- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-08-29
- Bylos Nr.
- Iv-1042-422/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00503-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. S., jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovei Rasai Zymonienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. P6-345 „Dėl A. S. tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos“, kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
A. S. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog tarnybinė nuobauda – pastaba buvo paskirta už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimus nepagrįstai, nes jokio tarnybinio pažeidimo jis nepadarė. Drausminė nuobauda buvo taikyta už neatvykimą į Kauno miesto apylinkės teismo posėdį 2011 m. balandžio 21 d. Pareiškėjo teigimu, Kauno rajono savivaldybės administracija akivaizdžiai netinkamai vertino Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr.2-190-587/2011 duomenis, teisės normas, šalių pareigas ir teises. VTĮ 29 str. 2 d. nurodo, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Konkrečiu atveju nebuvo visapusiškai išsiaiškintos nusižengimo padarymo aplinkybės. Atsakovas nuobaudą paskyrė, nenustatęs jo kaltės. Nurodė, jog jis civilinėje byloje Nr.2-190-587/2011 dalyvavo kaip tretysis suinteresuotas asmuo be savarankiškų reikalavimų, buvo pateikęs atsiliepimą į ieškinį, jo dalyvavimas 2011-04-21 parengiamajame teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl teisės aktų ir savivaldybės administracijos interesų nepažeidė. Be to, jam įstatymo nustatyta tvarka ir nebuvo pranešta apie minėtą teismo posėdį. Civilinėje byloje surinkta medžiaga paneigia tarnybiniame pranešime ir išvadoje dėl galimo tarnybinio pažeidimo išdėstytus motyvus dėl to, kad jis neva užvilkino bylos nagrinėjimą, nederino taikos sutarties sudarymo galimybių. Priešingai, parengiamieji teismo posėdžiai buvo atidėti atsakovo prašymu, nes buvo ketinta toje byloje sudaryti taikos sutartį, jis atsakovui pateikė dokumentus, reikalingus taikos sutarties sudarymui, kitokių pavedimų iš atsakovo negavo, todėl manė, jog jo dalyvavimas tolesniuose teismo posėdžiuose nėra būtinas. Pareiškėjo teigimu, tarnybinio tyrimo metu buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Jam nebuvo sudaryta jokia galimybė nei susipažinti su tyrimo eiga, nei duoti paaiškinimus ar kitą informaciją (išskyrus rašytinį 2011-05-05 paaiškinimą). Apie tyrimą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ 9 p. nuostatas, nebuvo jokia forma informuotas, nors jis kėlė klausimą dėl susipažinimo su tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Tik pakartotinai raštu pareikalavus pateikti išvadą ir susipažinus su Administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. ĮS-586 sudarytos komisijos galimam (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno A. S. tarnybiniam nusižengimui tirti 2011 m. gegužės 11 d. išvada Nr. TNI-4, tapo akivaizdu, kad ji surašyta vienašališkai, nemotyvuotai, vertinant tik savivaldybės administracijos teisės skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Zymonienės 2011 m. balandžio 21 d. tarnybinio pranešimo Nr. TP-19 motyvus, kurie negali būti laikomi tinkamu įrodymu drausmės pažeidimui konstatuoti, nes juose pateikiama specialistės subjektyvi nuomonė analizuojant teismo proceso eigą byloje. Pareiškėjas nurodė, jog nuobauda buvo paskirta, siekiant atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų, nesutikus pereiti į kitas siūlomas pareigas po 2011 m. vasario mėnesį įvykusių rinkimų į savivaldybių tarybas. Skundžiamas įsakymas priimtas ne dėl tarnybinio nusižengimo, bet siekiant rasti priežasčių jį sumenkinti, pažeminti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija su skundu nesutinka. Atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog skundas nepagrįstas. Pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, pareiga – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Administracijos direktoriaus 2005-12-02 įsakymu Nr. ĮS-1694 patvirtintų (duomenys neskelbtini) seniūnijos veiklos nuostatų 18.3 punkto reikalavimas nurodo Seniūnui (Pareiškėjui) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas pareigas ir pavedimus. VTĮ imperatyviai apibrėžia valstybės tarnautojo pareigas, kurias jis privalo vykdyti. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 str. įtvirtinti civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, siekiant nevilkinti bylų ir išnagrinėti jas teisme vieno posėdžio metu, o byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnu, privalėjo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, taip pat domėtis bylos eiga, nes Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-190-587/2011 dėl deliktinės atsakomybės (22207,50 Lt žalos atlyginimo dėl 16 vnt. saugotinų medžių iškirtimo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje) jis buvo patrauktas trečiuoju asmeniu, be to, iš jo regreso tvarka savivaldybė turi teisę prisiteisti žalą, tačiau jis nevykdė teisės aktų nustatytos pareigos 2011-04-21 13³⁰ val. dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje. Dėl jo aplaidumo, netinkamai atliktų valstybės tarnautojo pareigų, byla tą dieną nebuvo užbaigta, jos nagrinėjimas užvilkintas. Apie 2011-04-21 teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai. Tarnybinis tyrimas buvo atliktas teisės aktų nustatyta tvarka, išvada motyvuota, tyrimo metu pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su tyrimo eiga, duoti paaiškinimus, tačiau pats pareiškėjas nesidomėjo tyrimo eiga, todėl skundo argumentai dėl tarnybinio tyrimo procedūros pažeidimų nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Pareiškėjas nuo 2005-04-25 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. P7-96 buvo priimtas į valstybės tarnautojo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas (b. l. 9).
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. P6-345 (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui A. S. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b. l. 17).
Ginčijamame įsakyme (toliau – ir Įsakymas) nurodytas tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1dalies 1 punkto pažeidimas. Minėta teisės norma įtvirtina valstybės tarnautojų pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.
Tarnybinis nusižengimas konstatuotas administracijos direktoriaus 2011-04-28 įsakymu Nr. ĮS-586 sudarytos komisijos galimam (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno A. S. tarnybiniam nusižengimui tirti išvadoje, kurioje nurodyta, jog A. S. 2011-04-21 neatvykęs į Kauno miesto apylinkės teismo posėdį ir nepranešęs teismui neatvykimo priežasčių, nesilaikė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-02 įsakymu Nr. ĮS-1694 patvirtintuose (duomenys neskelbtini) seniūnijos veiklos nuostatuose 18.3 punkte nurodyto reikalavimo vykdyti teisės aktų nustatytas pareigas ir pavedimus, be trečiojo asmens A. S. dalyvavimo teismas negalėjo pereiti į žodinį bylos nagrinėjimą ir baigti bylos, kuri tęsiasi nuo 2010 m. spalio mėn.
Ginčijamo įsakymo ir tarnybinio tyrimo išvados turinys patvirtina, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo skirta už 2011-04-21 neatvykimą į Kauno miesto apylinkės parengiamąjį teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-190-587/2011 dėl žalos atlyginimo pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai. Minėtoje byloje A. S. pagal procesinę padėtį buvo nurodytas ir šaukiamas į teismo posėdžius trečiuoju asmeniu.
Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. VTĮ 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia tarnybinio nusižengimo sąvoką. Joje nurodyta, jog tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į asmens kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Taigi, pagal esamą teisinį reglamentavimą, tam, kad būtų konstatuotas tarnybinis nusižengimas, būtina nustatyti valstybės tarnautojo neteisėtą veiką ar neveikimą, susijusį su tarnybinėmis pareigomis, dėl to kilusias neigiamas pasekmes, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos (neveikimo) ir neigiamų pasekmių bei valstybės tarnautojo kaltę. Ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą. Išvadoje turi būti aiškiai ir konkrečiai išdėstytos nusižengimą patvirtinančios faktinės aplinkybės ir teisinė kvalifikacija (2002-06-26 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ 13 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog bendro pobūdžio teiginiai apie netinkamą pareigų atlikimą negali nulemti konkretaus valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės. Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo – raštu suformuluotas kaltinamas valstybės tarnautojui dėl teisei priešingos veikos, apimančios valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės, todėl šis teisės aktas turi būti konkretus ir aiškus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: 2007-09-28 nutartis adm. byloje Nr. A17-795/2007, 2007-03-09 nutartis adm. byloje Nr. A17-254/2007).
Įsakyme nurodytas abstraktaus pobūdžio VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris numato, jog valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, pažeidimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjas kaltinamas pažeidęs Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-02 įsakymu Nr. ĮS-1694 patvirtintų (duomenys neskelbtini) seniūnijos veiklos nuostatų 18.3 punkto reikalavimus. Nuostatų 18.3 punktas numato, kad seniūnas privalo vykdyti kitas teisės aktų, Savivaldybės tarybos sprendimais, mero potvarkiais ir administracijos direktoriaus įsakymais nustatytas pareigas ir pavedimus. Tai blanketinė teisės norma, t. y. siekiant konstatuoti jos pažeidimą, būtina nuoroda į kitų teisės aktų pažeidimus, išvardintus minėtame punkte. Nesant tokių nuorodų kaltinimo apimtis tampa neaiški, užkerta kelią žinoti, kokių taisyklių, pareigų nesilaikė atsakomybėn traukiamas asmuo, valstybės tarnautojui atimama galimybė apsiginti konkretaus kaltinimo ribose, atimama galimybė vertinti tarnybinės nuobaudos pagrįstumą. Išvadoje nenurodoma, konkrečiai kokių teisės aktų reikalavimus pažeidė pareiškėjas.
Teismas negali peržengti tarnybinio kaltinimo, išdėstyto Išvadoje, ribų, todėl atsakovo atstovės teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, jog pareiškėjas, neatvykdamas į 2011-04-21 parengiamąjį teismo 2011-04-21 posėdį, pažeidė CPK 7 str. nustatytus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, dėl jo neatvykimo buvo užvilkintas bylos nagrinėjimas, nebegali būti svarstomi, kaip pažeidžiantys pareiškėjo teisę į gynybą. Vienok, net jei ir būtų nurodytas tyrimo išvadoje, CPK 7 str. reikalavimo pažeidimas, teismo nuomone, nesudaro tarnybinio pažeidimo sudėties.
Tarnybinis pažeidimas turi būti tiesiogiai susijęs su tarnyba.
Valstybės tarnautojų veiklą, jų pareigas, atsakomybę apibrėžia Valstybės tarnybos įstatymas, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės, valstybės tarnautojų pareigybes nustatantys lokaliniai teisės aktai.
Valstybės tarnybos įstatyme nėra reglamentuotos valstybės tarnautojo pareigos, susijusios su valstybės tarnautojo dalyvavimu teismo procese. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigybės aprašyme, kuris patvirtintas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-22 įsakymu Nr. ĮS-1470, nėra numatyta seniūno pareiga dalyvauti teismo posėdžiuose atstovaujant savivaldybės administracijos interesus. Pareiškėjas nebuvo įgaliotas atstovauti atsakovui minėtoje civilinėje byloje. Administracinėje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui savivaldybės administracija ar jos įgalioti asmenys būtų davę nurodymus dalyvauti 2011-04-21 posėdyje, ar kitokio pobūdžio pavedimus, įpareigojimus, užduotis, susijusius su minėtu teismo posėdžiu. Civilinės bylos Nr. 2-190-587/2011 medžiaga įrodo, jog A. S. civilinėje byloje dalyvavo ne kaip atsakovo atstovas, o kaip tretysis asmuo, turėjęs savarankišką suinteresuotumą byla, kuriam ateity savivaldybės administracija turi teisę pareikšti ieškinį regreso tvarka (CK 6.280 str.). Jis buvo savarankiškai pateikęs atsiliepimą į ieškinį (civilinė byla Nr. 2-190-587/2011, b. l. 31), 2010-11-16 dalyvavo kaip tretysis asmuo parengiamajame teismo posėdyje (civilinė byla Nr. 2-190-587/2011, b. l. 53-54), kuriame atsakovo atstovas paprašė bylos nagrinėjimą atidėti dėl taikos sutarties sudarymo su Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu. Kaip matyti iš civilinės ir administracinės bylos duomenų, taikos sutarties sąlygos tarp šalių buvo derinamos, ieškovui pateiktas taikos sutarties projektas, dėl šios priežasties buvo atidėti 2001-01-18 bei 2011-03-18 parengiamieji teismo posėdžiai (civilinė byla Nr. 2-190-587/2011, b. l. 59, 63). Nagrinėjant administracinę bylą atsakovo atstovė R. Zymonienė teismo posėdžio metu patvirtino, jog A. S. administracijos nurodymus dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje iš esmės įvykdė, pateikė atsakovo pareikalautus dokumentus, reikalingus taikos sutarties sudarymui. Jos paaiškinimas įrodo, jog pareiškėjui kokių nors pavedimų, susijusių su 2011-04-21 teismo posėdžiu, tame tarpe ir dėl dalyvavimo tame teismo posėdyje, iš administracijos pusės nebuvo, savivaldybės interesams atstovavo ji pati kaip įgaliota atstovė (b. l. 86), šias aplinkybes patvirtina ir civilinės bylos medžiaga (civilinė byla Nr. 2-190-587/2011, b. l. 67).
Įvertinus nustatytas aplinkybes ir esamus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjo dalyvavimas minėtoje civilinėje byloje buvo grindžiamas ne tarnybinio, o civilinio bei procesinio pobūdžio teisiniais santykiais, nesusietais su tarnyba. Jo neatvykimą į teismo posėdį reglamentavo procesinės teisės normos(CPK 246 str., 247 str.), todėl sankcijas dėl neatvykimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis galėjo taikyti tik teismas.
Pažymėtina, jog duomenų, kad pareiškėjas neatvykdamas į teismo posėdį būtų kaip nors pažeidęs jam pavestas tarnybines pareigas, byloje nėra. Pareiškėjas nurodė, jog tuo metu buvo savo darbo vietoje, vykdė tiesiogines seniūno pareigas, šią aplinkybę paneigiančių įrodymų byloje nesurinkta, be to, ir kaltinimas dėl tarnybinių pareigų netinkamo vykdymo tuo pagrindu nepateiktas.
Atsakovo atstovės argumentai dėl galimo neigiamo visuomenės, teismo požiūrio į atsakovą dėl jo tarnautojo neatvykimo į teismo posėdį, yra paremti prielaidomis, o ne objektyviais faktais. Objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjo neatvykimas į teismo posėdį būtų kaip nors pažeidęs atsakovo, kaip savivaldybės institucijos teises ir interesus, kad užkirtęs kelią kitoje byloje pareikšti regresinio pobūdžio reikalavimą pareiškėjui ar būtų atsiradę kitokio pobūdžio neigiamų pasekmių savivaldybei (būtų pakenkta savivaldybės, kaip institucijos, reputacijai, pažeisti profesinės etikos principai ar pan.) byloje nėra.
Esant minėtiems argumentams, konstatuotina, jog tarnybinis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, tarnybinė išvada surašyta pažeidžiant LR Vyriausybės 2002-06-26 nutarimo Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ 13 p. reikalavimus, pareiškėjas, neatvykdamas į 2011-04-21 posėdį, tarnybinio nusižengimo nepadarė, tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta neteisėtai, nesant tarnybinio nusižengimo sudėties, tai sudaro pagrindą skundžiamą įsakymą kaip nepagrįstą ir neteisėtą panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p., 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., teismas
nusprendė:
Skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. P6-345 „Dėl A. S. tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.