalvos dėmė, galimai kraujo. Specialisto išvada konstatuota, kad A. K. nustatyta durtinė pjautinė kiaurinė pilvo sienos žaizda, kraujosruva taukinėje. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu pjaunančiu ginklu, galimai peilio geležte, ar panašiai, 1 trauminio poveikio pasekoje. Dėl nustatytos kiaurinės durtinės pjautinės pilvo sienos žaizdos A. K. sveikata sutrikdyta sunkiai, remiantis S.S.M.N.T.K. p. 6.6.9. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus įrodymus, G. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Nors kaltinamojo gynėjas prašo spręsti klausimą dėl kaltinamojo riboto pakaltinamumo, numatyto BK 18 straipsnyje, tačiau teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, jog tarp trijų asmenų vartojusių alkoholį įvyko konfliktas, kurių metu buvo vienas sunkiai sužalotas, bei tai, kad galimai pasigedo kaltinamasis savo daiktų, nors įvykio vietos apžiūros metu tie daiktai buvo rasti toje vietoje kur sėdėjo kaltinamasis G. Š. iki pasikeičiant jiems vietomis, nėra ta būsena dėl kurios turėtu būti sprendžiamas klausimas dėl riboto pakaltinamumo, nes kaltinamasis iki peiliu dūrimo nukentėjusiajai į pilvą nurodė visas įvykio aplinkybes, tik nepamena pačio dūrimo fakto, o jau kai buvo suduodami smūgiai ir jis buvo laikomas prispaustas prie žemės pamena.

Nors kaltinamojo gynėjas prašo veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 1 dalį į BK 138 straipsnio į dalį, nes pagal BK 135 straipsnio 1 dalis dispoziciją, nukentėjusioji neprarado regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo, nesusirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, neprarado didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo (faktiškai neprarado jokios dalies profesinio ar bendro darbingumo), nebuvo nepataisomai subjaurotas nuken­tė­jusio asmens kūnas, tačiau neatkreipė pakankamo dėmesio į BK 135 straipsnio 1 dalyje paminėto „kitokio sunkaus suluošinimo“ turinį.

Būtina sąlyga nusikalstamai veikai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti yra konstatavimas, kad asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Sunkaus sveikatos sutrikdymo turinys, vado­vau­jan­tis BK 141 straipsniu nuostata, yra apibrėžtas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, pa­tvir­tin­tose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo minis­tro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 (toliau – Taisyklės). Nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, požymiai „sunkus svei­katos sutrikdymas“ yra medicininio pobūdžio, todėl pagal Taisyklių 2 punktą sveikatos sutrikdymo fak­tą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis. Būtent tokią prak­tiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-185/2011, 2K-P-247/2009, 2K-480/2008).

Pagal šias Taisykles, sunkus sveikatos sutrikdymas yra regos, klausos, kalbos ir kitų funk­ci­jų netekimas ar kitoks sunkus suluošinimas. Taisyklių 6.6 punkte išdėstyta, kad sunkus sveikatos su­trik­dymas yra kitoks sunkus suluošinimas – sužalojimas, susargdinimas arba jo sukeltos kom­pli­ka­ci­jos ir jų pasekmės. Sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nu­tartis Nr. 2K-P-247/2009). Taisyklių 6.6 punkte išdėstyta 20 požymių, kada sužalojimas priskiriamas sun­kiam suluošinimui, vienas tokių – krūtinės ląstos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminis su­ža­lojimas su/be vidaus organų pažeidimu (6.6.9 punktas).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. konstatuotas sužalojimas atitinka Taisyklių 6.6.9 p. išdėstyto sužalojimo pobūdį ir vertintinas kaip kitoks sunkus suluo­ši­ni­mas, o kitoks sunkus suluošinimas yra vienas BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų sunkaus sveikatos sutrik­dy­mo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-94/2006). Šiame kontekste pažymė­ti­na, kad ir specialisto išvadoje, bei ir ekspertė surašiusi specialisto išvada, posėdžio metu nurodė, kad A. K. apžiūros metu buvo rasta skysčio po kepenimis, tai leido įtarti, kad yra pažeidimas ir buvo reikalinga operacija. Nei kraujo spaudimas, nei pulsas, neleido daryti prielaidos, kad buvo grėsmė gyvybei, nes buvo laiku, greitai pristatyta į ligoninę, tačiau jeigu būtų nesuteikta pagalba tikėtina, kad būtų komplikacijos išsivystę. Iš to darytina, kad A. K. sužalojimas atitinka sunkų sveikatos su­trikdymą, nes šiuo atveju jeigu butų nesuteikta greitai ir laiku medicininė pagalba buvo kilęs pavojus nukentėjusiosios gyvybei, t.y. tikėtina, kad būtų komplikacijos išsivystę, todėl kvalifikuojama, kad nukentė­ju­sioji patyrė sunkų suluošinimą.

Tuo tarpu BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nesunkų sveikatos su­trik­dymą – tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Taisyklių, kuriomis privalu vadovauti ir kvalifikuojant veiką pagal BK 138 straipsnį išdėstyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių.

Kadangi kaltinamasis yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu ir ši veika kvalifikuota teisingai, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti BK 38 ir 40 straipsnių nuostatų.

Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savo noru atlygino dalį Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamasis G. Š. neneigė įvykio vakarą vartojęs alkoholį ir tai, jog išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos jo veiksmams, jam nustatytas 1,87 promilių apsvaigimas nuo alkoholio (1 t., b. l. 149). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo G. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šią veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl bausmės

Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

Kaltinamasis G. Š. padarė baigtą, tyčinį, sunkų nusikaltimą, neteistas (1 t., b. l. 179), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 176-178), Panevėžio r. PSC priklausomybės ligų kabinetas duomenų apie asmenį neturi. Panevėžio rajono psichikos sveikatos centro priklausomybės ligų kabinetas duomenų apie asmenį neturi (1 t., b. l. 182), dirbantis, darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 185), yra dvi jo atsakomybę švelninančios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu visiškai prisipažino peiliu dūręs vieną kartą nukentėjusiajai A. K. į pilvą. Nustatyta, kad G. Š. neturėjo motyvo smurtauti ar muštis, su nukentėjusiąją niekada nesipyko, neturėjo konfliktų, nesiejo jokie piniginiai ar kiti reikalai, jis tik būdamas neblaivus, bei tai jog buvo prašomas išeiti, bei pasigedus daiktų jo elgesys buvo spontaniškas, peiliu, kuris buvo ant stalo dūrė nukentėjusiajai į pilvą vieną kartą, paleistas iš areštinės domėjosi nukentėjusiosios sveikata, vežė pas gydytojus, su nukentėjusiąją savanoriškai susitarė dėl žalos atlyginimo, yra sudaręs sutartį su ligonių kasa dėl žalos atlyginimo, dalį jau sumokėjęs.

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, ir šio straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas iki dešimties metų. Tačiau ar šis asmuo tokie pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės.

Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio, t. y. kraštutinę priemonę, plėtoti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose skatinama įdiegti laisvės atėmimo, kaip kraštutinės priemonės, sampratą. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra labai pavojinga nusikalstama veika, visgi pasekmės ir padaryto nusikaltimo aplinkybės yra labai įvairios bei skirtingos. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Pažymėtina, kad aukščiau paminėtos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo G. Š. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, nes, nors jis ir pripažįsta kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlygino dalį padarytos žalos, tačiau nenustatyta nei viena iš alternatyvių sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Tačiau teisiamojo asmenybė – teisiamas pirmą kartą, nusikalstamos veikos motyvai įgalina šioje byloje svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Teismų praktikoje numatyta, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

G. Š. teisiamas pirmą kartą, padarytos sunkios veikos pavojingumas, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes yra ženkliai mažesnis, negu rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. G. Š. sužalojo nukentėjusiąją, tyčia dūrė peiliu vieną kartą, kuris ir buvo lemtingas. G. Š. neturėjo jokio motyvo žaloti A. K., dūris peiliu buvo padarytas spontaniškai, t.y. A. K. stovint šalia neblaivaus G. Š., bei jį varant iš namų, nes šis pradėjo pilstyti degtinę, bei kaltinamajam pasigedus daiktų, nors šie kaip nurodė nukentėjusioji, buvo kaltinamajam už nugaros padėtoje sekcijoje. Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia teigti, dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, į nukentėjusiosios išsakytas aplinkybes, kaip ji jautėsi po įvykusio įvykio, koks buvo kaltinamojo elgesys, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsninga jo gyvenimo būdo pasekmė, ir nėra pagrindo išvadai, kad G. Š. ir toliau darys nusikalstamas veikas. Jis nusikalstamos veikos neplanavo, viskas įvyko spontaniškai. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės, nors ir nepašalina kaltinamojo padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant G. Š. ne laisvės atėmimo, o švelnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmės rūšį - laisvės apribojimo bausmę, nustatant artimą maksimaliai šios bausmės trukmei, taikant įpareigojimus bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Į bausmės laiką, įskaitytinas G. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2019 m. lapkričio 16 d. 19.25 val. iki 2019 m. lapkričio 18 d., 17.00 val. (dvi paros) (1 t., b. l. 146-147, 150-151).Viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

G. Š. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 172-174), paliktina galioti nepakeista, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje byloje buvo pareikštas Panevėžio teritorinės ligonių kasos 554,06 eurų civilinis ieškinys, tačiau 2019 m. gruodžio 27 d. Panevėžio teritorinė ligonių kasa raštu dėl žalos atlyginimo pranešė, kad atsisako nuo pareikšto ieškinio baudžiamojoje byloje dėl A. K., gim. (duomenys neskelbtini), sužalojimo, kadangi su G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sudaryta sutartis dėl žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginimo dalimis ( 1 t., b. l. 139-140, 2 t., b. l. 20).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 48-49, 50): vokas su tamponu su biologine nuoplova nuo medinės peilio rankenos, vokas su tamponu su raudonos spalvos dėmės nuoplova nuo kambario grindų, dėžė, kurioje peilis su medine rankena, dėžėje, kurioje A. K. marškinėliai, dėžėje, kurioje A. K. megztinis ir liemenėlė, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kompaktinis diskas su garso įrašu iš BPC (1 t., b. l. 79) paliktinas saugoti byloje .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2019 m. gruodžio 27 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), joje numatytas įmokas mokant sutartyje nustatytais terminais, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 16 d. 19.25 val. iki 2019 m. lapkričio 18 d., 17.00 val. (dvi paras), ir laikyti, jog G. Š. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti G. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 34 MGL (1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. Š. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Patvirtinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir G. Š. sudarytą Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2019 m. gruodžio 27 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), joje nustatytais įsipareigojimais atlyginti padarytą žalą, numatytas įmokas mokant sutartyje nustatytais terminais.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)): voką su tamponu su biologine nuoplova nuo medinės peilio rankenos, voką su tamponu su raudonos spalvos dėmės nuoplova nuo kambario grindų, dėžę, kurioje peilis su medine rankena, dėžę, kurioje A. K. marškinėliai, dėžėje, kurioje A. K. megztinis ir liemenėlė, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kompaktinį diską su garso įrašu iš BPC nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą G. Š. turi sumokėti į minėto fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Luminor“ bankas). Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Odeta Gruodienė