- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-24
- Bylos Nr.
- 2KT-18/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- UAB „MG Baltic Investment“, UAB „Mitnija“
- Atsakovas
- A.G., V.G., E.G.
- Kategorijos
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, spręsdamas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-2277-577/2011, iškeltos pagal ieškovo UAB „MG Baltic Investment“ ieškinį atsakovams A.G. ir V.G. dėl žalos atlyginimo ir ieškovo UAB „Mitnija“ ieškinį atsakovams A.G., V.G. ir E.G. dėl žalos atlyginimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir uždraudimo naudotis akcininko neturtinėmis teisėmis, perdavimo nagrinėti Kauno apygardos teismui klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė V.G. kreipėsi į teismą su prašymu dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-2277-577/2011, iškeltos pagal ieškovo UAB „MG Baltic Investment“ ieškinį atsakovams A.G. ir V.G. dėl žalos atlyginimo ir ieškovo UAB „Mitnija“ ieškinį atsakovams A.G., V.G. ir E.G. dėl žalos atlyginimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir uždraudimo naudotis akcininko neturtinėmis teisėmis, perdavimo nagrinėti Kauno apygardos teismui. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1. Šią civilinę bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Šarūnas Račkauskas, atsakovės nuomone, buvo šališkas. Šališkumas pasireiškė ieškovo UAB „MG Baltic Investment“ prašymų tenkinimu, kai tuo tarpu atsakovų prašymai buvo atmesti, o dalis jų liko neišspręsti. Taip pat buvo pažeisti CPK įtvirtinti terminai dėl procesinių veiksmų atlikimo.
2. Nagrinėjamoje byloje yra pagrindo nepasitikėti visu Vilniaus apygardos teismu. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pozicija atitinka teisėjo Šarūno Račkausko ieškovui palankią poziciją. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei buvo adresuotas atsakovų prašymas dėl nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atlyginimo užtikrinimo. Teisėjas Šarūnas Račkauskas minėtą prašymą išsprendė praėjus trims mėnesiams, tačiau jam nebuvo taikytos drausminės priemonės. Tai sudaro pagrindą abejoti Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nešališkumu.
3. Byla Kauno apygardos teisme būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau. Bylos nagrinėjimui Kauno apygardos teisme egzistuoja visos sąlygos įtvirtintos CPK 27 straipsnio 1 punkte ir 29 straipsnyje. Vieno iš byloje esančių ieškovų UAB „Mitnija“ buveinės vieta yra Kaune, šalių ginčijami veiksmai bei sandoriai buvo atliekami Kaune, taip pat Kaune yra ir dauguma su byla susijusių įrodymų. Vilniaus apygardos teisme yra itin didelis darbo krūvis ir dėl to bylos nagrinėjimas užsitęs. Be to, paskyrus bylą nagrinėti naujam teisėjui, jis turės iš naujo įsigilinti į bylą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmestinas.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui CPK 35 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat kai bylą nagrinėjantis teismas nuo jos nagrinėjimo nušalinamas dėl teismo galimo šališkumo (CPK 35 straipsnio 4 dalis, 65-66 straipsniai, 71 straipsnis). Byla iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui taip pat gali būti perduota ir tuo atveju, jeigu kitame teisme ši byla bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau (CPK 35 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjančiam apygardos teismui pareikšto nušalinamo klausimą, kai bylą siekiama perduoti kitam apygardos teismui, išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 35 straipsnio 2 dalis ir 3 straipsnio 6 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).
Tuo atveju, kai atsakovė prašymą dėl bylos perdavimo kitam teismui grindžia teismo šališkumu ir proceso operatyvumu bei ekonomiškumu, jis nagrinėjamas atsižvelgiant į turinį, t. y. vertinamas kaip pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir kaip prašymas, paduotas CPK 35 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).
CPK 34 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui. Viena iš šios taisyklės išimčių yra įtvirtinta CPK 35 straipsnio 1 dalyje, remiantis kuria, siekiant, kad byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, išimtiniais atvejais byla gali būti perduodama kitam tos pačios pakopos teismui. Proceso operatyvumas šiame kontekste siejamas su greito bylos išnagrinėjimo užtikrinimu, kadangi, vadovaujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per kiek įmanomai trumpesnį laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Proceso operatyvumo tikslai, perduodant bylą kitam tos pačios pakopos teismui, būtų pasiekti, jei bylos perdavimas sąlygotų proceso racionalizavimą, pagreitinimą, sutrumpinimą. Proceso ekonomiškumo tikslai būtų pasiekti, jei dėl bylos perdavimo sumažėtų šalių bylinėjimosi bei kitų su ginčo sprendimu susijusių materialių ir nematerialių išlaidų, susitaupytų laiko. Pažymėtina, jog CPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui galimybė yra išimtinio pobūdžio. Todėl jos taikymas turi atitikti ultima ratio sąlygą ir yra galimas ne tais atvejais, kai pagal teismingumo taisykles priimtos bylos nagrinėjimas tame teisme neužtikrintų maksimalaus operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo, bet kai bylos neperdavimas turėtų neigiamos įtakos teisingumo vykdymui ir iš esmės pažeistų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus.
Nagrinėjamu atveju atsakovė V.G. prašymą dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-2277-577/2011 perdavimo Kauno apygardos teismui, grindžia tuo, jog bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Šarūnas Račkauskas buvo šališkas, taip pat nepasitikėjimu visu Vilniaus apygardos teismu, bei teiginiais, jog Kauno apygardos teisme bylos nagrinėjimas būtų operatyvesnis bei ekonomiškesnis.
Visų pirma, įvertinami prašymo argumentai susiję, su atsakovės nepasitikėjimu bylą nagrinėjančiu teisėju ir teismu. Atsakovė nepateikė konkrečių įrodymų, kurie objektyviam stebėtojui sukeltų abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo. Pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Šarūnas Račkauskas atliko tam tikrus procesinius veiksmus, atsisakė juos atlikti ar praleido jų atlikimo procesinius terminus, nepagrindžia atsakovės teiginių dėl teismo nešališkumo. Nesant įrodymų dėl kitų 32 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirbančių teisėjų (viso šio teismo Civilinių bylų skyriuje dirba 34 teisėjai) galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, nėra pagrindo abejoti Vilniaus apygardos teismo teisėjų galimumu nešališkai išspręsti ginčą. Be to, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Šarūnas Račkauskas Lietuvos Respublikos Prezidentės 2010 m. gruodžio 22 d. dekretu Nr.1K-565 nuo 2011 m. sausio 17 d. buvo atleistas iš teisėjo pareigų, 2011 m. sausio 10 d. civilinė byla Nr. 2-2277-577/2011 buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismo teisėjai Jadvygai Mardosevič. Duomenų, jog teisėja Jadvyga Mardosevič būtų šališka, nėra.
Pažymėtina, kad bylos paskyrimas naujai teisėjai nereiškia, jog byla bus nagrinėjama nesilaikant operatyvumo ir ekonomiškumo principų. Juo labiau, kad bylą perdavus Kauno apygardos teismui, ji taip pat bus nagrinėjama iš naujo. Dėl atsakovės teiginių, susijusių su vieno iš ieškovo buveinės vieta, ginčijamų veiksmų bei sandorių atlikimo vieta, taip pat byloje esančių įrodymų buvimo vieta jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. byloje Nr. KT-68/2010. Naujų aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti taikomas CPK 35 straipsnio 1 dalyje esanti teisės norma nebuvo nurodyta.
Konstatuotina, jog atsakovė nepateikė duomenų apie Vilniaus apygardos teisme dirbančių visų teisėjų galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, o išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo objektyviam stebėtojui abejoti dėl bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Nesant įrodymų, jog Vilniaus apygardos teisme dirbantys teisėjai yra subjektyviai ar objektyviai šališki byloje bei atsakovei neįrodžius, kad Kauno apygardos teisme bus operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta byla, tenkinti jos prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 35 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
n utaria:
Atsakovės V.G. prašymą dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-2277-577/2011 perdavimo nagrinėti Kauno apygardos teismui atmesti.