Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-06-14 · Civilinė byla Nr. 2-549/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-14
Bylos Nr.
2-549/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas, Dalia Vasarienė
Atsakovas
E. L., G. L.
Ieškovas
L. L.
Civilinė byla Nr. 2-549/2012
2-58-3-00284-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija: 101. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo E. L. prašymas dėl teismo skirtos baudos panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovams E. L., G. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Realty Progressus Group“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovams E. L., G. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Realty Progressus Group“.

Atsakovas E. L. 2011 m. lapkričio 28 d. pareiškimu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo.

Atsakovas 2011 m. gruodžio 7 d. pareiškimu pakartotinai pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo ir skyrė jam 3 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė panaikinti 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi jam skirtą baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi netenkino atsakovo E. L. prašymo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi paskirtą jam baudą.

Teismas nustatė, kad atsakovas reiškė pakartotinius nepagrįstus nušalinimus bylą nagrinėjančiai teisėjai. Tai konstatuota įsiteisėjusia teismo nutartimi. Tokį atsakovo elgesį teismas pripažino piktnaudžiaujančiu procesu, veikiančiu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Todėl laikė, kad teisinių pagrindų panaikinti paskirtąją baudą nėra.

Teismas sprendė, kad atsakovo argumentas, kuriuo jis grindė teisėjos nušalinimo pareiškimą, dėl kreipimosi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl bylą nagrinėjančios teisėjos veiksmų, nėra teisėjos veiksmų procese padarinys, leidžiantis abejoti jos nešališkumu, bet dirbtinai sukurtas atsakovo. Tai sudarė teismui pagrindą išvadai, kad atsakovas piktnaudžiauja procesu. Toks byloje dalyvaujančių šalių elgesys negali būti toleruojamas ir priimtinas, ir teismo privalėjo būti įvertintas. Teismas pažymėjo, kad procese dalyvaujantys asmenys neturi savo elgesiu ar veiksmais sukurti tokios teisinės situacijos, kuri jiems tarsi ir teisinėmis priemonėmis leistų ateityje jų pačių sukurtų argumentų pagrindu nušalinti nuo bylos nagrinėjimo objektyviai, vadovaujantis bylų paskirstymo taisyklėmis ir Liteko programa paskirtą teisėją ir tokiu būdu pasirinkti kitą. Todėl paskiriant pareiškėjui baudą ir buvo konstatuota, kad pareiškėjas, siekdamas kitų ne su procesu suderinamų tikslų, pažeisdamas CPK ir Konstitucijoje įtvirtintus teismų ir teisėjų nepriklausomumo nagrinėjant bylas principus, bei kitas CPK įtvirtintas nuostatas, piktnaudžiavo procesine nušalinimo teise.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas E. L. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti jam teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi skirtą baudą. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantui 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi buvo išaiškintas nušalinimo instituto ir tokios proceso šalies teisės turinys. Teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartis apeliantui buvo įteikta tik 2011 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu, todėl jis nebuvo su ja susipažinęs. Teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi, apelianto nuomone, nesėkmingai bandoma pateisinti teisėjos veiksmus išsiunčiant bylą į Vilniaus apygardos teismą nagrinėjimui, t. y. bylos perdavimą nagrinėjimui į ieškovės darbovietę, iš anksto žinant, kad šis teismas bylos nagrinėti neturi teisės. Bylos siuntinėjimai buvo atliekami tuomet, kai apelianto atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam nebuvo įteikta. Tokie teismo veiksmai ir motyvai iš esmės kenkia pasitikėjimu teismais, ypatingai šiuo atveju, kai viena iš proceso šalių (ieškovė) yra teisėja.

2. Skundžiamoje nutartyje teismas padarė išvadą, kad teisinių pagrindų panaikinti paskirtąją baudą apskritai nėra, nes bauda paskirta įsiteisėjusia nutartimi, kuri net nėra skundžiama. Toks teismo motyvas yra nepagrįstas ir akivaizdžiai prieštarauja CPK 107 straipsnyje įtvirtintoms nuostatoms ir įstatymų leidėjo numatytai procedūrai dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo.

3. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai konstatavo, kad nušalinimas iš esmės reiškiamas tais pačiais motyvais. Žodinį pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo apeliantas pateikė tuo pagrindu, jog dėl teisėjos veiksmų nagrinėjamoje byloje 2011 m. gruodžio 5 d. apeliantas pateikė skundą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, o ne tais pačiais pagrindais, kurie atmesti 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi. 2011 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje pareikštas nušalinimas buvo minėtu pagrindu (nauja aplinkybe, keliančia abejonių dėl teisėjos nešališkumo CPK 66 str.), jog nagrinėjanti bylą teisėja yra apskųsta neprocesine tvarka dėl elgesio byloje, todėl nebegali toliau objektyviai ir nešališkai nagrinėti bylą, yra neišvengiamai atsiradęs asmeniškumas tarp teisėjos ir apelianto, nes 1) ieškinio tenkinimo atveju, apeliantas turėtų pagrindą teigti, jog tai kerštas jam nuo teisėjos, kurią apskundė administracinės kontrolės tvarka; 2) ieškinio atmetimo atveju, ieškovė turėtų pagrindą teigti, jog toks sprendimas buvo priimtas dėl apelianto tariamo spaudimo teismui skundžiant teisėjos veiksmus administracinės kontrolės tvarka. Skundžiama nutartimi bandoma formuoti ydingą praktiką, kuomet proceso šalies kreipimosi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją faktas negali būti traktuojamas kaip esminis nušalinimo pareiškimui. Tai yra šiurkštus CPK 66 straipsnyje įtvirtintos įstatymų leidėjo valios nepaisymas dėl teisės į nušalinimą ir kitais CPK nenurodytais pagrindais, kai yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Kreipimosi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją faktas ir tuo pagrindu jau inicijuotas patikrinimas yra aplinkybė, kelianti abejonių dėl teisėjos nešališkumo, dėl kurios ir privalo būti svarstomas nušalinimo klausimas, o ne atvirkščiai – skiriamos baudos. 2011 m. gruodžio 7 d. parengiamojo teismo posėdžio metu apeliantas privalėjo pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai nauju pagrindu, vadovaujantis CPK 68 straipsnio 2 dalimi, nes vėlesnis pareiškimas dėl to, kad kreiptasi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, ar tuomet kai iškelta drausmės byla teisėjai, būtų nesavalaikis ir tikrai galėtų būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas ar net spaudimas teismui.

4. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar apeliantui bauda paskirta teisėtai, būtina nustatyti, ar, skiriant baudą, buvo tinkamai įvertinta, kad apeliantas piktnaudžiavo procesine nušalinimo teise ir kad toks piktnaudžiavimas, veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą, buvo sąmoningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007; 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 224/2005; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-924/2009; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr .2-1212/2011). Pareikšto nušalinimo negalima laikyti sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą, nes iš pareikštų nušalinimo motyvų ir aplinkybių matyti, kad apeliantas siekė ne prailginti bylos nagrinėjimą, o kad bylos nenagrinėtų teisėja, kuria jis nepasitiki. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta jokių pagrindų, kurie leistų spręsti, kad apeliantas dėjo pastangas, jog byla būtų užvilkinta. Esminė aplinkybė paneigianti apelianto siekį vilkinti bylą yra tai, kad jis šioje byloje yra atsakovas, kurio atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės 585 000 Lt sumai, t. y. iki šiol yra areštuotas visas jo turimas turtas ir sąskaitos bankuose, dėl ko jis negali vykdyti įsipareigojimų kredito įstaigoms.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. L. prašė apelianto atskirojo skundo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovė Genė Lipnickienė atsiliepimo į apelianto atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl teismo skirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas E. L. apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartį, kuria atsisakyta panaikinti ar sumažinti skirtą baudą, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi apeliantui paskirtą 3 000 Lt baudą panaikinti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad teisingumą vykdo tik teismai, vadovaudamiesi įstatymų reikalavimais, o ne asmenų pageidavimais (Konstitucijos 109 str. 1 d.). Teisingumas nebus įvykdytas, jeigu bylą išnagrinės teisėjas, suinteresuotas bylos baigtimi. Todėl proceso teisės normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teisėją nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o jam nenusišalinus, suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę reikšti nušalinimą, jeigu egzistuoja bent vienas CPK 65, 66 ar 71 straipsniuose numatytas objektyvusis ar subjektyvusis teisėjo nušalinimo pagrindas. Konkretų pagrindą sudarančių aplinkybių egzistavimą turi įrodyti asmuo, kuris teisėjui reiškia nušalinimą.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą konstatuoja, kad 2011 m. lapkričio 23 d. atsakovai G. L. ir E. L. Šiaulių apygardos teismo pirmininkui B. K. pateikė pareiškimą dėl teisėjos L. A. nušalinimo, kurį grindė abejonėmis dėl teisėjos priimamų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. teisėja tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sprendė pareikštą ieškinį nagrinėti perduoti Vilniaus apygardos teismui, atmetė ieškovo prašymą išreikalauti įrodymus, reikalingus pareikšti priešieškinį, vilkina atskirųjų skundų priėmimo ir išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui klausimų sprendimą. Apeliantats teigia, kad: „teisėja L. A. buvo šališka savo kolegės teisėjos L. L. atžvilgiu, o priėmusi atsakovams nepalankius procesinius sprendimus nepagrįstai vilkino atsakovams itin svarbių klausimų, susijusių su šalių procesine pusiausvyra atstatymu, išsprendimą...“.

Antrąjį kartą 2011 m. gruodžio 7 d. apeliantas savo pareiškimą dėl teisėjos L. A. nušalinimo grindė faktu, jog: „šiuo metu yra teisėjų drausmės ir etikos komisijai paduotas pareiškimas dėl drausminės bylos iškėlimo“ (priedo prie civilinės bylos Nr. 2-403-124/2012 b. l. 14). Teikimą dėl drausminės bylos iškėlimo apeliantas grindė argumentais, jog apelianto teigimu, teisėja L. A. atliko teisėjo vardą žeminantį poelgį ir priėmė nutartį perduoti civilinę bylą nagrinėti į ieškovės darbovietę – Vilniaus apygardos teismą; neįteikė procesinių dokumentų atsakovės G. L. atstovui bei pačiam apeliantui; atmetė G. L. prašymą dėl nuostolių, galimai kilsiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Teisėjų etikos ir drausmės komisija išnagrinėjusi apelianto teikimą 2012 m. vasario 21 d. nutarė atsisakyti iškelti drausmės bylą Šiaulių apygardos teismo teisėjai L. A., kadangi E. L. teikime nurodytos aplinkybės nesudaro LR Teismų įstatyme numatytų teisėjų drausminės atsakomybės pagrindų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 38 p. įtvirtina, kad drausminės bylos iškėlimas dėl konkrečios jo nagrinėjamos bylos yra pagrindas nušalinti teisėją nuo tos bylos nagrinėjimo. Tačiau sistemiškai aiškinant Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų normas, spręstina, kad teikimo iškelti drausminę bylą teisėjui padavimas negali būti vertinamas, kaip pagrindas nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, sutikdama su pirmos instancijos 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi, konstatuoja, kad iš esmės apeliantas abu nušalinimus teisėjai L. A. teikė tais pačiais motyvais, t. y. pirmasis, pareikštas 2011-11-23, nušalinimas grindžiamas atsakovams nepalankių procesinių sprendimų priėmimu, o antrasis, pareikštas 2011-12-07, grindžiamas argumentu, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijai yra pateiktas teikimas dėl drausminės bylos iškėlimo teisėjai L. A. dėl šios teisėjos priimtų procesinių sprendimų. Kadangi 2011 m. gruodžio 1 d. apelianto pareiškimas dėl drausminės bylos iškėlimo teisėjai L. A. yra grindžiamas iš esmės tais pačiai motyvais, kaip ir 2011-11-23 pareikštas nušalinimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pakartotinį nušalinimo, grįsto tais pačiais argumentais, kuriais buvo grįstas atmestas nušalinimas (CPK 68 str. 5 d.), pareiškimą pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įvertino, kaip piktnaudžiavimą nušalinimo teise ir skyrė apeliantui baudą (CPK 69 str. 5 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo; teisėjai vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų; jiems negali būti daromas joks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-63/2012; 2012 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-54/2012; 2012 m. balandžio mėn. 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-49/2012; 2012 m. vasario mėn. 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-21/2012; 2012 m. sausio mėn. 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-193/2012 ir kt.).

Dėl tokios suformuotos teismų praktikos teisėjų nušalinimo bylose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas klausimus, susijusius su teisėjos L. A. priimamais procesiniais sprendimais ir jų teisėtumu bei pagrįstumu, turėjo spręsti kreipdamasis į aukštesnės instancijos teismą, bet ne reikšdamas šiai teisėjai nušalinimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai teikė nušalinimus bylą nagrinėjančiai teisėjai, o tai trikdė ir trikdo proceso eigą, iš esmės kliudo greitai ir teisingai išnagrinėti bylą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms faktinių veiksmų kvalifikavimas pagal CPK 95 straipsnį kaip piktnaudžiavimas nušalinimo teise yra pagrįstas, atitinka šią normą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad teisėjas, sprendžiantis bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo klausimą CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, turi teisę išspręsti ir su nušalinimu susijusį klausimą – dėl baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Aurelijus Beržinis v. UAB „Kauno diena“, bylos Nr. 3K-3-404/2007). Tuo remdamasi teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo aspektu CPK 69 ir 95 straipsniai nebuvo pažeisti.

Šaliai, kuri piktnaudžiauja proceso teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti baudą (CPK 95 str. 2 d., 106 str. 1 d.). Pagal formuojamą teismų praktiką, piktnaudžiauti procesu galima naudojant nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, tai yra veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Jeigu piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tokiu būdu, tai teisėjo nušalinimo ir šalies piktnaudžiavimo šia proceso teise klausimai yra tarpusavyje susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Aurelijus Beržinis v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-406/2007).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 3 000 Lt dydžio bauda už piktnaudžiavimą proceso teisėmis apeliantui buvo skirta dėl to, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartyje konstatavo, jog „E. L. piktnaudžiauja procesu, pateikdamas nepagrįstus nušalinimo pareiškimus visomis priemonėmis daro spaudimą bylą nagrinėjančiai teisėjai“ (priedo prie civilinės bylos Nr. 2-403-124/2012 b. l. 17).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, skirdamas apeliantui baudą, įvertino paskirtos baudos dydžio pagrįstumą ir proporcingumą, sprendžia, kad paskirtos baudos dydis yra protingas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad piktnaudžiavimas proceso teisėmis yra sunkus pažeidimas, už kurį gali būti paskirta iki 20 000 Lt bauda (CPK 95 str. 2 d.), todėl nėra pagrindo apeliantui paskirtos baudos dydį vertinti kaip nepagrįstai didelį ar neatitinkantį protingumo reikalavimų (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis išdėstytais motyvais prieitina prie išvados, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirasis skundas atmestinas, nes jo argumentai nesudaro objektyvaus pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėAlgirdas GailiūnasDalia Vasarienė