- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-626-560/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20149-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- UAB „FIXUM“
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „FIXUM“ ieškinį atsakovei D. B. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „FIXUM“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 8 398,31 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2014 m. liepos 30 d. pareiškimu ieškovė atsiėmė ieškinį, nes atsakovė savanoriškai įvykdė reikalavimus – grąžino UAB „FIXUM“ turtą dėl kurio buvo pareikštas ieškinys bei prašė teismo priteisti iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (915 Lt). Bylinėjimosi išlaidų priteisimas grindžiamas neteisėtu atsakovės neveikimu, o tiksliau - delsimu grąžinti įmonei nuosavybės teise priklausančius daiktus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškovės UAB „FIXUM“ pareiškimą tenkino, ieškinį paliko nenagrinėtą priteisė iš atsakovės 726 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas savo spendimą priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog bylinėjimosi išlaidos, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, paskirstomos atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertino, jog atsakovė neįvykdė jai tenkančios pareigos nedelsiant perduoti įmonės turtą bei dokumentus ir būtent tai paskatino ieškovę kreiptis į teismą siekiant apginti savo pažeistus interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Atsakovė nurodo, jog ieškovo bylinėjimosi išlaidos iš jos buvo priteistos nepagrįstai, nes teismas neįvertino fakto, kad nei ieškinys, nei kitokie procesiniai dokumentai atsakovei įteikti nebuvo, o įmonei priklausantys daiktai buvo grąžinti savanoriškai. Taip pat atsakovė nurodo, jog ieškovei buvo žinoma apie tai, kad nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. birželio 23 d. atsakovė buvo nedarbinga ir objektyviai negalėjo anksčiau įvykdyti jai tenkančios pareigos. Pasibaigus atsakovės nedarbingumo laikotarpiui visi įmonei priklausantys daiktai bei dokumentai buvo nedelsiant grąžinti. Ieškovė, teismui pateikdama ieškinį, pati prisiėmė iš to kylančią riziką, veikė nesąžiningai ir turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „FIXUM“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime ieškovė nurodo, jog 2014 m. balandžio 29 d., atleista iš įmonės UAB „FIXUM“ vadovės pareigų, atsakovė neįvykdė jai kylančios pareigos nedelsiant perduoti įmonės dokumentus bei turtą naujai paskirtam direktoriui, nors apie tokią pareigą ji buvo pasirašytinai supažindinta tą pačią dieną. Ieškovė teigia, jog ji neturėjo pareigos žinoti apie atsakovės nedarbingumą, nes darbo santykiai tarp jų buvo nutraukti, o ieškinio neįteikimas atsakovei, šiuo atveju, neturi reikšmės, nes būtent jos kalti veiksmai padarė įtaką teismo proceso inicijavimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių 2014 m. rugpjūčio 20 d. teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad, priėmęs ieškovės UAB „FIXUM“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovės D. B. atžvilgiu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Ta pačia nutartimi ieškovės naudai iš atsakovės priteista 726 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų suma. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad aptariama civilinė byla buvo užbaigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl, sprendžiant šioje byloje šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pagrįstai buvo taikyta CPK 94 str. 1 d. nuostata. CPK 94 str. 1 d. įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertina ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, be kita ko, teismas turi vadovautis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Atkreiptinas dėmesys, kad skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovas atsiėmė ieškinį, yra svarbu nustatyti ieškinio atsiėmimo priežastis, t. y. ar ieškinio atsiėmimas buvo sąlygojamas atsakovo veiksmų. Pažymėtina, kad priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-104/2013).
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovės kreipimąsi į teismą sąlygojo atsakovės neteisėti veiksmai – atsakovę atleidus iš įmonės vadovės pareigų, jai atsirado prievolė perduoti įmonės daiktus bei dokumentus naujajam direktoriui. Tuo tarpu atsakovė šios prievolės neįvykdė, nors iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog ji 2014 m. balandžio 29 d. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo, o su reikalavimu perduoti turtą bei dokumentus buvo supažindinta pasirašytinai. Tuo tarpu atsakovės pateikiamas išrašas iš medicininių dokumentų kelia pagrįstų abejonių, kadangi jis objektyviai negalėjo būti išduotas tą pačią 2014 m. balandžio 29 d., tačiau net ir nedarbingumui atsiradus tą pačią dieną, atsakovė vis tiek turėjo galimybę viską perduoti iš karto po pranešimo gavimo. Nors atsakovė atskirajame skunde teigia, kad per visą nedarbingumo laikotarpį ji neturėjo galimybės įvykdyti jai tenkančios pareigos, tačiau byloje pateikti dokumentai apie nedarbingumo laikotarpiu inicijuotą kitą teisminį procesą rodo, jog tokia galimybė akivaizdžiai egzistavo.
Vertinat atsakovės argumentą dėl ieškinio jai neįteikimo ir nežinojimo apie vykstantį procesą, pasisakytina, jog ši aplinkybė nėra svarbi. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, kaip jau buvo minėta, vertinamos aplinkybės rodančios, dėl kurios iš šalių kaltės aptariamos išlaidos atsirado. Ieškovo veiksmai, teikiant teismui ieškinį, vertintini kaip apdairūs, sąžiningi ir rūpestingi, teisėtai ir pagrįstai siekiant apginti savo interesus. Šiuo atveju akivaizdu, jog būtent atsakovės veiksmai lėmė ieškovės kreipimąsi į teismą, dėl kurio ir buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 320 straipsnis).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atskirąjį skundą, ieškovės UAB „FIXUM“ naudai iš apeliantės D. B. priteisiamos advokato pagalbos, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, išlaidos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu NR. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, t.y. 122,75 EUR
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „FIXUM“ (į.k. 300510344) naudai 122,75 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.