Kauno apygardos teismo nutartis

procesinių sprendimų kategorijos: 27.1; 27.5; 121.15; 121.21.

2011 m. vasario 8 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant ieškovui D. E. M. ir atsakovės UAB „Svena“ atstovui N. V., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno m. apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-452-451/2010 pagal ieškovo D. E. M. ieškinį atsakovei UAB „Svena“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo

Teismas neišklausė parodymų liudytojos R. Ž., kuri, būdama ieškovo įgaliotu asmeniu, 2009-04-02 kreipėsi į atsakovę dėl 2003-2008 m. protokolų, juos gavo 2009-05-18 ir galėjo paliudyti jų išreikalavimo ir gavimo aplinkybes, be to, kuri 2009-04-23 kreipėsi į VĮ Registrų centrą, iš kur gavo atsakovės 2007 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, bendrovės vadovo VĮ Registrų centrui pateiktus kaip patvirtintus (b. 1. 38, 39, 40), nors 2008-04-30 vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime finansinė atskaitomybė bei pelno (nuostolių) ataskaita nebuvo patvirtinta. Atsakovės atstovo teiginys, kad finansinės ataskaitos VĮ Registrų centrui buvo pateiktos nepatvirtintos, neatitinka tikrovės, nes CK 2.66 str. 4 d., ABĮ 58 str. 3 d. nustato, kad Juridinių asmenų registrui pateikiami įmonių metinės finansinės atskaitomybės dokumentai kiekvienais metais per 30 dienų nuo momento, kai juridinis asmuo juos patvirtina akcininkų susirinkime. Nepatvirtintų ataskaitų VĮ Registrų centras nepriima. Ieškovo įgalioto asmens R. Ž. pastabose ir pasiūlymuose dėl 2009-04-30 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo (b. l. 41) taip pat nurodoma, kad atsakovės direktorius protokole neteisingai nurodė save kaip vienbalsiai akcininkų išrinktą susirinkimo pirmininką, nors visuotinio akcininkų susirinkimo jis nebuvo rinktas susirinkimo pirmininku. Teismas atsisakė priimti iš ieškovo įrodymus, patvirtinančius, kada atsakovė išsiuntė 2003-2008 m. vykusių visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus, nors savo atsiliepime į ieškinį atsakovė neginčijo, kad šiuos dokumentus išsiuntė (b. l. 18-21). Gavęs atsakovės atsiliepimą į ieškinį, ieškovas tai suprato kaip dokumentų pateikimo fakto pripažinimą ir to fakto papildomai neįrodinėjo, tačiau nagrinėjant bylą atsakovė pareiškė, kad nėra įrodymų dėl šių dokumentų. Ieškovas norėjo pateikti dokumentus teismui (atsakovės 2009-04-14 ir 2009-05-08 lydraščius „Dėl dokumentų pateikimo“ bei voką su pašto žyma), tačiau teismas jų nepriėmė, teigdamas, kad per vėlu, o vėliau sprendime parašė, kad nėra įrodymų, jog apie ginčijamus sprendimus ieškovas sužinojo tik 2009-04-18, bet pats teismas, prieš tai atsisakęs priimti tai patvirtinančius įrodymus, nesiekė nustatyti aplinkybių, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, nes formalus atsisakymas priimti minėtus įrodymus, kurie patvirtintų ieškovo išsakytas aplinkybes, iš pradžių neneigtas ir atsakovės, sutrukdė teismui užtikrinti išsamų bylos aplinkybių nustatymą ir priimti teisingą sprendimą (minėti įrodymai pateikti kartu su apeliaciniu skundu). Neleidžiant ieškovui paaiškinti išsakytų argumentų ir neišklausant liudytojos, nebuvo galima atskleisti bylos esmės ir nustatyti materialios tiesos. Nagrinėjant klausimą dėl 2006-06-28 atsakovės įstatų redakcijos, teismo teiginys, kad ieškovas nenurodo, kaip konkrečiai įstatų pakeitimas gali turėti įtakos jo, kaip akcininko, teisėtų interesų pažeidimui, kaip yra išplėstos direktoriaus teisės, neatitinka tikrovės. Ieškovas kaip tik nurodė (b. 1. 35-37), kad nors minėta įstatų redakcija ir neprieštaravo jos priėmimo metu galiojusioms ABĮ nuostatoms, tačiau teismas neteisingai įvertino aplinkybę dėl naujai patvirtintos įstatų redakcijos, palyginus ją su ankstesne įstatų redakcija, kuri prieštaravo ieškovo, kaip bendrovės akcininko, interesams, tai, kad naujojoje įstatų redakcijoje buvo panaikinta įtvirtinta svarbi akcininko teisė, nes akcininkas neteko teisės sprendžiant klausimus dėl įmonės ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, tai reiškia, kad bet kokio dydžio įmonės turto, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos, laidavimo ar garantavimo įmonės turtu dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo (Įstatų 37.10, 37.11, 37.12). Absoliučios teisės sprendžiant klausimus dėl bendrovės turto bendrovės direktoriui ankstesnė įstatų redakcija nenumatė. Kitokia akcininkų informavimo apie šaukiamus susirinkimus tvarka naujoje įstatų redakcijoje taip pat netenkino apelianto, nes naujojoje įstatų redakcijoje nustatyta net trejopa bendrovės pranešimų skelbimo tvarka „arba“ (nors ankstesnėje įstatų redakcijoje buvo nustatyta ir jau nusistovėjusia praktika tapusi tvarka - skelbtinus pranešimus siųsti paštu registruotu laišku arba įteikti kiekvienam akcininkui pasirašytinai, kas garantavo, kad akcininkas tikrai bus informuotas). Bendrovės vadovo nuožiūrai paliktas alternatyvos pasirinkimas informuojant akcininkus gali ateityje neužtikrinti sužinojimo apie visuotinių susirinkimų šaukimą. Taip pat naujoje įstatų redakcijoje nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą gali pasirašyti vienas susirinkimo pirmininkas, kai ankstesnėje įstatų redakcijoje buvo nustatyta, kad „<...> kai į visuotinį akcininkų susirinkimą atvyko mažiau kaip trys akcininkai (...) akcininkų registravimo sąrašą ir visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą pasirašo kiekvienas į visuotinį akcininkų susirinkimą atvykęs akcininkas“ (Įstatų 4.1 p.), ši nuostata tapo ypač aktuali, kai atsirado ieškovo nepasitikėjimas direktoriaus veiksmais. Įstatyme buvo įtvirtintos alternatyvos, dėl kurių akcininkai galėjo apsispręsti. Jeigu akcininkai visai nesvarstė pasirinkimo galimybės, tai bendrovės direktoriaus sprendimas, nesant akcininkų nurodymo veikti savo nuožiūra, reiškia nusprendimą už akcininkus, t. y. nusprendimo teisės pasisavinimą. Jeigu akcininkai galėjo naujoje įstatų redakcijoje numatyti kontrolės galimybę turto dalies pardavimui, bet šios galimybės nesprendė, tai tokio turinio įstatų formavimas be pagrindo apribojo ieškovo teises pasirinkti: taikyti kontrolę turto pardavimo atveju ar jos netaikyti. Nauji įstatai visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo aptarti ir suderinti ir dėl jų nebuvo balsuojama, šis klausimas iš viso nebuvo svarstomas. Teismas nevertino to, kad buvo neteisėti veiksmai - akcininkai nesvarstė ir nesuderino įstatų turinio, dėl įstatų nebalsavo, nors bendrovės direktorius protokole įrašė, kad akcininkai balsavo už naują įstatų redakciją ir šiuos įstatus įregistravo. LAT 2007-11-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2007 pasisakė dėl akcininko teisių pažeidimo keičiant įstatus, kai į naujus įstatus perkeliama visa, kas reglamentuota įstatymo, nors įstatyme įtvirtintos alternatyvos, dėl kurių akcininkai galėjo apsispręsti. Byloje svarbu tai, kad, jeigu teismas įvertintų ieškovo balsavimą (50 proc. „prieš“), bendrovės įstatai tokia redakcija nebūtų priimti, bet atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju nauji įstatai nebuvo svarstomi, dėl įstatų net nebuvo balsuojama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad privačių juridinių asmenų įstatai pagal teisinę prigimtį yra sandoriai, jiems taikomi bendrieji civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai, tarp jų - sutarties laisvės principas; įstatai išreiškia privataus juridinio asmens dalyvių valią suvienyti interesus ir kapitalą bendram tikslui (LAT 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2008). Naujieji įstatai nebuvo viešai naudojami ir nuo ieškovo buvo slepiami (b.1.73, 75, 86). Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai atmetė liudytojos R. Ž. parodymus, akcentuodamas, kad ši liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi. Teismo įsitikinimas, kad ieškovas labiau tikėtina, jog elgėsi kaip neprotingas, sau kenkiantis žmogus, balsuojantis „už“ sau nepalankius sprendimus, negu, kad žmogus, ginantis savo interesus ir balsuojantis „prieš“ sau nepalankių sprendimų priėmimą, neatrodo logiškas. LAT yra pasisakęs, kad „<...> bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų bei protingumo kriterijų. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir civilinio proceso dalyvių elgesio motyvus. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan.“ Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (CPK 159 str., 179 str. 1 d., 225 str.) (LAT 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2004-12-30 LAT Senato nutarimas Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“). Teismo posėdžiuose nedalyvavo atsakovės direktorius N. V., dėl kurio nesąžiningų veiksmų ir iškilo būtinybė ieškovui kreiptis į teismą. Teismas net du kartus atidėjo bylos svarstymą, nes į teismo posėdį neatvyko N. V.. Pirmą kartą 2010-02-03 atsakovės atstovui teismo paprašius atidėti posėdį, nes svarstant bylą nori dalyvauti atsakovės direktorius N. V., teismas įpareigojo užtikrinti N. V. dalyvavimą kitame teismo posėdyje (b. l. 55), tačiau 2010-03-19 teismas vėl turėjo atidėti bylos nagrinėjimą atsakovės atstovo prašymu, nes negalėjo atvykti direktorius N. V., savo prašymą motyvuodamas tuo, kad be atsakovės direktoriaus N. V. nebūtų galimybės nustatyti svarbių faktinių aplinkybių (b. l. 58). Į paskirtą teismo posėdį 2010-05-05 direktorius N. V. taip pat neatvyko, todėl galima teigti, kad atsakovės direktorius N. V. vengė dalyvauti teisme nagrinėjant bylą. Teismo posėdžio metu ieškovui nebuvo leidžiama plačiau paaiškinti ieškinyje ir papildomuose įrodymuose ir argumentuose (b. l. 35-37) nurodytų aplinkybių, buvo ribojama baigiamoji kalba, kuria ieškovas norėjo įvertinti nustatytus ir ištirtus įrodymus bei formuluoti savo požiūrį į tarp šalių, t. y. ieškovo ir atsakovės susiklosčiusius teisinius santykius, tokiu būdu buvo pažeistos CPK 253 str. nuostatos. Nebuvo išklausyti liudytojos parodymai, o liudytoja iš karto turėjo atsakinėti į klausimus (CPK 192 str. 5, 6 p.), todėl liudytoja negalėjo pasakyti visų žinomų aplinkybių, susijusių su šia byla. Stengiantis atsakovei argumentuoti ir pateisinti nesąžiningą atsakovės elgesį surašant protokolus, keičiant balsavimo rezultatus, teikiant juridinių asmenų registrui atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo nepatvirtintas finansines ataskaitas, buvo imtasi įrodinėti, kad ieškovas ar jo įgaliotas asmuo neatvyksta pasirašyti protokolų. Surašytas 2009-06-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l.46) tarsi turėjo tai paliudyti, tačiau teismas visai nevertino to fakto, kad ieškovas dirbo UAB ,,Svena“, jo ir bendrovės darbo vietos buvo tame pačiame kabinete, kuriame ir vykdavo visuotiniai susirinkimai, kad kiekvieną darbo dieną ieškovas ir atsakovės direktorius matydavosi, todėl nelogiška buvo teigti, kad ieškovas neatvykdavo pasirašyti protokolų. Laišku išsiųstas atsakovės kvietimas atvykti pasirašyti protokolą ieškovo įgaliotam asmeniui R. Ž. pašto operatorės A. V., pažeidžiant pašto siuntų pristatymo taisykles (b. l. 62-64), buvo užlaikytas tiek, kad iki 2009-06-30 nepasiektų adresato. Taip norėta pateisinti faktą, kad protokolus buvo priverstas pasirašyti tik vienas bendrovės direktorius, nes kitas akcininkas neatvykdavo jų pasirašyti. Atsakovės atstovas, atsakydamas į klausimą, kodėl reikėjo keisti bendrovės įstatus, atsakė, „įstatai pakeisti, kad būtų patogiau dirbti, nes ieškovo neįmanoma prisikviesti pasirašyti protokolo“ (b. l. 75), tai reiškia, kad protokolus galėtų pasirašyti vienas direktorius. Šis argumentas neįtikinamas, nes, kaip minėta, visuotiniai akcininkų susirinkimai vykdavo ieškovo kabinete, ten pat buvo ir direktoriaus darbo vieta. 2004-12-23 redakcijos įstatų priėmimo protokolą pasirašė abu akcininkai (b. l. 7-8), kuriuose ir buvo įtvirtinta tvarka protokolą pasirašyti visiems dalyvavusiems susirinkime akcininkams. 2005-2007 m. vykusių visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai pasirašyti vieno atsakovės direktoriaus N. V., nes balsavimo rezultatai ir sprendimai nebuvo priimtini direktoriui, todėl juos reikėjo pakeisti ir protokolus pasirašyti vienam. Teismas neįvertino aplinkybių, kad sprendimai, priimtini tik vienai pusei, negalėjo būti priimti vienbalsiai. Toks teismo sprendimas gali formuoti žalingą praktiką, pateisinančią vadovų veiksmus nuspręsti už akcininkus, nepaisyti akcininkų valios, savo nuožiūra surašyti visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus, nesilaikyti įstatymų ir bendrovės įstatų.

Dėl ieškinio senaties termino

Ieškinio senaties termino pradžią reguliuoja tiek CK 1.127 str., tiek ABĮ 19 str., kuriuose nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo (subjektyvusis kriterijus) arba turėjo sužinoti (objektyvusis kriterijus) apie savo teisės pažeidimą. Teismas, iškilus klausimui dėl datos, kada ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą, pastarajam norint pateikti atsakovės išsiųstą dokumentų lydraštį ir voką su pašto žyma, atsisakė priimti, kaip pavėluotai teikiamą. Kadangi protokolai išsiųsti 2009-04-14, gavimo žyma ant voko 2009-04-16, o ieškinys įregistruotas 2009-05-15, todėl ABĮ 19 str. 10 d. nustatytas 30 d. sprendimų apskundimo terminas nebuvo pažeistas.

Dėl ieškinio senaties termino. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad „siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.“ Siekiant užtikrinti civilinio proceso koncentraciją ir operatyvumą (CPK 7 str.), įstatyme yra įtvirtinta tam tikra įrodymų pateikimo teismui tvarka ir terminai. Remiantis CPK 135 str. 2 d., prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Šios procesinės pareigos nesilaikymo pasekmės yra numatytos CPK 181 str. 2 d., t. y. teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Pats apeliantas apeliaciniame skunde patvirtina, kad „gavęs atsakovės atsiliepimą į ieškinį, ieškovas tai suprato kaip dokumentų pateikimo fakto pripažinimą, nes savo atsiliepime neginčijo dokumentų išsiuntimo fakto, todėl papildomai šio fakto neįrodinėjo, tačiau nagrinėjant bylą atsakovui pažymėjus, kad nėra įrodymų dėl šių dokumentų, jis norėjo pateikti šiuos dokumentus teismui“. Taigi matyti, kad galimai dėl netinkamo ieškovo teisės į teisinę gynybą įgyvendinimo ir jo paties kaltės šie dokumentai (atsakovės 2009-04-14 ir 2009-05-08 raštai „dėl dokumentų pateikimo“) nebuvo pateikti teismui kartu su ieškiniu, todėl teismas turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti priimti tokius įrodymus. Be to, remiantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, todėl ieškovas turėjo suprasti, kad teigdamas, jog apie Protokolus sužinojo tik 2009-04-18, privalo šią aplinkybę įrodyti tinkamais įrodymais. Apeliantas, dalyvavęs atsakovės akcininkų susirinkimuose, kuriuose priimtus nutarimus ginčija, turėjo teisę pasinaudoti ABĮ 29 str. 4 d. numatyta teise susipažinti su susirinkimų protokolais ir per 3 dienas nuo susipažinimo su juo, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, raštu pateikti savo pastabas ar nuomonę dėl protokole išdėstytų faktų ir protokolo surašymo bei pasinaudoti ABĮ 19 str. 10 d. numatyta teise paduoti ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo per 30 dienų nuo tos dienos, kurią turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, tačiau nebuvo rūpestingu ir atidžiu teisinių santykių dalyviu, laiku nesikreipė dėl Protokolų gavimo, neišreiškė savo nuomonės dėl neva juose padarytų pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad pats apeliantas patvirtina, kad „šalių tarpusavio santykiai buvo įtempti paskutinis kelis metus“, todėl akivaizdu, kad apeliantas, manydamas, kad atsakovės vadovas yra neigiamai nusiteikęs jo atžvilgiu, kaip tik turėjo dar labiau domėtis savo kaip akcininko teisėmis ir interesais.

Dėl įrodymų pateikimo. Pagal CPK 306 str. 3 d. kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio CPK 314 str., ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Remiantis CPK 314 str., apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip minėta, teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto pavėluotai pateiktus įrodymus - atsakovės 2009-04-14 ir 2009-05-08 raštus „dėl dokumentų pateikimo“, o apeliantas kitų motyvų, nei netinkamas įrodinėjimo pareigos supratimas, pateikdamas šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismui nenurodė. Taigi minėti įrodymai galėjo būti tinkamai pateikti pirmos instancijos teismui, kuris pagrįstai ir teisėtai atsisakė juos priimti, todėl apeliantui juos pakartotinai pateikiant apeliaciniam teismui, atsakovė, remdamasi CPK 306 str. 3 d. ir CPK 314 str., prašė atsisakyti priimti šiuos įrodymus.

Dėl įrodymų vertinimo. Apeliantas nurodo, kad „teismas nevertino ieškovo argumentų ir pateiktų įrodymų, kad jis pats dalyvavo visuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, jog nebūtų priimami nutarimai, kurie pažeistų jo teises ir savo balsavimu siekė, kad būtų keičiama įmonės valdymo praktika, o ne sąmoningai trukdė kasdieninę, įprastą bendrovės veiklą, sąmoningai veikė prieš bendrovę“. Pažymėtina, kad apelianto nurodyta citata „sąmoningai trukdė kasdieninę, įprastą bendrovės veiklą, sąmoningai veikė prieš bendrovę“ yra ne teismo padaryta išvada, o skundžiamame sprendime išdėstyta atsakovės gynybinė pozicija, todėl ji negali būti vertinama skundžiamo sprendimo pagrįstumo ar teisėtumo aspektu - tai atsakovės pozicija. Kita vertus, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į šiuos įrodymus. Priešingai - teismas vertino šiuos įrodymus ieškinio senaties, teisinių santykių dalyvio rūpestingumo ir atidumo kriterijų, 2006 m. atsakovės įstatų priėmimo aplinkybių atžvilgiu. Teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kaip vertinti byloje pateiktus įrodymus. Tai, kad teismas, remdamasis šiais įrodymais, padarė apeliantui nepalankią išvadą, nereiškia, kad teismas neatsižvelgė į šiuos įrodymus ar kad jų pagrindu padarytos išvados yra nepagrįstos ir klaidingos. Teismas pagrįstai kritiškai vertino apelianto liudytojos R. Ž. parodymus. 2008-04-29 įgaliojimu apeliantas įgaliojo R. Ž. atstovauti jo, kaip akcininko, interesus visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, balsuoti, priimti sprendimus, gauti susirinkimų protokolus, už jį pasirašyti ir įgyvendinti kitas įgaliojime nurodytas akcininko teises. Iš CK 2.132 str. - 2.151 str. atstovavimo institute įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotinis kaip įgaliotojo atstovas privalo veikti išimtinai įgaliotojo interesais, įgaliojimo teisiniais santykiai yra paremti tarpusavio pasitikėjimu, įgaliotinis savo veikloje privalo vengti interesų konflikto. Šių įgaliotinio pareigų vykdymas lemia, kad įgaliotinis vykdydamas įgaliojimą yra suinteresuotas geriausiais įgaliotojo interesais, todėl jo veikla savaime yra šališka įgaliotojo atžvilgiu, o kartu leidžia manyti, kad tokio asmens duodami parodymai taip pat yra šališki - nukreipti atstovaujamojo naudai, todėl teismas pagrįstai kritiškai vertino šios liudytojos parodymus kaip įrodymus byloje. Galiausiai, apeliantas visiškai nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai vertino atsakovės 2004 m. ir 2006 m. redakcijų įstatus, nes nepalygino šių įstatų tarpusavyje, neatsižvelgė į juose padarytus pakeitimus ir šių pakeitimų įtaką apelianto kaip akcininko teisėms. Remiantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi ne teismas turėjo pareigą lyginti šiuos rašytinius įrodymus, o pats apeliantas privalėjo tinkamai ir argumentuotai išdėstyti įrodinėjamas aplinkybes ieškinyje. CPK 306 str. numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu apeliantas apeliaciniame skunde nurodo eilę aplinkybių, kurios neva pagrindžia jo poziciją, kad 2006 metų atsakovės įstatų redakcija, jos pakeitimai, lyginant su senaisiais įstatais, pažeidžia jo kaip akcininko teises. Tokia pavėluota apelianto argumentacija yra nesuderinama su CPK 306 str. reikalavimais. Apeliantas taip pat nurodo, kad „naujieji įstatai nebuvo viešai naudojami ir nuo ieškovo buvo slepiami“, tačiau vėl nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų, todėl toks apelianto teiginys vertintinas kaip subjektyvi jo nuomonė. Taip pat apeliaciniame skunde neva nurodomi padaryti procesiniai pažeidimai, nagrinėjant bylą - tai, kad atsakovės direktorius N. V. vengė dalyvauti teisme nagrinėjant bylą, tai, kad buvo ribojama apelianto baigiamoji kalba bei tai, kad liudytoja R. Ž. iš karto turėjo atsakinėti į klausimus ir negalėjo pasakyti visų žinomų aplinkybių, susijusių su byla - taip pat yra apelianto subjektyvi nuomonė ir teiginiai, nepagrįsti jokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies .

Pagal CPK 320 str. 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė, tačiau priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia dėl netinkamo procesinės ir materialinės teisės normų taikymo.

Nustatyta, kad ieškovas ir N. V. 1996-12-06 pasirašė atsakovės steigimo sutartį ir įsigijo po lygiai akcijų, suteikiančių po 50 proc. balsų; direktoriumi išrinktas N. V., buhaltere paskirta V. V.. Vėliau N. V. savo akcijas perleido dukteriai K. V., o visuotiniuose akcininkų susirinkimuose dalyvaudavo ir protokolus pasirašydavo kaip jos įgaliotas asmuo.

ABĮ 16 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytos neturtinės akcininkų teisės: 1) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 2) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Ieškovas mano, kad pakeitus balsavimo rezultatus ir sprendimus visuotinių akcininkų susirinkimų protokoluose, jo ABĮ 16 str. 1 d. 1, 2 p. numatyta neturtinė teisė buvo pažeista, tokiu būdu iš ieškovo buvo atimta galimybė realiai spręsti bendrovės reikalus. Ginčo, jog ieškovas dalyvavo visuose ginčijamuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir apie juose priimtus sprendimus sužinojo susirinkimų metu, byloje nėra, tačiau, ieškovo teigimu, vėliau buvo keisti balsavimo rezultatai bei sprendimai protokoluose, o apie tai ieškovas sužinojo tik 2009-04-18 gavęs protokolų kopijas.

CK 2.82 str. 4 d. numatyta, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. ABĮ 19 str. 10 d. numatyta, jog CK 2.82 str. 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šioje byloje bendrovės akcininko pareikšto ieškinio, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiais bendrovės organo (visuotinio akcininkų susirinkimo) priimtus sprendimus, pagrįstai nurodė, jog pareikštam reikalavimui taikomas sutrumpintas 30 d. ieškinio senaties terminas. Taip pat kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ieškovas, dalyvavęs ginčijamuose susirinkimuose, turėjo teisę (bet ne pareigą, ką klaidingai nurodė pirmosios instancijos teismas) ABĮ 29 str. 4 d. nustatyta tvarka susipažinti su protokolais ir per 3 dienas nuo susipažinimo su jais momento, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos raštu pateikti savo pastabas ar nuomonę dėl protokole išdėstytų faktų ir protokolo surašymo, ir kad šios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovas yra praleidęs sutrumpintą ieškinio senaties terminą juridinio asmens organo sprendimams ginčyti. Nors ieškovo atstovė pagal 2009-04-02 prašymą ginčijamus protokolus iš atsakovės paštu gavo tik 2009-04-16, o ieškinys įregistruotas 2009-05-15, kolegijos nuomone, nepatvirtina, kad ABĮ 19 str. 10 d. nustatytas 30 d. sprendimų apskundimo terminas nebuvo pažeistas. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis reikalavęs iš atsakovės vadovo, kad susirinkimai būtų pravedami ir susirinkimo protokolai pasirašomi taip, kaip buvo numatyta atsakovės Įstatuose, priimtuose 2004-09-22 visuotiniame akcininkų susirinkime ir įregistruotuose Juridinių asmenų registre 2004-09-23. Šių Įstatų 4.1 punkte nurodyta, kad ,,(...) Kiekvienas visuotinis akcininkų susirinkimas išrenka susirinkimo pirmininką ir sekretorių, išskyrus atvejį, kai į susirinkimą atvyko mažiau kaip trys akcininkai. Šiuo atveju akcininkų registravimo sąrašą ir visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą pasirašo kiekvienas į visuotinį akcininkų susirinkimą atvykęs akcininkas“. Ieškinyje taip pat nurodyta, jog ginčijamų susirinkimų nutarimus pasirašė tik atsakovės direktorius N. V., tuo pažeisdamas Įstatų 4.1 p. reikalavimą. Vadovaujantis ABĮ 29 str. 3 dalimi, protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Atsižvelgdama į tai, kad ginčijami protokolai ieškovo net nebuvo pasirašyti, nors ieškovas pripažįsta žinojęs ir net buvęs įsitikinęs, jog jis ant protokolų būtinai turėjo pasirašyti kaip akcininkas (Įstatų 4.1 p. reikalavimas), kolegija sprendžia, jog ieškovas apie ginčijamus sprendimus turėjo galimybę sužinoti praėjus maksimaliam terminui, per kurį protokolai turėjo būti surašyti ir pasirašyti, t. y. po 7 dienų nuo ginčijamo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos (iki kada raštu buvo galima pateikti pastabas ar nuomonę dėl protokole išdėstytų faktų ir protokolo surašymo). O tai, kolegijos nuomone, reiškia, jog sutrumpintas ieškinio senaties terminas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo, priimto 2005-04-28 protokolu Nr. 01/5, prasidėjo 2005-05-09, dėl 2006-04-28 protokolu Nr. 01/2006 priimto nutarimo - 2006-05-09 ir dėl 2007-04-27 protokolu Nr. 01/2007 priimto nutarimo - 2007-05-09.

Teismo sprendimas ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes ginčijamiems visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams pripažinti negaliojančiais, kolegijos nuomone, yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jo ar keisti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. LAT, formuodamas vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, dar 2002-12-20 yra priėmęs nutarimą Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“, kuris Teismų įstatymo nustatyta tvarka yra paskelbtas oficialiame leidinyje „Teismų praktika Nr. 18“. Šio nutarimo 21 p. nurodyta, jog pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstyti argumentus dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu, ką šiuo atveju apelianto atžvilgiu kolegija ir padaro, visiškai nepasisakydama dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų. Be to, pažymėtina ir tai, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta (nagrinėjamu atveju ieškovas termino atnaujinti neprašė, nepripažino, jog jį yra praleidęs), kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Ieškinio senaties termino praleidimas teismui leidžia manyti, kad teisės turėtojas prarado interesą ją įgyvendinti. Kita vertus, jeigu asmuo nesikreipia labai ilgą laiką, tai teismui atstatyti pažeistus santykius yra sudėtinga, dėl to, kad yra prarandami įrodymai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą. Tačiau ir esant galimybei surinkti įrodymus, pažeidimų pasekmių likvidavimas (restitucija) po tokio ilgi laiko sugriautų susiklosčiusius santykius ir pažeistų stabilumą visuomenėje.

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiais atsakovės įstatus (2006-06-28 redakcija)

Ieškovas taip pat ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais ir UAB „Svena“ naujus įstatus (2006-06-28 redakcija), kurių tvirtinimo klausimas buvo svarstomas 2006-04-28 visuotiniame akcininkų susirinkime. Iš viešai skelbiamų VĮ Registrų centro duomenų (http://www.registrucentras.lt/jar/p/dok.php?kod=134853643) matyti, jog naujieji įstatai Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti 2006-06-28, t. y. ne iš karto po ginčijamo 2006-04-28 visuotinio akcininkų susirinkimo, o praėjus net dviems mėnesiams po jo. Ši aplinkybė iš dalies patvirtina ieškovo argumentą, jog naujieji įstatai buvo nuo ieškovo slepiami, nes, kolegijos nuomone, būtų neprotinga laikyti, jog ieškovas turėjo galimybę nuolat keletą mėnesių (diena iš dienos) tikrinti viešus VĮ Registrų centro duomenis ir būtent iš jų sužinoti apie atsakovės naujų įstatų įregistravimą tikslu tai užginčyti. Kolegijos nuomone, galima daryti prielaidą, jog naujų atsakovės įstatų įregistruoti Juridinių asmenų registre, kurio duomenys yra viešai skelbiami, galėjo būti neskubama ir dėl to priežasties, kad pasibaigtų ABĮ 19 str. 10 d. numatytas 30 d. sutrumpintas ieškinio senaties terminas 2006-04-28 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams apskųsti. Be to, kolegijos nuomone, ieškovo argumentus, kad naujieji įstatai buvo nuo jo slepiami ir nebuvo viešai naudojami, patvirtina liudytoja R. Ž., teisme nurodžiusi, kad 2008 m. dalyvavusi susirinkime turėjo senus 2004 m. įstatus ir aiškinosi su N. V., kaip pagal juos turi būti pasirašytas protokolas; N. V. aiškino, kad jis rašo ir pasirašo protokolą, o ji tam prieštaravo; ,,N. V. susirinkimo metu neužsiminė apie naujus įstatus, galima teigti, kad pripažino, kad pagal 2004 metų įstatų tvarką protokolą reikia pasirašyti“ (b. l. 75). Be to, tai patvirtina ir R. Ž. 20009-05-11 ,,Pastabos ir nuomonė dėl UAB ,,Svena“ 2009-04-30 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo“, adresuotos atsakovės direktoriui(b. l. 41), kuriose taip pat kalbama apie 2004-12-23 redakcijos įstatus ir apie protokolo pasirašymą pagal juose numatytą tvarką. Dėl šio įrodymo, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės atstovai nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu jokių prieštaravimų nepateikė, nenurodė, kad atsakovės direktorius šių pastabų negavo, bei kad buvo pateiktas koks nors atsakymas į šias pastabas apie tai, kad ieškovo atstovė vadovaujasi ne tais įstatais. Taip pat pažymėtina, jog atsakovės atstovai neužginčijo ir tos ieškovo 2010-05-05 teismo posėdyje nurodytos aplinkybės (b. l. 73), kad ieškovas 2007 m. rugsėjo mėnesį atstovavo atsakovę teisme ir kad jam buvo pateikta būtent 2004 m. įstatų redakcija.

Kolegija visiškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ieškovas nenurodė, kaip konkrečiai 2006-06-28 įstatų pakeitimas gali turėti įtakos jo, kaip akcininko, teisėtų interesų pažeidimui, kaip yra išplėstos direktoriaus teisės, lyginant su 2004 m. įstatais, tuo labiau, kad teismas net neišreikalavo iš atsakovės 2004 m. įstatų, nors ieškovas to prašė ieškinyje. Pažymėtina, jog ieškovas kaip tik savo papildomuose rašytiniuose argumentuose (b. 1. 35-37) nurodė, kaip naujai patvirtinta įstatų redakcija, palyginus ją su 2004 m. įstatų redakcija (b. l. 136-145), prieštaravo ieškovo, kaip bendrovės akcininko, interesams. Kolegija, palyginusi abi įstatų redakcijas, pritardama ieškovo argumentams, nustatė, jog pagal naująją įstatų redakciją ieškovas, kaip akcininkas, neteko teisės sprendžiant klausimus dėl įmonės ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos, laidavimo ar garantavimo įmonės turtu dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo, nes šias teises naujieji statai suteikė bendrovės vadovui (Įstatų 37.10, 37.11, 37.12). Absoliučios teisės sprendžiant klausimus dėl bendrovės turto bendrovės direktoriui 2004 m. įstatų redakcija nenumatė. Be to, naujojoje įstatų redakcijoje 40 p. nustatyta net trejopa bendrovės vadovo pasirinkimu bendrovės pranešimų skelbimo tvarka, tame tarpe ir skelbimas dienraštyje ,,Laikinoji sostinė“, nors 2004 m. įstatų redakcijoje 8.1 p. buvo nustatyta tvarka skelbtinus pranešimus siųsti paštu registruotu laišku arba įteikti kiekvienam akcininkui pasirašytinai, kas garantavo, kad akcininkas tikrai bus informuotas. Kolegija pritaria ieškovui, kad bendrovės vadovo nuožiūrai paliktas alternatyvos pasirinkimas informuojant akcininkus per spaudą gali ateityje neužtikrinti sužinojimo apie visuotinių susirinkimų šaukimą. Taip pat naujoje įstatų redakcijoje 26 p. nustatyta, kad akcininkų registravimo sąrašą pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius; jei susirinkimo sekretorius nerenkamas, akcininkų registravimo sąrašą pasirašo susirinkimo pirmininkas. Apie tai, kaip turi būti pasirašomi protokolai, naujuose įstatuose nenumatyta, kai tuo tarpu 2004 m. įstatų redakcijoje 4.1 p. buvo nustatyta, kad „<...> kai į visuotinį akcininkų susirinkimą atvyko mažiau kaip trys akcininkai (...) akcininkų registravimo sąrašą ir visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą pasirašo kiekvienas į visuotinį akcininkų susirinkimą atvykęs akcininkas“.

Ieškovas teigia, kad nauji įstatai 2006-04-28 visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo aptarti ir suderinti ir dėl jų nebuvo balsuojama, šis klausimas iš viso nebuvo svarstomas. Ginčijamame 2006-04-28 tik bendrovės direktoriaus pasirašytame protokole (b. l. 10) nurodyta, kad akcininkai 34 balsais ,,už“ balsavo už įstatų pakeitimus ir nutarė patvirtinti atsakovės įstatų pakeistą redakciją pagal ABĮ nuostatas bei įgaliojo bendrovės direktorių pasirašyti pakeistus įstatus.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šis 2006-04-28 protokolas, kuris, vadovaujantis 2004 m. įstatų redakcijos 4.1 punktu, privalėjo būti pasirašytas kiekvieno į visuotinį akcininkų susirinkimą atvykusio akcininko, t. y. taip pat ir ieškovo, yra pasirašytas tik vieno akcininko - K. V. įgalioto asmens N. V., dalyvavusio susirinkime, o tokio 2006-04-28 protokolo, kuris būtų pasirašytas pagal 2004 m. įstatų redakcijos 4.1 punktą abiejų akcininkų, atsakovė į byla nepateikė (nors, kolegijos nuomone, įrodinėjimo našta šiuo atveju teko būtent atsakovei), sprendžia, kad šiuo protokolu patvirtinti atsakovės įstatai, 2006-06-28 įregistruoti Juridinių asmenų registre, yra niekiniai ir negaliojantys, kaip prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms (CK 2.46 str. 1 d.), juridinio asmens steigimo dokumentams (2004 m. įstatų redakcijai), o tuo pačiu ir protingumo bei sąžiningumo principams (CK 2.82 str. 4 d.).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad privačių juridinių asmenų įstatai pagal teisinę prigimtį yra sandoriai, jiems taikomi bendrieji civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai, tarp jų - sutarties laisvės principas; įstatai išreiškia privataus juridinio asmens dalyvių valią suvienyti interesus ir kapitalą bendram tikslui (LAT 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2008). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai atmetė liudytojos R. Ž. parodymus, akcentuodamas, kad ši liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi. Teismo įsitikinimas, kad ieškovas labiau tikėtina, jog elgėsi kaip neprotingas, sau kenkiantis žmogus, balsuojantis „už“ sau nepalankius sprendimus, negu, kad žmogus, ginantis savo interesus ir balsuojantis „prieš“ sau nepalankių sprendimų priėmimą, neatrodo logiškas. LAT yra pasisakęs, kad „<...> bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų bei protingumo kriterijų. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir civilinio proceso dalyvių elgesio motyvus. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan.“ Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (CPK 159 str., 179 str. 1 d., 225 str.) (LAT 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2004-12-30 LAT Senato nutarimas Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir panaikina sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl atsakovės įstatų (2006-06-28 redakcija) pripažinimo negaliojančiais ir šią ieškinio dalį patenkina - atsakovės įstatus (2006-06-28 redakcija) pripažįsta niekiniais ir negaliojančiais; priteistas atsakovei iš ieškovo 2 380 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažina pusiau - iki 1 190 Lt (laikydama, kad patenkintas ieškinio reikalavimas yra lygiavertis atmestiems ieškinio reikalavimams dėl protokolų pripažinimo negaliojančiais); priteistas iš ieškovo 27,50 Lt pašto išlaidas valstybei sumažina iki 13,75 Lt; priteisia iš atsakovės 13,75 Lt pašto išlaidų valstybei; priteisia iš atsakovės ieškovui 66 Lt žyminio mokesčio už ieškinį bei 66 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl atsakovės įstatų (2006-06-28 redakcija) pripažinimo negaliojančiais ir šią ieškinio dalį patenkinti - atsakovės UAB ,,Svena“ įstatus (2006-06-28 redakcija) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais.

Priteistas atsakovei UAB ,,Svena“ iš ieškovo D. E. M. 2 380 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1 190 Lt.

Priteistas iš ieškovo D. E. M. 27,50 Lt pašto išlaidas valstybei sumažinti iki 13,75 Lt. Priteisti iš atsakovės UAB ,,Svena“ 13,75 Lt pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Svena“ ieškovui D. E. M. 66 Lt žyminio mokesčio už ieškinį bei 66 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovės valstybei 27,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų.