Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Nekilnojamojo turto registro duomenys rodo, kad Žemės sklypui (tarnaujančiam daiktui) nustatyti trijų rūšių servitutai: 0,0412 ha plotui teisės aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (žymėjimas Žemės sklypo plane 1a); tam pačiam 0,0412 ha plotui teisės važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (kelio servitutas) (žymėjimas Žemės sklypo plane 1a); 0,0271 plotui teisės aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (žymėjimas Žemės sklypo plane 1b). Visi šie servitutai buvo nustatyti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008- 09-16 įsakymu patvirtintu detaliuoju planu ir jo pagrindu priimtu Vilniaus apskrities viršininko 2009-01-14 įsakymu žemės sklypui, kuris pagal minėtą detalųjį planą buvo padalintas į du, t. y. Žemės sklypą ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas nesuteiktas) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)). Pastarasis žemės sklypas šiuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovui A. V. (toliau A. V. žemės sklypas). Jam kaip tarnaujančiam daiktui taip pat taikomi trijų rūšių servitutai, t. y.: 0,0234 ha plotui teisės aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas; 0,0041 ha plotui teisės aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas; tam pačiam 0,0041 ha plotui teisės važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (kelio servitutas). Iš minėtų A. V. žemės sklypui taikomų servitutų šiam ieškiniui aktualūs yra šie du: 0,0041 ha plotui teisės aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas; tam pačiam 0,0041 ha plotui teisės važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (kelio servitutas). Trečiasis 0,0234 ha ploto servitutas dėl teisės aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas ieškiniui neaktualus, nors ir susijęs su Žemės sklypu – jis reikalingas Žemės sklypui kaip viešpataujančiam daiktui dėl A. V. žemės sklype esančio šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gręžinio eksploatavimo. A. V. žemės sklypui taikomi kelio ir komunikacijų aptarnavimo servitutai aktualūs ieškiniui tiek, kad jie koresponduoja su Žemės sklypui taikomais tokio pat pobūdžio servitutais ir jų duomenys turi būti derinami tarpusavyje, tačiau nėra būtinybės keisti A. V. žemės sklypui taikomų kelio ir komunikacijų aptarnavimo servitutų duomenų.

Kadangi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vadovo 2008-09-16 įsakymu patvirtintas detalusis planas buvo sudaromas dėl žemės sklypo padalijimo į du, jis buvo rengiamas įvertinus tai teritorijai jau galiojančio Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2002-12-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto detalaus plano (jo pagrindinis brėžinys pridedamas) sprendinius dėl kelio servituto ir būtinumą juos keisti. Šie kelio servitutų sprendiniai apėmė tris žemės sklypus – žemės sklypą, kurį tuo metu sudarė dar atskirai nesuformuotų Žemės sklypo ir A. V. žemės sklypo plotai, ir du žemės sklypus (t. y.: Žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) (toliau Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)); Žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) (toliau Žemės sklypas (duomenys neskelbtini))), kurie šiuo metu nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims, kurie nurodyti šiame ieškinyje trečiaisiais asmenimis.

Minėtų detaliųjų planų pagrindiniai brėžiniai ir juose atvaizduoti sprendiniai rodo, kad kelio servitutas buvo nustatytas Žemės sklype dėl patekimo į šalimais esančius žemės sklypus (Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), A. V. žemės sklypą), t. y. Žemės sklype buvo numatyta įvaža iš jo įvažiuoti į valstybinės reikšmės rajoninį kelią (duomenys neskelbtini) (kelio Nr. (duomenys neskelbtini))/gatvę - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir išvažiuoti iš Žemės sklypo į minėtą kelią/gatvę, o minėtų žemės sklypų, kurie yra viešpataujantys daiktai dėl kelio servituto, naudotojams buvo sudaryta galimybė patekti prie įvažos per kelio servituto teritorijas, nes tie žemės sklypai neturėjo tiesioginės įvažos.

Rengiant Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2002-12-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą detalųjį planą, jo teritorijoje, kuri šiuo metu susideda iš Žemės sklypo, Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), A. V. žemės sklypo, nebuvo jokių statinių ir tie plotai faktiškai nebuvo pritaikyti bei naudojami mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Žemės sklypo ir A. V. žemės sklypo teritorijos sudarė vieną bendrą žemės sklypą. Dėl šios priežasties tvirtinamais sprendiniais buvo siekiama, visų pirma, pakeisti teritorijos planavimo režimą - nustatyti leidžiantį mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą. Detalesni tokio režimo sprendiniai buvo formuojami neturint tos teritorijos faktinio naudojimo patirties ir duomenų, konkretaus poreikio, pasiliekant teisės aktuose numatytą galimybę juos tikslinti kitais paprasčiau sudaromais ar specialaus poreikio teritorijų tvarkymą reglamentuojančiais dokumentais (servitutų nustatymo planais, statybas leidžiančiais dokumentais, jų technine dokumentacija ir t.t.). Tuo ir pasinaudojo Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2002-12-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu detaliuoju planu suformuotų žemės sklypų (Žemės sklypo, Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), A. V. žemės sklypo) savininkai, kai jie pradėjo faktiškai naudoti žemės sklypus pagal paskirtį, pradėjo planuoti statybas ir jas vykdė. Paaiškėjus, kad detaliojo plano sprendiniai dėl privažiavimų (kelio servitutų) neatitinka faktinių poreikių, yra galimi efektyvesnio naudojimo sprendimai, tokie jie ir buvo įgyvendinti bei šiuo metu naudojami. Nežiūrint to, kelio servituto duomenys nebuvo pakoreguoti ir formaliai apėmė ir tas teritorijas, kurios kelio servitutui nebuvo, nėra ir šiuo metu pagal esamas faktines aplinkybes fiziškai nebegali būti naudojamos pravažiavimui, t. y. kelio servitutui.

Šiuo metu Žemės sklype esantį galiojantį kelio servitutą lėmė Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2002-12-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu detaliuoju planu suformuota Žemės sklype esanti įvaža išvažiuoti į valstybinės reikšmės rajoninį kelią (duomenys neskelbtini) (kelio Nr. (duomenys neskelbtini))/gatvę - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir iš šio kelio/gatvės įvažiuoti į Žemės sklypą, naudojama tik Žemės sklypui (kaip ne pagrindinis įvažiavimas) ir Žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Patekimui į Žemės sklypą, A. V. žemės sklypą ir Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dalies kelio servituto teritorijos pagrindu buvo suformuota ir šiuo metu šių žemės sklypų naudotojų faktiškai naudojama kita įvaža, esanti ties A. V. žemės sklypo riba su keliu (duomenys neskelbtini) (kelio Nr. (duomenys neskelbtini))/gatve - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) keliu.

Tokia naujoji įvaža buvo pradėta formuoti 2007 metais žemės sklypo, kurį tuo metu sudarė Žemės sklypo ir A. V. žemės sklypo plotai, savininko UAB (duomenys neskelbtini) iniciatyva. Šios bendrovės vadovu buvo atsakovas A. V.. Poreikį keisti sprendinius įtakojo planai šį žemės sklypą (ar jo pagrindu suformuotus kelis žemės sklypus) kuo labiau išnaudoti komerciniais tikslais – kuo tankiau užstatyti gyvenamosios paskirties statiniais ir juos parduoti rinkoje. Dėl to UAB (duomenys neskelbtini) savo žemės sklypui parengė naują Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-16 įsakymu patvirtintą detalųjį planą, kuriuo buvo numatyta žemės sklypą padalinti į du tokios pačios paskirties, t.y. mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtus Žemės sklypą ir A. V. žemės sklypą. Šioje teritorijoje kelio servituto apimtis formaliai nepasikeitė, tačiau buvo sudarytos prielaidos padaryti tuos pakeitimus. Detaliajame plane numatyti žemės sklypo padalijimo būdu suformuoti du žemės sklypai (Žemės sklypas ir A. V. žemės sklypas) tokios konfigūracijos ir išsidėstymo, kad bendra įvaža į A. V. žemės sklypą, Žemės sklypą ir Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) būtų formuojama A. V. žemės sklypo ribos su gatve vietoje galiojančio kelio servituto teritorijos dalies pagrindu. Tokia naujos įvažos įrengimo galimybė 2007-08-21 buvo suderinta su Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Tokius pat sprendinius dėl įvažos ir privažiavimo prie žemės sklypų įgyvendino tuometinė Žemės sklypo ir A. V. žemės sklypo teritorijos savininkė UAB (duomenys neskelbtini), vadovaujama atsakovo A. V., per dvibučio gyvenamojo namo Žemės sklype statybą, kuriai buvo gautas Vilniaus miesto rajono savivaldybės 2007-03-01 statybos leidimas. Po šio žemės sklypo, kuriame buvo numatytos statybos, padalijimo į Žemės sklypą ir A. V. žemės sklypą, išduotas statybos leidimas liko galioti Žemės sklypui, jame ir buvo pastatytas statybos leidime numatytas pastatas iki dabartinio lygio (73 procentų baigtumo). UAB (duomenys neskelbtini) įrengė betoninių trinkelių įvažą ties A. V. žemės sklypo riba su gatve ir įvažiavimą į Žemės sklypą iki jame esančio dvibučio gyvenamojo namo. Su tokiais įvažiavimo sprendiniais UAB (duomenys neskelbtini) 2010-11-24 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė D. Č. ir I. Č. Žemės sklypo dalį (jo 969/1411 dalis) ir vieną iš patalpų, esančių Žemės sklype pastatytame, bet nebaigtame statyti dvibučiame gyvenamajame name. 2010-11-24 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo nustatyta ir naudojimosi tvarka pagal minėtos įvažos sprendinį. Pagal ją (jos planą) buvo išskirta Žemės sklypo dalis B naudotis abiems bendraturčiams bendrai, numatant, kad įvažiavimas į Žemės sklypą yra ties A. V. žemės sklypo riba su valstybinės reikšmės keliu – per kelio servituto dalies pagrindu suformuotą įvažą, kuri yra bendra Žemės sklypui, Žemės sklypui (duomenys neskelbtini) ir A. V. žemės sklypui. Tokia įvaža buvo aktuali ir Žemės sklypui (duomenys neskelbtini), ji žodžiu buvo suderinta su jo savininkais.

Pagal naudojimosi tvarką didžioji Žemės sklype esančio kelio servituto dalis, einanti išilgai gatvės, buvo priskirta daliai A, t. y. naudotis individualiai Č. (ieškovams), žinant ir numatant, kad perspektyvoje šios kelio servituto dalies neliks, ji nėra ir nenumatoma faktiškai naudoti, niekada ir nebuvo pradėta naudoti, t. y. nebus poreikio kelio servitutui. Dėl to kelio servituto zonoje buvo įrengta nuotekų sistema ir nuotekų išgriebimo duobė, pastatytos tvoros pagal planą suderintą su atsakovu A. V.. Kaip rodo Nekilnojamojo turto registro duomenys dėl Žemės sklypo jame esantys nuotekų rezervuaras, nuotekų linijos yra bendra civilinės bylos pagal šį ieškinį šalių - sutuoktinių Č. ir A. V. nuosavybė 2014-05-06 pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, pagal kurias šių nekilnojamojo turto daiktų pardavėju buvo UAB (duomenys neskelbtini), jos vardu veikė vėlgi atsakovas A. V..

Pridedami Nekilnojamojo turto registro duomenys dėl Žemės sklypo rodo, kad atsakovas A. V. tapo kitos Žemės sklypo dalies savininku (perėmė nuosavybės teisę iš UAB (duomenys neskelbtini)) nuo 2012-06-04. Tokiu būdu šalys tapo Žemės sklypo bendraturčiais ir tęsė naudojimąsi Žemės sklypu, jo tvarkymą pagal suformuotas sąlygas, kai patekimui į Žemės sklypą, A. V. žemės sklypą ir Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) naudojama įvaža ties A. V. žemės sklypo riba su gatve: A. V. pasirašė 2015-05-26 pritarimą Žemės sklypo įrengimo sprendiniams ir pasirašė 2017-10-28 sutikimą (kaip ir ieškovai) Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams, kad jie įsirengtų ir naudotų privažiavimą prie savo sklypo pastatų per įvažą, esančią ant A. V. žemės sklypo ribos su gatve. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai savo žemės sklypo naudojimosi sąlygas taip pat suformavo (pastatė pastatą, įrengė prie jo privažiavimą) pagal tai, kad privažiavimas prie Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), jame esančio pastato eitų per kelio servituto dalį – įvažą, esančią ant A. V. žemės sklypo ribos su gatve - valstybinės reikšmės keliu.

Išdėstytos aplinkybės rodo, kad Žemės sklypo detaliuoju planu suformuotas ir šiuo metu formaliai Nekilnojamojo turto registre registruotas kelio servitutas (kaip tarnaujančiam daiktui) neatitinka faktinių aplinkybių ir juo suinteresuotų asmenų faktinio susitarimo dėl servituto naudojimo ir privažiavimo į žemės sklypus sąlygų. Tam, kad tokie pakeitimai būtų padaryti ir išviešinti Nekilnojamojo turto registre, reikėjo ir reikia tarnaujančių ir viešpataujančių žemės sklypų savininkų susitarimo, įforminto pagal teisės aktų reikalavimus – surašyto raštu ir patvirtinto notaro, turinčio matininko parengtą servituto planą. Šiems asmenims nesusitarus, ginčą dėl servituto nustatymo (jo duomenų keitimo) sprendžia teismas pagal suinteresuotos asmens ieškinį (CK 4.126 str.). Tokio ieškinio būtinoji dalis (priedas) yra minėtiems žemės sandoriams būtinas ir teisės aktų reikalavimus atitinkantis planas (schema), kuriame atvaizduojamas servitutas.

Žemės sklypo atveju ir susiklostė tokia situacija, kad A. V. atsisako net svarstyti bet kokius Žemės sklypui taikomų servitutų duomenų pakeitimo klausimus ir nustatyti jų duomenis pagal anksčiau sutartus ir jo faktinio naudojimo duomenis, imasi visokių veiksmų prieš ieškovus, keldamas įvairius konfliktus, net ir nesusijusius su kelio servitutu. Tokie šalių santykiai tęsiasi jau kelerius pastaruosius metus. Pažymi, kad atsakovas yra Žemės sklypo bendraturtis ir niekada nesinaudojo Žemės sklypo servituto dalimi, einančia pagal Žemės sklypo ribą su gatve, jis pats asmeniškai sistemingai dalyvavo dabar faktiškai esančių naudojimosi žemės sklypais sąlygų kūrime, faktiškai naudojosi ir naudojasi Žemės sklypu ir jame esančiu statiniu (jam priskirta jų dalimi) be kelio servituto dalies, esančios Žemės sklypo A dalyje (pagal Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano žymėjimą). Ši dalis Žemės sklypo naudojimosi tvarka, kurią pasirašė ir atsakovas asmeniškai, buvo priskirta naudotis ieškovams. Nurodytos aplinkybės patvirtino, kad Žemės sklypo servituto duomenų nustatymas suinteresuotų šalių susitarimu neįmanomas, nes vienas iš jų – atsakovas tokio susitarimo nepasirašys, todėl ieškovams teko konstatuoti, kad vienintelis realus būdas keisti Žemės sklypui taikomų servitutų duomenis – teismo keliu.

0,0412 ha ploto kelio servitutas, konkrečiai jo dalis išilgai valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) (kelio Nr. (duomenys neskelbtini))/gatvės - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kelias, nėra reikalinga užtikrinti privažiavimą prie žemės sklypų, kurių naudai toks servitutas nustatytas, t. y. A. V. žemės sklypui, Žemės sklypui (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Šis kelio servitutas padalinamas į dvi dalis. Viena jų 0,0003 ha ploto skirta A. V. žemės sklypui bei Žemės sklypui (duomenys neskelbtini) ir kartu su servitutu A. V. žemės sklype suformuoja vieną bendrą teritoriją bendro įvažiavimo į A. V. žemės sklypą, Žemės sklypą ir Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) per įvažą, esančią ant A. V. žemės sklypo ir minėtos gatvės ribos. Kita dabar galiojančio kelio servituto dalis, kurios pagrindu numatyta nustatyti 0,0121 ha ploto kelio servitutą, skirta suformuoti privažiavimą prie Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) per kitą įvažą, esančią prie Žemės sklypo ribos su Žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ant Žemės sklypo ribos su minėta gatve.

Atitinkamai patikslinami ir servitutai dėl komunikacijų. Kadangi naujo 0,0121 ha ploto nustatomo kelio servituto teritorija skirta tiesti, aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, reikalingas Žemės sklypui (duomenys neskelbtini), tai šios paskirties servitutas ir nustatomas tam pačiam plotui šio žemės sklypo naudai. Kadangi Žemės sklype jau įrengti bendrojo naudojimo centralizuoti inžinieriniai tinklai, kurie galėjo būti atvesti į Žemės sklypą, t. y. elektros tinklai (kiti tinklai yra vietiniai), ir yra Žemės sklype išilgai jo ribos su valstybinės reikšmės rajoninio keliu (duomenys neskelbtini) (kelio Nr. (duomenys neskelbtini))/gatve - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kelias, eina per visus žemės sklypus tokiu pačiu būdu, tai komunikacijoms aptarnauti taikytino servituto duomenys tikslintini pagal faktiškai įrengtų tokių komunikacijų duomenis, paliekant esamo tokio servituto dalį, reikalingą tokius tinklus privesti prie A. V. žemės sklypo. AB „Energijos skirstymo operatorius“ tokiam šių servitutų pertvarkymui davė 2022-05-30 sutikimą, jame nurodė, kad neprieštarauja esamų servitutų išregistravimui ir naujų nustatymui pagal pateiktą 2022-05-04 UAB „GeoPaslaugos“ servitutų nustatymo planą.

Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai taip pat davė sutikimus dėl servitutų nustatymo pagal 2022-05-04 UAB „GeoPaslaugos“ servitutų nustatymo planą.

Kadangi Žemės sklypui galiojantys servitutai buvo nustatyti neatlygintiniai, naujai nustatomi servitutų duomenys dar mažiau suvaržo Žemės sklypo savininkų teises, servitutai Žemės sklypui nustatomi ir dėl bendrų su Žemės sklypu besiribojančiais žemės sklypais savininkais interesų, grindžiami bendradarbiavimu ir geros kaimynystės santykiais, nė vienas iš šių žemės sklypų nesiekia pakeisti nusistovėjusių santykių finansinės pusės, tai ir ieškovai nesiekia keisti servituto neatlygintinumo ir toliau sutinka, kad servitutai būtų neatlygintiniai.

Kiek aktualu šiam ieškiniui, CK 4.130 str. 1 d. 1 p. numatytas servituto pabaigos pagrindas – jo atsisakymas, 5 p. – išnykus servituto būtinumui, 6 p. – suėjus senaties terminui, kuris yra 10 metų (CK 4.136 str. 1 d.).

Išdėstytos faktinės aplinkybės dėl kelio ir komunikacijų servitutų Žemės sklype nustatymo tikslų, jų naudojimo aplinkybių, suinteresuotų šalių interesų patvirtina, kad yra visos sąlygos konstatuoti dalies servituto būtinumo pabaigą ir dėl to keisti šių servitutų turinį – esamą panaikinti ir nustatyti naują. Tiek kelio, komunikacijų servitutų nustatymo duomenys detaliai ir pagal teisės aktų reikalavimus nurodyti UAB „Geopaslaugos“, jos matininko ir projektų vadovo J. B. (matininko pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) parengtame 2022-05-04 servitutų nustatymo plane, todėl nauji servitutai (naujas servitutų turinys) nustatytinas pagal šį planą.

Įvertinus tai, kad bylai aktualūs Servitutai buvo nustatyti teritorijų planavimo dokumentais, aktualios ir žemiau nurodytos teisės normos. Teritorijų planavimo dokumentas, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengiamas, derinamas, viešai svarstomas ir tvirtinamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, o žemės valdos projektas – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Be to, kompleksiniai teritorijų planavimo dokumentai keičiami ir koreguojami specialia tvarka, nustatyta Teritorijų planavimo įstatyme. Pagal esamą teisinį reglamentavimą, Ginčo servitutai negali būti modifikuojami tiesiogine prasme. Tam, kad galimai būtų pakeistas jų plotas ar išdėstymas, būtina panaikinti galiojančius Ginčo servitutus ir nustatyti naujus. Kadangi Ginčo servitutai yra detaliojo plano sprendiniai, papildomai būtina laikytis detaliojo plano sprendinių koregavimo procedūros, kurioje sprendimus priima detalųjį planą priėmęs subjektas, laikantis nustatytos viešinimo procedūros. Kadangi šiuo atveju Ginčo servitutai yra nustatyti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-16 įsakymu patvirtintame detaliajame plane, vienintelis ieškovų inicijuojamus klausimus dėl Servitutų ploto keitimo spręsti kompetentingas yra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius. Todėl nesuprantama, kodėl prašant modifikuoti (pakeisti) Ginčo servitutų duomenis ir nustatyti modifikuotus, ieškinys reiškiamas atsakovui, į bylą net neįtraukus detalųjį planą tvirtinusios institucijos (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos). Akivaizdu, kad ieškovas yra netinkamas atsakovas šioje byloje.

Taip pat svarbu, kad suformuotas ieškinio dalykas - reikalavimas yra akivaizdžiai ydingas ir neatitinkantis teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos. Toks reikalavimas pagal suformuotas teismų praktikos taisykles iš viso negali būti tenkinamas. Servitutai pagal esamą teisinį reglamentavimą teisine prasme negali būti keičiami. Servituto ploto modifikavimo klausimas turi būti sprendžiamas per nustatyto servituto, praradus reikalingumą, panaikino ir naujo servituto nustatymo prizmę. Apibendrinant, akivaizdu, kad pareikštas ieškinys ir jame formuojamas reikalavimas (ieškinio dalykas) yra akivaizdžiai neteisėtas (toks reikalavimas apskritai negali būti patenkintas), pareikštas nesilaikant detaliojo plano sprendinių, įskaitant servitutus, keitimo procedūros, pareikštas netinkama atsakovui. Būtent dėl to, net nevertinant ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškinys yra akivaizdžiai neteisėtas ir negali būti tenkinamas.

Ieškovų siūlomi Ginčo servitutų 1a ir 1 b (pažymėta detaliajame plane) modifikavimo sprendiniai yra akivaizdžiai ydingi. Teikiant tokius sprendinius, ieškovai visiškai ignoruoja esamą faktinę situaciją. Ieškovų pateiktas servituto nustatymo planas nesuteikia jokių duomenų apie Žemės sklype esančias požemines komunikacijas. Atsakovas, siekdamas „parodyti“ tiek teismui, tiek proceso dalyviams realią faktinę situaciją, kreipėsi į UAB „Geoekspertai“ matininkus, kurie sudarė aktualų šiuo metu galiojančių Ginčo servitutų planą Žemės sklype esamų inžinerinių požeminių komunikacijų kontekste. Iš UAB „Geoekspertai“ sudaryto Žemės sklypo servituto plano matosi, kad Ginčo servituto 1a ir 1 b teritorijose yra pakloti požeminiai elektros, dujotiekio, ryšių tinklų, nuotekų šalinimo, vandentiekio, lietaus nuotekų tinklai. Be to, Servituto 1 a teritorijoje įrengta ir NTR registre įregistruoti ieškovams ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys nuotekų šalinimo tinklai – fekalinės kanalizacijos vamzdynas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su šuliniais 71, 72, 73 bei nuotekų kaupimo rezervuaras (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas plane 121 ir 122 su vamzdynu pažymėtu k1.

Siekiant aiškiau iliustruoti, ieškovų siūlomų modifikuoti servitutų santykį su Žemės sklype esančių požeminių inžinerinių komunikacijų tinklais ir Ginčo servitutais, UAB „Geoekspertai“ matininkas E. P. sudarė dar vieną Žemės sklypo servitutų planą, kuriame išdėstyti esami Ginčo servitutai, esamo inžinerinės komunikacijos ir ieškovų siūlomi modifikuotų servitutų sprendiniai. Iš minėtų duomenų visumos akivaizdu, kad ieškovų siūlomi sprendiniai yra nepagrįsti: 1) sumažinus servitutų plotus didžioji dalis požeminių inžinerinių tinklų komunikacijų „atsiras“ ieškovams priklausančioje Žemės sklypo dalyje, kuria pagal nustatytą Žemės sklypo naudojimosi tvarką, išimtinai naudojasi tik ieškovai. Klausimas, kaip bus galima eksploatuoti, tiesti remontuoti šioje Žemės sklypo dalyje esančius inžinerinius tinklus, lieka neišspręstas. Poreikis spręsti minėtą klausimą ypač aktualus, nes didžiąja dalimi inžinerinių tinklų komunikacijų naudojasi atsakovas; 2) Pagal ieškovų siūlomus servitutų modifikavimo sprendinius atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys nuotekų šalinimo tinklai – fekalinės kanalizacijos vamzdynas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) su šuliniu 71 bei nuotekų kaupimo rezervuaras (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), pažymėtas plane 121 ir 122 su vamzdynu pažymėtu k1, „atsidurs“ ieškovams priklausančioje Žemės sklypo dalyje, kuria pagal nustatytą Žemės sklypo naudojimosi tvarką išimtinai naudojasi tik ieškovai. Klausimas, kaip atsakovas galės „patekti“ prie jam priklausančio ir NTR registre įregistruoto nekilnojamo turto, nėra išspręstas; 3) priešingai nei teigia ieškovai, dar ne visos komunikacijos yra privestos tiek prie Žemės klypo, tiek prie aplinkinių sklypų. Iki šiol Žemės sklype esantys statiniai nėra prijungti prie miesto centralizuotų inžinerinių nuotekų šalinimo tinklų. Žemės sklypo esančio statinio aplinkos apsaugos projekto dalyje, inžinerinių tinklų plane (ruošta iki detaliojo plano) fiksuota pastaba, kad „Paklojus centralizuotus inžinerinius tinklus, būtina prisijungti prie jų“ – 2007.02.15. Todėl akivaizdu, kad ateityje klausimas dėl prisijungimo prie centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų bus sprendžiamas. Akivaizdu, kad minėti klausimai bus realizuojami pers esamus nustatytus Ginčo servitutus. Jų modifikavimas (ženklus ploto sumažinimas) neabejotinai apsunkins prisijungimo procesą; 4) ieškovų siūlomų sprendinių dėl Ginčo servitutų plotų sumažinimo klausimai objektyviai gali būti įvertinami ir patikrinami tik turint specialių žinių. Būtent dėl to, detalusis planas, kurio sprendiniai yra ir Ginčo servitutai, buvo suderintas su daugybe specialistų. Šiuo atveju ieškovų teikiami sprendiniai nėra suderinti nei su viena institucija. Dar daugiau, didžiosios dalies institucijų ir šiuo metu Žemės sklype paklotų tinklų operatorių ieškovai į bylą neįtraukė net trečiaisiais asmenimis. Todėl pagal ieškovų pateiktą ieškinį (nevertinant reiškiamo reikalavimo teisėtumo) ieškovų siūlomas Ginčo servitutų sprendinių techninis pagrįstumas nėra įvertintas ir negali būti vertinamas Teismo (tam reikalingos specialios žinios).

Apibendrinant, akivaizdu, kad ieškovų siūlomi Ginčo servitutų 1a ir 1 b modifikavimo sprendiniai prieštaringi esamos faktinės situacijos atžvilgiu (esamų požeminių komunikacijų kontekste). Sprendimų prieštaringumui pašalinti nėra pateikiama. Nėra įvertintas ir patvirtintas siūlomų sprendimų techninis pagrįstumas. Todėl bet kuriuo atveju minėti sprendimai negali būti realizuojami.

Dėl servitutų praeiti ir pravažiuoti (1a) keitimo pagrįstumo. Ieškovai siūlomus sprendinius iš esmės grindžia Kelio (valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažos, esančios atsakovui priklausančiame sklype ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), buvimo ir tariamo naudojimo faktu (toliau nuovaža 2). Iš tiesų nors minėta nuovaža šiuo metu yra faktiškai naudojama tiek ieškovų, tiek (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudotojų, tačiau ji yra įrengta savavališkai, negavus leidimų, be projekto. Todėl iš esmės minėta nuovaža yra neteisėta. Vienintelė teisėta nuovaža nuo Kelio, per kurią patenkama į šiai civilinei bylai aktualius žemės sklypus, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-16 įsakymu patvirtintame detaliajame plane – jo sprendiniuose – fiksuota nuovaža, į ginčo Žemės sklypą (ieškovams ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį sklypą, Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)). Minėta nuovaža suderinta, atitinkamai ir patvirtintas jos teisėtumas, su Lietuvos automobilių kelių direkcija. Papildomai akcentuotina, kad minėta nuovaža yra fiksuota ir iki tol galiojusiame detaliajame plane (patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2002-12-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo sprendiniuose (ieškinio priedas Nr. 9). Tuo tarpų patikimų duomenų apie nuovažos 2 teisėtumą, nėra pateikta. Ieškovų su ieškiniu pateiktas brėžinys, kuriame fiksuotas 2007-08-21 Lietuvos automobilių kelių direkcijos perspektyvinio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo A. T. įrašas „Peržiūrėta. Teritorijos detaliajame plane nurodyta įvažiavimo vieta keičiama į šiame brėžinyje nurodytą vietą“, vertintina kritiškai. Tiek minėtas įrašas, tiek brėžinys negali pakeisti detaliuoju planu suderintų ir patvirtintų sprendinių (Detalusis planas patvirtintas 2008-09-16). Detaliojo plano sprendiniai gali būti keičiami arba koreguojami, tik laikantis teritorijų planavimo dokumentų keitimo arba koregavimo procedūros (Teritorijų planavimo įstatymo 28 str.). Duomenų, kad minėta procedūra buvo įvykdyta, pateikta nėra.

Vertinant ieškinio pagrįstumą ir teisėtumą, svarbu pasisakyti ir apie ieškovų sąžiningumą. Ieškovai, o konkrečiai ieškovas D. Č., buvo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-16 įsakymu patvirtinto detaliojo plano, įskaitant ir visų jo sprendinių, faktinis rengėjas. Detalųjį planą rengė UAB (duomenys neskelbtini), atsakingas projekto vadovas/ architektas – D. Č.. Taigi, visi detaliajame plane patvirtinti sprendiniai – Ginčo servitutai, nuovaža iš esmės buvo suprojektuoti ieškovo. Nesuprantama, kodėl tvirtinat detalųjį planą, ieškovas nekvestionavo jo sprendinių, kurių net neketino vykdyti (nuovažos ir nuovažos 2 situacija - A. T., kaip Lietuvos automobilių kelių direkcijos perspektyvinio planavimo skyriaus vedėjo ir kaip vedėjo pavaduotojų įrašai detaliajame plane 2007-06-01 ir priešingas įrašas 2007-08-21 brėžinyje). Be to, ieškovui, kaip profesionalui, geriausiai iš proceso dalyvių turi būti žinoma reali faktinė situacija, susijusi su požeminių inžinerinių tinklų buvimu ir šių komunikacijų išdėstymu bei jų santykiu su Ginčo servitutais. Atitinkamai dėl to, reiškiamas ieškinys, kuris akivaizdžiai prieštarauja ne tik teisiniam reglamentavimui, bet ir faktinei situacijai, patvirtina akivaizdų ieškovų nesąžiningumą ir net piktnaudžiavimą. Taip pat svarbu, kad ieškovas D. Č. atstovavo ir Žemės sklypo savininką UAB (duomenys neskelbtini) – nuo 2009-08-01 buvo minėtos bendrovės direktorius. Todėl esama teisinė situacija ir galiojantys detaliojo plano sprendiniai (servitutai, nuovažos, komunikacijos ir t.t.), ieškovams 2010 m. tampant Žemės sklypo dalies bendrasavininku, taip pat nebejotinai buvo žinomi.

Nagrinėjamu atveju, vienintelis asmuo, kuris nesutinka su servituto pakeitimu yra atsakovas. Jis savo nesutikimą, gali grįsti tik dėl to, kad jis yra gretimo žemės sklypo, kuris pripažintas viešpataujančiu, savininkas. Byloje nėra duomenų, kad servitutai reikalingi šiam atsakovo žemės sklypui naudoti pagal paskirtį ir tik esant servitutams žemės sklypas gali būti naudojamas pagal tą paskirtį. Atsakovo žemės sklypas turi tiesioginį susisiekimą su gatve – (duomenys neskelbtini), per tą susisiekimą visos komunikacijos gali būti atvestos į šitą žemės sklypą. Toje servitutų zonoje, kurios priskirtos nuvesti inžinerines komunikacijas į atsakovo sklypą šiai dienai yra visiškai neužpildytos, t. y. ten nėra jokių komunikacijų ir atsakovas grindžia tik teoriniais svarstymais, kad galbūt kažkada tos komunikacijos ten atsiras. Servituto nustatymas nepaneigia detaliojo plano sprendinių, t. y. jeigu detaliajame plane sprendinys yra, kad tai yra galimos servituto zonos, tai kai tas poreikis iš tikrųjų atsiranda, servitutas gali būti nustatomas arba esamas padidinamas pagal konkrečiai tos dienos poreikius. Ieškovai dėl tarpusavio santykių išsprendimo sutinka suteikti atsakovui galimybę turėti teritoriją alternatyviam inžinerinių tinklų atvedimui. Komunikacijos einančios išilgai sklypo ribos su gatve, tai šioje vietoje yra dvi komunikacijos, kurios nepriklauso žemės sklypo savininkams ir kurios tarnauja tik iš dalies jų poreikiams, t. y. elektros energijos tiekimo tinklai ir atvestas prisijungimas prie dujų tinklų. Šiuos tinklus administruoja į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri išreiškusi savo sutikimą servitutų pakeitimams tiek ieškinio prieduose esančiu raštu tiek savo atsiliepimu į ieškinį.

Dėl kelio servituto ir atsakovo keliamo klausimo dėl netinkamai įrengtos įvažos iš gatvės į atsakovo žemės sklypą, tai jeigu pagal faktines aplinkybes įvažiavimas gali būti suformuotas ir kitoje vietoje, tai nebūtina tokio detaliojo plano sprendimo keisti pagal detaliojo plano formavimo procedūras, tai galima suderinti su atskirai su ta įvaža susijusiu kelių administratoriumi. Kelią administruoja automobilių kelių direkcija, kuri 2007 m. rugpjūčio 21 d. davė sutikimą.

Dėl servitutų plano – atsakovas painioja du dalykus: žemės sklypo planą, kurį sudaro dėl jo kadastro duomenų nustatymo ir servituto nustatymo planą. Servituto nustatymo planui reikalavimai nėra tokie griežti kaip žemės sklypo planui, jie iš esmės nėra reglamentuoti. Bendras principas toks, kad tas planas turi būti tiek aiškus, kad būtų galima nustatyti servitutą, t. y. turi būti išdėstytos servituto nustatymui reikšmingos aplinkybės. Servitutas yra nustatomas tiems daiktams, kuriems tas servitutas yra reikšmingas. Atsakovas nurodo apie komunikacijas, kurios yra bendra nuosavybė žemės sklypo savininkų, tai jie yra bendra nuosavybė, todėl bendro turo naudojimo klausimas apsprendžiamas naudojimosi tvarka, susitarimais tarp bendraturčių. Pabrėžė, kad ieškinys pareikštas atsakovui tiek kaip bendraturčiui, tiek kaip gretimo žemės sklypo savininkui. Atsakovas neduoda sutikimo servitutui pakeisti tiek kaip tarnaujančio daikto bendraturtis, tiek kaip viešpataujančio daikto savininkas. Dėl atsakovo nurodytų įvesti planuojamų centralizuotų nuotekų ir vandens tiekimo sistemų – neapibrėžti planai. Kodėl jos negalėtų būti įvestos į atsakovo žemės sklypą per jo teritoriją - nebuvo atsakyta.

Dėl servituto nustatymo plano – akivaizdu, kad jis nėra aiškus ypač inžinerinių tinklų nustatymui skirtas servituto planas ir jo dalis. Naudojimosi tvarka buvo sudaryta tuo metu kai galiojo servitutai nustatyti detaliuoju planu, taigi galimai teismui patenkinus ieškovų ieškinį susidarys tokia situacija, kai kils ginčas dėl naudojimosi tvarkos modifikavimo.

Trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio, vykusio 2023-01-24 metu, palaikė atsakovo poziciją. Nurodė, kad 2008-09-16 d. detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusio teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 6 d., 7 d. buvo nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai galioja neterminuotai, o detaliojo plano keitimai derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir pats detalusis planas. Servitutas yra detaliojo plano sudėtinė dalis, kuri buvo patvirtinta Vilniaus r. sav. administracijos direktoriaus įsakymu ir ta sudėtinė dalis kaip ir kiti detaliojo plano sprendiniai gali būti keičiama tik pakeitus detalųjį planą pagal teritorijų planavimo įstatymo nuostatas. Nurodė, kad dabartinė tvarka yra analogiška. Jeigu ieškovai ketina kreiptis dėl detaliojo plano sprendinių pakeitimo, tai turėtų inicijuoti teikiant prašymą Vilniaus rajono savivaldybei. Turėtų būti kreipiamasi bendra tvarka pagal teritorijų planavimo įstatymą dėl detaliojo plano sprendinių pakeitimo. Iki šiol nebuvo kreiptasi. Turėtų būti rengiamas detalusis planas ir pagrindinis brėžinys ir tame pagrindiniame brėžinyje turėtų pasirašyti visi bendraturčiai. Jei vienas iš bendrasavininkų neduoda sutikimo, tuomet turi būti gautas teismo leidimas rengti teritorijų planavimo dokumentą be kito bendraturčio sutikimo. Pagal analogiją tai iš esmės žemėtvarkos formavimo ir pertvarkymo projektai, jeigu nėra sutikimo. Pabrėžė, kad sutikimas dėl rengimo turėtų būti išankstinis - visų pirma inicijuotas prašymas su parašais. Atstovas į trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovo klausimą, kokias atvejais rengiamas naujas detalusis planas ir kokiais daroma esamo plano korekcija bei ar negali būti supaprastinta tvarka sprendiniai keičiami, nurodė, kad negali atsakyti ar nagrinėjamu atveju tai yra įmanoma. Atstovas į ieškovų atstovo klausimą, kokiu sprendimu baigiasi detaliojo plano tvirtinimo procedūra, atsakė, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, o į klausimą, ar savivaldybės sprendimų pagrindu galima registruoti servitutus, atsakė, kad nežino.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdžio, vykusio 2023-01-24 metu, atkreipė dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra šališka šioje byloje, kadangi ginčas yra kilęs tarp privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų. Pažymėjo, kad administraciniu aktu priėmusi institucija gali panaikinti administraciniu aktu tokiu pačiu būdu tik tuo atveju, kai yra viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų susitarimas. Kitu atveju savininkai kreipiasi į teismą. Administraciniu aktu negalėjo būti panaikintas servitutas, nes yra ginčas ir todėl jis atsidūrė teisme. Nurodė, kad jei keičiamas servitutas, Nacionalinė žemės tarnyba netvirtina tokių žemės planų. Tokiu atveju, reikia kreiptis ir registruoti registrų centre. Servitutas nėra kadastro duomuo. Procedūra turi būti atliekama, tačiau savivaldybėje, t. y. turi būti padaryta korektūra ir įregistruojamas tada toks servitutas pagal sprendinius priimtus savivaldybės administracijos.

Tretieji asmenys G. P., R. V., V. M. teismo posėdžio, vykusio 2023-01-24 metu, prašė patikslintą ieškinį tenkinti.

Kitiems proceso dalyviams apie teismo posėdį žinoma. Byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Minėtų detaliųjų planų pagrindiniai brėžiniai ir juose atvaizduoti sprendiniai rodo, kad kelio servitutas buvo nustatytas Žemės sklype dėl patekimo į šalimais esančius žemės sklypus (Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atsakovo žemės sklypą), t. y. Žemės sklype buvo numatyta įvaža iš jo įvažiuoti į valstybinės reikšmės rajoninį kelią (duomenys neskelbtini) (kelio Nr. (duomenys neskelbtini))/gatvę - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir išvažiuoti iš Žemės sklypo į minėtą kelią/gatvę, o minėtų žemės sklypų, kurie yra viešpataujantys daiktai dėl kelio servituto, naudotojams buvo sudaryta galimybė patekti prie įvažos per kelio servituto teritorijas, nes tie žemės sklypai neturėjo tiesioginės įvažos.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame detaliajame plane Žemės sklypo Nr. 1 atžvilgiu nurodyta: servitutas (1a) – servitutas sklypui Nr. 2 ir gretimiems sklypams (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), servituto plotas – 412,2 kv. m, servitutas suteikia teisę praeiti ir pravažiuoti į savo sklypus, o taip pat tiesti, remontuoti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus juos eksploatuojančioms organizacijoms (pvz. „Rytų skirstomiesiems tinklams“); servitutas (1b) - servitutas sklypui Nr. 2 ir gretimiems sklypams (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), servituto plotas – 270,51 kv. m, servitutas suteikia teisę tiesti, remontuoti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus.

Pažymėtina, jog CK 4.112 straipsnio 5 dalyje nustatyta viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininko teisė kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą. Ši teisė siejama su iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis ar nenumatytų aplinkybių atsiradimu, dėl kurių servitutu suteikiamų teisių įgyvendinimas tampa neįmanomas ar labai sudėtingas.

Servituto pasibaigimo pagrindai įtvirtinti CK 4.130 straipsnio 1 dalyje, o 2 dalyje nustatyta, kad servitutas gali pasibaigti tik šiais pagrindais. Tai reiškia, kad ši norma nustato ribotą ir išsamų servituto pasibaigimo pagrindų sąrašą. Byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra servituto pasibaigimo pagrindas, kuris yra nurodytas CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei detalizuotas CK 4.135 straipsnyje – servituto pabaiga išnykus jo būtinumui. Tarnaujančio daikto ir viešpataujančio daikto savininkams nesusitarus, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (CK 4.135 straipsnio 2 dalis).

Servitutas lemia tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės varžymus, o tokie varžymai negali egzistuoti ilgiau, negu jų reikia tiems tikslams, kuriems užtikrinti buvo nustatytas servitutas, pasiekti. Servituto nustatymas sietinas su viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-403/2021).

Ieškovai pagal patikslintą ieškinį savo teisę į servituto pakeitimą grindžia CK 4.112 straipsnio 5 dalies nuostata, jog viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Taip pat ieškinys grindžiamas CK 4.130 str. 1 d. 1 p. numatytas servituto pabaigos pagrindas – jo atsisakymas, 5 p. – išnykus servituto būtinumui, 6 p. – suėjus senaties terminui, kuris yra 10 metų (CK 4.136 str. 1 d.).

Atsakovas A. V. nesutinka su servitutų apimties pakeitimu tiek kaip tarnaujančios daikto (Žemės sklypo) savininkas (bendraturtis), tiek kaip viešpataujančio daikto (Atsakovo žemės sklypo) savininkas. Visi kiti su servitutais Žemės sklype susiję asmenys, kuriems jie svarbūs dėl jų turimo turto naudojimo, su ieškinio reikalavimais sutinka. Nesant galimybės pakeisti servitutus suinteresuotų asmenų susitarimu, ginčas dėl jų pakeitimų spręstinas teisme (CK 4.112 str. 5 d., 4.124 str. 3 d., 4.126 str., 4.135 str. 2 d.).

Atsakovo teigimu, kadangi ginčo servitutai yra detaliojo plano sprendiniai, papildomai būtina laikytis detaliojo plano sprendinių koregavimo procedūros, kurioje sprendimus priima detalųjį planą priėmęs subjektas, laikantis nustatytos viešinimo procedūros. Kadangi šiuo atveju ginčo servitutai yra nustatyti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-16 įsakymu patvirtintame detaliajame plane, vienintelis ieškovų inicijuojamus klausimus dėl servitutų ploto keitimo spręsti kompetentingas yra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-16 įsakymu patvirtintu detaliuoju planu buvo numatyta žemės sklypą padalinti į du tokios pačios paskirties, t. y. mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtus Žemės sklypą ir A. V. žemės sklypą. Šioje teritorijoje kelio servituto apimtis formaliai nepasikeitė, tačiau buvo sudarytos prielaidos padaryti tuos pakeitimus. Matyti, kad detaliajame plane numatyti žemės sklypo padalijimo būdu suformuoti du žemės sklypai (Žemės sklypas ir A. V. žemės sklypas) tokios konfigūracijos ir išsidėstymo, kad bendra įvaža į A. V. žemės sklypą, Žemės sklypą ir Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) galėtų būtų formuojama A. V. žemės sklypo ribos su gatve vietoje galiojančio kelio servituto teritorijos dalies pagrindu.

Ieškovų su ieškiniu pateiktas brėžinys, kuriame fiksuotas 2007-08-21 Lietuvos automobilių kelių direkcijos perspektyvinio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo A. T. įrašas „Peržiūrėta. Teritorijos detaliajame plane nurodyta įvažiavimo vieta keičiama į šiame brėžinyje nurodytą vietą“. Taigi, matyti, kad naujos įvažos įrengimo galimybė 2007-08-21 buvo suderinta su Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Iš byloje esančios 2010 m. lapkričio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. V., parduodama D. Č. ir jo sutuoktinei I. Č. 969/1411 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), susitarė dėl viso žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Iš šios sutarties turinio matyti, kad D. Č. ir I. Č. bendrąja jungtine nuosavybe naudosis žemės sklypo teritorija A, C, o UAB (duomenys neskelbtini) naudosis žemės sklypo teritorija D. Žemės sklypo teritoriją B abu bendrasavininkai naudosis bendrai. Iš žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos plano matyti, kad į teritoriją A, kurios naudojimasis pagal susitarimą teko D. Č. ir I. Č., patenka ir 0,0412 ha kelio servitutas. Taigi yra akivaizdu, kad pats A. V., tiek pasirašydamas kaip juridinio asmens atstovas žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, tiek patvirtindamas savo parašu žemės sklypo naudojimo planą sutiko, kad visa žemės sklypo dalimi, kuriai yra nustatytas kelio servitutas, naudosis D. Č. ir I. Č..

Minėta, iš Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano matyti, kad buvo išskirta Žemės sklypo dalis B naudotis abiems bendraturčiams bendrai, o didžioji Žemės sklype esančio kelio servituto dalis, einanti išilgai gatvės, buvo priskirta daliai A, t. y. naudotis individualiai ieškovams. Ieškovai ieškiniu nurodo, kad žinant ir numatant, kad perspektyvoje šios kelio servituto dalies neliks, ji nėra ir nenumatoma faktiškai naudoti, niekada ir nebuvo pradėta naudoti, t. y. nebus poreikio kelio servitutui, todėl kelio servituto zonoje buvo įrengta nuotekų sistema ir nuotekų išgriebimo duobė, pastatytos tvoros pagal planą suderintą su atsakovu.

Byloje taip pat pateiktas atsakovo (ir ieškovų) pasirašytas sutikimas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams, kad jie įsirengtų ir naudotų privažiavimą prie savo sklypo pastatų per įvažą, esančią ant A. V. žemės sklypo ribos su gatve. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai savo žemės sklypo naudojimosi sąlygas taip pat suformavo (pastatė pastatą, įrengė prie jo privažiavimą) pagal tai, kad privažiavimas prie Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), jame esančio pastato eitų per kelio servituto dalį – įvažą, esančią ant A. V. žemės sklypo ribos su gatve - valstybinės reikšmės keliu. Išdėstytas aplinkybes patvirtina atsakovo atsiliepimo priede Nr. 5 pateikta „Regia“ faktinės situacijos schema.

Byloje esančiame servitutų nustatymo plane yra pažymėta pastaba Nr. 3, nurodanti, kad nurodytoje vietoje yra pakloti elektros kabeliai žemės sklypui kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paliktas rezervas įvadui įrengti. Ieškovai nurodo, kad Žemės sklype išilgai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kelio kitų asmenų inžineriniai tinklai (elektros energijos perdavimo tinklai) buvo įrengta tik dalyje servituto teritorijos, iki tos teritorijos atvestas dujų tiekimo į Žemės sklypų pastatus įvadas. Šių tinklų valdytojas – tretysis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų tretysis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovų prašomam servitutų pertvarkymui davė 2022-05-30 sutikimą, jame nurodė, kad neprieštarauja esamų servitutų išregistravimui ir naujų nustatymui pagal pateiktą 2022-05-04 UAB „GeoPaslaugos“ servitutų nustatymo planą. Byloje pateiktas AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimas, kuriame pažymima, kad ieškovų reikalavimai pakeisti servitutų dydžius pagal minėtą servitutų nustatymo planą AB „Energijos skirstymo operatorius“ interesams neprieštarauja.

Atsakovas savo nesutikimą iš esmės grindžia formaliais argumentais, kurie nesusiję su faktinėmis galimybėmis naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, t. y. teigia, kad servitutai nustatyti administraciniu aktu - teritorijų planavimo dokumentais (detaliaisiais planais), todėl servitutų pakeitimo klausimas turi būti sprendžiamas administracine teritorijų planavimo dokumentų sudarymo tvarka, be to, atsakovui kelia abejonių ieškovų siūlomi servitutų pakeitimai, nes atima iš atsakovo galimybę naudotis tomis teritorijomis ateityje (galvojamoms tiesti komunikacijoms į Atsakovo žemės sklypą), servitutai atsakovui reikalingi naudotis jam priskirta naudotis Žemės sklypo dalimi. Atsakovo atstovė teismo posėdžio, vykusio 2023-02-03 metu, nurodė, kad šioje byloje esminis klausimas yra dėl komunikacijų. Nurodė, kad konkrečiai reikalinga tinklų, esančių kelio ir komunikacijų servitutų teritorijoje specialiųjų tinklų operatorių sutikimai, patvirtinimai, sprendimai, ar modifikavus esamus servitutus bus išlaikomi atitinkami reikalavimai, ar bus užtikrinama komunikacijų eksploatavimas, apsauga ir visi kiti tinkamam jų naudojimui reikalingi reglamentai. Komunikacijomis ne tik lokaliai naudojasi ieškovai ir atsakovas kaip sklypo bendrasavininkai, tačiau jos turi sąsają ir ryšį ne tik su aplinkiniais sklypais, bet ir su visu rajonu. Patikslino, kad centralizuoti nuotekų šalinimo įrenginiai šiuo metu nėra pakloti, tačiau nurodė, kad tokie įrenginiai greituoju metu bus sprendžiami.

Kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovai ir atsakovas yra Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai, kurių santykius reguliuoja CK 4.72 - 4.92 straipsnių nuostatos. Pažymėtina, kad servitutas neskirtas nustatyti daikto bendraturčių tarpusavio teises ir pareigas dėl naudojimosi tuo daiktu. Servitutai, kiek juos prašoma pakeisti, yra Žemės sklypo dalyje, kuri pagal minėtą naudojimosi tvarką yra priskirta naudotis ieškovams, todėl atsakovo kaip Žemės sklypo bendraturčio argumentai, kad jam irgi reikalingas servitutas nėra teisiškai pagrįsti, žemės sklypo bendraturtis neturi teisinio suinteresuotumo kito bendraturčio atžvilgiu dėl servituto suteikiamomis teisėmis naudotis žemės sklypu, nes kaip minėta servitutas tokių teisių jam nesuteikia. Tokios teisės suteikiamos kitų daiktų savininkams. Bendraturčių tarpusavio santykius nustato to bendro daikto naudojimosi tvarka (CK 4.75 str.). Be to, iš byloje esančios 2010 m. lapkričio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties turinio, be kita ko, matyti, kad Pirkėjas (ieškovai) šia sutartimi suteikia teisę pardavėjui neterminuoti ir neatlygintinai (išskyrus eksploatacines sąnaudas, remonto ir priežiūros išlaidas) naudotis nuotekų surinktuvu, esančiu šia sutartimi perkamoje žemės sklypo dalyje.

Ieškovai nurodo, kad nagrinėjamu atveju aktualu CK 4.130 str. 1 d. 1 p. numatytas servituto pabaigos pagrindas – jo atsisakymas, 5 p. – išnykus servituto būtinumui, 6 p. – suėjus senaties terminui, kuris yra 10 metų (CK 4.136 str. 1 d.).