- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- e2S-838-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00332-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Škirio transportas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dorcas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Škirio transportas“ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorcas“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Škirio transportas“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo arba nuostolių, patirtų dėl nekokybiško daikto įsigijimo, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Dorcas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) nutraukti 2020-09-21 traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė UAB „Dorcas“ nusipirko transporto priemonę buldozerį Komatsu D51PX22, 2007 m., iš atsakovės MB „Škirio transportas“ bei taikyti restituciją įpareigojant atsakovę MB „Škirio transportas“ priimti parduotą transporto priemonę buldozerį Komatsu D51PX22, 2007 m., ir grąžinti ieškovei UAB „Dorcas“ už transporto priemonę sumokėtą 48 400 Eur sumą bei atlyginti patirtas papildomas išlaidas: 238,69 Eur už buldozerio transportavimą iš Kauno į Ažugirius ir iš Ažugirių į Kauną, 151,36 Eur už leidimą vežti negabaritinį krovinį, 5 590,20 Eur su PVM už kito buldozerio nuomą, 11 131,03 Eur už buldozerio remontą, 192,84 Eur už patikrą KOMATSU servise; 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, priteisti ieškovės UAB „Dorcas“ naudai iš atsakovės MB „Škirio transportas“ 11 131,03 Eur sumą transporto priemonės, buldozerio „Komatsu D51PX22 2007 m., trūkumams pašalinti, 6 173,09 Eur papildomų nuostolių: 238,69 Eur už buldozerio transportavimą iš Kauno į Ažugirius ir iš Ažugirių į Kauną, 151,36 Eur už leidimą vežti negabaritinį krovinį, 192,84 Eur už patikrą KOMATSU servise, 5 590,20 Eur su PVM už kito buldozerio nuomą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovės UAB „Dorcas“ naudai iš atsakovės MB „Škirio transportas“. Kartu su ieškiniu ieškovė pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumai, t. y. 17 304,12 Eur, areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant, pinigines lėšas, esančias atsakovės banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose arba trečiųjų asmenų banko ir kitų kreditų įstaigų sąskaitose. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje išsamiai nurodė visas aplinkybes, teisinius motyvus ir pateikė ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, todėl tenkinama pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga taip pat yra tenkinama, nes ieškinys iš esmės grindžiamas atsakovės nesąžiningais veiksmais buldozerio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momentu nuslepiant nuo ieškovės faktą, kad ieškovė įsigytas buldozeris buvo surinktas iš į Lietuvą atgabentų naudoto sugedusio buldozerio detalių, o ne atgabentas mažai naudotas buldozeris iš Prancūzijos. Ieškovei taip pat nežinoma atsakovės finansinė padėtis ir ieškinio suma jai gali būti didelė, nes atsakovė nepateikia VĮ „Registrų centras“ privalomų duomenų apie įmonės finansinę būklę. Atsakovės nesąžiningumą pagrindžia ir tai, kad socialiniuose tinkluose atsakovė viešai kalba apie veiklą Prancūzijoje, todėl galimai ji gali ten perkelti savo veiklą kitos įmonės vardu. Šios aplinkybės pagrindžia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes egzistuoja reali ieškovei galimai palankus teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, nes jos reikalavimas liktų visiškai neužtikrintas, o atsakovė atsidurtų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti visu savo turtu/piniginėmis lėšomis ir taip išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo priimtą sprendimą. Būtent atsakovė turėtų pagrįsti, kad ieškinio suma jai nėra didelė, tuo parodant, kad ji elgsis sąžiningai ieškinio tenkinimo atveju.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Dorcas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės UAB „Dorcas“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės MB Škirio transportas kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, esančiam pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant, areštavo pinigines lėšas, esančias atsakovės banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose arba trečiųjų asmenų banko ir kitų kreditų įstaigų sąskaitose, 17 304,12 sumai, leido areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, atsakovei atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei.
3. Teismas nustatė, kad nustatė, kad UAB „Dorcas“ 2020-09-07 PVM sąskaitos-faktūros STSF Nr. 01021 pagrindu iš MB „Škirio transportas“ įsigijo transporto priemonę – buldozerį „Komatsu D51PX22 2007 m. už 48 400 Eur. Vėliau paaiškėjo, kad buldozeris turi esminių trūkumų, nes sugedęs buldozeris buvo parvežtas dalimis iš Prancūzijos ir surinktas Lietuvoje. Atsakovė atsisakė remontuoti buldozerį, nors sudarant pirkimo – pardavimo sutartį suteikė žodinę 1 metų garantiją buldozerio remontui. Teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį reikalavimo pagrindą ir pateiktus įrodymus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas preliminariai yra pagrįstas.
4. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo pagal ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti ieškovo interesus, o tuo pačiu užtikrinti būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo tinkamą ir operatyvų įvykdymą. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė, paduodama teismui ieškinį ir prašydama pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia apginti savo teises ir interesus. Šiuo atveju pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė atliktų ieškovės teisių ir interesų apsauginę funkciją, nes užkerta kelią didesnės žalos kilimui, taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo tinkamą ir operatyvų įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovės prašymu 17 304,12 Eur sumos dydžiui taikytina laikinoji apsaugos priemonė –atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, esančio pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštas, o tokio turto nesant, piniginių lėšų, esančių atsakovės banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose arba trečiųjų asmenų banko ir kitų kreditų įstaigų sąskaitose, areštas, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovė MB „Škirio transportas“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiai argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė esant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, t. y., kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškovei perkant buldozerį nebuvo suteikta jokia (nei žodinė, nei rašytinė) garantija. Šį faktą patvirtina, 2020 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitoje – faktūroje STSF Nr. 0102 nurodytas prierašas: „Pirkėjas atsiimdamas prekę yra supažindintas su jos būkle ir pretenzijų dėl jos būklės neturi.“ Buldozerio pirkimo – pardavimo sutartyje taip pat nėra nurodyta, kad atsakovė galėtų ar būtų suteikusi garantiją buldozerio remontui. Ieškovei buvo žinoma, jog buldozeris buvo remontuotas, todėl ieškovės teiginiai, kad jai nebuvo žinoma, jog buldozeris buvo remontuotas yra visiškai nepagrįsti.
5.2. Tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovės turimo turto apimtis, savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovės turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovės nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę.
5.3. Nei skundžiamoje nutartyje, nei ieškinyje nebuvo nurodytas ar konstatuotas atsakovo nesąžiningumas šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas iš viso neanalizavo atsakovės nesąžiningumo klausimo šioje byloje, kas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra aiškus nukrypimas nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Argumentai dėl duomenų apie įmonės finansinę būklę pateikimo VĮ „Registrų centras“ neturi reikšmės sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikštą ieškinio reikalavimą, nes yra orientuoti į atsakovo turtinės padėties konstatavimą, bet nepagrindžia to, kad atsakovė slepia ar ketina perleisti turimą turtą. Be to, atsakovė kartu su atskiruoju skundu teikia įrodymus, kad atsakovė jau yra pateikusi VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 metus, todėl skundžiamos nutarties argumentai atmestini dar ir tuo pagrindu.
5.4. Tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ieškovės argumentai, jog atsakovė ketina perkelti savo veiklą į kitą įmonę ar padaryti įmonę nemokią yra nepagrįsti, nes atsakovė niekada neslėpė, jog traktorius, buldozerius ir kitą techniką perka užsienio šalyse, tame tarpe ir Prancūzijoje. Siekiant nupirkti techniką, ją reikia apžiūrėti, transportuoti ir pan., todėl suprantama, kodėl atsakovės vadovas viešai kalba apie veiklą, vykdomą Prancūzijoje, o ir pats dažnai reziduoja šioje šalyje. Visa tai matyti iš kartu su ieškinių pateiktų priedų. Iš kartu su ieškiniu pateiktų priedų (google paieškos pagal atsakovės mob. tel. numerį su parduodamos technikos skelbimais – autoplius.lt ir kiti), taip pat matyti, jog atsakovė parduoda techniką Lietuvoje, t.y. ūkinę komercinę veiklą vykdo Lietuvoje. Iš ieškovės pozicijos galima susidaryti įspūdį, jog toks verslo modelis ar pvz. atsakovės vadovo pranešimai ar skelbimai socialiniuose tinkluose, yra kaip nors ydingi ar nesąžiningi, nors tokie ieškovės ir skundžiamos nutarties teiginiai nesuprantami ir nepagrįsti. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartyje ar byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės vadovas kaip nors siektų perkelti verslą į kitą įmonę, ar būtų siekiama atsakovę padaryti nemokią.
5.5. Ieškovė ne tik tikėtinai nepagrindė ieškinio, tačiau ir nepateikė jokių reikšmingų argumentų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Ieškovė pateikė tik iš konteksto ištrauktus atsakovės skelbimus socialiniuose tinkluose ir aplinkybę, kad atsakovė pavėlavo pateikti finansinę atskaitomybę VĮ „Registrų centras“. Be to, ieškovė visiškai nepagrindė atsakovės nesąžiningumo.
Atsiliepimas
6. Ieškovė UAB „Dorcas“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovė atskirajame skunde dėsto aplinkybes, susijusias su faktiniu ginčo nagrinėjimu, kurios iš esmės nenagrinėjamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Aplinkybes, susijusias su garantija parduotam daiktui – buldozeriui – spręs pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, nes parduotai prekei taikoma ir įstatyminė garantija, kuri yra ne trumpesnė nei 2 metai nuo daikto perdavimo momento.
6.2. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, jog egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
6.3. Atsakovės ketinimus perkelti veiklą į Prancūziją patvirtina tai, kad visi skelbimai internete yra dedami kitu vardu SAS METCAP 49 ir skelbimai nebededami atsakovės vardu (https://autoplius.lt/sasmetacp49/7). Be to atsakovė antstolio Artūro Auglio, vykdančio nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, prašo areštuoti šlavimo mašiną kuri yra pas meistrą R. Z., todėl greičiausiai net neveikianti, taip pat prašo areštuoti ekskavatorių, esantį Prancūzijoje, nors nėra aišku ar toks ekskavatorius yra veikiantis ir apskritai egzistuojantis. Tai įrodo, jog atsakovės finansinė būklė yra bloga, o veiklą siekiama perkelti į Prancūziją. Atsakovei perkėlus veiklą į Prancūziją, galimai Atsakovė Lietuvoje taptų nemoki ir nebūtų jokių galimybių įvykdyti sprendimą, priimtą šioje byloje.
Šalies argumentai
6.4. Atsakovė turi teisę prašyti panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi duomenis apie savo turtinę padėtį, kurie rodytų, jog atsakovė yra pajėgi įvykdyti 17 304,12 Eur reikalavimą. Atsakovė nors ir pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, prie jo pridėjo VĮ „Registrų centras“ išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovė savo 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė VĮ „Registrų centras“ tik 2021-02-24, tačiau dokumentų, pagrindžiančių atsakovės gerą finansinę padėtį į bylą taip ir nepateikė. Tokiu būdu atsakovė slepia savo realią turtinę padėtį, o 17 304,12 Eur suma atsakovei yra itin didelė. Todėl pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teisingai konstatavo, jog egzistuoja ir antroji sąlyga laikinosios apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
6.5. Iš ieškovės neturėtų būti reikalaujama pateikti neginčijamus įrodymus dėl atsakovės nesąžiningumo, nes dažnu atveju tą įrodyti apskritai neįmanoma, o ieškovė pateikė visus galimus įrodymus dėl atsakovės nesąžiningumo, todėl būtent didelės ieškinio sumos prezumpcijos paneigimas turėtų tekti atsakovei. Šioje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, nes jos reikalavimas liktų visiškai neužtikrintas ir ji nebūtų tikra, kad sudėtingas ir ilgas teismo procesas jai duos realią naudą. Tuo tarpu atsakovė atsidurtų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti visu savo turtu ir lėšomis bei galėtų nevaržomai sukurti aplinkybes, kurios jai padėtų išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo priimtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
8. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus, t. y. 2021 m. vasario 25 d. išrašą iš Juridinių asmenų registro apie finansinės atskaitomybės už 2019 m. pateikimą ir 2021 m. vasario 23 d. prašymą UAB „VST transportas“ pateikti informaciją. Šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismas prijungia prie bylos, kadangi atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovė savo procesinę poziciją bei ją pagrindžiančius įrodymus galėjo pateikti tik teikdama atskirąjį skundą dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas taip pat prijungia prie bylos ieškovės naujai pateiktus įrodymus – 2021 m. kovo 12 d. duomenis iš svetainės www.autoplius.lt, antstolio Artūro Auglio 2021 m. kovo 2 d. patvarkymą Nr. S-21-23-2259 dėl skolininko 2021-02-25 prašymo ir 2021 m. vasario 22 d. turto aprašą Nr. S-21000442 – nes šie rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į jų sudarymo datą, buvo sudaryti po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Atsakovei ginčijant abiejų sąlygų egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas žemiau pasisako tiek dėl tikėtinai pagrįsto ieškinio reikalavimo, tiek dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui.
Dėl preliminaraus ieškinio reikalavimo pagrįstumo
11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama pozicija, jog teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020). Kartu pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014), todėl ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-205-370/2017, 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-471-943/2020).
12. Atsakovė atskirajame skunde neigdama pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos egzistavimą pateikia detalų ieškovės pateiktų argumentų ir įrodymų dėl atsakovės pareigų apimties pagal sudarytą buldozerio Komatsu D51PX22, 2007 m., pirkimo – pardavimo sutartį vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti, jog ieškovė pasirinko aiškiai neįmanomą savo pažeistų teisių gynimo būdą ar nepateikė ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Šių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieškovės tikėtino ieškinio pagrįstumo kaip pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo.
13. Kadangi pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas toliau vertina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju.
Dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018). Sprendžiant ar egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jei jis būtų palankus ieškovui, turi būti įvertintos kiekvienos atskiros situacijos faktinės aplinkybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1075-516/2020; 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-790/2020).
15. Ieškovė atsakovės atžvilgiu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant, pinigines lėšas, esančias atsakovės banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose arba trečiųjų asmenų banko ir kitų kreditų įstaigų sąskaitose.
16. Sprendžiant nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018, 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-236/2019). Pirmiau nurodomas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo aiškinimas reiškia, jog tik esant duomenų, kad viena iš ginčo šalių atlieka/ketina atlikti veiksmus, apsunkinančius būsimo jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, tokia aplinkybė, neabejotinai padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-679-236/2020).
17. Ieškovė atsakovės nesąžiningumą grindė tuo, kad atsakovė laiku neteikia finansinės atsakomybės Juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka, ketina savo veiklą perkelti į Prancūziją ir tokiu būdu paslėpti atsakovei priklausantį turtą, atsiliepime į atskirąjį skundą papildomai akcentavo, kad atsakovė nepaneigė, jog ieškinio suma jai yra per didelė, dėl ko neįrodė savo sąžiningumo, o antstoliui neteikia visų reikiamų duomenų apie turimą turtą.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką pareiga įrodyti atsakovės nesąžiningumą tenka laikinąsias apsaugos priemones prašančiam taikyti asmeniui, nes tokių laikinųjų apsaugos priemonių kaip turto ir piniginių lėšų areštas taikymas galimas tik konstatavus asmens nesąžiningumą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-853-516/2019). Taigi, ieškovė nepagrįstai nori savo pareigą įrodyti atsakovės nesąžiningumą perkelti atsakovei, nurodydama, kad būtent atsakovė turi įrodyti, jog turės pakankamai turto įvykdyti teismo sprendimą ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina būtent ieškovės pateiktus įrodymus, kurie jos teigimu, pagrindžia atsakovės nesąžiningumą ir atmetu kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovė turi paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes dėl per didelės ieškinio sumos. Juo labiau, kad didelė ieškinio suma nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1311-236/2020).
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė paneigė ieškovės argumentus, jog atsakovė galimai slepia savo realią finansinę padėtį vengdama teisės aktų nustatyta tvarka teikti finansinės atskaitomybės duomenis Juridinių asmenų registrui. Atsakovė pateikė įrodymus, kad finansinė atskaitomybė už 2019 metus Juridinių asmenų registrui buvo pateikta teisės aktų nustatyta tvarka. Nors atsakovė šiuos duomenis pateikė kilus ginčui teisme, tačiau pats duomenų pateikimas patvirtina, kad atsakovė neturi siekio slėpti savo finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad maksimalus CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas pateikti Juridinių asmenų registrui finansinę atskaitomybę už 2020 metus atsakovei šiuo metu nėra suėjęs (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė slepia savo finansinę padėtį.
20. Kitos ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė galimai ketina perkelti savo veiklą į Prancūziją ir tokiu būdu paslėpti savo turtą, taip pat nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Priešingai, ieškovės pateiktas antstolio sudarytas atsakovės turto aprašas patvirtina, kad atsakovė turi Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Taigi, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, kad ieškovė visiškai neturi galimybės įrodyti atsakovės turto perleidimo fakto, nes atsakovei turint registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, duomenys apie šio turto perleidimo faktą gali būti surinkti iš registrų. Ta aplinkybė, kad atsakovės veikla yra vykdoma ir Prancūzijoje, o įmonės vadovas gyvena Prancūzijoje, taip pat negali būti aiškinama kaip pagrindžianti atsakovės nesąžiningumą, nes toks aiškinimas sudarytų prielaidas kaip nesąžiningą vertinti kiekvieną juridinį asmenį, kuris veiklą vykdo ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar kuriam vadovauja ne Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis asmuo, kas akivaizdžiai prieštarautų ūkinės veiklos laisvės principui, įtvirtintam tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Europos Sąjungos steigiamuosiuose teisės aktuose, ir neatitiktų protingumo kriterijų.
21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais teiginiais, kad atsakovės veiksmai pasiūlant antstoliui tam tikrą turtą kaip arešto objektą įrodo atsakovės ketinimą slėpti turtą ir tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą dėl to, kad atsakovė nepateikė visų reikiamų duomenų, pagrindžiančių turimo turto nuosavybę. Kaip jau minėta nutarties 14 pastraipoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, ypač tokių kaip kilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštas, yra asmens teisių suvaržymas ir šis suvaržymas neišvengiamai sutrikdo įprastinę įmonės veiklą. Dėl šios priežasties yra suprantamas atsakovės siekis užsitikrinti, kad būtų pirmiausia areštuojamas mažiausiai likvidus įmonės turtas, kurio areštas kuo mažiau paveiktų įmonės ūkinę veiklą, iš kurios yra generuojamos pajamos. Tai, kad atsakovė nesutinka su pareikštu ieškiniu ir siekia išlaikyti nepakitusias savo ūkinės veiklos vykdymo sąlygas, kol ginčas nėra išspręstas, neturi būti naudojama prieš atsakovę nesant kitų duomenų apie atsakovės nesąžiningus veiksmus, pvz. akivaizdžiai melagingų ar suklastotų duomenų teikimą antstoliui.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytus argumentus dėl atsakovės nesąžiningumo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ieškovės nurodomų argumentų pagrįstumo, dėl ko nepagrįstai sprendė egzistuojant ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą - grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju. Nenustačius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
23. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės MB „Škirio transportas“ atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl netinkamai pritaikytų procesinės teisės normų ir klausimą išspręsti iš esmės, atmetant ieškovės UAB „Dorcas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorcas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.