- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 1A-456-380-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00372-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Regina Bertašienė, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- A. K., S. K., V. A., Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius, Daiva Rocevičienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K., S. K. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo: A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. (dėl netikrų dokumentų - UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-07-01 darbo sutarties, 1-SD pranešimo apie V. A. valstybinio socialinio draudimo pradžią pagaminimą ir šio dokumento pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-01-13 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį pagal tabelį Nr. 2 pagaminimą, darbo sutarties ir pažymos perdavimą) ir paskirta 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda; pagal BK 300 str. 1 d. (dėl 2009-11-06 akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pagaminimą, laikymą ir panaudojimą) ir paskirta 12 MGL dydžio (1560 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir A. K. paskirta galutinė bausmė 15 MGL dydžio (1950 Lt) bauda. A. K. dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
Žemesnės instancijos teismas
V. A. pripažintas kaltu pagal BK 207 str. 1 d. ir jam paskirta 15 MGL dydžio (1950 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2002-11-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu visa neatliktos bausmės dalimi ir paskirta V. A. galutinė subendrinta bausmė 25 MGL dydžio (3250 Lt) bauda. V. A. dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. (dėl bendrininkavimo pagaminant netikrus dokumentus apie V. A. įdarbinimą, suklastojant tikrus dokumentus - buto pirkimo-pardavimo sutartį, žinomai netikrų dokumentų - turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akto, remonto darbų sąmatos panaudojimo, ir suklastoto tikro dokumento - pirkimo-pardavimo sutarties panaudojimo) išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
S. K. pripažintas kaltu pagal BK 207 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimas 1 m. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 2 d., paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2013-11-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta bausme ir paskirta S. K. galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 m. ir 50 MGL dydžio (6500 Lt) bauda. Laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2013-12-02 iki nuosprendžio paskelbimo, ir bausmė, atlikta pagal 2013-11-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį. S. K. dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. (dėl bendrininkavimo pagaminant netikrus dokumentus apie V. A. įdarbinimą, suklastojant tikrus dokumentus - buto pirkimo-pardavimo sutartį, žinomai netikrų dokumentų- turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akto, remonto darbų sąmatos panaudojimo, ir suklastoto tikro dokumento - pirkimo-pardavimo sutarties panaudojimo) išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Solidariai iš V. A. ir S. K. priteista 118 732,99 Lt negrąžinta skolos dalis ir 16 proc. dydžio metinių sutartinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojant nuo negrąžintos kredito sumos (64 790,79 Lt) nuo 2012-05-21 ieškinio pateikimo iki visiško skolos padengimo dienos „duomenys neskelbtini“ Lietuvos skyriui. Solidariai iš V. A. ir S. K. priteista „duomenys neskelbtini“ Lietuvos skyriui 1000 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje prašymas netenkintas.
Nuosprendžiu R. D., J. A., S. A. dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. išteisinti, jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2009-12-31, tiksli data ir valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje pagamino netikrus dokumentus: A. K. surašė, išspausdino ir pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-07-01 darbo sutartį Nr. 09-001, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis, kaip darbdavys, priima dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu V. A., įsipareigoja jam mokėti 6300 Lt priskaičiuotą darbo užmokestį kiekvieną kalendorinį mėnesį, V. A. vardu pasirašant tyrimo metu nenustatytam asmeniui, taip pat pagamino netikrą dokumentą - 1-SD pranešimą apie V. A., a/k (duomenys neskelbtini) valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2009-07-01 ir šį netikrą dokumentą kartu su 2009-12-31 prašymu dėl pavėluotai pateiktų duomenų įrašymo 2009-12-31 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. K. laikotarpiu nuo 2009-12-31 iki 2010-02-09, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Apkasų g. 29-41, Vilniuje, surašė, išspausdino ir pasirašė žinomai netikrą dokumentą- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-01-13 pažymą (duomenys neskelbtini) apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį pagal tabelį Nr. 2, nurodydamas joje žinomai netikrus duomenis, kad projektų vadovui V. A. laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. kas mėnesį priskaičiuota po 6300 Lt darbo užmokesčio, kas mėnesį išmokėta po 4788 Lt darbo užmokesčio, išskaičiuotus pajamų bei socialinio draudimo mokesčius, bei laikotarpiu nuo 2009-12-31 iki 2010-02-05 tyrimo nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu žinomai netikrus dokumentus - UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-07-01 darbo sutartį Nr. 09-001 ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-01-13 pažymą (duomenys neskelbtini) - perdavė S. K. bei V. A..
Be to, A. K. laikotarpiu nuo 2009-11-06 iki 2009-12-31, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamino netikrą dokumentą ir žinomai netikrą dokumentą laikė bei panaudojo, t. y. A. K., žinodamas, kad jis nesudarė su V. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorio, surašė ir išspausdino 2009-11-06 pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė, kad A. K. parduoda, o V. A. perka nuosavybės teise UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. paprastąsias vardines akcijas 100 Lt nominalios vertės, mokant po 100 Lt už kiekvieną, bendra sandorio suma 10 000 Lt, kur grafoje „Pardavėjas“ ir ties spausdintu tekstu „Aš, A. K., 2009-11-06 d. gavau iš V. A. 10 000 Lt“ pasirašė A. K., ir šį žinomai netikrą dokumentą A. K. laikė savo žinioje iki 2011-01-06, kol panaudojo, savo iniciatyva pateikdamas policijos pareigūnams (duomenys neskelbtini), įrodinėdamas, kad V. A. nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.
S. K. ir V. A. nuteisti už tai, kad padarė kreditinį sukčiavimą: turėdami tikslą tyčia, apgaule iš banko „duomenys neskelbtini“ paimti 216 000 Lt kreditą, susitarė, kad V. A. paims savo vardu buto pirkimui banko kreditą, už kurį mokės ir butu naudosis S. K., laikotarpiu nuo 2010-02-05 iki 2010-02-23 banko poskyryje, esančiame (duomenys neskelbtini), kreipėsi dėl 216 000 Lt kredito suteikimo būsto pirkimui, pateikdami 2010-02-05 V. A. vardu surašytą paraišką kreditui gauti, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad V. A. nuo 2009 m. liepos mėn. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu ir jo gaunamos pajamos per mėnesį yra 4788 Lt, bei pateikė žinomai netikrus dokumentus: V. A. 2009-07-01 darbo sutartį Nr. 09-001, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-01-13 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį pagal tabelį Nr. 02, taip suklaidindami banko darbuotojus, kad V. A. yra dirbantis ir mokus asmuo. Remiantis šiais tiesos neatitinkančiais duomenimis, tarp banko „duomenys neskelbtini“ ir V. A. 2010-02-23 buvo pasirašyta Būsto kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. A. į sąskaitą 2010-03-03 buvo pervestos kredito lėšos 62 557,92 eurai, kas atitinka 216 000 Lt, iš kurių 16 000 Lt buto remontui, o 199 200 Lt 2010-03-03 pervesta buto pardavėjai J. A. pagal 2010-02-12 pirkimo-pardavimo sutartį. Tokiu būdu V. A. ir S. K., veikdami bendrininkų grupe, pateikę žinomai netikrus dokumentus apgaule gavo 216 000 Lt dydžio banko „duomenys neskelbtini“ kreditą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. K. pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 1 d. (dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo) ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Atsižvelgus į tai, jog pasikeitusi gyvenamoji vieta, pakeisti kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti adresą į (duomenys neskelbtini). Teigia, kad fiktyviai įdarbinti V. A., perleisti jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įkalbėjo S. A.. To niekas neginčija, todėl akivaizdu, jog jis negalėjo tartis su V. A. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo. Apeliantas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas nupirko iš asmens, kurio nebuvo matęs ir nepažįsta. S. A. buhalterė J. T. teisme patvirtino, jog žinojo apie parduodamą įmonę, surado pardavėją, perdavė jam, o pardavėjas apeliantui. Tokiu būdu yra dvi sandorio šalys, kurios siekia to paties tikslo ir jį įgyvendina. Teismas nepagrįstai nurodo, jog toks sandoris realiai neįvyko. Apeliantas teigia, kad S. A. informavus, jog minėtas akcijas vėliau nupirks V. A., parengė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, ją pasirašė ir išsiuntė paštu į Klaipėdą, vėliau gavo V. A. pasirašytą sutartį. Nežinojo, jog sutartis buvo pasirašyta ne V. A.. Teigia, jog jį apgavo S. K., kuris manipuliavo V. A. ir dėl nesuprantamų priežasčių neperdavė V. A. pasirašyti sutarties. Sutartyje nurodyta UAB akcijų kaina tokia todėl, kad yra akcijų nominali vertė, minimalus įstatinis kapitalas. UAB nebuvo ir negalėjo būti vertas 10 000 Lt, nes neturi tokios vertės. Apeliantas taip pat šią įmonę įsigijo nieko nemokėdamas. Teigia, jog nesvarbu ar buvo mokėti pinigai už akcijų įsigijimą ar ne, nes tai civilinių santykių objektas. Svarbu ar toks dokumento surašymas yra pavojinga veika baudžiamąja prasme. Tačiau dokumento surašymas nesukėlė jokių teisinių pasekmių.
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendį ir išteisinti, pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę, t. y. rašytinį pasižadėjimą neišvykti arba namų areštą. Teigia, jog skundžiamas nuosprendis priimtas remiantis prielaidomis ir nepagrįstas objektyviais įrodymais, neatskleistas nusikaltimo padarymo motyvas, nenurodyta veiksmų tyčia, neobjektyviai aiškinti nuteistųjų, išteisintųjų, liudytojų parodymai. Apeliantas teigia, jog teismo padaryta išvada, jog jis yra sumanytojas ir iniciatorius, kuriam buvo reikalingas banko kreditas, yra nepagrįsta. Teismas R. D. parodymų netikrino, o būtent fakto, jog apeliantas kreipėsi į banką, jam buvo atsisakyta suteikti kreditą. Apeliantas teigia, jog į banką niekada nesikreipė, jis neieškojo naujo būsto. R. D. parodymai suklaidino teismą. Teismas neįvertino faktinių aplinkybių, jog jis su V. A. banke buvo kelis kartus, tik pildant paraišką ir pasirašant kreditavimo sutartį. Visus dokumentus V. A. pasirašė banko patalpose, banko darbuotojų akivaizdoje. Prieš pasirašant dokumentus, banko darbuotojai V. A. supažindino su atsakomybę ir pareigomis, kylančiomis juos pasirašius. Byloje nėra duomenų, jog jis su V. A. būtų apsilankęs kitose institucijose. Priešingai, byloje yra duomenys, jog V. A. „Registrų centras“ registruojant turtą, buvo su R. D. ir kitais asmenimis. V. A. parodymus, jog dėl baldų bute derėjosi su S. K. paneigia J. A.. A. K. parodė, kad niekada neinformavo apelianto apie tai, jog jo atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. A. darbiniai santykiai yra fiktyvūs. A. K. parodymai patvirtina, kad apeliantas negalėjo žinoti ir nežinojo apie V. A. fiktyvias pajamas. Teismas klaidingai traktuoja liudytojos I. J. parodymus, nes jos parodymai tik patvirtina, jog jis dažnai lankydavosi banke su kitais klientais, nes buvo bankinis konsultantas. Teisme nebuvo atskleista kas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), tikrasis valdytojas, kas juo naudojosi. Tai apsunkino apelianto gynybą ir užkirto kelią paneigti faktą, kad buto įsigyjimą inicijavo apeliantas. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas naudojosi ir valdė turtą, mokėjo mokesčius ar gavo iš jo nuomos pajamas.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Vida Kaubrytė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendį. S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 4 m.; pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d. (už netikrų dokumentų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-07-01 darbo sutarties, 1-SD pranešimo apie V. A. valstybinio socialinio draudimo pradžią pagaminimą ir šio dokumento pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-01-13 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį pagal tabelį Nr. 2 pagaminimą ir panaudojimą) ir paskirti 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti laisvės atėmimą 4 m. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti 4 m. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., šią bausmę subendrinti su 2010 m. sausio 29 d. nuosprendžiu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 4 m. laisvės atėmimo ir 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą. Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Iki įsiteisės nuosprendis S. K. palikti kardomąją priemonę – suėmimą. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2013-12-02 iki nuosprendžio paskelbimo. V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 2 m.; pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d. (už netikrų dokumentų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-07-01 darbo sutarties, 1-SD pranešimo apie V. A. valstybinio socialinio draudimo pradžią pagaminimą ir šio dokumento pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-01-13 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį pagal tabelį Nr. 2 pagaminimą ir panaudojimą) ir paskirti laisvės atėmimą 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti laisvės atėmimą 2 m. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2002 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 2 m. laisvės atėmimo ir 10 MGL (1250 Lt) dydžio baudą. V. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., paskirti laisvės apribojimą 2 m.; pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d. (už netikrų dokumentų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-07-01 darbo sutarties, 1-SD pranešimo apie V. A. valstybinio socialinio draudimo pradžią pagaminimą ir šio dokumento pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-01-13 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį pagal tabelį Nr. 2 pagaminimą ir panaudojimą) ir paskirti 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą; pripažinti kaltu pagal BK 300 str. 1 d. (dėl netikro dokumento – 2009-11-06 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagaminimo, laikymo ir panaudojimo) ir paskirti 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirti laisvės apribojimą 2 m., įpareigojant šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Priteisti solidariai iš V. A., S. K. ir A. K. 118732,99 Lt negrąžintą skolos dalį ir 16 proc. dydžio metinių sutartinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojant nuo negrąžintos kredito sumos (64 790,79 Lt) nuo 2012 m. gegužės 21 d. ieškinio pateikimo iki visiško skolos padengimo dienos „duomenys neskelbtini“ Lietuvos skyriui. Priteisti solidariai iš V. A., S. K. ir A. K. „duomenys neskelbtini“ Lietuvos skyriui 1000 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje prašymo netenkinti. Nuosprendžio dalį, kuria J. A., S. A. ir R. D. dėl kaltinimų pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., išteisinti, palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde teigia, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo išvadų, neatitinkančių bylos aplinkybių, V. A. ir S. K. veikas perkvalifikuojant į BK 207 str. 1 d., bei nepagrįsto A. K. išteisinimo pagal BK 182 str. 2 d., V. A. ir S. K. išteisinimo pagal BK 300 str. 1 d. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad V. A. ir S. K. apart netikrų dokumentų bankui apie V. A. įdarbinimą, kitų suklastotų dokumentų bankui nepateikė, savo tapatybių ir kontaktinių duomenų sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo nuo banko nenuslėpė. Kaltinamieji nepateikė nei apie save, nei apie kredito gavėją V. A. kitų neteisingų duomenų, taip savo veiksmais neapsunkino asmens, įgijusio turtą, nustatymą, pažeistos teisės atkūrimą. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas tokia išvadas padarė nepagrįstai, jos neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, yra tik prielaida. Bylos duomenimis nenustatyta aplinkybių, kad kaltinamųjų finansinė padėtis po kredito suteikimo pasikeitė ir jie nebegalėjo vykdyti mokėjimų pagal kredito sutartį, tokia situacija buvo ir iki kredito sutarties sudarymo. 2010 m. kovo 3 d. bankui pervedus 216 000 Lt į V. A. sąskaitą, nei viena kredito įmoka nebuvo sumokėta. V. A., S. K., R. D. parodė, jog V. A. ir S. K. žinojo, kad niekas kredito nemoka, bankas rašo pranešimus apie nemokamą kreditą. 2010 m. kovo 30 d. S. K., žinodamas, kad kreditas bankui nemokamas, V. A. parašo raštelį, kuriuo pasižada dengti V. A. įsipareigojimus bankui. Tačiau nei viena įmoka nebuvo pervesta. Nėra duomenų, kad V. A. vardu būtų kreiptasi į banką prašant atidėti kredito mokėjimą dėl susidariusios sunkios finansinės situacijos, nors S. K. aiškino, jog jis labai kompetentingas kredito gavimo klausimais. Todėl nesuprantama, kodėl su banku nebuvo vedamos derybos V. A. vardu. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad S. K. negalėjo vykdyti kredito sutarties, nes buvo suimtas, tačiau jis buvo suimtas tik 2010 m. gruodžio 23 d. Kai bankas 2010 m. spalio mėn. inicijavo ikiteisminį tyrimą, R. D. 2011 m. vasario mėn. bandė šią sutartį atnaujinti V. A. vardu, tačiau bankui nurodžius kokius veiksmus turi atlikti, realiai nieko nedarė. Šie duomenys rodo, jog įsipareigojimo iš anksto nebuvo žadama vykdyti, jis nebuvo vykdomas nuo pat sutarties sudarymo ir lėšų pervedimo. Tai, kad paraiškoje gauti kreditą nurodytas R. D. telefono numeris, o banko kortelei gauti – S. K. elektroninio pašto adresas, nėra pagrindas bankui nukreipti suteikto kredito lėšų išieškojimą iš S. K., kaip tikrojo buto pirkėjo. Bankas reikalavimą dėl įsiskolinimo civilinio proceso tvarka gali nukreipti tik į V. A. turtą ir pajamas, todėl civilinio proceso tvarka išieškojimas yra praktiškai neįmanomas. Fiktyvus sutarties sudarymas nemokaus asmens V. A. vardu sudarė situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės. Toks turto įgijimo būdas rodo, kas iš anksto buvo numatyta apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – 216 000 Lt dydžio kredito lėšas ir kredito sutarties įsipareigojimų nevykdyti. Kad buvo siekiama apgauti banką ir nemokėti kredito, rodo ir tai, kad nebuvo ieškomas realus darbas V. A., iš kurio jis galėtų pragyventi, mokėti kreditą bankui, o įdarbinamas jis tik fiktyviai, atgaline data, atgaline data sumokant Sodrai įmokas, parodant atlyginimą tokio dydžio ir nurodant įdarbinimo laikotarpį tik tokį, kuris reikalingas pateikti bankui, siekiant apgauti banką, kad V. A. yra dirbantis ir mokus asmuo. Iš byloje apklaustų asmenų parodymų bei rašytinės medžiagos nustatyta, kad V. A. niekada pats savo vardu nežadėjo kreiptis į banką dėl kredito, realiai neturėjo finansinės galimybės gauti kreditą buto pirkimui iš banko ir neturėjo jokios finansinės galimybės kreditą bankui grąžinti, kad visus jo veiksmus jo vardu sudarant kredito sutartį ir teikiant duomenis bankui jis darė kitų asmenų, t. y. S. K. ir R. D. iniciatyva ir siekdamas gauti atlygį už pagalbą. Tiek S. K., tiek V. A. suprato, kad bankui pateikus jo tikrus duomenis V. A. kredito negautų, kad jis įdarbinamas tik fiktyviai, kad banko kreditas suteiktas ir butas nupirktas naudojant apgaulę ir suklastotus dokumentus, suprato savo veiksmų esmę, tai suprasdamas tęsė savo veiksmus, suprato, kad kreditą bankas suteikia V. A. vardu būtent dėl apgaulės, ir to norėjo. Veikdami bendrininkų grupe nuteistieji S. K. ir V. A., įgijo banko kredito lėšas ne siekdami apgaule apeiti banko kreditų suteikimo tvarką bei sąlygas ir toliau vykdyti kredito įsipareigojimus, o apgaule įgyti savo naudai banko turtą (kredito lėšas) ir iš anksto nežadėdami mokėti kredito įmokų, taip pat kredito lėšas įgijo ne tik esmingai suklaidindami banką, bet ir apsunkindami nukentėjusio asmens galimybes atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka. Jų tyčia vengti privalomų įmokų ar mokėjimų pagal kredito sutartį susiformavo iki sandorio, kurio pagrindu atsirado tokia prievolė, sudarymo momentu ir egzistavo nuo pat vykdymo pradžios, tokia veika pagal formuojamą teismų praktiką paprastai vertinama kaip sukčiavimas. Atsižvelgiant į tai, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai pripažino, kad S. K. ir V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 207 str. 1 d., o ne nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d., taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniame skunde teigia, kad iš bylos duomenų matyti, kad esminė apgaulė, kuri sąlygojo banko sprendimą suteikti V. A. kreditą, buvo A. K. pagaminti ir į teisinę apyvartą pateikti fiktyvūs dokumentai apie V. A. darbą ir gaunamas pajamas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kad prieš pateikiant duomenis 2009 m. gruodžio 31 d. Sodrai apie V. A. įdarbinimą 2009 m. lapkričio 6 d. siuntėjas S. K. siuntė kažką gavėjui A. K., t. y. kad šie asmenys bendrauja tarpusavyje. Tuo pat metu surašoma fiktyvi 2009 m. lapkričio 6 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria veiklos nevykdančios ir didelį įsiskolinimą turinčios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos perrašomos V. A. vardu. Šios aplinkybės rodo, kad tarp asmenų susitarusių dėl V. A. fiktyvaus įdarbinimo, t. y. S. K. ir A. K. buvo susitarimas ir fiktyviai perrašyti V. A. vardu akcijas, šis susitarimas naudingas A. K.. Iš bylos duomenų matyti, kad tiesiogiai su V. A. A. K. nebendravo, jo nepažinojo, ir kad darytų nusikaltimą ir klastotų duomenis be jokio atlygio padėdamas visiškai nepažįstamam žmogui apgaule iš banko gauti kreditą, visiškai neįtikina, be to ir įmokos Sodrai buvo sumokėtos už fiktyviai parodytą laikotarpį. Apeliaciniame skunde teigia, kad A. K. veikė prašomas gerai pažįstamo asmens ir siekdamas padėti gerai pažįstamam asmeniui, o ne visiškai nežinomam V. A., pakalbėjęs su juo telefonu, taip pat iš to turėdamas tam tikros naudos. A. K. suprato, kad jis apgaule kito asmens vardu padeda gauti didelės vertės svetimą turtą – banko kreditą S. K. bei su juo bendrai veikiantiems asmenims. Kredito dydžiu ir sąlygomis A. K. nesidomėjo, nes iš anksto nežadėjo šio kredito mokėti. Todėl mano, kad teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių, dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., A. K. išteisintas nepagrįstai. V. A., S. K. ir A. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. kaip idealioji nusikaltimų sutaptis. Teismas nurodė, kad S. K. ir V. A. panaudojant žinomai fiktyvius dokumentus banko kreditui gauti, jų veika kvalifikuotina tik pagal BK 207 str. 1 d., o jos kvalifikavimas dar ir pagal BK 300 str. 1 d. yra perteklinis. Teismas pripažino A. K. kaltu pagal BK 300 str. 1 d. už fiktyvių dokumentų apie V. A. įdarbinimą ir gaunamas pajamas pagaminimą, šių dokumentų pateikimą Sodrai, perdavimą V. A. ir S. K.. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad dokumentus apie fiktyvų V. A. įdarbinimą vieno iš bendrininkų S. K. prašymu ir tarpusavio susitarimu suklastojo, duomenis apie įdarbinimą ir gaunamą atlyginimą su pranešimu pateikė Sodrai, tuos fiktyvius dokumentus perdavė S. K. ir V. A. pateikti bankui A. K.. S. K. ir V. A., tęsdami nusikalstamą veiką, šiuos A. K. pagamintus ir žinomai fiktyvius dokumentus pateikė (duomenys neskelbtini). Todėl nustačius, kad vienas iš bendrininkų (A. K.), vykdydamas išankstinį susitarimą su kitais bendrininkais (S. K. ir V. A.) ir realizuodamas dalį bendros tyčios gauti apgaule kredito lėšas iš banko, suklastoja dokumentus ir juos perduoda kitiems bendrininkams panaudoti, tokie bendrininko (A. K.) veiksmai inkriminuotini ir kitiems bendrininkams. Todėl teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių ir nepagrįstai išteisino S. K. ir V. A. pagal BK 300 str. 1 d. Teismas nepagrįstai „duomenys neskelbtini“ Lietuvos skyriaus pareikštą civilinį ieškinį priteisė solidariai iš S. K. ir V. A., jo solidariai nepriteisdamas ir iš A. K.. Bylos duomenimis nustatyta, kad būtent A. K. pagaminti ir pateikti kitiems bendrininkams fiktyvūs dokumentai apie V. A. įdarbinimą bei gautas pajamas sąlygojo banko sprendimą suteikti kredito lėšas V. A.. A. K. prisidėjo padarant žalą bankui, todėl turi atlyginti banko civilinį ieškinį solidariai su S. K. ir V. A.. Apeliaciniame skunde teigia, kad visuma byloje surinktų bei teismo ištirtų įrodymų neginčytinai patvirtina, kad A. K., V. A. ir S. K., veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 216 000 Lt dydžio „duomenys neskelbtini“ kreditą, pagamino netikrus dokumentus (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-07-01 darbo sutartį, 1-SD pranešimą apie V. A. valstybinio socialinio draudimo pradžią, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-01-13 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį pagal tabelį Nr. 2) ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo, t. y. įvykdė nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. Be to, A. K. pagamino netikrą dokumentą (2009-11-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį) ir žinomai netikrą dokumentą laikė bei panaudojo, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d. Nusikaltimas, numatytas BK 182 str. 2 d., priskiriamas prie sunkių tyčinių nusikaltimų. Nusikaltimas, numatytas BK 300 str. 1 d., priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Nusikaltimai baigti. Žala neatlygintina. Prašo V. A. paskirti laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. sankcijos vidurkiui, įvertinus jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius ir gana nuoširdžius parodymus, dėl įvykdytų nusikaltimų gailisi, nusikalto dėl sunkios materialinės padėties, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. S. K. prašo skirti laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį didesnį nei BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, įvertinus jo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. A. K. skiriant bausmę, prašo įvertinti jo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Mano, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d., aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl už šį sunkų nusikaltimą jam skirtina švelnesnė bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje.
Nuteistasis V. A. atsikirtimu į prokuratūros apeliacinį skundą prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendį ir nepaskirti laisvės atėmimo bausmės.
Nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistasis S. K. ir jo gynėja advokatė prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistasis V. A. ir jo gynėjas advokatas prašo prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.
Prokurorė prašo jos apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas V. A. ir S. K. veiką perkvalifikavo iš BK 182 str. 2 d. 300 str.1 d. į BK 207 str. 1 d., o dėl dalies veikų pagal BK 300 str. 1 d. išteisino. Nors pirmosios instancijos teismas apie galimą kaltinimo pakeitimą iš anksto nepranešė, bet nagrinėjant bylą apygardos teisme kaltinamieji V. A. ir S. K. dėl kaltinimo pagal BK 207 str. 1 d. buvo apklausti.
Nuteistasis S. K. dėl kreditinio sukčiavimo savo kaltės nepripažino ir parodė, jog, apylinkės teisme davė išsamius parodymus, nuodugniai išaiškino jam žinomas aplinkybes, savo veiksmus. Dėl V. A. įdarbinimo, niekada niekur nesikreipė ir neorganizavo V. A. įdarbinimo. Jis tarpininkavo V. A. gaunant kreditą, siekė, jog kreditas būtų gautas geresnėmis sąlygomis. Jo konsultacijos, paruošti dokumentai leido V. A. pasirašant banko sutartį sutaupyti virš 60 000 Lt, 28 metų laikotarpiui, kuriam jis ėmė kreditą. Jis kartu su V. A. dalyvavo pokalbyje banke. 2012 m. gruodžio mėn. raštu prokuratūrai išdėstė jam žinomas aplinkybes. Banko darbuotojas suprato, jog jis yra tarpininkas, konsultuoja ir padeda. Jis prisistatė, pateikė savo asmens dokumentą, neslėpė ir nebandė banko darbuotojo suklaidinti. Banko darbuotojas patikrina asmens tapatybę, gaunamas pajamas, pasirašant sutartį, išaiškina klientui visas teises ir pareigas kylančias iš sutarties pasirašymo. Kaltinime nurodyta, jog jis teikė daug ir įvairių dokumentų, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tai buvo paraiška, pažyma apie darbines pajamas. V. A. įgijo turtą, jį įkeitė bankui, savo įkeitimu užtikrino bankui savo prievolę. Teigia, jog buvo notaro biure, bet ne kabinete kur buvo pasirašoma sutartis. R. D. informavo, kad pasikeitė V. A. darbinės pajamos. Buvo sutarta, jog jis sumokės 20 000 Lt pradinį įnašą, tai oficialiai įformins notarų biure pasirašydami sutartį. Išmokėjus kreditą butas pereis jo nuosavybėn ir tokiu būdu bus pagrindas dengti V. A. kreditą. Jis parašė raštelį ir perdavė R. D. ir V. A. 3000 Lt, kad jie padengtų einamus įsiskolinimus. Kreipėsi į pirmą notarų biurą, sudaryti sutartį tarp jo ir V. A., pagal kurią išmokėjus buto paskolą, nuosavybė pereitų turto bankui. Vėliau R. D. informavo, jog V. A. tokio susitarimo nenori ir to sandorio nebus. Paaiškino, jog 3000 Lt bus grąžinti pardavus butą. Už tarpininkavimą jis gavo 10 000 Lt atlygį, sumokėjo V. A.. Paskola buvo sudaryta tarp V. A. ir (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. A. 28 metams gavo būsto kreditą. V. A. asmeniškai jokių pinigų negavo, pinigai buvo banko sąskaitoje. Bankas pagal V. A. pasirašytą mokėjimo nurodymą, pinigus pervedė buto savininkui. V. A. gavo 16 000 Lt buto remontui, tuos pinigus gavo grynais. V. A. žadėjo atsiskaityti, kai pinigus galės išgryninti. Kai grįžo, žinojo, kad V. A. turėjo galimybę gautus pinigus išgryninti. V. A. pasakė, kad pinigų dar neturi, nuramino, sakė, kad rytoj gaus iš J. A. pinigus ir kitą dieną atsiskaitys. Jis paskambino J. A., kuri pasakė, kad pinigai yra pervesti į banką, kad rytoj galės susitikti banke. Sekančią dieną kartu su V. A. nuvyko į banko poskyrį, J. A. išgrynino pinigus ir padavė V. A. – 30 000 Lt banko patalpoje, pasirašė dokumentus, kad skolų nėra. V. A. iš tų pinigų atsiskaitė su juo. Jis gavo 10 000 Lt.
Nuteistasis V. A. apygardos teisme savo kaltės nepripažino. Parodė, jog S. K. kalbėjo netiesą. Jis parašė, kad S. K. patvirtintų, jog grąžins bankui jo skolą, jeigu jam padės. S. K. išsisukinėjo, nenorėjo eiti pas notarą, sakė, jog neturi laiko. Tada jo brolis su S. K. pakalbėjo, paprašė parašyti tą raštelį. S. K. parašė raštelį. R. D., pas kurį dirbo, sakė, jog reikia padėti žmogui nusipirkti sklypą, kai pradės verslą, viską bankui grąžins. Jis galvojo, jog viskas teisėtai.
Dėl nuteistojo A. K. apeliacinio skundo
Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ištyrė, įvertino tinkamai ir pagrįstai A. K. nuteisė pagal BK 300 str. 1 d. už netikrų dokumentų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-07-01 darbo sutarties, 1-SD pranešimo apie V. A. valstybinio socialinio draudimo pradžią pagaminimą ir šio dokumento pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-01-13 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį pagal tabelį Nr. 2 pagaminimą, darbo sutarties ir pažymos perdavimą, ir pagal BK 300 str. 1 d. už 2009 m. lapkričio 6 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagaminimą, laikymą ir panaudojimą. Nuteistasis A. K. neginčija savo kaltės dėl netikrų dokumentų pagaminimo, pateikimo Sodrai ir perdavimo, tačiau neigia savo kaltę dėl žinomai netikro dokumento pagaminimo ir žinomai netikro dokumento laikymo bei panaudojimo, t. y. dėl 2009 m. lapkričio 6 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagaminimo, laikymo ir panaudojimo.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis A. K., žinodamas, kad jis nesudarė su V. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorio, surašė ir išspausdino 2009 m. lapkričio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė, kad A. K. parduoda, o V. A. perka nuosavybės teise UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. paprastąsias vardines akcijas 100 Lt nominalios vertės, mokant po 100 Lt už kiekvieną, bendra sandorio suma 10 000 Lt, kur grafoje „Pardavėjas“ ir ties spausdintu tekstu „Aš, A. K., 2009-11-06 d. gavau iš V. A. 10 000 Lt“ pasirašė A. K., ir šį žinomai netikrą dokumentą A. K. laikė savo žinioje iki 2011 m. sausio 6 d., kol panaudojo, savo iniciatyva pateikdamas policijos pareigūnams, įrodinėdamas, kad V. A. nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.
Byloje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatytas faktas, kad 2009 m. lapkričio 6 d. buvo surašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria A. K. pardavė V. A. 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų už 10 000 Lt (4 t., b. l. 18). Nuteistasis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. A. paprašė jo laikinai pabūti Vilniaus įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nes jis gyvena Vilniuje. S. A. pažinojo senai, turėjo bendrų verslo planų, todėl pasiūlymas įtarimų nesukėlė. Buvo sutarta, kad laikinai pabus direktoriumi, įdarbins V. A., kuris vėliau taps įmonės direktoriumi. Būdamas direktoriumi turėjo 100 proc. akcijų, kurias jam perrašė, jis už akcijas nemokėjo. Sutartį dėl akcijų nusiuntė į Klaipėdą V. A.. Dokumentai sugrįžo pasirašyti. Nežino, kas jam atsiuntė dokumentus į Vilnių, ir, kad juos pasirašė ne V. A.. Jis V. A. nepažinojo (10 t., b. l. 182-183). Nuteistasis V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog A. K. nepažįsta, su juo nebendravo. Jokio susitarimo, jog pirks UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas nebuvo. Nežinojo, jog turėjo tapti šios įmonės direktoriumi (10 t., b. l. 180). S. A. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog pažinojo A. K., V. A. nepažinojo. Neprašė A. K. tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir akcininku. Juos sieja finansiniai reikalai, buvo susipykę (11 t., b. l. 96-97). Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog nuo 2010 m. sausio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo A. K., o nuo 2011 m. gegužės 24 d. – S. A. (2 t., b. l. 82-84). Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2011 m. lapkričio 23 d. raštu pranešė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ registravimo dokumentų byloje akcijų pirkimo pardavimo sutarčių nėra. Vieninteliu bendrovės akcininku nuo 2010 m. sausio 7 d. įregistruotas A. K. (2 t., b. l. 81). Pasak A. K. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį į Registrų centrą turėjo nunešti pats V. A. ir užregistruoti. Kad sutartis nėra užregistruota sužinojo tik 2010 m. (4 t., b. l. 93). Tačiau pasak nuteistojo V. A., jis nieko nežinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, jos nepasirašinėjo. Specialisto išvadoje Nr. 11K-439 (11) nurodyta, jog nustatyti ar tirti pateiktoje 2009 m. lapkričio 6 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, skiltyje „Pirkėjas“, V. A. vardu pasirašė V. A., S. K., R. D., A. K. ar kitas asmuo, nebuvo galima, kadangi tiriamoji sutartis yra spalvota kopija; parašų kopijos netiriamos (2 t., b. l. 47-51). Nuteistasis A. K. teigia, jog S. A. įkalbėjo jį perleisti akcijas V. A.. Tačiau tokių duomenų byloje nėra, nei S. A., nei V. A. nepatvirtina A. K. nurodytas aplinkybes.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. K. apgavo S. K., kuris manipuliavo V. A. ir dėl nesuprantamų priežasčių neperdavė V. A. pasirašyti sutarties. Nuteistasis S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. K. skambino prašydamas duomenų apie V. A. atlyginimą, darbo sutartį. Negali pasakyti ką siuntė 2012 m. (11 t., b. l. 95). UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2009 m. lapkričio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, jog S. K. A. K. 2009 m. lapkričio 6 d. išsiuntė siuntą (4 t., b. l. 128). Tai leidžia suabejoti S. K. parodymais, jog V. A. tik 2009 m. gruodžio mėn. davė A. K. telefono numerį. Tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog A. K. siunčiamą sutartį gavo S. K. ir jos neperdavė V. A. pasirašyti.
BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyviosios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ir kitaip pagamino.
Iš nuteistųjų A. K. ir V. A. parodymų matyti, kad jie vienas kito nepažinojo, nesitarė, nevedė jokių derybų dėl akcijų pirkimo-pardavimo. A. K. surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įrašė, jog parduoda 100 vnt. akcijų V. A., mokant po 100 Lt už kiekvieną. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė, jog 2009 m. lapkričio 6 d. gavo iš V. A. 10 000 Lt. A. K. pasirašo šį dokumentą ir išsiunčia V. A. pasirašyti. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sugrįžo pasirašyta, tačiau pasak A. K. jis nežino kas pasirašė, manė, jog V. A.. A. K. pinigų už parduotas akcijas negavo. Atkreiptinas dėmesys, jog prieš parduodant įmonės akcijas, akcijų pirkėjas turėtų domėtis įmonės finansine būkle, jam turėtų būti pateikti įmonės finansiniai dokumentai įvertinimui, turėtų vykti derybos dėl akcijų kainos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad akcijų pirkėjas nesidomi įmone, nesusisiekia su akcijų turėtoju. A. K. surašo akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas asmeniui, kurio nėra matęs, kuris realiai akcijų pirkime - pardavime nedalyvauja, be to, A. K. negauna pinigų, nors sutartyje nurodo, jog 10 000 Lt gavo. Visos šios aplinkybės rodo, jog pagal A. K. surašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, realiai tokio sandorio nebuvo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos parduotos nebuvo. Jeigu A. K. nežinojo, ar akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė V. A., tai tik patvirtina jos netikrumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. K. pagamino netikrą dokumentą, kuriame įrašė objektyviosios tikrovės neatitinkančius duomenis.
Netikro dokumento panaudojimas – kai kaltininkas neteisėtai paleido netikrą dokumentą į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Netikro dokumento panaudojimas laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, organizacijai, pareigūnui, tarnautojui ar kitiems asmenims. Nuteistasis A. K. žinomai netikrą dokumentą pateikė policijos pareigūnams, įrodinėdamas, kad V. A. nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Apeliacinio skundo argumentai, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nesukėlė jokių teisinių pasekmių, kad žinodamas apie jos suklastojimą nuteistasis nebūtų jos pateikęs, yra nepagrįsti. A. K. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pateikė policijos pareigūnams, norėdamas įrodyti teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, manydamas, kad jos suklastojimas nepaaiškės ir jam pavyks išvengti galimai neigiamų pasekmių dėl įmonės veiklos. A. K., pateikdamas suklastotą sutartį, siekė sudaryti įspūdį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos priklauso V. A., kuris atsakingas už įmonės veiklą.
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog akcijų pirkimo-pardavimo sandoris tarp A. K. ir V. A. neįvyko, pinigai už akcijas nebuvo perduoti, todėl akivaizdu, jog A. K. surašė tiesos neatitinkantį netikrą dokumentą, laikė jį ir pateikė policijos pareigūnams. Todėl naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo ir A. K. išteisinti dėl šios veikos nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl nuteistojo S. K. apeliacinio skundo
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo S. K. kaltės. Nuteistojo S. K. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo S. K. apeliacinis skundas nepagrįstas, jo argumentai nepaneigia motyvuotų nuosprendžio išvadų, kurias pirmosios instancijos teismas padarė, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 20 str.), priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes ir nesudaro pagrindo jį panaikinti.
BK 207 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Apgaulė pagal BK 207 str. dažniausiai pasireiškia tikrovės neatitinkančių duomenų dėl kredito ar paskolos gavėjo turtinės padėties, dėl kredito gavėjo egzistavimo fakto, ekonominių rodiklių ir pan. pateikimu bankui, kai jie turėjo lemiamą reikšmę suklaidinant kreditorių ar kreditoriaus sprendimui suteikti paskolą, kreditą ir pan. Kreditinio sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas kreditui gauti. Apgaulė kreditiniame sukčiavime panaudojama turint tikslą suklaidinti turto valdytoją, o pastarieji dėl suklydimo veikiami apgaulės patys perleidžia turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes. Veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar skolininkas nustatytu laiku grąžino kreditą, taip pat ar dėl to kreditorius patyrė ar nepatyrė tiesioginės realios žalos. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas, apgaulės būdu suklaidindamas nukentėjusįjį, faktiškai gauna kreditą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. K. susitarė, kad V. A. paims savo vardu buto pirkimui banko kreditą, už kurį mokės ir butu naudosis S. K., laikotarpiu nuo 2010-02-05 iki 2010-02-23 banko poskyryje, kreipėsi dėl 216 000 Lt kredito suteikimo būsto pirkimui, pateikdami 2010-02-05 V. A. vardu surašytą paraišką kreditui gauti, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad V. A. nuo 2009 m. liepos mėn. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu ir jo gaunamos pajamos per mėnesį yra 4788 Lt, bei pateikė žinomai netikrus dokumentus: V. A. 2009-07-01 darbo sutartį Nr. 09-001, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-01-13 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį pagal tabelį Nr. 02, taip suklaidindami banko darbuotojus, kad V. A. yra dirbantis ir mokus asmuo. Remiantis šiais tiesos neatitinkančiais duomenimis, tarp banko „duomenys neskelbtini“ ir V. A. 2010-02-23 buvo pasirašyta Būsto kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. A. į sąskaitą 2010-03-03 buvo pervestos kredito lėšos 62 557,92 eurai, kas atitinka 216 000 Lt, iš kurių 16 000 Lt buto remontui, o 199 200 Lt 2010-03-03 pervesta buto pardavėjai J. A. pagal 2010-02-12 pirkimo-pardavimo sutartį. Tokiu būdu V. A. ir S. K., veikdami bendrininkų grupe, pateikę žinomai netikrus dokumentus apgaule gavo 216 000 Lt dydžio banko „duomenys neskelbtini“ kreditą.
Nuteistasis S. K. apygardos teisme parodė, kad tarpininkavo V. A. gaunant kreditą. Jo konsultacijos pasirašant kredito sutartį, leido V. A. sutaupyti virš 60 000 Lt 28 metų laikotarpiui, kuriam jis ėmė kreditą. Jis kartu su V. A. dalyvavo pokalbyje banke. Banko darbuotojas suprato, jog jis yra tarpininkas. Jis prisistatė, pateikė savo asmens dokumentą, neslėpė ir nebandė banko darbuotojo suklaidinti. Už tarpininkavimą V. A. sumokėjo 10 000 Lt atlygį. Paskola buvo sudaryta tarp V. A. ir (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. A. 28 metams gavo būsto kreditą. Teisiamojo posėdžio metu S. K. paaiškino, kad tarpininkauja tarp klientų ir banko gaunant paskolas, nes kai kuriems klientams trūksta profesionalių žinių, o jis turi patirties dirbant su finansais. V. A. paklausė, ar galėtų padėti, jeigu jis norėtų pirkti butą. V. A. buvo susiradęs butą, adresu (duomenys neskelbtini). Kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ banką dėl kredito išdavimo. V. A. užpildė paraišką kreditui gauti, pats nurodė pinigų sumą, skirtą buto remontui. Perkamas butas buvo neįkeistas, jo kaina buvo virš 200 000 Lt. Kadangi bankas finansavo iki 80 proc. turto vertės, paskaičiavo, kad optimalus paskolos laikotarpis yra 28 metai, prašė išduoti kreditą 216 000 Lt sumai. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dėl turto vertinimo pažymos. Už turto vertinimo pažymą mokėjo V. A.. Gavęs turto vertinimo pažymą bankas per kelias dienas paruošė būsto paskolos sutartį, kurią pasirašė V. A.. Pasirašant buto pirkimo ? pardavimo sutartį notaro biure dalyvavo jis, J. A., V. A., nekilnojamojo turto agentūros darbuotoja. Iš banko pinigus gavo buto savininkė. Jis pinigų perdavimo fakto nematė (11 t., b. l. 92-95). Nuteistojo S. K. parodymai nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu S. K. parodė, kad tik konsultavo V. A. dėl kredito paėmimo, paaiškino kokius dokumentus jis turi pateikti banke. Su V. A. į banką dėl kredito nėjo (6 t., b. l. 33-35). Kaip matyti, teisiamojo posėdžio metu ir apygardos teisme S. K. neneigė, jog su V. A. dalyvavo pokalbyje banke. Tarpininkavo V. A. gaunant kreditą, dalyvavo vertinant butą, pasirašant buto pirkimo – pardavimo sutartį notaro biure.
Nuteistasis V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo pas R. D. pagalbinius darbus. Vieną dieną R. D. pasakė, jog reikia padėti S. K. paimti paskolą. S. K. yra patikimas, grąžins paskolą. Jis sutiko, nes turėjo daug skolų, o už pagalbą jam žadėjo sumokėti 5000 Lt. Paprašė asmens dokumentų, kuriuos galėtų perduoti S. K.. Jam pasakė, jog įdarbins UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jis oficialiai nedirbo. Susitiko su S. K., važiavo į bankus. Visus dokumentus, susijusius su banko kreditu, tvarkė S. K., banke jis, tik pasirašydavo dokumentus, kuriuos jam duodavo S. K., su dokumentų turiniu nesusipažindavo, nesigilino į dokumentus, su banko darbuotojais bendravo S. K.. Jis, V. A., nesidomėjo, kokios kredito sumos S. K. prašė. „duomenys neskelbtini“ banke užpildė paraišką kreditui gauti, banko darbuotojai buvo pateikęs savo asmens tapatybės kortelę. Po mėnesio jis su S. K. gavo kredito dalį, skirtą remonto darbams ? 16 000 Lt. Pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą. Banke jis pasirašė, jog gavo pinigus, juos paėmė, ir išėjęs iš banko iš karto atidavė S. K.. S. K. jam davė 200 Lt. Po 1-2 mėn. su S. K. važiavo pas notarą pasirašyti buto pirkimo ? pardavimo sutarties. Derybose dėl buto pirkimo sąlygų nedalyvavo, nežino, kas tarėsi dėl buto kainos. Po buto pirkimo ? pardavimo sutarties pasirašymo jis, S. K., J. A. nuvyko į „duomenys neskelbtini“ banką, kur J. A. buvo pervesti pinigai. J. A. taip pat perdavė S. K. pinigų sumą. Jis, V. A., pasirašė, po to su S. K. sėdo į jo automobilį, pavažiavus S. K. padavė jam 5000 Lt. Nesuprato, kad apgaule gauna paskolą, manė, kad padeda S. K. ir kad viskas yra teisėtai, tikėjo, kad S. K. kreditą bankui mokės (10 t., b. l. 178-181). Nuteistasis V. A. apygardos teisme patvirtino, jog neketino imti paskolą ir pirkti butą, sutiko padėti S. K., nes jam reikėjo pinigų, turėjo skolų. Nuteistojo V. A. parodymus patvirtino R. D., kuris teisiamojo posėdžio metu parodė, jog S. K. norėjo pirkti butą, tačiau bankas nesuteikė kredito. S. K. prašė surasti patikimą žmogų. Tam tikslui S. K. buvo supažindintas su V. A.. V. A. buvo įdarbintas, jo vardu buvo išduotas kreditas. Toliau tvarkant dokumentus, susijusius su kredito išdavimu, jis nedalyvavo, įvykio eiga nesidomėjo. Po to V. A. pasakė, kad kredito įmokos nemokamos (12 t., b. l. 92-95).
Įvertinus šiuos parodymus, matyti, kad S. K. ieškojo patikimo žmogaus, kurio vardu būtų išduotas būsto kreditas. R. D. S. K. supažindino su V. A.. V. A. parodė, jog S. K. ėjo į visas institucijas, teikė dokumentus, jis tik pasirašinėjo dokumentuose, nesigilino į jų esmę. S. K. surado butą ir derėjosi su pardavėja dėl buto kainos, baldų, remonto. J. A. patvirtino V. A. parodymus, ji galvojo, jog S. K. yra buto pirkėjas, nes visas sąlygas derino jis, visą laiką akcentavo, jog butas apleistas. Tik sudarius preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį suprato, jog pirkėjas yra V. A.. V. A. visą laiką buvo pasyvus, tylėdavo (10 t., b. l. 184-185). Apeliaciniame skunde teigiama, jog S. K. niekada nesikreipė į banką ir neieškojo naujo būsto, tačiau tai paneigia R. D. ir V. A. parodymai. Be to, J. A. parodė, kad buto buvo atėjęs apžiūrėti S. K., kuris po savaitės atėjo kartu su V. A. (10 t., b. l. 184). V. A. nurodė, jog visus dokumentus, susijusius su banko kreditu, tvarkė S. K., jis nesigilindamas į dokumentų turinį, juos pasirašinėjo. Apeliaciniame skunde S. K. teigia, kad su V. A. banke buvo kelis kartus, tik pildant paraišką ir pasirašant kreditavimo sutartį. Tačiau tai paneigia liudytoja I. J., 2009 m. dirbusi konsultante banke „duomenys neskelbtini“. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu parodė, jog V. A. vienas į banką nebuvo atėjęs, su juo buvo sunku bendrauti. S. K. su V. A. užpildė paraišką, pateikė reikiamus dokumentus. Vėliau S. K. reikiamus dokumentus atnešdavo pats. S. K. į banką buvo atėjęs apie 10 kartų, o V. A. tik kai pildė paraišką ir dar vieną kartą (10 t., b. l. 186). Nors S. K. teigia, kad I. J. parodymai tik patvirtina, jog jis dažnai lankydavosi banke su kitais klientais, nes buvo konsultantas, tačiau I. J. parodymai tai paneigia. Įvertinus visas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog S. K. buvo kreditinio sukčiavimo sumanytojas ir iniciatorius, jis sugalvojo įvykdyti šį nusikaltimą.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. K. nežinojo ir negalėjo žinoti, jog V. A. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyviai. V. A. paaiškino, jog jis dirbo pas R. D. pagalbinius darbus, uždirbdavo 30 Lt per dieną, turėjo skolų, jam reikėjo pinigų. R. D. pasiūlius padėti S. K. gauti paskolą, jis sutiko, nes buvo pažadėtas 5000 Lt atlygis. V. A. buvo pasakyta, jog jį įdarbins UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. A. perdavė R. D. dokumentus: asmens tapatybės kortelę ir Sodros pažymėjimą. Nuteistasis A. K. gavęs V. A. dokumentus, užpildė reikiamus dokumentus dėl V. A. įdarbinimo. V. A. teigė, kad asmens tapatybės kortelę jam grąžino S. K. ir pasakė, jog jį įdarbino vadybininko pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. K. V. A. nepažinojo, tačiau pažinojo S. K.. Nors A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis neminėjo S. K., jog V. A. dirbs fiktyviai, tačiau tai nepaneigia, kad S. K. to nežinojo. Juolab S. K. A. K., esančio Vilniuje, prašė atsiųsti pažymą apie V. A. darbo užmokestį. S. K. žinojo, jog V. A. gyvena (duomenys neskelbtini) (11 t., b. l. 93). Akivaizdu, jog S. K. turėjo suprasti, jog V. A., gyvendamas (duomenys neskelbtini), negali dirbti Vilniuje UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Apeliacinio skundo argumentas, jog nebuvo aiškinamasi kas gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kas buvo buto savininkas, yra atmestinas. Iš 2010 m. vasario 12 d. sutarties, patvirtintos notarės V. J. M., sudarytos tarp buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėjos J. A. ir pirkėjo V. A., matyti, kad butas parduotas V. A. (1 t., b. l. 58-62). Tačiau BK 207 str. 1 d. numatytas nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas, apgaulės būdu suklaidindamas nukentėjusįjį, faktiškai gauna kreditą. Todėl šiuo atveju nėra svarbu, kas gyveno bute, mokėjo mokesčius, valdė turtą.
Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. K. su V. A., veikdami bendrininkų grupe, pateikę žinomai netikrus dokumentus apgaule gavo 216 000 Lt dydžio banko „duomenys neskelbtini“ kreditą. Naikinti skundžiamo nuosprendžio ir S. K. išteisinti dėl veikos, numatytos BK 207 str. 1 d., padarymo nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės apeliacinio skundo
Susipažinusi du byloje esančia medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. K. pagrįstai išteisintas pagal BK 182 str. 2 d., V. A. ir S. K. pagrįstai išteisinti pagal BK 300 str. 1 d. (dėl bendrininkavimo pagaminant netikrus dokumentus apie V. A. įdarbinimą, suklastojant tikrus dokumentus: buto pirkimo – pardavimo sutartį, žinomai netikrų dokumentų: turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akto, remonto darbų sąmatos panaudojimą, ir suklastoto tikro dokumento: pirkimo – pardavimo sutarties panaudojimą), V. A. ir S. K. pripažinti kaltais pagal BK 207 str. 1 d.
Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, jog nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo išvadų, neatitinkančių bylos aplinkybių, V. A., S. K. veikas perkvalifikuojant į BK 207 str. 1 d., nepagrįsto išteisinimo A. K. pagal BK 182 str. 2 d., o V. A. ir S. K. pagal BK 300 str. 1 d.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, ir su jomis sutinka.
Prokurorė apeliaciniame skunde neginčijo teismo išvadų, kad V. A. ir S. K. apgaule įsigijo kreditą, tačiau mano, jog nuteistieji iš anksto turėjo tikslą nevykdyti įsipareigojimų ir negrąžinti banko paskolos. Todėl V. A. ir S. K. veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 182 str. 2 d.
Nustatyta, kad S. K. norėjo įsigyti butą, susitarė su V. A. ir jo vardu paėmė banko kreditą butui pirkti. V. A. buto pirkti nenorėjo, tačiau už kreipimąsi į banką dėl kredito gavimo, jam buvo pažadėtas atlygis. V. A. kartu su S. K. kreipėsi į banką. V. A. bankui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu ir pateikė žinomai netikrus dokumentus: darbo sutartį, pažymą apie darbo užmokestį. Tačiau byloje nėra nustatyta, jog abu nuteistieji turėjo tyčią negrąžinti banko paskolos. V. A. teigė, jog S. K. žadėjo mokėti įmokas, tačiau gavęs iš banko pranešimus, jog nemokamas kreditas ir palūkanos, suprato, jog S. K. nemoka įmokų. S. K. V. A. surašė raštą, kuriame nurodė, jog prisiima V. A. skolą bankui. S. K. apygardos teisme parodė, kad buvo sutarta, jog jis sumokės 20 000 Lt pradinį įnašą, notaro biure pasirašys sutartį, jog išmokėjus kreditą, butas pereitų jo nuosavybėn. Kaip matyti, S. K. sutiko mokėti V. A. vardu paimtą kreditą. Šios aplinkybės patvirtina, kad S. K. norėjo įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pasak J. A., S. K. pirmas apžiūrėjo butą, tik vėliau atėjo su V. A., derėjosi dėl kainos taip pat S. K.. Bankui S. K. ir V. A. pateikdami tikrovės neatitinkančius dokumentus, kitus duomenis apie save pateikė teisingus. (duomenys neskelbtini) 2010 m. balandžio 19 d., 2010 m. gegužės 5 d., 2010 m. birželio 4 d. V. A. išsiuntė priminimus apie įsiskolinimą (1 t., b. l. 146-148). V. A. priminimus gavo, tai patvirtina ir jis pats, R. D.. Todėl nuteistieji savo veiksmais nepasunkino asmens, įgijusio turtą, nustatymo.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuo 2010 m. kovo 3 d., kai buvo pervestos kredito lėšos, nebuvo mokėta nei viena įmoka. (duomenys neskelbtini) 2010 m. balandžio 19 d., 2010 m. gegužės 5 d., 2010 m. birželio 4 d. V. A. išsiuntė priminimus apie įsiskolinimą (1 t., b. l. 146-148). 2010 m. kovo 30 d. S. K. V. A. surašė raštelį, jog jis mokės bankui įmokas. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pasikeitusios aplinkybės nulėmė tai, kad banko kreditas nebuvo grąžintas.
Jeigu kaltininkas apgaule gauna paskolą (kreditą) nesant tyčios netlygintinai įgyti, o turint tikslą panaudoti pagal paskirtį, jo veika nesudaro sukčiavimo sudėties, o kvalifikuojama kaip kreditinis sukčiavimas pagal BK 207 str. S. K. žadėjo mokėti bankui įmokas, jis ėjo su V. A. į banką, pas notarą, surado butą, derėjosi su J. A. dėl buto kainos, baldų, remonto. V. A. nesigilindamas į dokumentų turinį, juos pasirašinėjo. Nors V. A. nenorėjo pirkti buto, bet jis žinojo, jog siekiant gauti kreditą buvo suklastoti dokumentai dėl jo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. S. K. žadėjo mokėti paskolą. Tai patvirtina R. D. ir nuteistojo V. A. parodymai, S. K. surašytas raštelis. Byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistieji iš banko gautą kreditą panaudojo ne pagal paskirtį (buto pirkimui ir remontui), ar iš anksto buvo nusprendę nemokėti kredito. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. K. ir V. A. veikas kvalifikavo kaip kreditinį sukčiavimą pagal BK 207 str.
Prokurorė teigia, kad duomenų apie S. K., kaip apie kredito gavėją ir tikrąjį buto savininką, niekur nėra. Kreditas gautas ir turtas už kredito lėšas įgytas fiktyviai kito asmens – V. A., vardu, kuris yra nemokus, neturi pajamų, turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą. Tačiau bankas sudarydamas būsto kreditavimo sutartį, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33-44). 2010 m. rugpjūčio 18 d. bankas V. A. išsiuntė pranešimą apie sutarties nutraukimą, nes buvo pažeistos kreditavimo sutarties bendrosios dalies 13.1. p. (1 t., b. l. 143). 2010 m. rugsėjo 13 d. bankas kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo (1 t., b. l. 140-141). Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. sausio 12 d. nutartimi nutarė už skolą parduoti iš varžytinių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 173-174). Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pažeistos teisės atkūrimas problemiškas.
Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad V. A. ir S. K. nepagrįstai išteisinti pagal BK 300 str. 1 d. (dėl bendrininkavimo pagaminant netikrus dokumentus apie V. A. įdarbinimą, suklastojant tikrus dokumentus: buto pirkimo – pardavimo sutartį, žinomai netikrų dokumentų: turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akto, remonto darbų sąmatos panaudojimą, ir suklastoto tikro dokumento: pirkimo – pardavimo sutarties panaudojimą), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jei kaltininkas pats neklastojo, o tik pasinaudojo suklastotais dokumentais, jo veika kvalifikuojama tik kaip sukčiavimas, nes suklastotų dokumentų panaudojimas sudaro sukčiavimo objektyviąją pusę kaip nusikaltimo padarymo būdas.
S. K. ir V. A. yra nuteisti pagal BK 207 str. 1 d. dėl kreditinio sukčiavimo. Jiems buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 300 str. 1 d. dėl žinomai netikrų ir suklastotų dokumentų panaudojimo. Byloje nustatyta, kad S. K. ir V. A. turėdami tikslą tyčia, apgaule iš banko paėmė kreditą, bankui pateikdami žinomai netikrus dokumentus: V. A. 2009 m. liepos 1 d. darbo sutartį Nr. 09-001, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. sausio 13 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį pagal tabelį Nr. 02, taip suklaidindami banko darbuotojus, kad V. A. yra dirbantis ir mokus asmuo.
BK 207 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Apgaulė pagal BK 207 str. dažniausiai pasireiškia tikrovės neatitinkančių duomenų dėl kredito ar paskolos gavėjo turtinės padėties, dėl kredito gavėjo egzistavimo fakto, ekonominių rodiklių ir pan. pateikimu bankui, kai jie turėjo lemiamą reikšmę suklaidinant kreditorių ar kreditoriaus sprendimui suteikti paskolą, kreditą ir pan. Apgaulė pasireiškia turto savininko suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad S. K. ir V. A. pareikštas kaltinimas pagal BK 300 str. 1 d. dėl žinomai netikrų ir suklastotų dokumentų panaudojimo yra veikos, kvalifikuotos pagal BK 207 str. 1 d. sudėtinė dalis. S. K. ir V. A. pagrįstai ir teisingai išteisinti pagal BK 300 str. 1 d.
Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad A. K. nepagrįstai išteisintas pagal BK 182 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. A. K. prisipažino, jog fiktyviai įdarbino V. A., pateikė prašymą ir kitus dokumentus Sodrai, tačiau neprisipažino sukčiavęs, jokio atlygio negavo. Manė, jog V. A. norėjo gauti banko kreditą. V. A. darbo sutartį, pažymą apie darbo užmokestį išsiuntė į Klaipėdą. Žinojo, jog klastojami dokumentai, kurie gali būti pateikti bankui. V. A. nepažįsta (10 t., b. l. 182-184). V. A. taip pat teigė, jog nepažįsta A. K.. Dokumentus: asmens tapatybės kortelę, Sodros pažymėjimą perdavė R. D. (10 t., b. l. 178-181). Kaip matyti V. A. su A. K. nebendravo. S. K. ir R. D. A. K. pažinojo. Tačiau tai neduoda pagrindo išvadai, jog A. K. žinojo, jog V. A. vardu bus sudaroma fiktyvi kredito sutartis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad A. K. žinojo S. K. ir V. A. planus. Nors pats A. K. teigė, jog fiktyviai įdarbinant V. A. suprato, jog klastojami dokumentai gali būti pateikti bankui. Tačiau jis neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jo pateiktus dokumentus S. K., V. A. panaudos siekdami apgaule įgyti svetimą turtą, be to nustatyta, kad S. K., V. A. sukčiavimo (BK 182 str. 2 d.) nepadarė, o nuteisti A. K. už kreditinį sukčiavimą, apeliaciniame skunde neprašoma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. išteisino dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Įvertinus visas nustatytas aplinkybes naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendį, prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų A. K., S. K. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės apeliacinius skundus atmesti.