- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-506-413/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00073-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos, M. S.
- Ieškovas
- A. M. K.
- Atsakovas
- J. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3112-955/2023, pagal ieškovo A. M. K. ieškinį atsakovei J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys M. S., Kauno miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. K. teismui pateiktu ieškiniu prašė nutraukti santuoką tarp A. M. K. ir J. V. (S.), įregistruotą (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini) (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netaikyti susitaikymo termino, palikti ieškovui jo prigimtinę pavardę K., atsakovei – V..
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nutraukė J. S. (V.) ir A. M. K. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini)), pripažindamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikdamas šalims po santuokos nutraukimo jų santuokines pavardes: ieškovui – K., atsakovei – V. (S.).
Šalies argumentai
3. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija 2024 m. sausio 4 d. pateikė teismui pareiškimą, prašydama išaiškinti 2023 m. spalio 25 d. teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir pasisakyti:
3.1. Kaip byloje priimto sprendimo pagrindu įregistruoti santuokos, kuri nėra įtraukta į apskaitą Lietuvos Respublikoje, nutraukimą?
3.2. Ar antroji santuoka turėtų būti laikoma anuliuota minimo sprendimo pagrindu dėl galimai pažeisto monogamijos principo, ar antroji santuoka yra galiojanti ir jokie civilinės būklės akto keitimai neturėtų būti daromi?
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo netenkino.
5. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir nedviprasmiška, joje nurodyta tarp kokių šalių nutraukiama santuoka, kur ji buvo sudaryta ir įregistruota, dėl kieno kaltės ji nutraukiama, taip pat nurodytos pavardės, kurios paliekamos sutuoktiniams po santuokos nutraukimo. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo iš esmės prašo teismo išaiškinti civilinės metrikacijos įstaigų vidinę darbo tvarką, registruojant santuokas/ištuokas. Anot teismo, šiam klausimui spręsti yra priimtas specialusis teisės aktas – Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, kuriuo trečiasis asmuo ir privalo vadovautis. Teismas, aiškindamas neaiškų sprendimą, konsultacijų, kaip turėtų būti įvykdomi teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti įpareigojimai, neteikia.
6. Pasisakydamas dėl trečiojo asmens prašymo pateikti išaiškinimą, ar antroji santuoka turėtų būti laikoma anuliuota minimo sprendimo pagrindu dėl galimai pažeisto monogamijos principo, ar vis tik antroji santuoka yra galiojanti ir jokie civilinės būklės akto keitimai neturėtų būti daromi, teismas pažymėjo, kad teismo sprendimo neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų, kadangi tai nesuderinama su sprendimo (nutarties) išaiškinimo instituto paskirtimi. Teismas negali sprendimo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, teismas taip pat negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo, nes kitaip būtų sudarytos prielaidos abejoti, ar toks teismo procesinis sprendimas nėra priimtas kitais motyvais, nei buvo išdėstyti iš karto jį priėmus. Minėtu atveju byloje nebuvo sprendžiamas atsakovės J. S. (V.) antrosios santuokos teisėtumo klausimas, todėl teismas nurodė, kad šiuo klausimu jis negali pasisakyti. Atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo, kaip civilinės būklės aktus registruojanti institucija, manydama, kad buvo pažeisti monogamijos principai, gindama viešąjį interesą turi teisę kreiptis į prokuratūrą ar kitas teisėsaugos institucijas.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Apeliantė siekia vykdyti įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą, tačiau paaiškėjus aplinkybei, jog teismo sprendimu nutraukta santuoka yra sudaryta užsienio valstybėje ir nėra įtraukta į apskaitą, savivaldybė negali parengti įrašą dėl jos nutraukimo, juolab, kad J. S. (V.) (duomenys neskelbtini) yra įregistravusi santuoką su kitu asmeniu – M. S.. Atitinkamai buvo kreiptasi į bylą nagrinėjusį teismą, kad šis išaiškintų, kaip turėtų būti vykdomas šioje byloje priimtas teismo sprendimas.
7.2. Teismas įtraukdamas M. S. į bylą de facto pripažino, jog J. V. galimai pažeidė monogamijos principą, sudarydama santuoką su kitu asmeniu, kai dar nebuvo išsituokusi su pirmuoju sutuoktiniu – ieškovu, tokiu būdu teismas pripažino savivaldybės keltą klausimą dėl monogamijos principo pažeidimo. Todėl, apeliantės nuomone, teismas turėjo teisinį pagrindą ir netgi pareigą pasisakyti, kaip turėtų būti vykdomas teismo sprendimas, kad ateityje nekiltų konfliktinių situacijų ar nesusipratimų.
7.3. Teismas teisingai nurodė, kad yra priimtas specialusis teisės aktas – Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, kuriuo trečiasis asmuo ir privalo vadovautis, tačiau, pagal šias taisykles užsienio valstybėse įregistruotos santuokos įtraukiamos į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje Lietuvoje sudarant santuokos sudarymo įrašą. Nutraukiant ieškovo ir atsakovės Airijos Respublikoje sudarytą santuoką, kai jų sudarytos santuokos įtraukimas į apskaitą Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoje nebuvo atliktas, reiškia, kad neturint registruotų duomenų apie šalių santuoką, į apskaitą negali būti įtrauktas ir santuokos nutraukimas. Juolab, kai atsakovė, pažeisdama monogamijos principą, yra sudariusi antrą santuoką, kurios laikas persidengia su pirmąja jos santuoka ir kurios ištuokos data būtų laikoma teismo sprendimo data.
7.4. Šeimos bylose turi būti išsprendžiami visi reikalavimai, visi ginčytini klausimai bei aspektai, kad būtų aiškus šalių elgesys ir nebūtų ginčų ateityje vykdant įsipareigojimus ir pan. Todėl ir nagrinėjamoje situacijoje teismas, būdamas aktyvus ir gavęs suinteresuoto asmens prašymą, turėjo išaiškinti, kaip turėtų būti vykdomas 2023 m. spalio 25 d. sprendimas, kad būtų užtikrinamas viešasis interesas, o teismo sprendimas įvykdytas tinkamai, tačiau teismas atsisakė tą daryti.
8. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Šiuo atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 25 d. sprendimu patenkino ieškovo A. M. K. ieškinį, nutraukė ieškovo ir atsakovės J. S. (V.) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini)), pripažindamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir palikdamas sutuoktiniams jų santuokines pavardes: ieškovui – K., atsakovei – V. (S.).
11. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija teismui pateiktu prašymu prašė išaiškinti 2023 m. spalio 25 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodyti:
11.1. Kaip byloje priimto sprendimo pagrindu įregistruoti santuokos, kuri nėra įtraukta į apskaitą Lietuvos Respublikoje, nutraukimą.
11.2. Ar antroji santuoka turėtų būti laikoma anuliuota minimo sprendimo pagrindu dėl galimai pažeisto monogamijos principo, ar vis dėl to antroji santuoka yra galiojanti ir jokie civilinės būklės akto keitimai neturėtų būti daromi.
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.
13. Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).
14. Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi yra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose konstatuojama, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti savo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016 5 punktas).
15. Susipažinus su Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3112-955/2023 ir jo rezoliucine dalimi galima daryti išvadą, kad tiek sprendimas, tiek jo rezoliucinė dalis yra aiškūs ir suprantami. Sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota taip pat suprantamai ir nedviprasmiškai, joje aiškiai nurodyta, kad yra nutraukiama J. S. (V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir kokios šalims pavardės paliekamos po santuokos nutraukimo. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir įgijęs res judicata galią (CPK18 straipsnis). Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
16. Kaip nurodo Kauno miesto savivaldybės administracija, ji siekia vykdyti įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą, tačiau paaiškėjus, kad teismo sprendimu nutraukta santuoka yra sudaryta užsienio valstybėje ir ji nėra įtraukta į apskaitą Lietuvos Respublikoje, apeliantė negali parengti įrašą dėl jos nutraukimo. Tai reiškia, kad apeliantei pats teismo sprendimas yra aiškus, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos bylos objektu, neaiški tokio sprendimo tolimesnė įgyvendinimo (įregistravimo) tvarka.
17. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, santuokos nutraukimo registravimo tvarką reglamentuoja specialusis teisės aktas – Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurios nustato civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką, kitų šiose taisyklėse nurodytų civilinės metrikacijos įstaigų paslaugų teikimo tvarką. Taigi, apeliantė, vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, turi vadovautis minėtomis Taisyklėmis. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad aiškindamas savo sprendimą, teismas negali teikti dalyvaujantiems byloje asmenims konsultacijas, kaip turėtų būti vykdomi teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti įpareigojimai.
18. Pasisakant dėl apeliantės antrojo klausimo – ar antroji santuoka turėtų būti laikoma anuliuota minimo sprendimo pagrindu dėl galimai pažeisto monogamijos principo, ir ar antroji santuoka yra galiojanti ir jokie civilinės būklės akto keitimai neturėtų būti daromi, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad santuoką negaliojančia pripažįsta tik teismas (CK 3.37 straipsnio 2 dalis) CPK IV dalies XIX skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka, t. y. ginčo teisenos tvarka.
19. Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu buvo pažeistos CK 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos, taip pat CK 3.39 ir 3.40 straipsniuose nustatytais pagrindais arba jeigu vienas iš norinčių tuoktis nepranešė kitam apie tai, kad jis serga lytiškai plintančia liga arba AIDS (CK 3.37 straipsnio 1 dalis). Sudaręs santuoką ir jos įstatymų nustatyta tvarka nenutraukęs asmuo negali sudaryti kitos santuokos (CK 3.16 straipsnis). Santuoka, sudaryta pažeidžiant CK 3.16 ir 3.17 straipsniuose nustatytas santuokos sudarymo sąlygas, gali būti pripažinta negaliojančia pagal sutuoktinio, nežinojusio apie kliūtis santuokai sudaryti, prokuroro arba bet kurio kito asmens, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti santuoka, ieškinį (CK 3.38 straipsnio 1 dalis).
20. Iš aptartų teisės normų akivaizdu, jog Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimas negali būti pagrindas anuliuoti kitą J. S. (V.) santuoką, nes, kaip nurodyta prieš tai, tam yra būtinas teismo sprendimas, ką ir nurodė skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas. Taigi, apeliantei yra išaiškinta, kaip ji gali tinkamai ir pagal teisės aktų reikalavimus įgyvendinti savo, kad civilinės būklės aktų registratoriaus funkcijas.
21. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su teismo sprendimo išaiškinimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.