- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- A-62-3777-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00503-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. S. Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2005 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. P7-96 buvo priimtas į valstybės tarnautojo Alšėnų seniūnijos seniūno pareigas (b. l. 9).
2011 m. balandžio 21 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius gavo Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės R. Z. tarnybinį pranešimą, kad Alšėnų seniūnas A. S. dėl nežinomų priežasčių 2011 m. balandžio 21 d. neatvyko į Kauno miesto apylinkės teismo posėdį, kuriame turėjo būti nagrinėjam civilinė byla Nr. 2-190-587/2011 dėl žalos atlyginimo už iškirstus medžius Alšėnų seniūnijoje, todėl bylos nagrinėjimo data buvo nukelta (b. l. 21).
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. ĮS-586 buvo sudaryta komisija galimam Alšėnų seniūnijos seniūno A. S. tarnybiniam nusižengimui tirti (b. l. 22).
Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2011m. gegužės 11 d. pateikė išvadą Nr. TNI-4, kurioje nurodyta, kad Alšėnų seniūnijos seniūnas A. S., 2011 m. balandžio 21 d. neatvykęs į Kauno miesto apylinkės teismo posėdį ir nepranešęs teismui neatvykimo priežasčių, nesilaikė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. ĮS-1694 patvirtintų Alšėnų seniūnijos veiklos nuostatų 18.3 punkto reikalavimo vykdyti kitas teisės aktų nustatytas pareigas ir pavedimus bei tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą (b. l. 21).
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. P6-345 (toliau – ir Įsakymas) Alšėnų seniūnijos seniūnui A. S. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b. l. 17).
II.
Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. P6-345 „Dėl A. S. tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos“, kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pareiškėjas nurodė, jog tarnybinė nuobauda – pastaba – buvo paskirta už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimus nepagrįstai, nes jokio tarnybinio pažeidimo jis nepadarė. Drausminė nuobauda buvo taikyta už neatvykimą į Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. posėdį. Pareiškėjo teigimu, Kauno rajono savivaldybės administracija akivaizdžiai netinkamai vertino Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-190-587/2011 duomenis, teisės normas, šalių pareigas ir teises. Anot pareiškėjo, VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Akcentavo, kad konkrečiu atveju nebuvo visapusiškai išsiaiškintos nusižengimo padarymo aplinkybės. Atsakovas nuobaudą paskyrė, nenustatęs jo kaltės. Nurodė, jog jis civilinėje byloje Nr. 2-190-587/2011 dalyvavo kaip tretysis suinteresuotas asmuo be savarankiškų reikalavimų, buvo pateikęs atsiliepimą į ieškinį, jo dalyvavimas 2011 m. balandžio 21 d. parengiamajame teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl teisės aktų ir atsakovo interesų nepažeidė. Be to, jam įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie minėtą teismo posėdį. Civilinėje byloje surinkta medžiaga paneigia tarnybiniame pranešime ir išvadoje dėl galimo tarnybinio pažeidimo išdėstytus motyvus dėl to, kad jis neva užvilkino bylos nagrinėjimą, nederino taikos sutarties sudarymo galimybių. Priešingai, kaip pabrėžė pareiškėjas, parengiamieji teismo posėdžiai buvo atidėti atsakovo prašymu, nes buvo ketinta toje byloje sudaryti taikos sutartį, jis atsakovui pateikė dokumentus, reikalingus taikos sutarties sudarymui, kitokių pavedimų iš atsakovo negavo, todėl manė, jog jo dalyvavimas tolesniuose teismo posėdžiuose nėra būtinas. Pareiškėjo teigimu, tarnybinio tyrimo metu buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Jam nebuvo sudaryta jokia galimybė nei susipažinti su tyrimo eiga, nei duoti paaiškinimus ar kitą informaciją (išskyrus rašytinį 2011 m. gegužės 5 d. paaiškinimą). Nurodė, kad apie tyrimą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 977 Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punkto nuostatas, nebuvo jokia forma informuotas, nors jis kėlė klausimą dėl susipažinimo su tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Tik pakartotinai raštu pareikalavus pateikti išvadą ir susipažinus su Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. ĮS-586 sudarytos komisijos galimam Alšėnų seniūnijos seniūno tarnybiniam nusižengimui tirti 2011 m. gegužės 11 d. išvada Nr. TNI-4, tapo akivaizdu, kad ji surašyta vienašališkai, nemotyvuotai, vertinant tik Kauno rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės R. Z. 2011 m. balandžio 21 d. tarnybinio pranešimo Nr. TP-19 motyvus, kurie, anot pareiškėjo, negali būti laikomi tinkamu įrodymu drausmės pažeidimui konstatuoti, nes juose pateikiama specialistės subjektyvi nuomonė, analizuojant teismo proceso eigą byloje. Pareiškėjas teigė, jog nuobauda buvo paskirta, siekiant atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų, nesutikus pereiti į kitas siūlomas pareigas po 2011 m. vasario mėnesį įvykusių rinkimų į savivaldybių tarybas. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas Įsakymas priimtas ne dėl tarnybinio nusižengimo, bet siekiant rasti priežasčių jį sumenkinti, pažeminti.
Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo A. S. skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.
Teigė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas. Pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, pareiga – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. ĮS-1694 patvirtintų Alšėnų seniūnijos veiklos nuostatų 18.3 punkto reikalavimas nurodo seniūnui (pareiškėjui) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas pareigas ir pavedimus. VTĮ imperatyviai apibrėžia valstybės tarnautojo pareigas, kurias jis privalo vykdyti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, siekiant nevilkinti bylų ir išnagrinėti jas teisme vieno posėdžio metu, o byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Pareiškėjas, būdamas Alšėnų seniūnijos seniūnu, privalėjo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, taip pat domėtis bylos eiga, nes Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-190-587/2011 dėl deliktinės atsakomybės (22 207,50 Lt žalos atlyginimo dėl 16 vnt. saugotinų medžių iškirtimo Alšėnų seniūnijoje) jis buvo patrauktas trečiuoju asmeniu. Be to, pabrėžė, jog iš jo regreso tvarka Kauno rajono savivaldybė turi teisę prisiteisti žalą, tačiau jis nevykdė teisės aktų nustatytos pareigos 2011 m. balandžio 21 d., 13.30 min., dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje. Dėl jo aplaidumo, netinkamai atliktų valstybės tarnautojo pareigų, anot atsakovo, byla tą dieną nebuvo užbaigta, jos nagrinėjimas užvilkintas. Pabrėžė, kad apie 2011 m. balandžio 21 d. teismo posėdį pareiškėjui buvo pranešta tinkamai. Anot atsakovo, tarnybinis tyrimas buvo atliktas teisės aktų nustatyta tvarka, išvada motyvuota, tyrimo metu pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su tyrimo eiga, duoti paaiškinimus, tačiau pats pareiškėjas nesidomėjo tyrimo eiga, todėl skundo argumentai dėl tarnybinio tyrimo procedūros pažeidimų nepagrįsti.
III.
Kauno apygardos administracinis teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą patenkino ir panaikino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. P6-345 „Dėl A. S. tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos“.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo skirta už 2011 m. balandžio 21 d. neatvykimą į Kauno miesto apylinkės parengiamąjį teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-190-587/2011 dėl žalos atlyginimo pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai. Minėtoje byloje pareiškėjas pagal procesinę padėtį buvo nurodytas ir šaukiamas į teismo posėdžius trečiuoju asmeniu. Teismas, vadovaudamasis VTĮ 2 straipsnio 12 dalies, 29 straipsnio 2 dalies, Taisyklių 13 punkto normomis, kuriose įtvirtinti reikalavimai tarnybiniam patikrinimui ir išvadai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-795/2007, 2007 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-254/2007), pažymėjo, kad Įsakyme nurodytas abstraktaus pobūdžio VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris numato, jog valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, pažeidimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjas kaltinamas pažeidęs Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. ĮS-1694 patvirtintų Alšėnų seniūnijos veiklos nuostatų 18.3 punktą, kuriame taip pat įtvirtinta blanketinė teisės norma. Teismas nurodė, kad siekiant konstatuoti jos pažeidimą, būtina nuoroda į kitų teisės aktų pažeidimus, išvardintus minėtame punkte. Nesant tokių nuorodų kaltinimo apimtis tampa neaiški, užkerta kelią žinoti, kokių taisyklių, pareigų nesilaikė atsakomybėn traukiamas asmuo, valstybės tarnautojui atimama galimybė apsiginti konkretaus kaltinimo ribose, atimama galimybė vertinti tarnybinės nuobaudos pagrįstumą. Akcentavo, kad išvadoje nenurodoma konkrečiai kokių teisės aktų reikalavimus pažeidė pareiškėjas, o teismas negali peržengti tarnybinio kaltinimo, išdėstyto išvadoje, ribų. Esant šioms aplinkybėms, anot teismo, atsakovo išsakyti argumentai, jog pareiškėjas, neatvykdamas į 2011 m. balandžio 21 d. parengiamąjį teismo posėdį, pažeidė CPK 7 straipsnio nustatytus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, dėl jo neatvykimo buvo užvilkintas bylos nagrinėjimas, nebegali būti svarstomi, kaip pažeidžiantys pareiškėjo teisę į gynybą. Be to, teismo nuomone, CPK 7 straipsnio reikalavimo pažeidimas, teismo nuomone, nesudaro tarnybinio pažeidimo sudėties. Tarnybinis pažeidimas turi būti tiesiogiai susijęs su tarnyba. Pabrėžė, kad valstybės tarnautojų veiklą, jų pareigas, atsakomybę apibrėžia VTĮ, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės, valstybės tarnautojų pareigybes nustatantys lokaliniai teisės aktai. Tačiau VTĮ nėra reglamentuotos valstybės tarnautojo pareigos, susijusios su valstybės tarnautojo dalyvavimu teismo procese. Alšėnų seniūnijos seniūno pareigybės aprašyme, kuris patvirtintas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. ĮS-1470, taip pat nėra numatyta seniūno pareiga dalyvauti teismo posėdžiuose, atstovaujant atsakovo interesus. Pareiškėjas nebuvo įgaliotas atstovauti atsakovui minėtoje civilinėje byloje. Administracinėje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui Administracija ar jos įgalioti asmenys būtų davę nurodymus dalyvauti 2011 m. balandžio 21 d. posėdyje, ar kitokio pobūdžio pavedimus, įpareigojimus, užduotis, susijusius su minėtu teismo posėdžiu. Anot teismo, civilinės bylos Nr. 2-190-587/2011 medžiaga įrodo, jog pareiškėjas civilinėje byloje dalyvavo ne kaip atsakovo atstovas, o kaip tretysis asmuo, turėjęs savarankišką suinteresuotumą byla, kuriam ateityje Administracija turi teisę pareikšti ieškinį regreso tvarka . Jis buvo savarankiškai pateikęs atsiliepimą į ieškinį, 2010 m. lapkričio 16 d. dalyvavo kaip tretysis asmuo parengiamajame teismo posėdyje, kuriame atsakovo atstovas paprašė bylos nagrinėjimą atidėti dėl taikos sutarties sudarymo su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu. Kaip matyti iš civilinės ir administracinės bylos duomenų, taikos sutarties sąlygos tarp šalių buvo derinamos, ieškovui pateiktas taikos sutarties projektas, dėl šios priežasties buvo atidėti 2001 m. sausio 18 d. bei 2011 m. kovo 18 d. parengiamieji teismo posėdžiai. Teismas vadovavosi atsakovo atstovės R. Z. paaiškinimus, kad pareiškėjas Administracijos nurodymus dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje iš esmės įvykdė, pateikė atsakovo pareikalautus dokumentus, reikalingus taikos sutarties sudarymui, kas, anot teismo, įrodo, jog pareiškėjui kokių nors pavedimų, susijusių su 2011 m. balandžio 21 d. teismo posėdžiu, tame tarpe ir dėl dalyvavimo tame teismo posėdyje, iš Administracijos pusės nebuvo, savivaldybės interesams atstovavo ji pati kaip įgaliota atstovė. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir esamus duomenis, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo dalyvavimas minėtoje civilinėje byloje buvo grindžiamas ne tarnybinio, o civilinio bei procesinio pobūdžio teisiniais santykiais, nesusietais su tarnyba. Jo neatvykimą į teismo posėdį reglamentavo procesinės teisės normos, todėl sankcijas dėl neatvykimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis galėjo taikyti tik teismas. Pažymėjo, kad duomenų, jog pareiškėjas, neatvykdamas į teismo posėdį, būtų kaip nors pažeidęs jam pavestas tarnybines pareigas, byloje nėra. Pareiškėjas nurodė, jog tuo metu buvo savo darbo vietoje, vykdė tiesiogines seniūno pareigas, šią aplinkybę paneigiančių įrodymų byloje nesurinkta, be to, ir kaltinimas dėl tarnybinių pareigų netinkamo vykdymo tuo pagrindu nepateiktas. Atsakovo argumentai dėl galimo neigiamo visuomenės, teismo požiūrio į atsakovą dėl jo tarnautojo neatvykimo į teismo posėdį, yra paremti prielaidomis, o ne objektyviais faktais. Objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjo neatvykimas į teismo posėdį būtų kaip nors pažeidęs atsakovo teises ir interesus, kad būtų užkirtęs kelią kitoje byloje pareikšti regresinio pobūdžio reikalavimą pareiškėjui ar būtų atsiradę kitokio pobūdžio neigiamų pasekmių Kauno rajono savivaldybei (būtų pakenkta savivaldybės, kaip institucijos, reputacijai, pažeisti profesinės etikos principai ar pan.) byloje nėra. Esant minėtiems argumentams, teismas konstatavo, jog tarnybinis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, tarnybinė išvada surašyta pažeidžiant Taisyklių 13 punkto reikalavimus, pareiškėjas, neatvykdamas į 2011 m. balandžio 21 d. posėdį, tarnybinio nusižengimo nepadarė, tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta neteisėtai, nesant tarnybinio nusižengimo sudėties.
IV.
Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija su Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti, o pareiškėjo A. S. skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo motyvais ir teigia, kad tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek pareiškėjo kreipimesi į teismą dėl nuobaudos panaikinimo aiškiai suformuluotas drausminės nuobaudos taikymo pagrindas – už neatvykimą į Kauno miesto apylinkės teismo posėdį 2011 m. balandžio 21 d. Nesutinka su teismo argumentais, kad seniūno pareiga dalyvauti teismo posėdžiuose, atstovaujant savivaldybę, nėra numatyta, jam nebuvo tokio pavedimo, pareiškėjo dalyvavimas minėtoje civilinėje byloje buvo grindžiamas ne tarnybinio, o civilinio bei procesinio pobūdžio teisiniais santykiais, nesusietais su tarnyba, jo neatvykimą į teismo posėdį reglamentavo procesinės teisės normos, todėl sankcijas dėl neatvykimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis galėjo taikyti tik teismas. Pažymi, kad teismas civilinėje byloje nevertina, ar byloje dalyvaujantis asmuo (valstybės tarnautojas) nesielgia aplaidžiai institucijos atžvilgiu. Pabrėžia, kad už valstybės tarnautojo veiksmais padarytą žalą atsako valstybės ar savivaldybės institucija, ir, jei žala padaryta valstybės tarnautojo veiksmais ir šis valstybės tarnautojas civilinėje byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, tai įvertinus rungimosi principą, atsakovu esančios institucijos interesas, kad žalą padaręs valstybės tarnautojas domėtųsi byla, dalyvautų teismo posėdžiuose, teiktų paaiškinimus ir pan. Anot atsakovo, pvz. trečiajam asmeniui neatvykus į civilinės bylos nagrinėjimą ir nepapasakojus teismo posėdyje apie tik jam žinomas civilinės bylos aplinkybes, kas sąlygoja nepalankų institucijai teismo sprendimą, tokiu būdu yra padaromas tarnybinis pažeidimas, nes valstybės tarnautojas nesilaiko įstatymų ir neatlieka savo pareigų. Pabrėžia, kad pareiškėjui A. S. buvo paskirta švelniausia nuobauda – pastaba, už aplaidų požiūrį į dalyvavimą civilinėje byloje, kurioje Kauno rajono savivaldybės administracija buvo atsakovas dėl seniūno A. S. veiksmais padarytos žalos gamtai. Toks abejingumas ir valstybės tarnautojui nustatytos pareigos laikytis įstatymų pažeidimas, anot atsakovo, savaime sąlygojo ne tik civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų ignoravimą, tačiau atskleidė ir valstybės tarnautojo požiūrį į savo veiksmų pasekmes. Pabrėžia, kad pareiškėjas A. S. neteisingai nurodo, jog parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo todėl, jog nežinojo apie teismo posėdį, nes iš Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. parengiamojo posėdžio protokolo teismo užfiksuota, kad trečiajam asmeniui A. S. apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Teigia, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos komisija, ištyrusi galimą tarnybinį nusižengimą, įvertino visas pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes ir padarinius, pareiškėjo kaltės formą ir nurodė, kad pareiškėjo veiksmais buvo pažeistos VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. ĮS-1694 patvirtintų Alšėnų seniūnijos veiklos nuostatų 18.3 punkto nuostatos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. nesutinka su atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teigia, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas bei priimtas tinkamai pritaikius materialinės teisės normas ir visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei duomenis. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl pareiškėjo tariamai padaryto tarnybinio pažeidimo ir šiuo aspektu palaiko ir vadovaujasi pirmosios instancijos teismo motyvais. Pabrėžia, kad paaiškinime dėl galimo tarnybinio pažeidimo nurodė, jog nebuvo informuotas apie 2011 m. balandžio 21 d. posėdžio laiką ir vietą civilinėje byloje Nr. 2-190-587/2011, todėl negalėjo atvykti į parengiamąjį posėdį, ir negali būti kaltinamas. Byloje nėra duomenų apie teismo pranešimo ar teismo šaukimo įteikimą trečiajam asmeniui A. S. (pareiškėjui), todėl iškilus klausimui dėl darbuotojo kaltės, pareiškėjo nuomone, darbdavys privalėjo surinkti visus įrodymus ir tinkamai juos vertinti, tačiau to nepadarė, kas dar kartą patvirtina, kad atsakovas subjektyviai ir vienašališkai nusprendė bausti pareiškėją nesant jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Akcentuoja, kad tikrosios priežastys skirti jam tarnybinę nuobaudą, yra siekis atleisti jį iš užimamų pareigų, nesutikus pereiti į kitas pareigas įvykusių rinkimų į savivaldybių tarybas. Teigia, kad tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka Taisyklių 13 punkte ir VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Akcentuoja, jog nėra objektyvių duomenų, kad jo neatvykimas į teismo posėdį būtų kaip nors pažeidęs atsakovo, kaip savivaldybės institucijos, teises ir interesus, ar būtų atsiradę kokių nors neigiamų pasekmių savivaldybei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. P6-345, kuriuo Alšėnų seniūnijos seniūnui A. S. už tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (byloje aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2011 m. liepos 1 d.). Konkrečiu atveju aktuali Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio norma, numatanti, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinės atsakomybės taikymo procedūriniai klausimai sureglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d.) patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse. Pagal Taisyklių 13 punktą nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.
Aptartų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui, laikantis Taisyklėse numatytos procedūros, gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad VTĮ įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose, parengtuose ir patvirtintuose vadovaujantis VTĮ 8 straipsnio 7 dalimi bei Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (nuo 2007 m. gegužės 11 d. galioja nauja šio nutarimo redakcija) nuostatomis.
Taip pat akcentuotina, kad visos veikos, už kurias valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda, turi būti nustatytos ir atitinkamai kvalifikuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, o kilus ginčui dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, teismas patikrina, ar nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Ginčo nagrinėjimo stadijoje pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos, valstybės tarnautojui negalima pareikšti daugiau kaltinimų negu nustatyta atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).
Tyrimo rezultatai, inter alia duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143–956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010).
Įvertinus Išvadą ir Įsakymą matyti, kad pareiškėjo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris nustato valstybės tarnautojų bendrąją pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Pažymėtina, kad ši įstatymo norma gali būti pažeista valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą tarnybinį nusižengimą, kuris tarnybinio patikrinimo motyvuotoje išvadoje kvalifikuojamas pagal atitinkamą (pažeisto) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą). Išvadoje nurodyta, kad Alšėnų seniūnijos seniūnas taip pat nesilaikė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. ĮS-1694 patvirtintų Alšėnų seniūnijos veiklos nuostatų 18.3 punkto reikalavimo, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, minėta norma pagal joje įtvirtintos elgesio taisyklės pobūdį, yra blanketinė, nukreipianti į kitų teisės aktų nustatytas pareigas ar pavedimus, kuriuos pareiškėjas turėjo būti pripažintas pažeidęs, siekiant jį patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju toks teisės aktas ar pareiškėjui duotas pavedimas, imperatyviai įpareigojęs pareiškėją elgtis atitinkamu būdu, nei Išvadoje, nei Įsakyme nenurodytas. Nors atsakovas atsiliepime, adresuotame pirmosios instancijos teismui, teigė, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė CPK 7 straipsnio nuostatas, tačiau nematyti, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė šio teisės akto reikalavimus. Nei Išvadoje, nei Įsakyme CPK 7 straipsnis nenurodytas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teisingai pažymėjo, kad pareiškėjo elgesys minėtos teisės akto normos atžvilgiu negali būti vertinamas, nes tai, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikštų tarnybinio patikrinimo metu valstybės tarnautojui pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo padarymo ribų peržengimą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tarnybinio patikrinimo Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota netinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas nekonkrečiai, pareiškėjo veiksmų nesusiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis, kas vertintina kaip Taisyklių 13 punkto reikalavimų nepaisymas.
Pažymėtina, kad atsakovo nurodytų teisės aktų pažeidimai siejami su šia tariamai netinkamai pareiškėjo atlikta tarnybine veika – Alšėnų seniūnas A. S. dėl nežinomų priežasčių 2011 m. balandžio 21 d. neatvyko į Kauno miesto apylinkės teismo posėdį, kuriame turėjo būti nagrinėjam civilinė byla Nr. 2-190-587/2011 dėl žalos atlyginimo už iškirstus medžius Alšėnų seniūnijoje, dėl ko bylos nagrinėjimo data buvo nukelta. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išsamiai išdėstytais motyvais, pabrėžia, kad tokiu būdu iš esmės atsakovas siekia pareiškėją patraukti tarnybinėn atsakomybėn ne už tarnybinių pareigų nevykdymą, o už galimai netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, kas neatitinka tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjo dalyvavimas minėtoje civilinėje byloje buvo grindžiamas ne tarnybinio, o civilinio bei procesinio pobūdžio teisiniais santykiais, nesusietais su tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, paneigiančias šias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Vien tik atsakovo deklaratyvūs teiginiai apie tokio pareiškėjo poelgio vertinimą kaip nesuderinamą ir su valstybės tarnautojo statusu, nenurodant konkretaus tarnybinės atsakomybės kilimo teisinio pagrindo, nesuponuoja galimybės daryti priešingą išvadą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų matyti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas nagrinėjamu atveju iš esmės yra grindžiamas ne padarytais konkrečiais procesinės ar materialinės teisės pažeidimais, o atsakovo subjektyviu įsitikinimu dėl netinkamos pirmosios instancijos teismo atliktos bylos aplinkybių ir teisės aktų analizės. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, kaip proceso šalis, turi teisę savaip interpretuoti teisės normas, bet tokia interpretacija teismui nėra privaloma, nes aiškinti įstatymus – tik teismo prerogatyva. Taip pat atsakovas, kaip proceso šalis, turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos tokio pobūdžio bylose, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas, nesant tam teisinio pagrindo, neįrodžius tarnybinio nusižengimo sudėties, buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, ir pagrįstai panaikino kaip neteisėtą Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. P6-345 „Dėl A. S. tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos“.
Apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.