- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-27
- Bylos Nr.
- e2-2015-829/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Ieškovas
- P. J.
- Atsakovas
- R. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui R. D.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
2020 m. kovo 2 d. teisme buvo priimtas ieškovo ieškinys atsakovui R. D. dėl 955 Eur turtinės žalos, 2 850 Eur neturtinės žalos, atlyginimo bei bylinėjimo išlaidų priteisimo. Ieškovas teismui paduotame ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.
Atsakovui R. D. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2020 m. kovo 7 d. Laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą atsiliepimo pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankami laiko jiems pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-829/2020 atsakovas R. D. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 9 mėnesiams, įpareigojant R. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, per 6 mėnesių laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Minėtu nuosprendžiu teismas konstatavo, kad atsakovas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, 2019 m. birželio 22 d. apie 19 val. gyvenamosios sodybos kieme: (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau vieną kartą kumščiu smogė P. J. į veidą bei jam parvirtus keletą kartų koja spyrė į įvairias kūno vietas, tuo padarymas jam apatinio žandikaulio lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Baudžiamojoje byloje klausimas dėl ieškovui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nebuvo sprendžiamas.
Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę – išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Nesant įstatymuose numatytų išimčių, pagal bendrą taisyklę pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama, laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.
Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą turi daryti, tik įvertinęs įrodymų visetą, ir negali apsiriboti vieno įrodymo įrodomosios reikšmės konstatavimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).
Atlikus byloje formalų surinktų įrodymų vertinimą, atsakovui nepateikus duomenų apie ieškovo prašomą priteisti turtinės žalos sumokėjimą, darytina išvada, kad dėl atsakovo kaltės, jo neteisėtų veiksmų, ieškovas turėjo tiesioginių nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovas (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsni, 6.248 straipsnis ir 6.249 straipsnis). Ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl 955 Eur turtinė žala priteistina iš atsakovo ieškovui.
Taip pat ieškovas pateiktu ieškiniu prašo atlyginti neturtinę žalą. Ieškovas dėl dvasinių išgyvenimų, emocinių sukėtimo, pažeminimo, po 3 atliktų operacijų patirto skausmo, sukrėtimo ir nepatogumo, šiuo metu gyvenančiam streso būsenoje, jaučiant baimę ir nerimą, negatyvius dvasinius išgyvenimus, neturtinę žalą įvertina 2 850 Eur.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).
Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – dėl nusikalstamos veikos kreipėsi į medikus. Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis kreipėsi į medikus po įvykio, jam lūžo žandikaulis, patyrė galvos traumą. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo amžių, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusių asmenų interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti ieškovo patirtus nepatogumus – 2 850 Eur suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina ieškovui iš atsakovo R. D.
Tenkinant ieškinį visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 86 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas buvo atleistas, taip pat 1,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų atsakovui įteikimu.
Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. vasario 3 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurių pagrindu ieškovui P. J. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovą 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. kovo 17 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą P. J. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 128 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai patenkinti visiškai (100 proc.), iš atsakovo valstybei priteistina 128 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir CPK 185 straipsnio 1 dalimi, 285–287 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), devynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus (955 Eur) turtinės žalos, du tūkstančius aštuonis šimtu penkiasdešimt eurų (2 850 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, ieškovui P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), aštuoniasdešimt septynis eurus aštuoniasdešimt šešis centus (87,86 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus (128 Eur) už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas į valstybės pajamas (įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.
Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.
Sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.