- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-402-856/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00078-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- T. L.
- Suinteresuotas asmuo
- G. L., V. B.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. L. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-806-671/2021 pagal pareiškėjo T. L. skundą antstoliui V. D., suinteresuoti asmenys G. L., V. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas T. L. pateikė antstoliui V. D. skundą, kuriuo prašė panaikinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 5 d. priimtą pažymą, kuria jis skelbia varžytines. Skunde nurodė, kad varžytinės paskelbtos pažyma, o ne patvarkymu. Tokiu būdu antstolio procesinis dokumentas neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos I skyriaus nuostatų, kad antstolio procesiniai sprendimai, susiję su procesinių sprendimų priėmimu, įforminami patvarkymais. Sprendimas skelbti varžytines taip pat turi būti forminamas patvarkymu, o ne pažyma, nes pažyma neturi sprendimo galios. Taip pat iš skundžiamos pažymos matyti, kad antstolis varžytines skelbia turtui, kuris yra kartu su kita to turto dalimi, tačiau tos dalys nėra nustatytos. Šiuo metu nėra žinoma, koks konkrečiai turtas yra parduodamas iš varžytinių, nes nėra nustatyta turto dalis, ir toks turtas neturi unikalaus numerio, iš kurio jis identifikuojamas. Nesant objekto identifikavimo, negalimas ir jo pardavimas. Sklypo dalies nustatymas kito sklypo dalies atžvilgiu turi reikšmę identifikuojant visus galimus turtinius interesus. Antstolis turto vertę nustatė be jokių duomenų, t. y. nenurodė, kuo remiasi nustatydamas pradinę varžytinių kainą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 643 straipsnio 4 punktas numato skolininko teisę ginčyti turto priklausomybę bei jo įkainojimą, tačiau šiuo atveju matyti, jog nei vieno, nei kito negalima padaryti, nes nėra žinoma, kurioje lokacijoje yra išvaržomas turtas santykyje su neatskirtu turtu, nei kainos nustatymo būdas, iš kurio nežinoma, kokiu būdu ji nustatyta ir galimybė kvestionuoti nustatytą kainą.
2. Antstolis V. D. 2021 m. sausio 18 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog negalimas išieškojimas iš ½ skolininkui priklausančios turto dalies. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį nenustatoma. Išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ½ dalis turto, t. y. nustatytos bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiosios dalys. Esant nustatytai idealiajai daliai, išieškojimas iš skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies galimas. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.81 straipsniu, naujasis ½ žemės sklypo dalies savininkas galės su kitu ½ žemės sklypo dalies savininku nusistatyti jiems priimtiną naudojimosi tvarką. Taip pat pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog netinkamai nustatyta parduodamo turto kaina. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kilus abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertės nustatymui skiria ekspertizę. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pareiškėjui dalinės nuosavybės teise priklausančio ir areštuoto turto vertės nustatymui vykdomojoje byloje buvo paskirta ekspertizė ir turto vertintojas pateikė rinkos vertės ataskaitą, kurioje skolininkui priklausančios ½ dalies žemės sklypo rinkos vertė nustatyta 6 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad areštuoto turto vertė buvo nustatyta paskyrus ekspertizę, skolininko prieštaravimai dėl turto vertės yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis dėl kitos vertės. Nagrinėjamu atveju turto vertintojas pateikė skolininko turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą. Aplinkybė, jog varžytinėse skolininkui priklausantis turtas parduodamas už didesnę kainą, nei nustatė turto vertintojas, jokiu būdu negali pažeisti skolininko interesų. Didesnės vertės nustatymas iš esmės užtikrina tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2021 m. kovo 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo T. L. skundą dėl antstolio veiksmų.
4. Teismas iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikto valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto banko duomenų išrašo nustatė, jog pareiškėjui T. L. priklausančios bendrosios nuosavybės dalis yra aiškiai nustatyta. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis (šiuo atveju – žemės sklypo dalis), bet ir teisė į ją (idealioji dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-448/2006; 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-542/2007). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nuosavybės teisės dalis gali būti varžytynių dalykas, todėl konstatavo, jog antstolis teisingai sprendė, kad CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Šiuo atveju aplinkybė, jog yra nustatytos idealiosios turto dalys, bet nėra nustatyta naudojimosi pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo daikto dalimi tvarka, negali būti kliūtimi vykdyti skolos išieškojimą parduodant iš varžytinių skolininkui priklausančią žemės sklypo dalį.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti galimybe jam priklausančią turto dalį parduoti už aukštesnę kainą, turi teisę tartis su bendrosios nuosavybės dalyviais dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo į teismą. Šios teisės (nustatyti naudojimosi tvarką) įgyvendinimas neturėtų būti priskiriamas išieškotojui ir antstoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-542/2007). Nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką gali būti suinteresuoti ir kiti bendraturčiai, siekdami, kad išieškojimas būtų nukreipiamas tik į konkrečią skolininkui priklausančią dalį.
6. Teismas iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų ir antstolio patvarkymo dėl pateikto pareiškėjo skundo nustatė, kad antstolis, areštuodamas pareiškėjui priklausančią ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nurodė areštuoto turto vertę – 2020 m. lapkričio 19 d. – 10000 Eur, o 2020 m. gruodžio 2 d. – 11 000 Eur. Patvarkyme dėl pateikto pareiškėjo skundo antstolis nurodo, kad siekiant užtikrinti pareiškėjo (skolininko) interesus ir patikrinti, ar turto arešto aktu nustatyta ne per maža pareiškėjui (skolininkui) priklausančio turto vertė, paskirta ekspertizė dėl turto vertės nustatymo. Pagal 2020 m. lapkričio 24 d. V. D. turto vertinimo agentūros pateiktą turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui priklausančios ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 6 500 Eur ir 2021 m. sausio 5 d. antstoliui paskelbus pareiškėjui priklausančio turto varžytynes nurodyta, kad pradinė parduodamo turto kaina – 8 800 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, jog pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad neaišku, kuo remiantis nustatyta pradinė jam priklausančio turto varžytinių kaina, yra nepagrįsti.
7. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjo turtas varžytinėse yra parduodamas už didesnę kainą, nei nustatyta pagal ekspertizės aktą, tai nelaikytina aplinkybe, sudarančią pagrindą konstatuoti, jog antstolis pažeidė pareiškėjo interesus ir CPK normas, reglamentuojančias areštuoto turto įkainojimą bei šio turto pardavimą iš varžytynių. Kita vertus, pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio nustatyta turto verte, galėjo ginčyti nustatytą jam priklausančio turto kainą, taip pat savo iniciatyva atlikti šiai dienai aktualų turto vertinimą ir pateikti antstoliui ar teismui objektyvius įrodymus, kurie paneigtų nustatytą turto vertę. Be to, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl to, kad jis negalėjo ginčyti nustatytos turto vertės, nes neaišku, kokia turto dalis yra parduodama, laikytina subjektyvia pareiškėjo nuomone, kuri nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais.
8. Teismas nurodė, kad CPK 613 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog antstolis vykdymo proceso metu iškylančius klausimus išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (nauja redakcija nuo 2020 m. liepos 16 d.) (toliau tekste – ir Sprendimų vykdymo instrukcija) 2 punkte numatyta, kad be patvarkymų, antstolis turi teisę priimti ir kitokio pavadinimo procesinius dokumentus, pvz.: raginimą, nurodymą, pranešimą ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad minėtas Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punktas neuždraudžia antstoliui naudoti ir kitokių procesinių dokumentų formų, pvz., rašto, ir kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas ar jo nenurodydamas bei kiti formalūs netikslumai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai (CPK 115 straipsnio 4 dalis), taip pat nėra kliūtis apskųsti antstolio priimtą procesinį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-285/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-1/2005 ir kt.). Be to, joks teisės aktas nenumato antstolio pareigos apie vykdomas varžytynes skolininką informuoti patvarkymu (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartis Nr. 2S-639-372/2016).
9. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje procesinio dokumento pavadinimas nesukliudė pareiškėjui pareikšti skundo dėl antstolio veiksmų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja panaikinti skundžiamą antstolio pažymą dėl varžytinių paskelbimo motyvuodamas tuo, jog priimtas dokumentas neatitinka formalių reikalavimų, keliamų patvarkymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas T. L. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pažymos turinys yra informacinio pobūdžio, o ne procesinio sprendimo. Vien aplinkybė, kad buvo galima apskųsti tokį antstolio veiksmą, nesudaro teisėtumo pagrindo, kuris yra viena iš svarbiausių vykdymo proceso keliamų reikalavimų antstolio veikloje. Išvestinė teisė, kuri paneigia imperatyvą, procese draudžiama, nes civilinio proceso kodekso normos neturi dispozityvumo elemento, t. y. negalimas veikimas nedraudžiamu būdu. Civilinio proceso normos turi tik imperatyvo elementus, t. y. leidžiančius veikti tik pagal tas normas. Tokią poziciją, be kita ko, pažymėjo ir pats teismas, kuris priėmė skundžiamą nutartį. Iš to susidaro teisinės kolizijos situacija, kuomet teismas toje pačioje nutartyje paneigė paties savo poziciją.
10.2. Teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog antstolis galėjo parduoti idealiąją turto dalį, kuri nenustatyta realiąja dalimi, tačiau nesutinkant su tokia pozicija pastebi, jog esant tokiai pozicijai turi būti susitarimas su bendraturčiu, su kuriuo valdomas bendros dalinės nuosavybės objektas. Šiuo atveju turėjo būti sklypo planas. Teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, jog bendraturčius iki varžytinių siejo giminystės ryšiai: žentas ir uošviai. Po pardavimo bendraturčių nesies jokia giminystė ar kokie kitokie ryšiai, todėl „užprogramuotas“ ginčas dėl sklypo valdymo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. D. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Joks teisės aktas nenumato antstolio pareigos apie vykdomas varžytynes skolininką informuoti patvarkymu. Antstolis patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso metu iškylančius klausimus (CPK 613 straipsnio 1 dalis), o nagrinėjamu atveju skundžiamas pranešimas buvo informacinio pobūdžio, kuriuo skolininkas informuotas apie vykdomas jo turto varžytynes. Be to, CPK 706 straipsnyje reglamentuota skelbimo apie varžytynes tvarka, nurodyta, kad apie varžytynes antstolis paskelbia specialiame interneto tinklapyje, įstatyme nenumatyta, kad antstolis dar papildomai priimtu patvarkymą, kuriuo apie vykdomas varžytynes informuotų skolininką.
11.2. Tiek vykdymo procesą reglamentuojančios CPK normos, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punktas be patvarkymų numato antstolio teisę priimti ir kitokio pavadinimo procesinius dokumentus, pvz.: raginimą, nurodymą, pranešimą ir pan. Skolininkas, teigdamas, jog vietoje pranešimo antstolis privalėjo priimti patvarkymą, nepateikė įrodymų ir nenurodė aplinkybių, kokiu būdu, jo manymu, netinkamas procesinio dokumento pavadinimas apribojo ar pažeidė jo teises.
11.3. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį nenustatoma. Išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies.
11.4. Nustatyti naudojimosi tvarką turi būti suinteresuotas skolininkas, o šios teisės (nustatyti naudojimosi tvarką) įgyvendinimas neturėtų būti priskiriamas išieškotojui ir antstoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007) Nagrinėjamu atveju pareiškėjui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise 1/2 dalis turto, t. y. nustatytos bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiosios dalys. Esant nustatytai idealiajai daliai, išieškojimas iš skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies galimas. Be to, remiantis CK 4.81 straipsniu, naujasis 1/2 žemės sklypo dalies savininkas galės su kitu 1/2 žemės sklypo dalies savininku nusistatyti jiems priimtiną naudojimosi tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
13. Varžytynių skelbimo tvarką detaliai reglamentuoja CPK 706 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apie varžytynes antstolis paskelbia specialiame interneto tinklalapyje. Įstatymas nenumato antstolio pareigos tiesiogiai pranešti vykdymo proceso dalyviams apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą. Paskelbimas apie varžytynes specialiame interneto tinklapyje yra laikomas tinkamu vykdymo proceso dalyvių informavimu.
14. Taigi, nagrinėjamu atveju varžytynės paskelbtos laikantis įstatymo reikalavimų, o siekiant papildomai informuoti apie paskelbtas varžytynes antstolis išsiuntė skolininkui 2021-05-05 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie paskelbtą turto pardavimą iš varžytinių registruota pašto siunta bei elektroniniu paštu (vyk. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. II, l. 16-22), todėl akivaizdu, jog antstolis ėmėsi visų priemonių, kad skolininkas būtų informuotas apie paskelbtas turto varžytynes.
15. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija) 2 punkte įtvirtintos procesinių dokumentų formos, kurias privalo naudoti antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus: patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 100 Eur, išieškojimo; raginimas įvykdyti sprendimą; vykdymo išlaidų apskaičiavimas; patvarkymas dėl skolos išieškojimo; patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo; nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas; nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą; nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas; patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje; turto arešto aktas; sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka; turto aprašas; patvirtinimas apie susipažinimą su varžytynių vykdymo, antstolių veiksmų apskundimo tvarka ir turto pardavimo iš varžytynių galimomis pasekmėmis; pranešimas apie laimėtas varžytynes; pažyma, patvirtinanti teisę pirkti areštuotą turtą; pranešimas, patvirtinantis, kad sąlyginę hipoteką sudaręs asmuo netapo šio turto savininku; turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas; turto pardavimo iš varžytynių aktas; turto perdavimo išieškotojui aktas; išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas; patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo; sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas; įkeldinimo protokolas; iškeldinimo protokolas; faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; išieškojimo negalimumo aktas; patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo; patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo; antstolio kvitas.
16. Taigi, kaip matyti minėto teisės akto, įstatymas nenustato antstoliui pareigos priimti patvarkymą apie paskelbtą turto pardavimą iš varžytinių. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, procesinio dokumento pavadinimas nesukliudė pareiškėjui pareikšti skundo dėl antstolio veiksmų.
17. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui T. L. priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kitos žemės sklypo dalys priklauso bendraturčiams: I. J. – 1/4 dalis, R. J. – 1/4 dalis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis (šiuo atveju – žemės sklypo dalis), bet ir teisė į ją (idealioji dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-448/2006; 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-542/2007). Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjo nuosavybės teisės dalis gali būti varžytynių dalykas, todėl konstatuotina, jog antstolis teisingai sprendė, kad CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Šiuo atveju aplinkybė, jog yra nustatytos idealiosios turto dalys, bet nėra nustatyta naudojimosi pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo daikto dalimi tvarka, negali būti kliūtimi vykdyti skolos išieškojimą parduodant iš varžytinių skolininkui priklausančią žemės sklypo dalį.
18. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis (šiuo atveju – žemės sklypo dalis), bet ir teisė į ją (idealioji dalis) (CK 1.112 straipsnis, 6.306 straipsnio 1dalis), todėl pareiškėjo nuosavybės teisės dalis gali būti varžytynių dalykas.
19. Tais atvejais, kai remiantis viešo registro duomenimis skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu nenustatoma naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį pateiktą išieškotojo ar bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio prašymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2006; 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui ir kitiems bendraturčiams priklausančios sklypo dalys yra aiškios. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti galimybe jam priklausančią turto dalį parduoti už aukštesnę kainą, turi teisę tartis su bendrosios nuosavybės dalyviais dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo į teismą. Kartu pažymėtina, kad net ir realizavus pareiškėjui priklausančią turto dalį, gali būti nustatoma naudojimosi daiktu tvarka.
20. Apelianto atskirojo skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, jog bendraturčių po pardavimo nesies jokia giminystė ar kokie kitokie ryšiai, todėl galimai kils ginčas dėl sklypo valdymo, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės, nes tai nesusiję su antstolio veiksmų teisėtumo patikrinimu.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, bei vadovavosi kasacinio teismo praktika, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.