Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-25433-877/2015 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ pareiškimą skolininkei M. L. dėl skolos išieškojimo teismo įsakymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. išdavė teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės M. L. kreditorei UAB „Būsto valda“. Teismo įsakymą ir pranešimą skolininkei išsiuntė kreditorės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Dokumentai grįžo neįteikti su AB „Lietuvos paštas“ pranešimu, kad skolininkė šiuo adresu nerasta, procesinių dokumentų neatsiėmė. Nekilnojamojo turto registre nebuvo duomenų apie skolininkės vardu registruotą kitą nekilnojamąjį turtą, kurio adresu būtų galima siųsti procesinius dokumentus. Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi įpareigojo kreditorę patikslinti skolininkės adresą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus skolininkei kitu būdu. Kreditorė pranešimu nurodė, kad negali nurodyti skolininkės buvimo vietos, kur skolininkei būtų įteikti procesiniai dokumentai. Kreditorei nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi panaikino 2015 m. spalio 5 d. įsakymą ir kreditorės pareiškimą paliko nenagrinėtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-104/2013, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-626-560/2015). Tokia pati pozicija išdėstyta Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1587-221/2015.

Skolininkė nemokėjo kreditorei mokesčių už komunalines paslaugas, dėl ko kreditorė buvo priversta kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Kreditorė procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, teisėtai ir sąžiningai, o atsakomybė dėl proceso tenka būtent skolininkei. Išlaidas advokato pagalbai apmokėti patyrė pagrįstai, siekiant prisiteisti skolą. Tai, kad skolininkė galimai nežinojo apie priimtą teismo įsakymą ir savo paties iniciatyva sumokėjo skolą, nesudaro pagrindo netenkinti kreditorės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skolininkė pagrindinį reikalavimą kreditorei sumokėjo 2015 m. lapkričio 16 d., t. y. po to, kai kreditorė 2015 m. spalio 2 d. kreipėsi į teismą. Priežastys, dėl kurių atsakovė įvykdė kreditorės reikalavimus, šiuo atveju neturi reikšmės.

Prašo panaikinti nutartį, patenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas patenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas kreditorės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės, kai kreditorės pareiškimas dėl teismo įsakymo yra paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorė (apeliantė) 2015 m. spalio 2 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės M. L. 195,60 Eur skolą už administravimo ir komunalines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 5 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės M. L. apeliantei 195,60 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. spalio 5 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 3 Eur žyminį mokestį, 49,61 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Teismas skolininkei du kartus procesinius dokumentus išsiuntė kreditorės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai nebuvo įteikti (skolininkė šiuo adresu nerasta, procesinių dokumentų neatsiėmė). Skolininkei nepavykus įteikti procesinių dokumentų kreditorės pareiškime nurodytu adresu, pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatė kreditorei 7 dienų terminą patikslinti skolininkės gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu. 2015 m. lapkričio 10 d. pareiškime kreditorė nurodė, kad vienintelė žinoma skolininkės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nežino kitos vietos, kur skolininkei galėtų būti įteikti procesiniai dokumentai, skolininkė kreditorės neinformavo apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą. Paaiškėjus, kad skolininkės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi panaikino 2015 m. spalio 5 d. teismo įsakymą, kreditorės pareiškimą paliko nenagrinėtą CPK 341 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

Apeliantė teisingai teigia, kad, skolininkei nemokant mokesčių už komunalines paslaugas, apeliantė buvo priversta savo turtines teises ginti teisme. Skolininkei nepavykus įteikti procesinių dokumentų kreditorės pareiškime nurodytu adresu, pirmosios instancijos teismas nustatė kreditorei terminą patikslinti skolininkės gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu. Kreditorė per teismo nustatytą terminą teismą informavo, kad kreditorei vienintelė žinoma skolininkės gyvenamoji vieta yra nurodyta pareiškime. Taigi, apeliantė laikėsi CPK 7 straipsnio 2 dalyje dalyvaujantiems byloje asmenims numatytų reikalavimų sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, elgėsi tinkamai, apdairiai bei rūpestingai. Apeliantė nurodė, kad skolininkė pagrindinį reikalavimą sumokėjo 2015 m. lapkričio 16 d., t. y. po to, kai kreditorė 2015 m. spalio 2 d. kreipėsi į teismą (pažymėtina, kad skolą sumokėjo iki teismo įsakymo panaikinimo). Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl kreditorės nesąžiningumo, t. y., kad ji nepagrįstai pareiškė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kitaip piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, sąmoningai vilkino procesą. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininkė, nevykdydama prievolių kreditorei, pati sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino kreditorės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius nutartyje nurodytas procesinės teisės normas, panaikintina nutartis, kuria kreditorei iš skolininkės nebuvo priteistos advokato pagalbos išlaidos rengiant teismo įsakymą, klausimas išspręstinas iš esmės ir šios išlaidos priteistinos (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad apeliantės prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti 49,61 Eur suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.6 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių – 699,8 x 0,25) (2015 m. kovo 19 d. redakcija).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“, juridinio asmens kodas 132125543, iš skolininkės M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 49,61 (keturiasdešimt devynis eurus 61 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.