Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. T. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022-03-24 nutarimo Nr. 10-ANR_N-6021-2022 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-03-24 nutarimu Nr. 10-ANR_N-6021-2022 (toliau - ir Skundžiamas Nutarimas) L. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį (iki 2020-01-01 redakcija), 417 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu skirta subendrinta nuobauda - 1100 EUR bauda už tai, kad jis, 2022-01-21 apie 19.53 val. Žirmūnų g. 12, Vilniuje, vairuodamas automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas šaligatviu (matosi važiavimo žymės), buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeidęs KET reikalavimus. Tuo L. T. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 124, 126 ir 222 punkto reikalavimus (b. l. 11-12).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. T. padavė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir perkvalifikuoti jo veiką iš ANK 426 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 1 ir 2 dalis. Skundas grindžiamas tuo, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jam nebuvo pateikti jokie įrodymai, dokumentai ar žalos įvertinimo aktai dėl padarytos žalos dydžio. Pareiškėjo nuomone, savivaldybės turtui patirtos žalos dydis turėjo būti nustatytas nepriklausomo eksperto, o jis apie vertinimą nebuvo informuotas. Žala savivaldybės turtui yra minimali, nes stulpo funkcinės savybės nenukentėjo, o jo vairuotam automobiliui nekentėjimo žymių nesimatė. Skunde nurodo, kad iš įvykio vietos jis nepasišalino, pažeidimas padarytas 2022-01-21 vakare, apie 21 val., ir žinodamas, kad turi pranešti per 3 darbo dienas, ketino tai padaryti po pasibaigusių darbo pamainų. Tyrėja su juo susisiekė net nepraėjus šiam terminui ir paprašė raštiško pasiaiškinimo. Pažeidimo padarymo metu įvertinęs, kad pažeidimas minimalus, nepaveikė aplinkinių saugumo bei kitų transporto priemonių, t.y. trečiųjų asmenų, nusprendė, kad nėra skubios būtinybės pranešti atitinkamiems organams iškart. Išlipęs iš automobilio padarė nuotraukas, ir kadangi turi darbo sutarties įpareigojimą vežti maisto klientams, kurie yra gendančio pobūdžio, jautė atsakomybę tęsti darbą. Nurodo, kad apie 4-5 mėnesius dirba maisto ir kasdieninio vartojimo prekių elektroninėje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, neturėjo patirties tokioje situacijoje, bei dėl darbo nuovargio negalėjo pilnai įvertinti situacijos ir nutraukti darbą dėl šio minimalaus pažeidimo. Prašo teismo atsižvelgti į šias aplinkybes, švelninti jo padėtį, nes yra (duomenys neskelbtini) kurso studentas, tėvų neturi, finansinės paramos iš giminių negauna, ir neturi galimybės sumažinti darbo krūvį norint tęsti studijas. Prašo perkvalifikuoti jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį į ANK 417 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus nusižengimus. (b.l. 29-30).

Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė Nutarimą palikti nepakeistą ir L. T. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad Institucijos pareigūno 2022-03-24 nutarimu, vadovaujantis ANK už pažeidimus, numatytus 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskyrė 1100 EUR baudą už tai, kad L. T. 2022-01-21 apie 19.53 val. Vilniuje, Žirmūnų g. 12, vairuodamas automobilį FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradė­damas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas, šaligatviu (matosi važiavimo žymės), buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET reikalavimus. L. T. nesutikdamas su nutarimu, pateikė skundą, kuriame nurodė, kad iš eismo įvykio vietos jis nepasišalino, o žinodamas, kad turi pranešti per 3 dienas, nusifotografavęs stulpą išvažiavo, nes turėjo daug darbo. Dėl šių pareiškėjo argumentų, Institucija atsiliepime nurodo, kad L. T. neneigia, kad vairavo transporto priemonę, bei sukėlė eismo įvykį - atsit­renkė į stulpą ir jį apgadino. Tačiau vairuotojas nurodo, kad jis nepasišalino iš eismo įvykio vietos, nes būtu pranešęs apie įvykį. KET 222 punkte numatyta, kad Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - poli­cijai. Taigi KET yra nustatytas terminas kada eismo dalyvis privalo pranešti žalą patyrusiam nukentėjusiam ar policijai, t. y. nedelsiant. L. T., turintis teisę vairuoti transporto prie­mones privalo žinoti KET ir jomis vadovautis, o nesusigalvoti savo taisykles, neva pranešti apie įvykį per 3 dienas, nors ir to nepadarė.

Taip pat L. T. nurodo, kad įvykio metu buvo padaryta minimali žala, tačiau peržiūrėjus byloje esančias nuotraukas, matyti, kad po susidūrimo miesto apšvietimo stulpas yra ženkliai pasviręs ir kelią didelę grėsmę tiek pėstiesiems, tiek kitiems eismo dalyviams. Be to atstatymo darbai kainavo daugiau kaip tūkstantį eurų. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala vir­šija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio administracinio nusižengimo esmė - tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Pažy­mi, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia - tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu. L. T. po atsitrenkimo į stulpą, jį nusifotografavo, bei nepranešęs nei nukentėju­siam, nei policijai, tiesiog išvažiavo. T.y. jis suprato, kad atsitrenkė ir padarė žalą tretiesiems asmenims, tačiau vis vien priėmė sprendimą išvažiuoti, tokiu būdu apsunkinant įvykio tyrimą, kuris buvo ištirtas tik atsitiktinio liudininko dėka.

Teismo posėdyje L. T. skundą palaikė jame nurodytais argumentais ir motyvais. Nurodė, kad automobiliu atsirėmė į apšvietimo stulpą. Suprato, kas atsitiko, nufotografavo įvykio vietą. Matė, kad stulpas šiek tiek pasviro, gal keliais laipsniais. Matė, kad niekam grėsmės nesukėlė ir išvažiavo. Nepagalvojo, kad padarė blogai. Aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad prie Žirmūnų g. 12 namo nėra privažiavimo, todėl pažeidžiant taisykles, privažiuoja arčiau namo, kad toli nereikėtų nešioti prekių. Važiuojant atbulai atsirėmė į stulpą. Mašinai nieko neatsitiko, nufotografavo stulpą, kad turėtų, ką parodyti. Tai įvyko apie 20 val. Toliau tęsė darbą. Faktiškai tuo metu jau baiginėjo darbą. Sekančią dieną nepagalvojo, kad reikia pranešti policijai. Pagal Kelių eismo taisykles apie įvykį reikia pranešti per 3 dienas, nežinojo per kiek laiko reikia reikia pranešti policijai apie įvykį. Tuo metu tai buvo dar naujas darbas, įtampa, daug užsakymų, nepagalvojo apie atsakomybę. Važiuodamas atbulas atsirėmė į apšvietimo stulpą, stulpo remonto sąmatos nematė.

Teismo posėdžio metu pateikus L. T. sąmatą, kurioje nurodyta, kad apšvietimo stulpo atstatymas kainuoja 1154 eurus, L. T. paaiškino, kad prašo veiką perkvalifikuoti iš pabėgimo iš įvykio vietos. Pripažįsta, kad buvo nusižengimas, bet kiti padaro sunkesnius nusižengimus ir gauna mažesnę baudą. Mano, kad yra nubaustas per griežtai. Stulpas gal buvo nenaujas, kad vos užkliudžius, pasviro. Mašinai nieko neatsitiko. Be to, kažin ar iš tikrųjų tokia žala padaryta. Prašo perkvalifikuoti jo veiką į kitą ANK straipsnį, kur numatytos mažesnės baudos. 1100 eurų man labai didelė bauda. Yra studentas, mokosi (duomenys neskelbtini) kurse, neturi tėvų, situacija sudėtinga, jo darbo užmokestis apie 600 eurų, moka už buto nuomą. Prašo panaikinti nutarimą arba sumažinti baudą. Taip pat nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), iš kariuomenės gaunu maždaug 200 eurų. Jeigu veika nebus perkvalifikuota, prašo sumažinti baudą, išdėstyti jos mokėjimą dalimis.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla buvo išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju L. T. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, bei 417 straipsnio 7 dalį (pažymint, kad tai iki 2020-01-01 redakcija), ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu jam paskirta subendrinta 1100 EUR bauda. Taip pat jam inkriminuoti KET 9, 124, 126 ir 222 punktų pažeidimai.

KET 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 124 punkte nurodyta, kad Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose.

KET 126 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

Taip pat KET 222 punktas nurodo, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Nors pareiškėjas nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad jis neturėjo tyčios pasišalinti, kad pranešti policijai apie įvykį planavo per tris dienas, tuo tikslu nufotografavęs stulpą, tęsė toliau darbą, tačiau tokie jo parodymai vertintini kritiškai. Iš esmės jis neginčija aplinkybės, kad važiuodamas šaligatviu atsirėmė į apšvietimo stulpą, kuris kiek palinko, tačiau jo manymu, pažeidimas minimalus, neįtakojo aplinkinių saugumo, be to galimai žalos dydis yra daug mažesnis, nes stulpas gal buvo nenaujas, kad vos užkliudžius, pasviro. Pareiškėjo teigimu, apie minėtą eismo įvykį jis ruošėsi pranešti policijai per 3 darbo dienas, tačiau jam net nesibaigus gavo pareigūnės pranešima pasiaiškinti dėl 2022-01-21 padaryto pažeidimo.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad L. T. kaltė įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Iš byloje esančio vyriausiojo patrulio M. U. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio nustatyta, kad 2021-01-21 patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. M. apie 19.59 val. gavo nurodymą iš VPK OVS vykti į eismo įvykio vietą Žirmūnų g. 12, Vilniuje. Nurodytoje vietoje rado apgadintą apšvietimo stulpą Nr. 239. Pranešėjas A. D. paaiškino, kad būdamas savo bute pastebėjo per virtuvės langą, kad ant šaligatvio stovi įmonės „(duomenys neskelbtini)“ autobusiukas, kuris įsirėmęs į apšvietimo stulpą Vairuotojas buvo išlipęs iš transporto vietos, apžiūrėjo apgadinimus, nufotografavo ir išvažiavo iš įvykio vietos. Automobilio įvykio vietoje jau nebuvo, buvo pasišalinęs. Automobilio įvykio vietoje ar kito automobilio paliktų pėdsakų, šukių ar dalių nėra. Įvykio vietoje pastebėta viena vaizdo įrašymo kamera, tačiau nepavyko išsiaiškinti kam ji priklauso. Atvažiavo „Vilniaus gatvių apšvietimai“, kuriai priklauso šis stulpas, atsakingas asmuo, šį apžiūrėjo, įteikta pažyma dėl eismo įvykio (b.l. 15).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta eismo įvykio vieta - Žirnių g. 12, Vilniuje, joje nurodyta automobilio ratų padangų vėžės, apgadintas stulpas Nr. 239, bei apšvietimo stulpas su vaizdo stebėjimo kamera. (b.l. 16).

A. D. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2022-01-21 apie 19.45 val. jis per savo buto langą pamatė įsirėmusį į apšvietimo stulpą „(duomenys neskelbtini)“ autobusiuką, jis buvo atsirėmęs galu. Išlipęs vairuotojas nufotografavo nulinkusį stulpą ir nuvažiavo, numerio nematė. Automobilis stovėjo ant šaligatvio, jis paskambino policijai (b.l. 18).

Bylose pateiktose fotonuotraukose užfiksuotas (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jau pasitraukęs nuo palinkusio stulpo (b.l. 4, 5, 19), taip pat nufotografuota automobilio galinė dalis (b.l. 20).

Iš UAB „Vilniaus apšvietimas“ pateiktos lokalinės sąskaitos matyti, kad 2022-01-21 numuštos atramos Nr. 239) atstatymas, adresu Žirmūnų 12, Vilniuje kainos 1154,96 eurų (b.l. 22-23).

Teismas taip pat atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad pagal KET nuostatas, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, jeigu: Eismo įvykio metu žuvo arba buvo sužeistas žmogus, arba Padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis 3 darbo dienas pranešti apie eismo įvykį policijai visiškai nepagrįsti, nes šios 3 darbo dienos skirtos transporto priemonės valdytojui, kuris privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 5 punktas).

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. T. padarė minėtus administracinius nusižengimus, kai jis, 2022-01-21 apie 19.53 val. Žirmūnų g. 12 Vilniuje, vairuodamas automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš važiuodamas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas šaligatviu buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą, t.y. padarė eismo įvykį (tokiu būdu pažeidė KET 9, 124, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje), iš eismo įvykio vietos pasišalino, o eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (tokiu būdu pažeidė KET 222 punkto reikalavimus) ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje). ANK 46 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Toks pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu. Tačiau L. T., atsitrenkęs į stulpą, kuris palinko, jį nusifotografavęs, iš įvykio vietos išvažiavo nepranešęs nei policijai, nei nukentėjusiajam. Jis suvokė kad padarė žalą, tačiau išvažiavo. Atsižvelgiant į visa tai, L. T. veiksmai kvalifikuoti teisingai.

Tačiau skundžiamu nutarimu L. T. skirta nuobauda - 120 eurų bauda už ANK 417 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2020-01-01), t.y. ne pagal pažeidimo metu galiojusią teisės normą. Nutarime minimoje ANK normoje, buvo numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1, 4, 6 dalyse nurodytus veiksmus, padarytus keleivius keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais vežančio asmens.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs byla dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje apylinkės teismas priima sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis tesiės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, turi teisę pakeist administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą.

Tiek 2022-02-10 administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame Nutarime nurodyta, kad jis nurodytomis aplinkybėmis prieš važiuodamas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas šaligatviu buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą, t.y. padarė eismo įvykį. Šiais veiksmais L. T. kaltinamas pažeidęs ir KET 124 punktą, numatantį kad Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu <...>. Šios aplinkybės, kad važiavo šaligatviu neneigia nei pats L. T., ir tai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Šiuo atveju nutarime nurodytas KET punktas, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnio dalį, numatančią administracinę atsakomybę už šią veiką. Todėl L. T. nutarime paminėtus veiksmus, t.y. KET 124 punkto pažeidimą, teismas vertina kaip ANK 417 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį nusižengimą, kuris numato atsakomybę už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, <...>, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku <...>.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir sumažinti paskirtą baudą, tai pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro už pastaruosius 5 metus, L. T. net 7 kartus baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, iš esmės pripažįsta nusižengimų padarymo aplinkybes, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe tik nesutinka su jų teisiniu vertinimu. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šias nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad L. T. už jo padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje paskirtos administracinės nuobaudos nėra per griežtos.

Tačiau teismas visgi atsižvelgia į tai, kad L. T. yra pakankamai jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), dirba, jo gaunamos pajamos sudaro apie 600-800 eurų, taip pat jis turi mokėti už būsto nuomą, studijuoja, yra (duomenys neskelbtini), neturi galimybės gauti iš artimųjų finansinės paramos. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti paskyrus L. T. mažesnę nei minimalią baudą, numatytą ANK 426 straipsnio sankcijoje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-03-24 nutarimas Nr. 10-ANR_N-6021-2022 keistinas dalyje, kurioje L. T. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą skirta 1100 eurų bauda, skiriant švelnesnę nei minimali sankcijoje numatyta bauda. Taip pat naikintinas nutarimas dalyje dėl nuobaudos skyrimo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį (redakcija galiojusi iki 2020-01-01), kuriuo skirta 120 eurų bauda, ir L. T. veiką perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir skirti naują minimalią sankcijoje numatytą baudą. Taip pat naikintinas nutarimas dalyje, kurioje vadovaujantis ANK 38 straipsniu L. T. buvo paskirta subendrinta nuobauda -1200 eurų. Atsižvelgiant į L. T. prašymą, jo turtinę padėtį, skiriamos baudos dydį, paskirtos galutinės baudos mokėjimą išdėstyti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 675 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. T. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-03-24 nutarimą Nr. 10-ANR_N-6021-2022 pakeisti dalyje, kurioje L. T. už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą skirta administracinė nuobauda - 1100 eurų bauda ir paskirti L. T. 800 eurų baudą už ANK 426 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-03-24 nutarimą Nr. 10-ANR_N-6021-2022 panaikinti dalyje, kurioje L. T. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje (redakcija galiojusi iki 2020-01-01) numatytą nusižengimą skirta administracinė nuobauda - 120 eurų bauda, pripažinti L. T. padariusį administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 eurų baudą.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-03-24 nutarimą Nr. 10-ANR_N-6021-2022 panaikinti dalyje, kurioje L. T. už ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje (redakcija galiojusi iki 2020-01-01) paskirta subendrinta 1100 eurų bauda.

Kitoje dalyje (dėl nuobaudos skyrimo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalų) nutarimą palikti nepakeistą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, subendrinti L. T. paskirtas baudas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį subendrinti ir skirti jam galutinę administracinę nuobaudą - 800 eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti L. T. paskirtos 800 € (aštuonių šimtų eurų) baudos mokėjimą 10 mėnesių laikotarpiui, sumokant kas mėnesį po 80 € (aštuoniasdešimt eurų), nurodant, kad pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 22156024246.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.