Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui T. L. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal A. L. ieškinį atsakovui T. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

2. Ieškovė 2022 m. gegužės 27 d. pateikė teismui prašymą perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad ieškinys buvo pateiktas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams, t. y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį priimti atsisakė konstatavęs, kad ieškinio pareiškimo metu faktiškai šalių nepilnametė dukra gyveno su tėvu (atsakovu). Po bylos iškėlimo faktinė situacija pasikeitė – šiuo metu šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove Vilniuje; vaiko laikinoji gyvenamoji vieta su ieškove nustatyta ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 18 d. nutartimi. Ieškovės teigimu, po bylos iškėlimo pasikeitus faktinei situacijai ir šalių nepilnametei dukrai apsigyvenus kartu su ieškove, ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą savo pasirinkimu pagal savo gyvenamąją vietą. Be to, Vilniaus mieste yra visi įrodymai, šiame mieste reziduoja abiejų šalių atstovai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teisme byla bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi perdavė bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnio 4 dalį, 381 straipsnį, ieškovas turi teisę pasirinkti bylos teismingumą, kai reiškiamas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ar santuokos nutraukimo, o ieškovas turi su juo kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų. Po bylos iškėlimo, tenkinant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, šalių vaiko laikinoji gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove ir šiuo metu vaikas gyvena su motina Vilniuje. Teismas pažymėjo, kad tiek šalių atstovų, tiek kitų byloje dalyvaujančių asmenų buveinės yra Vilniaus mieste. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta teisme pagal daugumos proceso dalyvių gyvenamąją / buveinės vietą, o, pasikeitus aplinkybėms ir atsiradus ieškovės teisei rinktis bylos teismingumą, jos prašymą dėl bylos perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui tenkino (CPK 30 straipsnis, 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliantas (atsakovas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams nagrinėti iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo priimtos savo žinion bylos perdavimą kitam teismui, ir nepagrįstai sprendė, jog byla kitame teisme bus operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta. Atsakovas nurodė, kad byloje jau surinkta dauguma ginčui išspręsti reikalingų įrodymų, o dalyvaujantys asmenys yra pateikę savo procesinius dokumentus. Be to, byla yra elektroninės formos, todėl procesiniai dokumentai ir įrodymai gali būti teikiami elektroninių ryšių priemonėmis dėl to nepatiriant papildomų išlaidų. Byloje jau paskirti parengiamieji teismo posėdžiai. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai nuo ieškovės ir / ar atsakovo gyvenamųjų vietų, kitų proceso dalyvių buveinių, nėra tiek nutolę, kad bylos nagrinėjimą reiktų perkelti pagal proceso dalyvių – ieškovės ir atstovų – gyvenamą / buveinės vietą. Aplinkybė, jog po ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose bylos nagrinėjimo metu buvo priimta nutartis dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nesudaro pagrindo teismui perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, nes byloje iš esmės atlikti visi būtinieji procesiniai veiksmai, surinkta dauguma įrodymų, nustatytos bylos nagrinėjimo datos, todėl teismas turi bylą išspręsti iš esmės (CPK 34 straipsnio 1 dalis).

6. Atsiliepimu ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta teisme pagal daugumos proceso dalyvių gyvenamąją / buveinės vietą, be to, atsiradus alternatyvaus teismingumo pagrindams (CPK 30 straipsnio 4 dalis, 381 straipsnio 1 dalis), teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi teisę rinktis bylos teismingumą. Ieškovė nurodė, kad pirmiausia su ieškiniu buvo kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, tačiau tuo metu vyko šalių konfliktas, dėl kurio atsakovas negrąžino dukros motinai, ir tai sudarė formalų pagrindą Vilniaus miesto apylinkės teismui nepriimti savo žinion ieškovės pareikšto ieškinio. Dėl to ieškinys buvo paduotas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Tačiau iš karto po ieškinio pateikimo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams faktinė situacija pasikeitė iš esmės – atsakovas grąžino šalių nepilnametę dukrą motinai ir ji gyvena su ieškove Vilniaus mieste. Dėl to pagal CPK 381 straipsnį atsirado alternatyvus teismingumas ir ieškovė gali kreiptis į teismą savo pasirinkimu pagal savo gyvenamąją vietą. Ieškovės teigimu, atsakovas nepagrįstai nurodo, jog byloje jau yra surinkta dauguma įrodymų, šalių pozicijos ginčo klausimu yra aiškios, paskirtos bylos nagrinėjimo datos ir dėl to ekonomiškiau ir efektyviau būtų bylos nagrinėjimą tęsti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose. Byla yra pradinėje stadijoje. Tikėtina, kad bus būtina išklausyti šalių nepilnametės dukros, gyvenančios Vilniuje, nuomonę, šalių paaiškinimus. Taip pat gali būti pareikštas priešieškinis. Ieškovės, šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta, taip pat abiejų šalių atstovų buveinės, yra Vilniaus mieste, todėl, perdavus bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, sumažės šalių materialinės išlaidos ir laiko sąnaudos, susijusios su nuvykimu į bylos nagrinėjimo vietą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartis, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą dėl bylos perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas konstatavo esant pagrindą perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui, nes: 1) po bylos iškėlimo pasikeitė šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta – šiuo metu ji gyvena su ieškove Vilniuje, todėl ieškovė įgijo alternatyvaus teritorinio teismingumo pasirinkimo galimybę (CPK 381 straipsnis); 2) Vilniaus miesto apylinkės teisme byla bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau (CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

9. Atsakovas, atskiruoju skundu ginčydamas nurodytą teismo nutartį, argumentuoja, kad: 1) tai, jog po bylos iškėlimo pasikeitė šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta ir ji dabar gyvena su ieškove Vilniuje, nesudaro pagrindo perduoti bylos nagrinėjimą Vilniaus miesto apylinkės teismui; 2) byla, atsižvelgiant į atliktus procesinius veiksmus, ekonomiškiau ir operatyviau būtų išnagrinėta jos neperdavus.

10. Teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam teismui reglamentuojamas CPK 34 straipsnyje, kurio 1 dalyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus. Taigi, teismingumo pasikeitimas bylos nagrinėjimo metu nesudaro pagrindo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, išskyrus nurodytus įstatyme konkrečiai įtvirtintus atvejus.

11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškinys Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose buvo priimtas nagrinėti nepažeidžiant teismingumo taisyklių. Nėra pagrindo konstatuoti ir neįrodinėjama, kad byla turėtų būti perduodama kitam teismui nagrinėti dėl CPK 34 straipsnio 5, 6 ar 7 dalyse nustatytų atvejų. Be to, vienas iš byloje nagrinėtinų klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, o teismo 2022 m. kovo 18 d. nutartimi nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškove nustatyta laikinai ir jau iškėlus bylą teisme.

12. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintini pagrįstais atsakovo atskirojo skundo teiginiai, kad aplinkybė, susijusi su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pokyčiais po bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo bylą perduoti nagrinėti kitam teismui. Ieškovo teisė pasirinkti alternatyvų teismingumą įgyvendinama ieškinio padavimo momentu. Teismas, remdamasis alternatyvaus teritorinio teismingumo pasirinkimą įtvirtinančiomis nuostatomis, neatsižvelgė į CPK 34 straipsnio 1 dalį, kurioje tiesiogiai įtvirtina, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui.

13. CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme arba kituose teismo rūmuose, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus.

14. Nagrinėjamu atveju teismas, tenkindamas ieškovės prašymą perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, konstatavo, kad, atsižvelgiant į dabartinę ieškovės, šalių nepilnamečio vaiko ir šalių atstovų gyvenamąsias vietas ir buveines Vilniuje, yra pagrindas perduoti bylą CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsakovas, ginčydamas šią teismo išvadą, atskirajame skunde argumentavo, kad, atsižvelgiant į esamą bylos procesinę situaciją – surinktus įrodymus, bylos stadiją, paskirtus teismo posėdžių laikus – nėra pagrindo pripažinti, jog byla nagrinėjamu atveju operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme.

15. Šiam klausimui išspręsti, reikia įvertinti bylos medžiagą bei proceso eigą / stadiją. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams buvo pateiktas 2022 m. kovo 15 d. Byloje dalyvaujantys asmenys yra pateikę procesinius dokumentus, kartu su jais – įrodymus, kuriais jie grindžiami (CBP-1903; DOK-22662; DOK-21712; DOK-31114; DOK-20014). Byloje yra gautos vaiko teisių apsaugos institucijos išvados (DOK-20014), vaiko nuomonės išklausymo aktas, detaliai aprašytos ieškovės, atsakovo ir nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos, t. y. nėra jokių duomenų, kad būtų kilę sunkumų ar trukdžių surenkant įrodymus. Kokie kiti įrodymai turėtų būti pateikti, kurių dauguma yra Vilniuje, pirmosios instancijos teismas, perduodamas bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, nenurodė ir nepagrindė, kaip operatyviau ir ekonomiškiau byla būtų išnagrinėta kitame teisme. Iš esmės vienintelė tokį perdavimą grindžianti aplinkybė – ieškovės, šalių atstovų gyvenamoji bei buveinės vieta. Ieškovės teiginiai dėl galimo priešieškinio byloje grįsti prielaidomis ir spėjimais dėl proceso eigos. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog byloje įvyko teismo posėdis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, mėnesio bėgyje yra suplanuoti kiti teismo posėdžiai – 2022 m. rugpjūčio 9 d. parengiamasis teismo posėdis, 2022 m. rugpjūčio 18, 29 dienomis – teismo posėdžiai.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir bylos proceso eiga nesudaro pagrindo išvadai, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta ją perdavus Vilniaus miesto apylinkės teismui. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, suplanuotus teismo posėdžius, atstumą nuo Vilniaus iki Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų, nėra pagrindo pripažinti, jog vien ieškovės gyvenamoji ar šalių atstovų buveinės vietos sudarytų esmines prielaidas proceso operatyvumui bei ekonomiškumui užtikrinti. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad byloje, galimai, reikės išklausyti šalių nepilnametės dukros nuomonę bei šalių paaiškinimus, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Kaip pagrįstai skunde nurodė atsakovas, bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui galimybė yra išimtinio pobūdžio, todėl jos taikymas turi atitikti ultima ratio sąlygą ir yra galimas ne tais atvejais, kai pagal teismingumo taisykles priimtos bylos nagrinėjimas tame teisme neužtikrintų maksimalaus operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo, bet kai bylos neperdavimas turėtų neigiamos įtakos teisingumo vykdymui ir iš esmės pažeistų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-18/2011; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 731/2012; 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-457/2014). Nagrinėjamu atveju prielaidų tokiai išimtinei situacijai nenustatyta.

17. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo priimtos savo žinion bylos perdavimą kitam teismui (CPK 34 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui atmetamas ir byla perduodama toliau nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Kiti atskirajame skunde ir / ar atsiliepime į jį nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo T. L. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės A. L. prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui ir bylą grąžinti nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.