Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

gynėjams advokatams Juozui Ančiukaičiui, Mirandai Kunickienei, Galinai Koroliovai, Aliui Galminui, V. R., Kristupui Ašmiui,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turi 6 metų vaiką, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,,Vilnius Parties“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d.,

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) sargu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2002-11-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 1 d., 278 str. 1 d., 2 d. (redakcija iki 2003-05-01) – 10 MGL (1250 Lt) bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.,

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:1) 2003-10-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 223 str. l d.- 32 MGL dydžio bauda; 2) 2004-05-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 221 str. l d. 40 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 64 str. 4 d. subendrinus su 2003-10-22 baudžiamuoju įsakymu, skirta galutinė bausmė - 50 MGL dydžio bauda; 2007-01-23 bauda išieškota; 3) 2007-03-06 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu teistas pagal LR BK 300 str. 2 d. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas l m. 2008-05-15 nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui; 4) 2010-01-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 300 str. 1 d. 20 MGL bauda, 5) 2013-11-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 24 str. 6d., 183 str. 1d., 24 str. 6d., 182 str. 1d. 30 MGL dydžio ( 3900 litų bauda).Vadovaujantis BK 64 str. bausmę subendrinus su 2010-01-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 50 MGL dydžio ( 6500 litų) bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.,

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti pagal verslo liudijimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista; kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.,

S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas; kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. kaltė vykdžius nusikaltimus, numatytus BK 300 str. l d., įrodyta. Kaltinamasis pripažino, kad suklastojo dokumentus apie V. A. darbą UAB “Artratus”, suprato, kad tie netikri dokumentai gali būti panaudoti siekiant gauti kreditą iš banko. Taip pat pripažino, kad klastodamas V. A. įdarbinimo duomenis jis atgaline data surašė ir pasirašė netikrą dokumentą - 2009-07-01 darbo sutartį, kurioje nurodė, kad jis kaip UAB „Artratus" direktorius priima dirbti V. A. projektų vadovu, taip pat nurodė, kad nežinojo, kas pasirašė sutartį V. A. vardu, parodė, kad su V. A. nebendravo,V. A. UAB “Artratus” nedirbo, darbo sutartis buvo surašyta atgaline data ir pateikta 2009-12-31 Sodrai kartu su prašymu priimti pavėluotai pranešimą. Taip pat pripažino, kad jis surašė ir pasirašė netikrą dokumentą - 2010-01-13 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį V. A.. Kaltinamasis V. A. nurodė, kad jis UAB “ Artratus” nedirbo, darbos sutarties nepasirašė. A. K. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1d., nes jis pagamino netikrus dokumentus- UAB „Artratus“ 2009-07-01 darbo sutartį Nr. 09-001, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis, kaip darbdavys, priima dirbti UAB „Artratus“ projektų vadovu V. A., taip pat 1-SD pranešimą apie V. A. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2009-07-01 ir šį netikrą dokumentą kartu su 2009-12-31 prašymu dėl pavėluotai pateiktų duomenų įrašymo 2009-12-31 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, UAB „Artratus“ 2010-01-13 pažymą Nordea Bankui „Apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį pagal tabelį Nr. 2“, nurodydamas joje žinomai netikrus duomenis, kad projektų vadovui V. A. laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. kas mėnesį išmokėta po 4788 Lt darbo užmokesčio, šiuos žinomai netikrus dokumentus - UAB „Artratus“ 2009-07-01 darbo sutartį Nr. 09-001 ir UAB „Artratus“ 2010-01-13 pažymą Nordea Bankui perdavė S. K. bei V. A.. Iš 2012-01-09 specialisto išvados Nr. 11K-439 (11), matyti, kad atlikus rašysenos tyrimą padarytos išvados, kad nustatyti, ar tirti pateiktoje 2009-07-01 darbo sutartyje Nr. 09-004, paskutiniame lape, skiltyje ,,Darbuotojas: V. A.“, eilutėje ,,Parašas“, V. A. vardu pasirašė V. A., S. K., R. D., A. K. ar kitas asmuo, nebuvo galima, kadangi tiriamoji sutartis yra spalvota kopija, parašų kopijos netiriamos (2 t., b.l. 47-51). Taip pat A. K. parodė, kad jis surašė 2009-11-06 UAB „Artratus" akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, ją pasirašė, parengė šią sutartį tokią pačią, kaip ir sudarytą su juo, kai jis tapo šios įmonės akcininku, kad buvo įsitikinęs, kad sutartį pasirašė ją išsiuntus per vežėjus V. A.. Tačiau iš V. A., A. K., R. D. parodymų matyti, kad dėl V. A. įdarbinimo A. K. tarėsi ir bendravo ne su V. A., nes su juo nebuvo niekada susitikęs, V. A. buvo įdarbintas fiktyviai ir realiai nedirbo, atlyginimo jam A. K. nemokėjo, taip pat ir dėl akcijų pirkimo jis su pačiu V. A. nesitarė, toks sandoris realiai tarp V. A. ir A. K. neįvyko, pinigai už akcijas nebuvo perduoti, todėl akivaizdu, kad jis surašė tiesos neatitinkantį netikrą dokumentą laikė, pateikė policijos pareigūnams norėdamas pateisinti V. A. įdarbinimą. Tokie duomenys rodo, kad A. K. suprato, kad jis surašė netikrą dokumentą- t.y. dokumentą, kuriuo įtvirtino neegzistuojantį faktą, ir žinodamas, kad šis dokumentas yra netikras, jį laikė bei pateikė policijos pareigūnams, įrodinėdamas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Iš specialisto išvados matyti, kad nustatyti, ar tirti pateiktoje 2009-11-06 akcijų – pirkimo pardavimo sutartyje, skiltyje ,,Pirkėjas“, V. A. vardu pasirašė V. A., S. K., R. D., A. K. ar kitas asmuo, nebuvo galima, kadangi tiriamoji sutartis yra spalvota kopija, parašų kopijos netiriamos (2 t., b.l. 47-51). Kaltinamasis V. A. nurodė, kad akcijų pirkimo –pardavimo sutarties nepasirašė.Nenustatyta, kas pasirašė už V. A., tačiau iš nustytų aplinkybių matyti, kad A. K. V. A. nepažinojo, V. A. nedalyvavo sutarties pasirašyme, jis UAB „ Artratus“ nedirbo, pinigų už parduotas akcijas nemokėjo, o A. K. pinigų negavo.Tokiu būdu A. K. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. l d., įrodyta, nes jis tyčia pagamino netikrą dokumentą, laikė jį ir panaudojo.

Kaltinamieji A. K., V. A., S. K., R. D., J. A. ir S. A. kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, turėdami tyčią apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – banko kreditą ir išankstinę tyčią kredito negrąžinti bankui, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje S. K. ir R. D. sugalvojo planą fiktyviai kito asmens vardu gauti kreditą iš banko ir kito asmens vardu nupirkti butą, R. D., vykdydamas šį susitarimą, laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2009-12-31, tiksli data ir valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bare (duomenys neskelbtini), įkalbėjo V. A. už 5000 Lt atlygį fiktyviai savo vardu įsigyti butą bei sudaryti su banku kredito sutartį, V. A. sutikus, tęsdami nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2009-12-31, tiksli data ir valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bare Smiltynės g. 14, Klaipėdoje, R. D. ir V. A. perdavė S. K. V. A. asmens tapatybės kortelę ir socialinio draudimo pažymėjimą, po to S. K. tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu perdavė V. A. anketinius duomenis S. A. ir A. K. bei susitarė dėl fiktyvaus V. A. įdarbinimo. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. A. tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje perdavė S. K. pateiktus V. A. duomenis A. K., taip pat pateikė, kokius fiktyvius duomenis apie įdarbinimo laikotarpį ir gaunamo darbo užmokesčio dydį apie V. A. fiktyvų įdarbinimą Valstybiniam socialiniam draudimui turi nurodyti A. K.. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2010-02-12 S. K., R. D. ir V. A. susitarė su J. A. dėl buto Tomo g. 8-2, Klaipėda, pirkimo- pardavimo sutarties suklastojimo. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2010-02-12, tiksli valanda tyrimo metu nenustatyta, J. A. ir V. A., vykdydami išankstinį susitarimą su S. K. ir R. D., Klaipėdos m. 7 notarų biure, Šimkaus g. 17, Klaipėdoje, sudarant buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, nurodė tiesos neatitinkančius duomenis, kad butas parduodamas V. A. už 249 000 Lt, kad J. A. gavo 49 800 Lt grynais prieš sutarties sudarymą, šią sutartį patvirtindami pasirašė, taip suklastodami tikrą dokumentą- 2010-02-12 pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. MV7-445). Tęsdami nusikalstamą veiką, S. K. ir V. A. laikotarpiu nuo 2010-02-05 iki 2010-02-23 banko poskyryje, esančiame Taikos pr. 14/Sausio 15-osios g. 9, Klaipėda, kreipėsi dėl 216 000 Lt kredito suteikimo būsto pirkimui, pateikdami 2010-02-05 V. A. vardu surašytą paraišką kreditui gauti, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad V. A. nuo 2009 m. liepos mėn. dirba UAB „Artratus“ projektų vadovu ir jo gaunamos pajamos per mėnesį yra 4788 Lt, bei pateikė žinomai netikrus dokumentus: V. A. 2009-07-01 darbo sutartį Nr. 09-001, UAB „Artratus“ 2010-01-13 pažymą „Apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį pagal tabelį Nr. 02“, 2010-02-23 buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų sąmatą, taip pat ir UAB ,,Turto spektras“ 2010-02-21 turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktą bei žinomai suklastotą tikrą dokumentą- 2010-02-12 pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. MV7-445), taip suklaidindami banko darbuotojus, kad V. A. yra dirbantis ir mokus asmuo bei kad butas perkamas už 249 000 Lt. Remiantis šiais tiesos neatitinkančiais duomenimis, tarp banko „Nordea Bank Finland Plc“ ir V. A. 2010-02-23 buvo pasirašyta Būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 10/02/13S, pagal kurią V. A. į sąskaitą 2010-03-03 buvo pervestos kredito lėšos 62 557,92 eurai, kas atitinka 216 000 litų, iš kurių 16 000 Lt buto remontui, o 199 200 Lt 2010-03-03 pervesta J. A. pagal 2010-02-12 pirkimo-pardavimo sutartį. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2010-03-04 J. A. iš savo banko sąskaitos išgrynino 32 900 Lt ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą ten pat perdavė šiuos pinigus S. K., V. A. ir R. D.. Tokiu būdu A. K., V. A., S. K., R. D., J. A. ir S. A., kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrą dokumentą, žinomai netikrus dokumentus ir suklastotą tikrą dokumentą panaudojo bei apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą- 216 000 Lt dydžio banko „Nordea Bank Finland Plc“ kreditą. Tai yra kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2d. ir 300 str. 1d.

Nors kaltinamasis S. K. kaltę dėl apgaule įgyto kredito bendrininkaujant kartu su V. A., neigia, iš byloje apklaustų kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis S. K. norėjo įsigyti butą, V. A. vardu paėmus banko kreditą butui pirkti, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad apgaule gaudami kreditą abu kaltinamieji neturėjo tyčios negrąžinti banko paskolos. Byloje nustatytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad jie turėjo tikslą panaudoti V. A. vardu gautą kreditą pagal paskirtį, tik pasikeitusios tam tikros aplinkybės nulėmė tai, kad banko kreditas nebuvo grąžintas, todėl S. K. ir V. A. veika nesudaro sukčiavimo sudėties, o jų veika kvalifikuojama kaip kreditinis sukčiavimas pagal BK 207 str. Kaip matyti iš byloje esančios pažymos apie teistumą, 2010-12-23 S. K. buvo suimtas, po to 2011-10-11 paleistas, 2012-08-17 vėl S. K. suimtas iki 2012-11-17 (12 t., b.l. 105-113). Iš to darytina išvada, kad S. K. neturėjo ne tik finansinių galimybių, bet ir fiziškai negalėjo mokėti banko kredito. Nors pats kaltinamasis neigia apgaule įgijęs banko kreditą, nenurodė teismui, kad jo finansinė padėtis po kredito sutarties sudarymo buvo sunki, todėl 2010-03-30 jis surašė raštelį, kad dengs V. A. įsipareigojimus bankui, tačiau iš kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymų, byloje esančių dokumentų matyti, kad S. K. neturėjo finansinių galimybių mokėti banko kredito. Kaltinamieji V. A. ir S. K., apart netikrų dokumentų bankui apie V. A. įdarbinimą pateikimo, kitų suklastotų dokumentų bankui nepateikė, savo tapatybių ir kontaktinių duomenų sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo nuo banko nenuslėpė. S. K. 2010-03-30 parašė V. A. raštą, kad prisiima V. A. skolą bankui. Kaltinamasis R. D. parodė, kad S. K. finansinė padėtis buvo sunki, todėl jis nemokėjo bankui kredito, tačiau, pasak R. D., S. K. kreipėsi į Nordea banko Vilniaus filialą pasiaiškinti dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, bet su juo bankas atsisakė bendrauti. Dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo į banką V. A. 2010-12-14 įgaliotas kreipėsi ir kaltinamasis R. D.. Kaltinamieji nepateikė nei apie save, nei apie kredito gavėją V. A., kitų neteisingų duomenų, taip savo veiksmais nepasunkino asmens, įgijusio turtą, nustatymą, nepadarė problematišką pažeistos teisės atkūrimą. Priešingai, V. A. prašyme išduoti Master Card kortelę buvo nurodytas S. K. elektroninio pašt adresas ir telefonas, kredito paraiškoje buvo nurodytas R. D. telefono numeris, Kaltinamųjų V. A. ir S. K. veika iš BK 182 str. 2d perkvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 207 str. 1d. Kaltinamųjų V. A. ir S. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti pagal LR BK 182 str.2d. ir 300 str. 1d. kaip idealioji nusikaltimų sutaptis. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose, ir kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytų veikų neaprėpia. Žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 str. nekvalifikuojamas, nes tikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui įgyti, suklastotų dokumentų panaudojimas sudaro sukčiavimo objektyviąją pusę kaip nusikaltimo padarymo būdas. Kaltinamiesiems pareikštas kaltinimas pagal LR BK 300 str. 1 d. dėl žinomai netikrų ir suklastotų dokumentų panaudojimo yra veikos, kvalifikuotos pagal LR BK 207 str. 1 d. sudėtinė dalis. Šiuo atveju yra ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra LR BK 207 straipsnio 1 dalis, o dalis – LR BK 300 straipsnio 1 dalis. Esant visumos ir dalies konkurencijai taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. LR BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytas kreditinis sukčiavimas yra tokia pat veika pagal pavojingumą, kaip ir LR BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas netikro ar suklastoto tikro dokumento panaudojimas (dalis), todėl kaltinamųjų veika kvalifikuotina tik pagal LR BK 207 straipsnio 1 dalį, o jos kvalifikavimas dar ir pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį yra perteklinis. Tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-659/2004, Teismų praktika Nr. 23, p.196-200, ir 2007 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007, Teismų praktika Nr.28, p. 216-222). Dėl šios priežasties V. A. ir S. K. veika perkvalifikuotina iš LR BK 207 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies į LR BK 207 straipsnio 1 dalį. Niekuo nepagrįsti kaltinimai V. A. ir S. K. pagal BK 300 str. 1d., nes kaltinamieji V. A. ir S. K. tyčia buto pirkimo- pardavimo sutarties neklastojo ir jos nenaudojo, negamino netikrų dokumentų apie V. A. įdarbinimą UAB „ Artratus“, žinomai netikrų dokumentų – turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akto, remonto darbų sąmatos nepateikė.Nenustačius tyčios jų veiksmuose pagal Baudžiamojo kodekso 300 str. 1d. už bendrininkavimą pagaminant netikrus dokumentus apie V. A. įdarbinimą, suklastojant tikrus dokumentus-buto pirkimo- pardavimo sutartį, žinomai netikrų dokumentų- turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akto, remonto darbų sąmatos panaudojimą, ir suklastoto tikro dokumento- pirkimo- pardavimo sutarties panaudojimą išteisintini, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamieji R. D., J. A. ir S. A. kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrą dokumentą, žinomai netikrus dokumentus ir suklastotą tikrą dokumentą panaudojo bei apgaule, veikdami su A. K., savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą- 216 000 Lt dydžio banko „Nordea Bank Finland Plc“ kreditą. Tai yra kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2d. ir 300 str. 1d.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrinkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką ( BK 24 str. 1 dalis). Bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrinkavimą, kaip nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusiklastamą veiką; jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nuikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ( ar kitais asmenimis). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstą veiką atsakytų ne vien tas asmuo, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius ( vykdytojai), bet ir tie, kurie organizavo, kurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius ( bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia ( BK 26 straipsnio 1 dalis).

Nusikaltimo, numatyto LR BK 300 straipsnyje, objektyvusis požymis – veika apibudinama keliais aktyviais veiksmais: netikro dokumento pagaminimu, tikro dokumento suklastojimu arba netikro suklastoto dokumento panaudojimu, realizavimu. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai atliekamas bent vienas iš šių veiksmų. Dokumento suklastojimo dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamieji V. A., S. K., J. A., R. D. ir S. A. veikdami bendrininkų grupėje suklastojo buto pirkimo- pardavimo sutartį ir ją panaudojo, pagamino netikrus dokumentus apie V. A. įdarbinimą UAB „ Artratus“, pateikė žinomai netikrus dokumentus – turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktą, remonto darbų sąmatą, taip suklaidindami banko darbuotojus, kad butas perkamas už 249 000 Lt, ir kad J. A. gavo grynais 49800 Lt prieš sutarties sudarymą. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad remonto darbų sąmatą ir UAB ,,Turto spektras“ 2010-02-21 turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktą suklastojo kaltinamieji. Iš specialisto išvados matyti, kad šiuose dokumentuose pasirašė ne V. A., kas pasirašė nenustatyta. 2010-02-12 pirkimo-pardavimo sutartyje (notarinio registro Nr. MV7-445) nurodyta, kad butas perkamas už 249 000 Lt. Kaltinamoji J. A. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad ji pardavinėjo savo dviejų kambarių butą už 200 000 Lt. S. K. visą laiką akcentavo, kad butas yra apleistas ir reikia daryti remontą. Nekilnojamojo turto agentūroje sudarė preliminarią buto pirkimo ? pardavimo sutartį, tuo metu agentūroje buvo S. K. ir V. A.. Su S. K. sutarė, kad butą parduos už 199 200 Lt. Manė, kad S. K. arba V. A. sumokės mokestį agentūrai, bet iš tikrųjų po 2000 Lt turėjo sumokėti kiekviena sutarties šalis. Preliminarioje buto pirkimo ? pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad jai jau yra perduota 49 000 Lt. Po 3 dienų po preliminarios sutarties pasirašymo susitiko pas notarą su S. K. ir V. A.. Nekilnojamojo turto agentūros atstovų tuo metu nebuvo. Pamačiusi, kad notarinėje sutartyje buto kaina nurodyta 249 000 Lt, išsigando, tačiau S. K. paaiškino, kad tokia kaina nurodyta, nes reikia daugiau pinigų remontui, o kainų skirtumas ir bus skirtas tam tikslui, todėl ji ir nesigilino, sutartį pasirašyti sutiko, nes sutartyje pamatė parduodamo buto kainą 199 200 Lt sumą. Kaltinamoji J. A. nurodė, kad nežino, kieno iniciatyva buvo nurodyta didesnė buto kaina. Tokia kaina jai buvo netikėta. Manė, kad nekilnojamojo turto agentūra viską tvarko pagal įstatymus. Vėliau, po notarinės sutarties pasirašymo, 2010-03-03 paskambino S. K., pranešė, kad pinigai jau pervesti ir pasiūlė susitikti “Nordea” banke. Į jos “Nordea” banko sąskaitą buvo pervesta 199 200 lt. 2010-03-04 jai nuvažiavus į “Nordea” banką, S. K. pasakė, kad ji turi jam atiduoti 30 000 Lt buto remontui iš savo pinigų. Sutiko atiduoti tuos pinigus, nes remontas brangiai kainuoja, o butui remonto tikrai reikėjo. Be to, S. K. grasino, kad priešingu atveju kreipsis į teismą, o ji bijojo, kad su ja gali nutraukti sutartį. Nuo savo banko sąskaitos nuėmė 30 000 Lt ir juos perdavė V. A., nes buto pirkėjas buvo jis. Žinojo, kad jie taip pat gavo remontui 50 000 lt iš banko, o remonto sąmata, kurią jai anksčiau rodė S. K., buvo apie 80 000 lt. Neturėjo ketinimo apgauti banko ir klastoti dokumentų, pati nukentėjo, už butą gavo mažesnę pinigų sumą negu planavo, nes atidavė 30 000 Lt buto remontui, ir dar 2000 Lt sumokėjo nekilnojamojo turto agentūrai už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Pardavus butą gavo tik 167 200 Lt. Manė, kad jeigu buto pardavimui tarpininkauja agentūra, viskas vykdoma teisėtai. Negalvojo, kad padeda V. A. ir S. K. gauti didesnį kreditą. Kaltinamųjų nepažinojo, nesitarė su jais padaryti sukčiavimą. Su S. K. ir V. A. susipažino, kai jie atėjo apžiūrėti buto. S. A. ir A. K. nematė. Nekilnojamojo turto pardavimo sutartyje pasirašė, kad gavo 49 900 Lt, bet to nežinojo, neįsigilino, galvojo, kad ten pinigai remontui, kad išskirta jos pinigų suma, o kitos lėšos remontui, nes preliminarioje sutartyje nebuvo nurodyta. Kaltinamieji S. K., V. A., R. D. nenurodė, kad J. A. žinojo apie kredito gavimo sąlygas, kad bankui yra pateikti fiktyvūs duomenys apie V. A. darbą bei gaunamas pajamas, kad V. A. yra tik fiktyvus jos buto pirkėjasi. Nenustatyta, kad dėl buto įvertinimo į agentūrą kreipėsi buto pardavėja J. A., kad ji sudarė remonto darbų sąmatą. Bankui duomenis pateikė taip pat ne ji. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Įvertinus byloje surintus įrodymus, nėra pagrindo išvadai, kad J. A. veikė iš anksto susitarusi su V. A., S. K., R. D., A. K. ir S. A. ir savo veiksmais padėjo realizuoti vieningą tyčią- apgaule gauti banko lėšas, kad ji žinojo ar suprato, kad kreditas iš banko gautas panaudojant apgaulę, t.y. kad V. A. yra tik fiktyvus kredito gavėjas ir fiktyvus buto pirkėjas, kad jis fiktyviai įdarbintas ir iš tiesų pajamų negauna. Be to, niekuo nepagrįstas ir nelogiškas kaltinimas dėl viso turto 216 000 litų kredito įgijimo apgaule, kai kaltinamasis V. A. pinigų negavo, nes pinigus bankas pervedė buto pardavėjai. Nenustatyta, kad V. A. ir S. K. susitarimas su J. A. dėl 30 000 Lt perdavimo įvyko iki kredito sutarties sudarymo ir buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o ne po pinigų pervedimo į jos sąskaitą pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat nenustatyta, kad J. A. perdavė S. K. ir V. A. visus 32 900 Lt, kuriuos išgrynino 2010-03-04. Iš jos parodymų matyti, kad S. K. reikalavo perduoti 30 000 Lt, ji išgryninusi pinigus šią sumą ir perdavė S. K. ir V. A., kitus pinigus pasiliko savo reikmėms. Nepaneigti J. A. parodymai, kad buto pardavimo kaina buvo sutarta 199 200 Lt, o 49 800 Lt, nurodytus buto pirkimo-pardavimo sutartyje, ji suprato, kaip lėšas, banko skirtas buto remontui, kurias pasilieka S. K. ir V. A., todėl pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį nekeisdama jos turinio, nes suprato, kad mokama jai už butą suma yra 199 200 Lt, kaip ir buvo sutarta. Buto pirkimo- pardavimo sutartis atitiko sandorio šalių valią, nepadarė jokios žalos šalių interesams, o nežymūs netikslumai, kurie nurodyti pačios J. A. parodymuose, nesudaro dokumento klastojimo požymių. Nenustatyta, kad kaltinamoji J. A. tyrėjo tyčią suklastoti dokumentus ir juos panaudoti, taip apgaule įgyti svetimą turtą. Prielaidomis nuosprendis grindžiamas negali būti, ir visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai. J. A. dėl kaltinimų pagal LR BK 182 str. 2 d., 300 str. l d. išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamosios J. A. veiksmuose nebuvo tyčios apgaule, bendrininkaujant su kitais kaltinamaisiais, kurių ji nepažinojo, o S. A. ir A. K. nebuvo mačiusi, įgyti banko turtą, klastoti dokumentus. Nesant pagrindo teigti, kad J. A. pasirašydama dokumentuose, suvokė savo veiksmų pavojingumą, jos veikoje nėra tyčios, būtinos atsakomybei už dokumentų klastojimą, sukčiavimą ar kreditinį sukčiavimą kilti.

Kaltinamasis A. K. kaltu dėl sukčiavimo neprisipažino ir parodė teismui, kad prisipažįsta kaltu fiktyviai įdarbinęs V. A., pateikęs prašymą ir kitus dokumentus Sodrai, tačiau jis nesukčiavo, jokio atlygio negavo. Manė, kad padeda V. A. įsigyti butą. Numanė, kad klastojami dokumentai, kurie bus pateikti bankui, apie butą Klaipėdoje nieko nežinojo, banko kredito negavo, J. A. ir V. A. nepažinojo, gyvena Vilniuje. Tai, kad A. K. su S. K. ir R. D. buvo pažįstami, bendravo tarpusavyje, neduoda pagrindo išvadai, kad A. K. suprato, kad V. A. vardu bus sudaroma fiktyvi kredito sutartis, kad už šį asmenį realiai veikia kitas suinteresuotas asmuo- S. K., ir kreditas nebus grąžintas. Byloje nustatyta, kad tiesiogiai su V. A. A. K. nebendravo, jo nepažinojo. Daryti išvadą, kad A. K. suprato, kad jis apgaule kito asmens vardu padeda gauti didelės vertės svetimą turtą- banko kreditą S. K. bei su juo bendrai veikiančiam V. A., taip pat kad naudojama apgaulė gaunant iš banko kreditą, nėra pagrindo. Nėra jokių įrodymų, kad kaltinamasis A. K. žinojo, kad perkamas butas, kokia jo vertė, kiek pinigų bus skirta buto remontui. Kaltinamasis A. K. nedalyvavo kitų kaltinamųjų pokalbiuose, ir negalėjo žinoti apie jų planus. A. K. nematė V. A., A. K. ir V. A. vienas kito nepažinojo. Išduodamas pažymą apie V. A. įdarbinimą, A. K. žinojo, kad V. A. nedirba, bet nėra jokių įrodymų, kad jis žinojo, kad panaudojant tuos dokumentus bus imamas kreditas. Pats kaltinamasis A. K. nurodė, kad numanė, kad gali būti imamas kreditas, tačiau to neužtenka apkaltinti jį dalyvavus bendrininkų grupės sukčiavime ar kreditiniame sukčiavime. Tai yra tik prielaida, o prielaidomis nuoprendis negali būti grindžiamas. Nesant pagrindo išvadai, kad A. K. surašydamas pažymas apie V. A. pajamas, suvokė savo veiksmų pavojingumą, jo veikoje nenustatyta tyčia, būtina atsakomybei už sukčiavimą ar kreditinį sukčiavimą kilti. Nors kaltinamasis A. K. numanė, kad dokumentai klastojami tam, kad A. A. gautų paskolą, tačiau iš kitų kaltinamųjų, paties A. K. parodymų matyti, kad jis nežinojo nei kredito dydžio, jo gavimo aplinkybių, todėl nenustatyta jo tyčia bendrinkaujant padaryti sukčiavimą ar kreditinį sukčiavimą. Todėl A. K. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš kaltinimo pagal baudžiamojo kodekso 300 str. 1d. šalintinas žinomai netikrų dokumentų- remonto darbų sąmatos ir turto vertinimo akto panaudojimas, tikro dokumento- buto pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimas, nes nenustatyta, kad A. K. šiuos dokumentus suklastojo ir panaudojo.

Kaltitinamsis R. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. S. K. ketino nusipirkti butą, nes manė, kad nekilnojamojo turto kainos ateityje kils, jau buvo išsirinkęs jam tinkantį būstą, tačiau bankas būsto kredito jam nesuteikė, todėl tam tikslui supažindino jį su V. A.. S. K. prašė surasti jam patikimą žmogį. Kaip suprato, V. A. buvo įdarbintas ir jo, tai yra V. A., vardu buvo išduotas banko kreditas. Toliau tvarkant banko reikalus jis nedalyvavo, įvykio eiga nesidomėjo, kredito sąlygos jam nerūpėjo, į banką su V. A. nėjo. Jam žinoma, kad V. A. iš S. K. gavo už tai 5000 Lt atlygį. Po kurio laiko V. A. pasakė, kad gauna pranešimus iš banko apie tai, kad nėra mokamos kredito įmokos. V. A. prašė padėti išsiaiškinti ir jis padėjo- nuėjo su juo į banką, bet bankas atsisakė su juo bendrauti. Tada, 2010-12-14, V. A. surašė įgaliojimą, kuriuo jis įgaliojo jį, R. D., atstovauti banke bei kitose institucijose atnaujinant sutartį su banku. Jis siūlė bankui sumokėti susidariusį įsiskolinimą ? 10 000 Lt, prašė atnaujinti kredito sutartį, kuri tuo momentu banko buvo nutraukta, bet bankas nesutiko. S. K. taip pat buvo nuvažiavęs į Nordea banką, esantį Vilniuje Rotušės a., bet ten atsisakė su juo bendrauti. Mano, kad S. K. finansinė padėtis pablogėjo, todėl jis nemokėjo įmokų. Jis, R. D., jokių dokumentų neklastojo. Su J. A. buvo susitikęs tik viena kartą „IKI“ parduotuvėje po buto pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo. Iki kredito sutarties nutraukimo jie jokiuose derybose su banku nedalyvavo. Nežino, kur ir kuo dirbo V. A., ar jis dirbo realiai, kokias pajamas jis gavo. Nežino, kiek buvo sumokėta J. A. už butą, nematė pinigų perdavimo fakto. V. A. jam pasakojo, kad į bankus ėjo kartu su S. K.. Nieko nežino apie pinigus, skirtus buto remonto darbams. Kredito paraiškoje nurodytas jo telefono numeris, nes V. A. neturėjo telefono, o jis V. A. sutikdavo beveik kiekvieną dieną. Jis pats kredito, buto pirkimo sąlygų nederino. Neprašė A. K., kad įdarbintų V. A.. Nežino, ar J. A. perdavė 30 000 Lt S. K. arba V. A.. Jokių pinigų iš banko negavo, tik vėliau, kai V. A. pranešė, kad S. K. nemoka paskolos, padėjo V. A. iš draugiškumo. Kad kaltinamasis R. D. savo pažįstamam V. A. pasiūlė padėti S. K. sudarant fiktyvų sandorį banke V. A. vardu kaltinamasis R. D. neneigia. Jis žinojo, kad V. A. gavo 5000 Lt iš S. K. „už pagalbą" gaunant banko kreditą, žinojo, kad sandoris fiktyvus, kad realiai V. A. nėra buto pirkėjas, tačiau tai neįrodo, kad jis suprato, jog kreditui gauti iš banko buto pirkimui yra naudojama apgaulė, klastojami dokumentai, kad S. K. paskolos nemokės. Kai bankas jau 2010 m. rugsėjo mėn. vienašališkai dėl įsiskolinimų nutraukė sutartį, jis, R. D., V. A. prašomas 2011 m. vasario mėnesį bandė šią sutartį atnaujinti V. A. vardu. Tokie R. D. veiksmai neduoda pagrindo išvadai, kad jis bendrininkų grupėje tyčia pagamino netikrus, suklastojo tikrus dokumentus ir panaudojo žinomai netikrus ir suklastotus dokumentus. R. D. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. D. supažindino V. A. su S. K., žinojo apie kredito sutartį, tačiau byloje neįrodyta, kad jis dalyvavo bendrininkų grupės sukčiavime. Neįrodyta, kad jam buvo žinoma apie konkrečius sandorio veiksmus. R. D. kaltinamas įkalbėjęs V. A. už 5000 litų atlygį fiktyviai savo vardu įsigyti butą ir sudaryti su banku kredito sutartį. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad jam buvo žinomos kai kurios būsimo fiktyvaus sandorio aplinkybės, tačiau to neužtenka, kad pripažinti jį bendrininkavus sukčiavime. Liudytoja A. J., banko darbuotoja, nurodė, kad R. D. banke nematė. Kaltinamoji J. A. nurodė, kad R. D. matė galimai tik vieną kartą, negali tvirtinti, kad jis buvo jos bute. Kaltinamsis V. A. nurodė, kad R. D. tik supažindino jį su S. K., banke, pas notarą tvarkant kredito dokumentus R. D. nedalyvavo, gaunant pinigus R. D. nedalyvavo, kredito pinigų negavo. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis. Iš to seka, teismas iš visumos įrodymų, surinktų byloje ir išnagrinėtų teisiamajame posėdyje, daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad R. D. dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikaltimą, todėl jis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. išteisintinas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kaltinamassi S. A. neprisipažino padaręs sukčiavimą, gaminęs netikrus dokumentus, klastojęs ir panaudojęs žinomai netikrus ir suklastotus tikrus dokumentus. Kaltinamasis nurodė, kad jis dokumentų neklastojo, neturėjo tikslo suklaidinti banko, buto nepirko, banke nesilankė, jokių dokumentų nepasirašinėjo, apie banko paskolą nieko nežinojo. V. A. ir J. A. nepažinojo ir iki teismo jų nematė. S. K. jam jokių duomenų ir dokumentų neperdavė. 2009 metais gyveno Vilniuje, susipažino su A. K., su S. K. supažindino prieš 6 metus. 2009 metais buvo UAB „Kanabi group“ direktoriumi, šią bendrovę jam perleido A. K.. 2009-2010 metais UAB „Artratus“ vadovu nebuvo. Tuo metu J. T. pildė jam Sodros ataskaitas, kartais jis važiuodavo kartu su ja į Sodrą. Jis J. T. V. A. duomenų nepateikė, neprašė jos, kad padėtų A. K. įforminti V. A. priėmimą į darbą. Nežino, kas perdavė V. A. duomenis Sodrai. S. K. siuntė jam dokumentus, bet jie nėra susiję su šia byla. Su A. K. buvo susipykę, juos iki šiol sieja finansiniai reikalai. Kaip matyti, S. A. kaltinamas tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje perdavęs S. K. pateiktus V. A. duomenis A. K., taip pat pateikęs, kokius fiktyvius duomenis apie įdarbinimo laikotarpį ir gaunamo darbo užmokesčio dydį apie V. A. fiktyvų įdarbinimą Valstybiniam socialiniam draudimui turi nurodyti A. K.. Kaltinimas yra nekonkretus, remiamasi tik prielaidomis ir kaltinamojo A. K. parodymais apie tai, kad S. A. paprašė bendrovėje fiktyviai įdarbinti V. A., kurio visus asmens duomenis perdavė jam, nes V. A. norėjo gauti banko kreditą. Kaltinamasis S. A. nepripažįsta prašęs A. K. įdarbinti V. A.. Nenustatyta, kad S. A. žinojo apie bendrininkų grupės narių susitarimą daryti nusikaltimą, sumanymą, siekiamą rezultatą. Kaip matyti iš kaltinamųjų S. A. ir A. K. parodymų, tarp jų, kaip buvusių verslo partnerių, yra likusios nuoskaudos, jie sprendžia finansinius klausimus. Neįtikėtina, kad S. A. visiškai nepažinodamas V. A., būtų padėjęs fiktyviai įsidarbinti nepažįstamą asmenį ir taip padėjęs apgauti banką. Nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kad S. A., paprašytas S. K. ir R. D., susitaręs su A. K. dėl fiktyvaus V. A. įdarbinimo bei žinodamas, kad toks duomenų klastojimas yra reikalingas S. K. siekiant gauti kreditą iš banko kito asmens, t.y. V. A. vardu perkant butą, pateikė S. K. perduotus V. A. anketinius duomenis bei duomenis, kuriuos reikia įrašyti klastojant V. A. įdarbinimo duomenis, taip pat paprašė savo darbuotojos J. T., kad ji padėtų užpildyti A. K. Sodrai teikiamus dokumentus, pateikė jai aukščiau paminėtus duomenis, reikalingus įrašyti apie V. A. įdarbinimą ir tokiu būdu S. A. suprato, kad teikia duomenis, kurių pagalba bus apgautas bankas, siekiant padėti S. K. ir kitiems jo bendrininkams apgaule gauti kreditą buto pirkimui, ir kad sutartis bus sudaryta V. A. vardu fiktyviai, siekiant negrąžinti kredito bankui. S. A. dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., 300 str. l d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes iš teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų matyti, kad kaltinamojo S. A. veiksmuose nebuvo tyčios, konkretaus tikslo bendrinkaujant apgaule gauti banko kreditą.

Kaltinamųjų S. K. ir V. A. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamojo A. K. sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo V. A. ir A. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jie prisipažino ir gailisi padarę nusikaltimus. Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei – motyvus ir tikslus, kaltininų asmenybes

Kaltinamasis A. K. padarė du nesunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas, dirba, turi 6 metų vaiką. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus 300 str. 1d. sankcijoje numatytas baudas, nustatant jų dydį žymiai mažesnį nei šios bausmės rūšies sankcijos vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d.,paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamasis V. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau vieną kartą teistas, dirba. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. A. paskyrus LR BK 207 str. sankcijose numatytą baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 2d., 65 str. 2d., paskirta bausmė bendrintina visiško sudėjimo būdu su 2002-11-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu visa neatliktos bausmės dalimi.

V. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Kaltinamasis S. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, yra teistas, nusikalto būdamas 4 kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, bausmės neatlikęs. Po šios veikos padarymo nuteistas, bausmės neatlikęs. Kaltinamasis buvo aktyvus bendrininkų grupės dalyvis. Iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, žalos neatlygino ir nesistengė tai padaryti. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam S. K. paskyrus LR BK 207 straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį mažesnį nei šios bausmės sankcijos vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 3d., 9d. 65 str. 2d., paskirta bausmė bendrintina visiško sudėjimo būdu su 2013-11-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Į bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas ir bausmė, atlikta pagal 2013-11-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį. S. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmę kaltinamajam skirtina atlikti pataisos namuose atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę- daug kartų teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei.

Civilinio ieškovo ‚Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus atstovė advokatė E. B. prašo solidariai priteisti iš kaltinamųjų 118 732, 99 negrąžintos skolos dalies, kurią sudaro 64 790,79 Lt negrąžintas kreditas ir 53 942, 20 Lt įsipareigojimų nevykdymo palūkanos už laikotarpį nuo mokėjimo termino pažeidimo iki ieškinio pateikimo 2012-05-21, ir 16 proc. dydžio metinės sutartines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos ( 64 790, 79 Lt ) nuo 2012-05-21 ieškinio pateikimo iki visiško skolos padengimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas 4 719 Lt, kas sudaro 1730, 30 Lt teisinko paslaugos pagal PVM sąskaitą faktūrą 2012-06-05 advokatui S. A. už dokumentų teisinį įvertinimą ir civilinio ieškinio parengimą, 1573 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą 2013-09-17 už teisines paslaugas advokatui L. M., 1415, 70 Lt teisinės paslaugos pagal PVM sąskaitą faktūrą 2013-10-10 advokatui S. A. ( 10 t.b.l. 131-138). Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio ieškinio dalyku pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Turtine žala laikoma tokia žala, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata yra suformuluota CK 6.249 straipsnyje, pagal kurią žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (kasacinės nutartys 2K-254/2009, 2K-7-35/2011, 2K–173/2013).

Iš šioje byloje kredito sutarties turinio matyti, kad joje buvo iš anksto susitarta ne tik dėl finansuojamo kredito sumos, bet ir dėl palūkanų normos, taikomos sutarties galiojimo metu, taip pat numatytas delspinigių dydis netesybų atveju. Taigi civilinio ieškovo prašomos priteisti palūkanos ir delspinigiai buvo iš anksto numatytos ir realiai tikėtinos gauti pinigų sumos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, todėl jos pripažintinos civilinio ieškovo negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais) ir priteistinos iš kaltinamųjų civiliniam ieškovui. Dėl to, kas išdėstyta, iš kaltinamųjų S. K. ir V. A. priteistina ‚Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriui turtinė žala ir civilinio ieškovo negautos pajamos (pradelstos palūkanos ir delspinigiai).

Civilinio ieškovo prašymas priteisti iš kaltinamųjų 4 719 Lt išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas. Iš byloje esančių PVM sąskaitų -faktūrų matyti, kad banko išlaidos advokatams, teikusiems teisines paslaugas, ruošiusiems civilinį ieškinį, dalyvavusiam teisme kaip jo atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 4719 litų. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamųjų turtinę padėtį, gali civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokatui, dalyvavusiam byloje kaip jų atstovui, nepriteisti ar jų dydį sumažinti ( BPK 106 str. 2 dalis). Teismo nuomone civiliniams ieškovui šios paslaugos nebuvo būtinos, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir jo kontrolę vykdė, valstybinį kaltinimą teisme palaikė prokuroras, todėl bankui nebuvo būtinumo kreiptis į advokatus dėl teisinių paslaugų suteikimo, tačiau tai buvo banko pasirinkimas. Šias išlaidas teismas pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau visos šios išlaidos nepriteistinos iš kaltinamųjų. Atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį, į tai, kad S. K. šiuo metu nedirba, V. A. tik dabar pradėjo dirbti, nėra duomenų, kad kaltinamieji turėtų turto, šios išlaidos mažintinos, priteisiant 1000 litų. Kitoje dalyje prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str.– 307 str., teismas,

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. už netikrų dokumentų -UAB „Artratus“ 2009-07-01 darbo sutarties, 1-SD pranešimo apie V. A. valstybinio socialinio draudimo pradžią pagaminimą ir šio dokumento pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, UAB „Artratus“ 2010-01-13 pažymos „Apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį pagal tabelį Nr. 2“ pagaminimą, darbo sutarties ir pažymos perdavimą ir paskirti 10 MGL dydžio (1300 Lt) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. už 2009-11-06 akcijų pirkimo- pardavimo sutarties pagaminimą, laikymą ir panaudojimą ir paskirti 12 MGL dydžio ( 1560 Lt) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu– prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinę bausmę A. K. paskirti 15 MGL dydžio (1950 Lt) baudą. Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis turi sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistajam per šį terminą nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos miesto apylinkės teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškoma priverstinai.

A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 str. 1 d. už kreditinį sukčiavimą ir paskirti 15 MGL dydžio (1950 Lt) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 2d., 65 str. 2d., paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2002-11-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu visa neatliktos bausmės dalimi ir paskirti V. A. galutinę subendrintą bausmę 25 MGL dydžio (3250 litų) baudą. Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis turi sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistajam per šį terminą nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos miesto apylinkės teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškoma priverstinai.

Kaltinamajai V. A. paskirtas kardomąsais priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruots policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. A. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. už bendrininkavimą pagaminant netikrus dokumentus apie V. A. įdarbinimą, suklastojant tikrus dokumentus-buto pirkimo- pardavimo sutartį, žinomai netikrų dokumentų- turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akto, remonto darbų sąmatos panaudojimą, ir suklastoto tikro dokumento- pirkimo- pardavimo sutarties panaudojimą išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 str. 1 d. už kreditinį sukčiavimą ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 3d., 9d., 65 str. 2d., paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2013-11-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta bausme ir paskirti S. K. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir 50 MGL dydžio (6500 litų) baudą. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis turi sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistajam per šį terminą nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos miesto apylinkės teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškoma priverstinai. Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Iki įsiteisės nuosprendis S. K. palikti kardomąją priemonę – suėmimą. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2013-12-02 iki nuosprendžio paskelbimo, ir bausmę, atliktą pagal 2013-11-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

S. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. už bendrininkavimą pagaminant netikrus dokumentus apie V. A. įdarbinimą, suklastojant tikrus dokumentus-buto pirkimo- pardavimo sutartį, žinomai netikrų dokumentų- turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akto, remonto darbų sąmatos panaudojimą, ir suklastoto tikro dokumento- pirkimo- pardavimo sutarties panaudojimą išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. D. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. išteisinti, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

R. D. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamajam R. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

J. A. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir 300 str. 1d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamajai J. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

S. A. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamajam S. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti solidariai iš V. A. ir S. K. 118 732, 99 litų negrąžintą skolos dalį ir 16 proc. dydžio metinių sutartinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojant nuo negrąžintos kredito sumos ( 64 790, 79 Lt ) nuo 2012-05-21 ieškinio pateikimo iki visiško skolos padengimo dienos „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriui.

Priteisti solidariai iš V. A. ir S. K. „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriui 1000 litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.